55dfd876-3d77-45d0-9ffe-69ce6debcb13 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Bronius ValiusPranešėjas Bronius Valius                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-228-125/2012Teisėjas Egidijus Mickevičius                                                      Proceso Nr. 2-06-3-01404-2011-4                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                        11.9.10.8; 14.1; 14.4; 14.5; 16.5.1;                                                                                                          99.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovės atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekosprendimai“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M.

B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekosprendimai“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, neiÅ¡mokėto atlyginimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir delspinigių priteisimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekosprendimai“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M. B. dėl materialinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti atsakovės sprendimÄ nutraukti 2007-02-05 darbo sutartį Nr. 5 su juo nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; prašė priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį po 1 500 Lt už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ â€“ 1 159,09 Lt – už 2010 m. gruodžio mėnesį ir 342,56 Lt kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, delspinigius po 0,06 procento nuo neiÅ¡mokėtos sumos už kiekvienÄ dienÄ nuo 2011-01-08 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos imtinai, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2007-02-05 su UAB „Ekosprendimai“ sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 5, pagal kuriÄ buvo priimtas dirbti technikos direktoriumi, jo darbas buvo susijęs su bendrovės veikla Baltarusijoje. 2010-12-31 grįžus į LietuvÄ , bendrovės direktorius telefonu jį informavo apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, tačiau nepaaiÅ¡kino, nuo kada ir kokiu pagrindu.   2011-01-07 paÅ¡tu gavo atsakovės praneÅ¡imÄ â€žDėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis su juo nutraukta nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .

Be to, praneÅ¡ime buvo nurodyta, kad jo kaip atskaitingo asmens įsiskolinimas įmonei virÅ¡ija jam priskaičiuoto paskutinio mėnesio atlyginimo ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumÄ . IeÅ¡kovas teigė, jog atsakovė nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, nes iÅ¡ jo nepareikalavo jokių paaiÅ¡kinimų, nepareiÅ¡kė jokių kaltinimų ar pretenzijų, nenurodė, kokį Å¡iurkÅ¡tų darbo pažeidimÄ jis padarė. Darbdavys po paskutinio darbo sutarties pakeitimo nuo 2008-01-01 įsipareigojo mokėti jam darbo užmokestį po 1 500 Lt kas mėnesį.

Atleidžiant iÅ¡ darbo, atsakovė jam nesumokėjo 1 159,09 Lt darbo užmokesčio už 2010 m. gruodžio mėnesį ir 342,56 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, todėl ieÅ¡kovas teigė, kad atsakovas privalo mokėti delspinigius pagal LR delspinigių už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ Ä¯statymÄ , t. y. po 0,06 procento už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų nuo tada, kai privalėjo atsiskaityti, iki iÅ¡mokėjimo dienos.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ â€“ 1 159,09 Lt – už 2010 m. gruodžio mėnesį ir 342,56 Lt kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, kadangi po ieÅ¡kinio pateikimo atsakovė Å¡ias sumas ieÅ¡kovui sumokėjo. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 46 868,53 Lt materialinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad darbo sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovui avansu buvo perduodami pinigai, reikalingi darbo funkcijoms vykdyti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek komandiruotėse Baltarusijoje.

Laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2010-12-31 ieÅ¡kovui iÅ¡ viso buvo perduota naudotis 80 758,03 Lt suma. IeÅ¡kovas pateikė iÅ¡laidas įrodančius dokumentus tik už 33 889,50 Lt sumÄ , už likusiÄ 46 868,53 Lt sumÄ tokių įrodymų nepateikė. Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovui negrÄ Å¾inus 46 868,53 Lt sumos ji patiria žalÄ , už kuriÄ yra atsakingas ieÅ¡kovas, todėl teigė, kad ieÅ¡kovas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ atsakovei.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-29 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkino, panaikino atsakovės UAB „Ekosprendimai“ vadovo 2010-12-31 įsakymÄ skirti darbuotojui M.

B. drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2010-12-31, pripažino ieÅ¡kovo M. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ neteisėtu ir laikė, kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 4 500 Lt (neatskaičius mokesčių) dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , 1 500 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį, 35,73 Lt delspinigių ir 2 827,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nustatė, kad 2007-02-05 atsakovė su ieÅ¡kovu sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 5, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo įdarbintas technikos direktoriumi. Atsakovė po paskutinio darbo sutarties pakeitimo nuo 2008-01-01 įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui darbo užmokestį po 1 500 Lt kas mėnesį. Atsakovės vadovo 2010-12-31 įsakymu ieÅ¡kovui už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2010 m. gruodžio 29, 30, 31 dienomis skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo ir darbo sutarties nutraukimas nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .

Atsakovė 2011-02-10 sumokėjo ieÅ¡kovui atlyginimÄ už 2010 m. gruodžio mėn. ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu teismas pažymėjo, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atsakovė skyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, kadangi ieÅ¡kovas be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbÄ 2010 m. gruodžio 29, 30 ir 31 dienomis, nepranešė apie neatvykimo priežastis ir neatsiliepė į skambučius, dėl to UAB „Ekosprendimai“ negalėjo operatyviai ir efektyviai reaguoti į užsakovo pretenzijas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas nei su atsakovės vadovo T. V. 2010-12-29 įsakymu Nr. 12/29 dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo, nei su atsakovės vadovo T.

V. 2010-12-31 įsakymu Nr. 12/31-3 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo, skyrimo, todėl konstatavo, kad atsakovė nesilaikė DK 240 straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas pažymėjo, jog vertinant ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į faktiÅ¡kai susiklosčiusį ieÅ¡kovo darbo pobÅ«dį pas atsakovę. Atsakovė įrodinėjo, kad ieÅ¡kovas į kiekvienÄ komandiruotę Baltarusijoje buvo siunčiamas atsakovės vadovo priimtais įsakymais.

IeÅ¡kovas teigė, kad niekada nebuvo supažindintas su jokiais direktoriaus įsakymais dėl komandiruočių, o ataskaitas apie komandiruočių datas už kiekvienÄ praeitÄ mėnesį administracijai pateikdavo kito mėnesio pradžioje, Å¡iÄ aplinkybę taip pat patvirtino liudytojas G. V., kuris kartu su ieÅ¡kovu dirbo UAB „Ekosprendimai“ ir nuolat važiuodavo į komandiruotes Baltarusijoje. Liudytojas G. L., kuris dirbo UAB „Ekosprendimai“ nuo 2002 m. ir turi Å¡ios bendrovės akcijų, paliudijo, kad suderinus su direktoriumi komandiruočių klausimus, bÅ«davo suraÅ¡omi direktoriaus įsakymai, kurių darbuotojas nepasiraÅ¡inėdavo, tačiau bÅ«davo su jais supažindinamas.

Esant prieÅ¡taringiems liudytojų parodymams, teismas atsižvelgė į tai, kad liudytojas G. V. parodymų davimo metu pas atsakovę nebedirbo, o liudytojas G. L. tuo metu dar dirbo UAB „Ekosprendimai“ ir buvo Å¡ios bendrovės akcininkas, todėl konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovas prieÅ¡ kiekvienÄ komandiruotę buvo supažindinamas su atitinkamu vadovo įsakymu dėl siuntimo į komandiruotę. Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , konstatavo kad UAB „Ekosprendimai“ buvo nusistovėjusi tokia vidaus darbo tvarka, kai darbuotojai, kurie darbo funkcijas vykdė komandiruotėse, su vadovu žodžiu suderindavo komandiruočių datas.

Atsakovės vadovas teigė, kad 2010 m. gruodžio 29–31 d. nesiuntė ieÅ¡kovo į jokiÄ komandiruotę, ieÅ¡kovas tuo metu buvo iÅ¡vykęs į BaltarusijÄ ne UAB „Ekosprendimai“, o kitos bendrovės interesais. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2010 m. gruodžio 29–31 d. komandiruotės metu vyko į BaltarusijÄ dėl įmonėje „BS Tech“ vykdomų darbų užbaigimo. IeÅ¡kovas tuo metu buvo paskirtas Baltarusijoje registruotos užsienio įmonės „BS Tech“ direktoriumi.

IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovė savo veiklÄ Baltarusijoje vykdė per įmonę „BS Tech“, abi įmonės priklauso tai pačiai įmonių grupei. Atsakovė pripažino, kad UAB „Ekosprendimai“ ir užsienio įmonę „BS Tech“ siejo komerciniai santykiai, t. y. atsakovė tiekė minėtai įmonei tam tikras medžiagas ir įrengimus, juos montavo. Kadangi ieÅ¡kovas į BaltarusijÄ buvo iÅ¡vykęs bÅ«tent dėl įmonėje „BS Tech“ vykdomo projekto užbaigimo darbų, dėl to ir buvo Å¡aukiamas atsakovės darbuotojų susirinkimas, teismas pripažino, jog ieÅ¡kovas vykdė savo darbo pareigas atsakovės interesais ir atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai savo darbo funkcijas nuolat vykdydavo komandiruotėse Baltarusijoje, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo nebuvimas darbo vietoje Klaipėdoje nelaikytinas pravaikÅ¡ta, todėl konstatavo, kad ieÅ¡kovui buvo nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo ir neteisėtai nutraukta darbo sutartis su juo nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ ir laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.Dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ir delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad nutraukus darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, atleistam darbuotojui iÅ¡mokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamÄ jį staÅ¾Ä toje darbovietėje.

Kadangi ieÅ¡kovas UAB „Ekosprendimai“ dirbo nuo 2007-02-05, jam priklauso trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Pagal paskutinį darbo sutarties pakeitimÄ , nuo 2008-01-01 ieÅ¡kovo mėnesinis darbo užmokestis sudarė 1 500 Lt (neatskaičius mokesčių), todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 4 500 Lt (neatskaičius mokesčių) dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ . Teismas atkreipė dėmesį, jog pripažinus darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, teismas atleistam darbuotojui priteisia vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, tačiau kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams.

Atsižvelgęs į tai, jog po atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas netrukus įsidarbino, bylos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių užsitęsė, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovui priteistina dalis vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ 1 500 Lt (neatskaičius mokesčių). Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė atleido ieÅ¡kovÄ 2010-12-31, o visiÅ¡kai su juo atsiskaitė tik 2011-02-10, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės nuo pradelstos iÅ¡mokėti 1 501,65 Lt sumos priteisė delspinigius po 0,07 procento už kiekvienÄ praleistÄ kalendorinę dienÄ , pradedant skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų, kai iÅ¡mokos turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtos, t. y. nuo 2011-01-08 iki 2011-02-10, iÅ¡ viso už praleistas 34 kalendorines dienas 35,73 Lt delspinigių.Dėl materialinės žalos atlyginimo teismas iÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-30 nustatė, kad ieÅ¡kovui kiekvieno mėnesio pradžioje buvo pervedama po 6 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra atlyginimas už praėjusį mėnesį, dienpinigiai ir komandiruočių iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovas pateikė UAB „Ekosprendimai“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, kuriuose atsispindi jo turėtos faktinės Å«kio iÅ¡laidos. Kadangi ieÅ¡kovas naudojosi įmonės vardu atidarytos sÄ skaitos mokėjimo kortele, nėra aiÅ¡ku, kodėl Å«kio iÅ¡laidoms skirtos lėšos avansu buvo pervedamos į asmeninę darbuotojo sÄ skaitÄ . Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas nėra pasirašęs nei atsakovės pateiktose avansinėse apyskaitose, nei vadovo įsakymuose dėl avanso iÅ¡mokėjimo, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui nuo 2008-01-01 faktiÅ¡kai buvo mokamas 6 000 Lt per mėnesį atlyginimas, kurio dalis buvo įforminta dienpinigių ir komandiruotpinigių pavidalu, į Å¡iÄ sumÄ neįeina avansas Å«kio iÅ¡laidoms, kurį ieÅ¡kovas turėtų pagrįsti buhalteriniais dokumentais.

Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė padarytos materialinės žalos fakto, nesant Å¡ios bÅ«tinos sÄ lygos, nėra pagrindo ieÅ¡kovui taikyti materialinės atsakomybės, todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-29 sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad vien tik drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti drausminę nuobaudÄ , teismas, spręsdamas, ar darbuotojui nuobauda skirta pagrįstai, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Teismas konstatavo, kad darbuotojas nebuvo darbo vietoje, tačiau Å¡io fakto nelaikė pravaikÅ¡ta, nes ieÅ¡kovas nebuvo darbo vietoje Klaipėdoje dėl įmonėje „BS Tech“ vykdomo projekto užbaigimo darbų, dėl to ir buvo Å¡aukiamas darbuotojų susirinkimas. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, ir teigia, kad įrodė, jog ieÅ¡kovas į komandiruotę laikotarpiu nuo 2010-12-29 iki 2010-12-31 nesiuntė ir jokio leidimo neatvykti į darbÄ Å¡iuo laikotarpiu nedavė.

IeÅ¡kovas Å¡iÄ aplinkybę patvirtino, pateikdamas UÄ® „BS Tech“ komandiruotės patvirtinimo kopijÄ , kurioje nurodyta, jog įmonė „BS Tech“ siunčia savo darbuotojÄ M. B. į Baltarusijos miestÄ Novogrudok, AAB „Novogrudskij maslodelnyj kombinat“ dėl įrangos montavimo terminų ir klausimų suderinimo. Atsakovė tiekė įmonei „BS Tech“ tam tikras medžiagas ir įrengimus, tačiau niekada neatliko tų medžiagų ir įrenginių montavimo darbų, Å¡iuos darbus turėjo atlikti pati įmonė „BS Tech“, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovas į BaltarusijÄ vyko ne atsakovės interesais, bet kitos įmonės, kurioje dirbo direktoriumi, interesais.

Be to, UAB „Ekosprendimai“ ir įmonę „BS Tech“ siejo tik civiliniai komerciniai santykiai, susiję su įrenginių, medžiagų tiekimu, ir Å¡ios įmonės tarpusavyje niekaip nebuvo susijusios bei nepriklausė vienai grupei, kaip be jokio pagrindo nusprendė teismas. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad nebuvo supažindintas su komandiruočių įsakymais, tačiau pats pripažino, jog komandiruočių laikÄ derindavo su atsakovės vadovais, t. y. visada žinojo, ar darbdavys jį siunčia į komandiruotę, kur, kokiam laikotarpiui ir kokiu tiksliu, o Å¡iuo atveju žinojo, jog 2010 m. gruodžio 29–31 d. atsakovė jo į komandiruotę nesiunčia, tačiau vis vien iÅ¡vyko ir atliko darbÄ ne atsakovės naudai, o kitos įmonės interesais.

Teismo sprendime nurodoma, kad ieÅ¡kovas elektroniniu paÅ¡tu pranešė, kad nespės grįžti, susirinkimÄ perkelti į kitÄ penktadienį – 2011-01-7, t. y. akivaizdu, kad ieÅ¡kovas nurodė, jog jis negali atvykti į įmonę, kurioje dirbo įmonės vadovybės nurodymu, visÄ savaitę jis dirbo kitos įmonės interesais. IeÅ¡kovas pats nurodė, kad darbdavio elektroninį laiÅ¡kÄ gavo 2010-12-29, tačiau į jį atsakė tik 2010-12-31, be to, ieÅ¡kovas į KlaipėdÄ grįžo 2010-12-31, nors pagal pateiktÄ teismui komandiruotės patvirtinimÄ jis tÄ dienÄ privalėjo bÅ«ti Novogrudoke.

IeÅ¡kovo teiginys, kad laiÅ¡kÄ perskaitė, kai jau buvo iÅ¡vykęs, taip pat neįtikimas, nes ieÅ¡kovas pateikė teismui dokumentus bei pats paaiÅ¡kino, jog su įmonės vadovais, kitais darbuotojais bendraudavo elektroniniu paÅ¡tu, Å¡i aplinkybė įrodo, kad ieÅ¡kovas žinojo apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ , tačiau savavaliÅ¡kai nevykdė savo darbdavio tiesioginio reikalavimo, todėl padarė drausmės pažeidimÄ ir atitinkamai jam buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, todėl priimtas neteisėtas, nepagrįstas bei naikintinas sprendimas.

Pripažinus, jog ieÅ¡kovui drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – buvo taikyta teisėta, naikintina sprendimo dalis dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, neiÅ¡tyrė bei neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų. Jei ieÅ¡kovui bÅ«tų buvęs mokamas 6 000 Lt darbo užmokestis, kaip teigia ieÅ¡kovas, ieÅ¡kovo gaunamos pajamos per metus turėtų sudaryti 72 000 Lt, tačiau per 2008 m ieÅ¡kovui buvo sumokėta 48 112,40 Lt, 2009 m.

– 76 475 Lt, 2010 m. –              63 422,82 Lt, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovui nebuvo mokamas 6 000 Lt darbo užmokestis per mėnesį. IeÅ¡kovas beveik visÄ laikÄ buvo komandiruotėje Baltarusijoje, kurioje turėjo ieÅ¡koti naujų potencialių klientų bei parduoti įmonės produkcijÄ Baltarusijoje, todėl atlikdamas Å¡ias užduotis patirdavo papildomų iÅ¡laidų, kurias įmonė privalėjo kompensuoti. IeÅ¡kovui kas mėnesį bÅ«davo pervedama konkreti pinigų suma, už kuriÄ ieÅ¡kovas turėdavo atsiskaityti.

IeÅ¡kovui taip pat buvo perduota naudotis įmonės iÅ¡duota mokėjimo kortelė, tačiau Å¡i kortelė skirta atsiskaityti už kurÄ , retais atvejais jÄ naudojant buvo perkamos kitos prekės, pvz. padangos. IeÅ¡kovui avansas Å«kio iÅ¡laidoms į jam priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ buvo pervedamas siekiant racionaliai iÅ¡naudoti laikÄ , palaikyti įmonės prestiÅ¾Ä bei reputacijÄ klientų akyse, t. y. kad įmonėje darbas vyksta greitai, sklandžiai ir be priekaiÅ¡tų. Teismui buvo pateiktos avanso apyskaitos, kuriose matyti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtų pinigų sumos bei ieÅ¡kovo iÅ¡leistos ir pagrįstos sumos.

Pateiktos avansų apyskaitos įrodo, kad įmonėje iÅ¡laidų ir sÄ naudų balansas bÅ«davo suvedamas vienÄ kartÄ per metus, todėl ieÅ¡kovo įsiskolinimas taip pat bÅ«davo apskaičiuojamas metų pabaigoje. IeÅ¡kovas teigia, kad jam nebuvo reiÅ¡kiama pretenzijų dėl nepanaudotų lėšų grÄ Å¾inimo, tačiau 2009 m. ieÅ¡kovas grÄ Å¾ino nepanaudotÄ avansÄ Å«kio iÅ¡laidoms ir tai patvirtina, kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾indavo jo nepanaudotas ir darbdaviui priklausančias lėšas, todėl iki atleidimo dienos su ieÅ¡kovu nebuvo ginčų dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo ar panaudojimo pagrindo nebuvimo.

Ginčas kilo, kai ieÅ¡kovas nevykdė pareigos pateikti ataskaitÄ apie gautų piniginių lėšų panaudojimÄ . Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie patvirtintų jam perduotų lėšų panaudojimo pagrįstumÄ , todėl ieÅ¡kovas privalo atlyginti neteisėta veika padarytÄ 46 868,53 Lt žalÄ . Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, jog teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir tai turėjo įtakos neteisėto, nepagrįsto bei naikintino sprendimo priėmimui. IeÅ¡kovo atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo         2011-07-29 sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas teisingai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo darbo pobÅ«džio, vykimo į komandiruotes darbui užsienyje, taip pat dėl to, jog atsakovė su Baltarusijos įmone „BS Tech“, kurioje ieÅ¡kovas dirbo direktoriumi, buvo susijusios. Liudytojas G. V. nurodė, kad jis vienu metu buvo įdarbintas ir pas atsakovę, ir jos Baltarusijos įmonėje „Baltsystem“ ir kad abi baltarusiÅ¡kos įmonės skyrėsi tik veiklos pobÅ«džiu, jos abi buvo priklausomos nuo UAB „Ekosprendimai“ ir bÅ«tent jos nurodymu per baltarusiÅ¡kas įmones buvo vykdoma apeliantei naudinga veikla.

Ä®monių sÄ sajumÄ patvirtina ir tokia aplinkybė, jog visi asmenys, tuo pat metu dirbę ir pas atsakovę, ir baltarusiÅ¡kose įmonėse, buvo apgyvendinami vienoje gyvenamojoje patalpoje, už jas buvo apmokama bendrai. Taip pat atsakovės atstovas pirmosios instancijos teisme neneigė, jog visų bendrovių dalis akcininkų, vadovų ir darbuotojų yra vieni ir tie patys asmenys. Firmos „BS Tech“ sÄ sajumÄ su atsakove patvirtina faktinių aplinkybių protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad        2010-10-01 elektroniniu paÅ¡tu atsakovės vadovas T.

V. reikalauja BS Tech ataskaitos, kalba eina apie įmonės veiklos ataskaitÄ už rugsėjo mėn., o elektroninio laiÅ¡ko gavėja yra įmonės finansinė darbuotoja. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad komandiruočių laikas buvo derinamas su darbuotojais iÅ¡ anksto, jis su įsakymais buvo supažindinamas nepasiraÅ¡ytinai, iÅ¡mokami įsakymuose nurodyti avansai, kadangi ne tik iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, bet ir raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovas apie komandiruotėse faktiÅ¡kai bÅ«tÄ laikÄ , ataskaitas už ataskaitinį mėnesį pateikdavo tik kito mėnesio pradžioje.

Taip pat pažymi, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie ieÅ¡kovo supažindinimÄ su įsakymais dėl komandiruočių, be to, daugeliu atveju įsakymuose nurodytas komandiruočių laikas nesutampa su ieÅ¡kovo faktiniu buvimu Baltarusijoje. Be to, atkreipia dėmesį, kad įsakymuose nurodytos avansu iÅ¡mokėtos sumos ieÅ¡kovui atskirai niekada nebuvo iÅ¡mokėtos. Teismas teisingai nustatė ir įvertino ieÅ¡kovo darbo pobÅ«dį, faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ vykimo komandiruotėn į užsienį tvarkÄ bei padarė pagrįstas iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovo buvimas gruodžio 29–30 d.

Baltarusijoje negali bÅ«ti vertinamas kaip pravaikÅ¡ta, todėl teismo iÅ¡vados dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra pagrįstos ir naikinti Å¡iÄ sprendimo dalį nėra pagrindo. Dėl apeliacinio skundo motyvų dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo nurodo, kad atsakovė į ieÅ¡kovo asmeninę sÄ skaitÄ per ginčo laikotarpį pervedė 50 416,67 Lt, bankiniuose dokumentuose Å¡ių pinigų paskirtis nurodyta – atlyginimas, komandiruotpinigiai, dienpinigiai. Visi Å¡ie 50 416,67 Lt sumos mokėjimai yra susiję su darbiniais santykiais, todėl Å¡iuo atveju net nevertinant kitų aplinkybių ir argumentų, tokį turtÄ Ä¯statymas imperatyviai draudžia iÅ¡reikalauti.

Jei apeliantė mano, kad dalis pinigų nėra susiję su darbo užmokesčiu ar jam prilygintoms išmokoms, tai pretenzijas turėtų reikšti kaltiems asmenims, o ne ieškovui. Priešieškinyje nurodyta, jog ieškovas atsakovei pateikė 33 889,50 Lt sumos išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o pagal dokumentus ieškovo gauta bendra suma ūkio išlaidoms sudaro tik 30 341,36 Lt, todėl ieškovas jokios žalos atsakovei nėra padaręs.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2007-02-05 atsakovė su ieÅ¡kovu sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 5, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo įdarbintas technikos direktoriumi. Atsakovė po paskutinio darbo sutarties pakeitimo nuo 2008-01-01 įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui darbo užmokestį po 1 500 Lt kas mėnesį.

Atsakovės vadovo 2010-12-31 įsakymu ieÅ¡kovui už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2010 m. gruodžio 29, 30, 31 dienomis skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo ir darbo sutarties nutraukimas nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . Atsakovė 2011-02-10 sumokėjo ieÅ¡kovui atlyginimÄ už 2010 m. gruodžio mėn. ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti atsakovės sprendimÄ nutraukti 2007-02-05 darbo sutartį Nr. 5 su juo nuo 2010-12-31 pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį po – 1 500 Lt – už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ Â Â Â Â 1 159,09 Lt už 2010 m. gruodžio mėnesį ir 342,56 Lt kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas, delspinigius po 0,06 procento nuo neiÅ¡mokėtos sumos už kiekvienÄ dienÄ nuo          2011-01-08 iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos imtinai, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tuo tarpu atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 46 868,53 Lt materialinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkino.Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atkreipia dėmesį, jog darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarime (DK 93 str.).

Vienas iÅ¡ kvalifikuojančių darbo santykių požymių, atribojančių juos nuo panaÅ¡ių, pvz., rangos, santykių, yra darbuotojo pavaldumas darbdaviui. Darbuotojas trečiųjų asmenų atžvilgiu veikia kaip darbdavio atstovas, jo veiksmai sukuria darbdaviui teises ir pareigas, darbdavys atsako už darbuotojų veiksmų padarinius, todėl darbuotojas privalo laikytis nustatytų darbo tvarkos taisyklių, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio nurodymus, dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai ir vykdyti kitas įstatyme įtvirtintas pareigas darbdaviui (DK 228 str.), savo ruožtu darbdavys turi pareigas tinkamai organizuoti darbÄ ir sudaryti darbuotojams tinkamas darbo sÄ lygas (DK 229 str.).Viena iÅ¡ darbo drausmės ir tvarkos užtikrinimo priemonių – įstatyme įtvirtinta darbdavio teisė drausmine tvarka bausti darbuotojÄ už darbo drausmės pažeidimÄ , t. y. darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.).

Darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas pagal DK 238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus: pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už pakartotinius ar Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo (DK 136 str.  3 d.). PravaikÅ¡ta – darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) – įstatymo priskirta prie Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų (DK 235 str. 2 d. 9 p.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, jog Å¡iuo atveju darbdavys (atsakovė) neįrodė, kad darbuotojas (ieÅ¡kovas) į darbÄ neatvyko be pateisinamų priežasčių. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovę technikos direktoriumi ir pagal savo darbo pobÅ«dį jam dažnai tekdavo bÅ«ti komandiruotėse Baltarusijoje. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis buvo informavęs atsakovės vadovÄ Â Â Â Â T. V., jog 2010 m. gruodžio 29 d. vyks į BaltarusijÄ , tuo tarpu atsakovė nurodė, jog ji ieÅ¡kovo į komandiruotę nesiuntė. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų bei liudytojo G. V. paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad darbuotojai su direktoriaus įsakymais dėl komandiruočių nebÅ«davo supažindinami, ataskaitas apie komandiruočių datas už kiekvienÄ mėnesį pateikdavo kito mėnesio pradžioje.

IÅ¡ byloje pateiktų įsakymų dėl komandiruočių į užsienį matyti, jog įsakymai dėl darbuotojų siuntimo į komandiruotes yra be datų, be registracijos numerių, įsakymuose nėra darbuotojų parašų apie tai, jog jie yra susipažinę su įsakymu dėl komandiruotės, todėl atsižvelgiant į Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei byloje pateiktus įrodymus, labiau tikėtina, kad bendrovėje buvo faktiÅ¡kai nusistovėjusi tokia darbo tvarka, jog darbuotojai ataskaitas apie komandiruočių datas už kiekvienÄ mėnesį pateikdavo sekančio mėnesio pradžioje (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog atsakovė žinojo, kad ieÅ¡kovas nuo 2010-12-29 buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2010-12-31 elektroninio laiÅ¡ko, jis informavo įmonės vadovÄ , kad nespės grįžti į 2010-12-30 Å¡aukiamÄ susirinkimÄ , todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovė žinojo, kad ieÅ¡kovas yra komandiruotėje, atsakovė nepagrįstai skyrė ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ už tai, kad jis nebuvo darbe be pateisinamos priežasties.

Pažymėtina, kad net ir pripažinus, jog ieÅ¡kovas padarė pravaikÅ¡tÄ , drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo bÅ«tų per griežta, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, iki tol jokių priekaiÅ¡tų dėl ieÅ¡kovo atliekamo darbo nebuvo. Atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovas komandiruotėje buvo dėl kitos įmonės, ir teigia, kad jų įmonė nėra susijusi su Baltarusijos įmone „BS Tech“, tačiau iÅ¡ byloje pateikto Baltarusijos įmonės „Novogrudskij maslodelnyj kombinat“ raÅ¡to nustatyta, kad įmonė „BS Tech“ ir UAB „Ekosprendimai“ vykdė bendrus naujos technologinės įrangos montavimo darbus ir ieÅ¡kovas 2010-12-30 buvo atvykęs derinti darbų užbaigimo grafikų.

Todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, jog ieÅ¡kovas veikė iÅ¡imtinai kitos įmonės interesais. Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kovas įmonės „BS Tech“ direktoriumi dirbo nuo  2009-10-14, todėl atsakovei apie tai turėjo bÅ«ti žinoma, anksčiau nebuvo kilę klausimų, kad ieÅ¡kovas gali veikti ne atsakovės interesais, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovę tenkino tokia padėtis. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo iÅ¡samiai argumentavo, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir įrodymus, todėl teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada Å¡iais klausimais sutinka, tačiau nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, jog už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį atsakovė turi mokėti ieÅ¡kovui delspinigius, ir pažymi, jog delspinigiai yra skaičiuojami už tÄ laikÄ , kol su darbuotoju neatsiskaityta, bet ne vėliau, kaip iki darbo santykių įmonėje pasibaigimo.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju teismas nepagrįstai priteisė delspinigius už pavėluotÄ iÅ¡mokėti atsiskaitymÄ už laikotarpį, kai ieÅ¡kovas įmonėje jau nedirbo. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡davomis dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė remdamasi DK 253 straipsnio 1 punktu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 46 868,53 Lt materialinės žalos atlyginimo nurodydama, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtos avansinės lėšos Å«kio iÅ¡laidoms, tačiau ieÅ¡kovas pagrindė tik dalį Å¡ių iÅ¡laidų.

Pagal DK 253 straipsnio 1 punktÄ darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovės pateiktos avanso apyskaitos nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 80 758,03 Lt, ieÅ¡kovas pateisino 33 889,50 Lt iÅ¡laidų, likusios 46 868,53 Lt sumos nepateisino. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovui į jo asmeninę sÄ skaitÄ kiekvienÄ mėnesį buvo pervedamas atlyginimas, dienpinigiai bei komandiruotės iÅ¡laidos.

IÅ¡ darbo sutarties matyti, jog ieÅ¡kovui buvo nustatytas        1 500 Lt darbo užmokestis, todėl darytina iÅ¡vada, jog likusi gaunama suma buvo skirta dienpinigiams bei komandiruotės iÅ¡laidoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2004-11-03 Vyriausybės nutarimÄ Nr. 1365 dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos grįžęs iÅ¡ komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarkÄ nustatytÄ ataskaitÄ ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines iÅ¡laidas, o jeigu iÅ¡mokėtas avansas, grÄ Å¾ina nepanaudotÄ avanso likutį, todėl ieÅ¡kovas privalėjo Å¡ias iÅ¡laidas pagrįsti.

Be to, pats ieškovas pripažįsta, kad jam buvo mokamas 1 500 Lt, o ne 6 000 Lt atlyginimas. Kaip jau buvo minėta, ieškovas pateikė ataskaitas, pagrindžiančias 33 889,50 Lt išlaidas, kitų išlaidų nepagrindė, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės reikalavimas priteisti 46 868,53 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (DK    253 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.).Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis naikintina, dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – priešieškinis tenkintinas, taip pat naikintina sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteisti 35,73 Lt delspinigiai ir šioje dalyje ieškinys atmestinas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK    326 str. 1 d. 4 p.).

IÅ¡ dalies tenkinus apeliacinį skundÄ , keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas proporcingai patenkintiems reikalavimams – iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinas 1 406 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant prieÅ¡ieÅ¡kinį bei 1 406 Lt žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundÄ . Atsižvelgiant į tai, jog tenkintas tiek ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, tiek atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, Å¡alims priteistina vienai iÅ¡ kitos po 50 proc. advokato atstovavimo iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme turėjo 2 500 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai, atsakovė duomenų apie patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme nepateikė, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 1 250 Lt iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme bei 327,05 Lt iÅ¡laidų, susijusių su dokumentų vertimais, faktinių aplinkybių konstatavimu, iÅ¡ viso        1 577,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas turėjo 600 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų bei 38,72 Lt dokumentų vertimo iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 300 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų bei 38,72 Lt dokumentų vertimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 338,72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 3 630 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas priteistinų advokato iÅ¡laidų dydį nustato atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro  2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius (CPK 98 str. 2 d.).

Rekomenduojami dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) – 800 Lt nuo 2008-01-01 (Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovės atstovas advokatas ruošė apeliacinį skundÄ , už kurį Rekomendacijų 8.9. punkte rekomenduojamas 3 MMA – 2 400 Lt užmokestis, bei dalyvavo 2 teismo posėdžiuose. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, jog atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos ir laiko suma skaičiuojama minutėmis bei apvalinama – iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda.

Rekomendacijų 8.18 punkte rekomenduojamos maksimalios 0,15 MMA dydžio iÅ¡laidos – 120 Lt už atstovavimo teisme valandÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atstovas dalyvaudamas 2 teismo posėdžiuose užtruko 52 min., todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato paslaugų užmokestis bÅ«tų 120 Lt. IÅ¡ viso už iÅ¡vardytas advokato suteiktas teisines paslaugas iÅ¡ ieÅ¡kovo rekomenduojamas priteisti maksimalus advokato paslaugų užmokestis bÅ«tų 2 520 Lt, su PVM – 3 049 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d., 98 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei sudarytų 1 524,50 Lt. Kadangi šalims vienai iš kitos priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai piniginiai reikalavimai, šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir atsakovei iš ieškovo priteistina 1 185,78 Lt (1 524,50 Lt – 338,72 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovo M. B. reikalavimas dėl 35,73 Lt delspinigių priteisimo iÅ¡ atsakovės UAB „Ekosprendimai“ panaikinti, Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo M. B. reikalavimÄ atmesti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Ekosprendimai“ prieÅ¡ieÅ¡kinis panaikinti, dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ ieÅ¡kovo M.

B. priteisti atsakovei UAB „Ekosprendimai“              46 868,53 Lt žalos atlyginimo bei 1 406 Lt bylinėjimosi (žyminio mokesčio) iÅ¡laidų.IÅ¡ atsakovės UAB „Ekosprendimai“ ieÅ¡kovui M. B. priteistas 2 827,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti iki 1 577,05 Lt. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. B. atsakovei UAB „Ekosprendimai“ 1 406 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų bei 1 185,78 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas                                                                                               Bronius Valius Kolegijos teisėjai                                                                                                       Irma Čuchraj                                                                                                                                    Audrius Saulėnas             Â