55de9bab-2b2c-47f5-8120-b4bd52d760f0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1224/2013                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1;                                                        21.4.1.2; 21.4.2.8; 41  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 3 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R. V. ir R. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovų R. V. ir R. V. ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-243-656/2012 pagal ieÅ¡kovų R.

V. ir R. V. ieÅ¡kinį atsakovams V. C., uždarajai akcinei bendrovei „Mega“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „METALPLAST VILNIUS“, R. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys Jonavos rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. P., valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialas, Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. V. ir Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarė D. Å .. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė  IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento notarės V. P. 2002 m. birželio 17 d. iÅ¡duoto įgaliojimo dalį, kuria buvo iÅ¡taisytas įgaliojimo terminas iÅ¡ „neapibrėžtam terminui“ į „dvejiems metams“; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento: 2004 m. kovo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir priėmimo - perdavimo aktÄ ; 2004 m. balandžio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir priėmimo - perdavimo aktÄ ; 2004 m. gegužės 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti natÅ«ra gamybinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo pastatas), ieÅ¡kovams R.

V. ir R. V.. Nurodė, jog 2002 m. gegužės 3 d. turto pardavimo be varžytynių aktu įsigijo ginčo pastatÄ . Notarės V. P. 2002 m. birželio 17 d. įgaliojimu ieÅ¡kovai įgaliojo atsakovÄ R. D. užregistruoti šį pastatÄ ieÅ¡kovų vardu, atstovauti ieÅ¡kovus VÄ® „Registrų centras“, parduoti arba įkeisti minėtÄ pastatÄ , atlikti kitus su Å¡iuo pavedimu susijusius veiksmus. Ä®galiojime buvo nurodyta, jog jis iÅ¡duodamas neapibrėžtam terminui, kas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.142 straipsnio 1 dalies nuostatas reiÅ¡kia, jog jis galioja vienerius metus.

Minėto įgaliojimo pagrindu pastatas buvo užregistruotas ieÅ¡kovų vardu. Baigiantis įgaliojimo terminui atsakovas R. D. prašė iÅ¡duoti naujÄ Ä¯galiojimÄ , tačiau ieÅ¡kovams nesutikus, pastarojo galiojimas baigėsi. IeÅ¡kovai visiÅ¡kai atsitiktinai sužinojo, kad 2004 m. kovo 3 d. (t. y. praėjus 8 mėnesiams po įgaliojimo termino pabaigos) pirkimo - pardavimo sutartimi ieÅ¡kovams priklausantis pastatas buvo parduotas atsakovei V. C., 2004 m. balandžio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartimi – atsakovui UAB „Mega“ ir galiausiai 2004 m. gegužės 7 d. pirkimo - pardavimo sutartimi – atsakovui UAB „METALPLAST VILNIUS“.

Susisiekę su įgaliojimÄ iÅ¡davusia notare ieÅ¡kovai sužinojo, kad ji kažkada įgaliojimÄ pratęsė, ranka įterpdama įraÅ¡Ä , jog įgaliojimas galioja dvejus metus. Tokiu bÅ«du įgaliojimo terminas buvo pratęstas iki 2004 m. birželio 16 d. IeÅ¡kovai nurodė tokio iÅ¡taisymo įgaliojime nepageidavę bei į notarę dėl įgaliojimo  termino pratęsimo nesikreipę. Toks pataisymas buvo atliktas be ieÅ¡kovų žinios. VÄ® „Registrų centras“ Kauno filiale saugomoje nekilnojamojo turto archyvinėje byloje yra įsiÅ«tas atsakovo R.

D. 2002 m. spalio 30 d. praÅ¡ymas įregistruoti pastatÄ ieÅ¡kovų vardu ir ten esanti minėto įgaliojimo kopija yra be jokių taisymų. Remiantis Å¡iais duomenimis ieÅ¡kovai teigė, jog nuo įgaliojimo iÅ¡davimo 2002 m. birželio 17 d. iki 2002 m. spalio 30 d. joks iÅ¡taisymas įgaliojime nebuvo padarytas. Å iuo įgaliojimu (be pataisymų) atsakovas pasinaudojo dar kartÄ , jį 2003 m. lapkričio 25 d. pateikdamas VÄ® „Registrų centrui“ bei praÅ¡ydamas iÅ¡duoti pažymÄ sandoriui. Kadangi įgaliojimo terminas jau buvo pasibaigęs, ieÅ¡kovai mano, kad trečiasis asmuo VÄ® „Registrų centras“ neteisėtai iÅ¡davė pažymÄ sandoriui.

Dėl neteisėtai išduotos pažymos sandoriui ir notarės savavališkai pratęsto įgaliojimo termino ieškovai prašė įgaliojimo dalį dėl termino pripažinti negaliojančia nuo įrašo jame padarymo momento. Kadangi pastatas atsakovams perleistas suklastoto įgaliojimo pagrindu, ieškovai laikė, kad su atsakovais sudarytos pirkimo - pardavimo sutartys yra niekinės ir negaliojančios, o jomis perleistas turtas (pastatas) išreikalautinas iš dabartinio jo savininko atsakovo UAB „METALPLAST VILNIUS“.

Atsakovas R. D., apklausiamas baudžiamojoje byloje, patvirtino, jog sudarant 2004 m. kovo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria pastatas buvo perleistas jo seseriai atsakovei V. C., iÅ¡ pastarosios negavo pinigų (sutartyje nurodytos 8 000 Lt sumos) už parduodamÄ turtÄ . IeÅ¡kovų manymu, atsakovas R. D. nelaikė savęs saistomu pasibaigusio įgaliojimo bei neveikė ieÅ¡kovų interesais, nevengė asmeninių interesų konflikto, nebendradarbiavo su ieÅ¡kovais. Atsakovas R. D. privalėjo turtÄ parduoti už kaip įmanoma aukÅ¡tesnę kainÄ , tačiau 92 000 Lt vertÄ ginčo pastatÄ pardavė už 8 000 Lt, todėl, ieÅ¡kovų paskaičiavimais, dėl tokių atsakovų veiksmų jie patyrė 88 500 Lt turtinę ir 20 000 Lt neturtinę žalÄ .

Ieškovai akcentavo aplinkybę, jog atsakovai R. D., V. C., kuri buvo ir UAB „Mega“ vadovė, yra susiję artimais giminystės ryšiais. Pardavimo kainai neatitinkant realios rinkos kainos, nemokant iš viso jokių lėšų pagal sutartį, ginčo sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančius ne tik dėl to, kad buvo sudarytas netinkamų šalių (be ieškovų dalyvavimo), bet ir dėl to, kad buvo tariamas, sudarytas nesiekiant sukurti jame nurodomų teisinių pasekmių – nei nuosavybės teisės perėjimo, nei kainos sumokėjimo.

IeÅ¡kovai nurodė, jog pastato perleidimo sandoriai laikytini net tik niekiniais (kaip sudaryti neturint įgaliojimo), bet ir negaliojančiais dėl jų tariamumo ir imperatyvių pavedimo teisinių santykių normų pažeidimo. Pasak ieÅ¡kovų, atsakovė V. C. galėjo ir turėjo žinoti, kad įgaliojimo terminas yra pasibaigęs, be to, jai dėl sandorių, sudarytų su artimu giminaičiu (atsakovas R. D. yra jos brolis) bei su savimi (V. C. buvo UAB „Mega“ vadovė) taikytina nesÄ Å¾iningumo prezumpcija.

IeÅ¡kovai taip pat nurodė neturintys duomenų, jog atsakovas UAB „METALPLAST VILNIUS“ sandorio sudarymo metu buvo nesÄ Å¾iningas. Atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad įgaliojimas nebuvo suklastotas ir ginčo pastato pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo. Nurodė, jog vyko baudžiamasis procesas dėl ieÅ¡kovų iÅ¡duoto įgaliojimo iÅ¡taisymo, buvo teisiami atsakingi asmenys ir byloje priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, t. y. buvo pripažinta, kad nusikaltimo sudėties nebuvo.

Nėra pagrindo to paties asmens atžvilgiu ir dėl to paties epizodo pakartotinai nustatinėti nusikaltimo buvimÄ ar nebuvimÄ dar ir civilinėje byloje. Pasak atsakovų, nusikaltimo faktas dėl įgaliojimo iÅ¡taisymo civilinio proceso tvarka negali bÅ«ti įrodinėjamas. Ä®galiojimo terminas nebuvo vieneri metai ir jis galiojo 2004 m. kovo 3 d. sudarant sutartį, t. y. net ir netaisius įgaliojimo, jis bÅ«tų tinkamas įforminti pardavimo sandorį. Pagal 2002-2004 metais vyravusiÄ notarinę praktikÄ Ä¯galiojime galėjo bÅ«ti nurodytas konkretus terminas arba aiÅ¡kiai nurodyta, kad terminas yra „neapibrėžtas“, arba apie terminÄ Ä¯galiojime bÅ«tų visai neužsiminta (nenurodytas terminas) ir tik pastaruoju atveju įgaliojimas bÅ«tų galiojęs vienerius metus.

Atsakovai nurodė, jog iÅ¡teisinamieji teismo procesiniai sprendimai turi oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo galiÄ . Baudžiamojoje byloje teismai nurodė, kad ieÅ¡kovai buvo fiktyviai užregistruoti pastato savininkais. IeÅ¡kovas R. V. pastato įsigijimo aplinkybių negalėjo paaiÅ¡kinti. Be to, ieÅ¡kovai neturėjo pastato dokumentų. Nėra duomenų, kad nuo to laiko ieÅ¡kovai patys bÅ«tų dėję pastangas disponuoti pastatu ar bent domėjęsi pastato bÅ«kle. Apie vėlesnį pastato pardavimÄ ieÅ¡kovai sužinojo atsitiktinai.

Pastatu faktiÅ¡kai rÅ«pinosi tik M. C.. IeÅ¡kovų interesai nebuvo pažeisti, nes ieÅ¡kovai (įgaliotojai) realių (teisėtų) interesų neturėjo. Net ir formaliai vertinant, atsakovas R. D. įgaliojimo pagrindu veikė jam suteiktų teisių ribose ir įgaliotojų interesų nepažeidė. UAB „Mega“ atstovas M. C. nurodė, jog jis asmeniÅ¡kai ketino įsigyti ginčo pastatÄ , tačiau dėl teisinių kliūčių to padaryti negalėjo, todėl, atsakovui R. D. sutikus tapti pastarojo įgaliotiniu, nutarė pastatÄ pirkti ieÅ¡kovų vardu su tikslu įsigytÄ pastatÄ perleisti sutuoktinei – atsakovei V.

C., o vėliau – UAB „Mega”. Jo manymu, įgaliojimas nebuvo akivaizdžiai suklastotas. Atsakovų manymu, nėra pagrindo taikyti restitucijÄ natÅ«ra, kadangi nebuvo padarytas nusikaltimas. Vertinant sandorį ieÅ¡kovų nurodytais pagrindais, bÅ«tina turėti omenyje, kad pačių ieÅ¡kovų nuosavybė į pastatÄ buvo apsimestinė – faktiÅ¡kai nesukurianti jiems jokių teisių ir pareigų. IeÅ¡kovų interesai ginčo sandoriais nebuvo pažeisti, todėl jie neturi teisės į teisminę gynybÄ , o patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovai nepagrįstai praturtėtų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė               Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybė, kad nebuvo baudžiamosios veikos, nustatyta įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, todėl nagrinėjamoje byloje atskirai neįrodinėjama. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl nėra pagrindo to paties asmens atžvilgiu ir dėl to paties epizodo pakartotinai nustatinėti nusikaltimo buvimÄ ar nebuvimÄ dar ir civilinėje byloje.

Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog byloje esminę reikÅ¡mę turi 2002 m. birželio 17 d. notarės V. P. patvirtinto įgaliojimo termino teisinis įvertinimas. Teismas sutiko su atsakovės Virginijos ChlebopaÅ¡ovienės ir trečiojo asmens notarės V. P. argumentais, kad pagal 2002-2004 metais galiojusiÄ notarinę praktikÄ Ä¯galiojime galėjo bÅ«ti nurodytas konkretus terminas arba aiÅ¡kiai nurodyta, kad terminas yra „neapibrėžtas“, arba apie terminÄ Ä¯galiojime bÅ«tų neužsiminta visai (nenurodytas terminas), ir tik pastaruoju atveju įgaliojimas bÅ«tų galiojęs vienerius metus.

Aplinkybė, kad 2002-2004 metais galiojusi notarinė praktika dėl įgaliojimo termino nebuvo aiÅ¡ki ir neatitiko ginčo nagrinėjimo laikotarpio jurisprudencijos iÅ¡aiÅ¡kinimų, yra įrodyta, todėl teismas sprendė turįs įgaliojimo terminÄ aiÅ¡kinti ne tik formaliai taikydamas teisės normas, bet taikant bendras sandorių aiÅ¡kinimo taisykles. Teismas, spręsdamas įgaliojimo galiojimo termino klausimÄ , atsižvelgė ir į įgaliojimo pobÅ«dį bei akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje priimtoje 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, kad nors ginčo pastatas ir buvo registruotas ieÅ¡kovų vardu, tačiau pirktas mokant M.

C. pinigais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuo ginčijamo įgaliojimo iÅ¡davimo ieÅ¡kovai patys neatliko pastato valdymo ir naudojimo veiksmų, nekontroliavo įgalioto asmens atliekamų sandorių, iÅ¡ viso nesidomėjo ginčo pastato bÅ«kle. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovai atsitiktinai sužinojo apie ginčijamo pastato pardavimÄ , pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, jog jie elgėsi kaip asmenys, kurie nėra faktiniai nekilnojamojo turto savininkai ar valdytojai. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad M.

C. nuosekliai baudžiamojoje byloje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje aiÅ¡kino, jog bÅ«tent jis organizavo ir finansavo pastato priežiÅ«rÄ bei remontÄ , rÅ«pinosi, kad bÅ«tų sumokėti visi mokesčiai. Remdamasis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, teismas sprendė, jog labiau tikėtinas yra atsakovų nurodytų aplinkybių buvimas, ir atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nuo ginčijamo įraÅ¡o padarymo dienos. Be to, teismas sprendė, jog atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir pripažinus, kad ieÅ¡kovų iÅ¡duotas įgaliojimas buvo teisėtas bei galiojo ginčijamų pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo metu, yra pagrindas atmesti iÅ¡vestinį reikalavimÄ pripažinti negaliojančiais ieÅ¡kovų, atstovaujamų atsakovo R.

D., sudarytÄ su atsakove V. C. pirkimo - pardavimo sutartį ir pastato priėmimo - perdavimo aktÄ . Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamų pirkimo - pardavimo sutarčių teisėtumÄ , sprendė, jog ieÅ¡kovai neįrodė, kad ginčijami sandoriai buvo tariami ar apsimestiniai. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog pačių ieÅ¡kovų nuosavybės į ginčo turtÄ atsiradimo sandoris (2002 m. gegužės 31 d. turto pardavimo be varžytynių aktas) buvo apsimestinis. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai turto pardavimo be varžytynių aktas nesukÅ«rė ieÅ¡kovams su nuosavybės teise susijusių teisių bei pareigų, pastarųjų interesai ginčo sandoriais nebuvo pažeisti, todėl ieÅ¡kovai neturi teisės į teisminę gynybÄ , prieÅ¡ingu atveju jie nepagrįstai praturtėtų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog atsakovai V. C. ir UAB „Mega“ neturi jokio teisinio intereso Å¡iuo metu reikÅ¡ti atskirÄ reikalavimÄ dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo apsimestiniu, kadangi Å¡iai dienai jo teisinių pasekmių nėra, nes nuosavybė registruota ChlebopaÅ¡evų Å¡eimos ir susijusios UAB „Mega“ vardu ir dėl to nėra atsakovės V. C. teisių pažeidimo, nuo kurio reiktų gintis teisme.                III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai R. V. ir R. V. praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog pripažįsta turto pardavimo be varžytynių aktÄ negaliojančiu ex officio, nors to prašė atsakovai. Minėta aplinkybė reiÅ¡kia, kad Å¡is aktas nenuginčytas ir sukelia teisines pasekmes. Teismas nenustatė, jog ginčo pastatÄ iÅ¡ antstolės pirko M. C.. IeÅ¡kovams neaiÅ¡ku, kodėl ginčo pastato negalėjo įsigyti M. C. svainis R. D.. Be to, visiems ginčijamiems sandoriams galiojant, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai laikomi neįgijusiais nuosavybės teisių ir neturinčiais teisių į teisminę gynybÄ .

2. M. C. aiÅ¡kinimas, kad jis paskolino ieÅ¡kovams pinigų pastatui įsigyti, neįrodytas patikimais duomenimis. IeÅ¡kovai nurodė, jog 8 000 Lt suma nėra didelė, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovai turėjo oficialių ir neoficialių pajamų. Be to, atsakovas R. D., apklausiamas baudžiamojoje byloje, patvirtino, jog realiai ieÅ¡kovams paskolos raÅ¡telyje nurodytos sumos neperdavė. Baudžiamojoje byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių paskolintų lėšų perdavimÄ ieÅ¡kovams. Tuo tarpu civilinėje byloje yra patikimi duomenys, patvirtinantis ieÅ¡kovų teiginius, kad bÅ«tent jis sumokėjo už įsigyjamÄ pastatÄ . Minėtos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ieÅ¡kovai nebuvo fiktyvÅ«s ginčo pastato savininkai. Baudžiamojoje byloje iÅ¡teisinamaisiais nuosprendžiais dėl notarės piktnaudžiavimo padarytos iÅ¡vados nėra prejudiciniai faktai.

3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinio dalį dėl įgaliojimo pataisymo pripažinimo negaliojančiu, nepagrįstai sutiko su notarės teiginiais, neva ji nežinojusi teismų praktikos, susijusios su įgaliojimo termino aiÅ¡kinimu. Notarinė praktika nėra teisės Å¡altinis, o metodas. Notarų atestacijos komisijos posėdžio metu notarė pripažino padariusi neteisėtus veiksmus ir dėl to gailėjosi. Be to, notarės paminėtame leidinyje „Verslo ir komercinė teisė“ nurodoma, jog didžioji dauguma teisėjų laikosi nuomonės, kad neapibrėžtas įgaliojimo terminas reiÅ¡kia jo galiojimÄ vienerius metus.

IeÅ¡kovai nedavė jokio pagrindo notarei manyti, jog ji gali iÅ¡taisyti įgaliojimÄ . Apie pastato savininkų (ieÅ¡kovų) teises iÅ¡ nuomos sandorio turėjo žinoti ir dabartinis turto savininkas – atsakovas UAB „METALPLAST VILNIUS“, kadangi nuomos sutarties priedu yra nurodomas įgaliojimas, kuris lemia, jog turtas įgaliojimo pagrindu valdomas vienerius metus.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pirkimo - pardavimo sutartys nėra nei tariamieji, nei apsimestiniai sandoriai. Tačiau ieÅ¡kovai prašė juos pripažinti negaliojančiais kaip prieÅ¡taraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, t. y. kaip sandorius, sudarytus negaliojančios įgaliojimo dalies pagrindu ir negalėjusius sukurti atsakovei V. C. jokių nuosavybės teisių.             Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai taip pat nurodė, jog nagrinėjamoje byloje yra gausu teisės problemų ir faktinių aplinkybių, be to, atsakovai atsiliepimuose neabejotinai iÅ¡kels naujų versijų ir argumentų, į kuriuos ieÅ¡kovai norėtų atskirsti žodiniais pasisakymais, todėl prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

           Atsakovas BUAB „METALPLAST VILNIUS“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo civilinėje byloje to paties asmens atžvilgiu dėl to paties epizodo pakartotinai nustatinėti nusikaltimo buvimÄ ar nebuvimÄ . Atsakovas ginčo pastatÄ Ä¯sigijo iÅ¡ atsakovo UAB „Mega“, kuris sandorio sudarymo dienÄ buvo pastato savininkas.

Byloje nėra nustatyta atsakovo BUAB „METALPLAST VILNIUS“ nesÄ Å¾iningumo požymių.         Atsakovė V. C. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė nurodė, kad nusikaltimo faktas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti nustatytas, kadangi tokia galimybė buvo realizuota baudžiamojo proceso tvarka.

IeÅ¡kovai, apsiėmę įrodyti nusikaltimÄ civilinio proceso tvarka, nenurodo įrodinėjamos veiklos požymių visumos: kada tiksliai ir kaip konkrečiai buvo padaryta nusikalstama veika, kuriuo dokumentu arba veiksmu: įgaliojimo iÅ¡taisymu ar pirkimo - pardavimo sandoriu, nėra aiÅ¡ku, kieno nusikalstamÄ veikÄ ieÅ¡kovai įrodinėja. Teismas pagrįstai nepripažino turto pardavimo be varžytynių akto negaliojančiu ex officio, kadangi atsakovė V. C. neturi teisinio intereso reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo apsimestiniu, nes Å¡iuo metu nėra minėto akto teisinių pasekmių.

Pasak atsakovės, bÅ«tų beprasmiÅ¡ki ir nelogiÅ¡ki atsakovės veiksmai, jeigu ji siektų nuginčyti minėtÄ sandorį, nes Å¡iuo metu ginčo turtas priklauso atsakovui BUAB „METALPLAST VILNIUS“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi baudžiamojoje byloje priimtais iÅ¡teisinamaisiais nuosprendžiais, kurie turi įrodomÄ jÄ galiÄ . Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai buvo fiktyvÅ«s pastato savininkai.

Pasak atsakovės, ieÅ¡kovai, kreipęsi į teismÄ , ieÅ¡kinyje nenurodė, kad jie bÅ«tų siekę ar iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ iÅ¡duoti įgaliojimÄ vieneriems metams, bet atvirkščiai – ieÅ¡kovai pabrėžė, kad įgaliojimas iÅ¡duotas neapibrėžtam terminui. Aplinkybę, jog terminas „neapibrėžtas“ įgaliojimo sudarymo metu reiÅ¡kė tokį terminÄ , kuris neturi maksimalios ribos, patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje.

MinėtÄ aplinkybę patvirtino ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai. Nors tokie teismo sprendimai neturi prejudicinės galios, tačiau jie turi bÅ«ti vertinami kaip oficialÅ«s įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įgaliojimo terminas ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo pasibaigęs, todėl nebuvo pagrindo Å¡iuos sandorius naikinti. Atsakovė V. C. pažymėjo, jog žodinis bylos nagrinėjimas nėra reikalingas ir tik užvilkintų bylos nagrinėjimÄ .

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas R. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę, o atsakovas R. D. yra tolimųjų reisų vairuotojas. Anot atsakovės, bylos aplinkybės yra iÅ¡samiais iÅ¡tirtos tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek baudžiamojoje bei administracinėje bylose.            Atsakovas UAB „Mega“ pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo nusikaltimo, kadangi Å¡iuo klausimu pasisakė teismai, nagrinėję bylÄ baudžiamojo proceso tvarka.

Teismai, iÅ¡nagrinėję baudžiamÄ jÄ bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog įgaliojimo termino iÅ¡taisymas iÅ¡ „neapibrėžto termino“ į „dvejiems metams“ yra formalaus pobÅ«džio ir neturi bÅ«ti vertinamas kaip termino pratęsimas.           Trečiasis asmuo notarė V. P. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Pasak notarės, apeliaciniame skunde yra ydingai aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007. Apeliantų cituojamos bylos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Skirtingai nuo nagrinėjamos bylos kitoje cituojamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas nusikalstamos veikos faktas, tačiau baudžiamasis procesas negalėjo vykti nenustačius įtariamųjų. Notarė akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi išteisinamuoju nuosprendžiu.

Teismas iÅ¡ naujo tirdamas, ar trečiojo asmens (notaro) veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, pažeistų konstitucinį principÄ non bis in idem, be to, įstatymas reikalauja gerbti priimtus teismo sprendimus. IÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu buvo konstatuota, kad įgaliojimo iÅ¡davimo metu nebuvo susiformavusi notarinė praktika dėl įgaliojimo pasibaigimo terminų taikymo. Teismai padarė iÅ¡vadÄ , jog notarės padaryti pažeidimai buvo tik formalaus pobÅ«džio,  o ginčijamų sandorių sudarymo metu įgaliojimo terminas nebuvo pasibaigęs. IeÅ¡kovai nepagrįstai siaurinamai aiÅ¡kina CK 2.142 straipsnį.

Anksčiau Å¡io straipsnio turinys galėjo bÅ«ti platesnis ir leido iÅ¡duoti įgaliojimÄ neapibrėžtam terminui. Neapibrėžtas įgaliojimo terminas nėra tapatus termino nenurodymui. Notarė pažymėjo, jog ieÅ¡kovai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , jog įgaliojimas galiotų neterminuotai. Ä®galiotinis į notarę kreipėsi 2004 metų pradžioje ir nurodė, jog dėl nevienodos CK 2.142 straipsnio aiÅ¡kinimo praktikos yra apsunkintas pavedimo vykdymas. Apie susidariusiÄ situacijÄ telefonu buvo informuotas ieÅ¡kovas, kuris sutiko su pasiÅ«lymu įgaliojime pakeisti jo galiojimo terminÄ .

Notarės manymu, ieÅ¡kovai savo teises gali ginti pagal vindikacijos taisykles. Kadangi ginčo turtas buvo parduotas esant teisėtam įgaliojimui bei parduotas už kainÄ , nurodytÄ Ä¯galiojime, vadinasi įgaliotinis įvykdė pavedimÄ laikydamasis įgaliotojų nurodymų. CK 4.96 straipsnis numato vindikacijos ribojimÄ â€“ draudžiama iÅ¡reikalauti nekilnojamÄ jį daiktÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo. Nustačius, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu įgaliojimas nebuvo pasibaigęs bei baudžiamojoje byloje iÅ¡teisinus atsakovÄ R.

D., nėra pagrindo vindikacijai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovai buvo fiktyvÅ«s ginčo pastato savininkai, todėl pagal CK 1.87 straipsnio taisykles ginčijami sandoriai negalėjo pažeisti ieÅ¡kovų teisių.               Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nebuvo gauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliacinis skundas netenkintinas.            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka             IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Remiantis bendrÄ ja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

            Teisėjų kolegija pareikÅ¡to praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiÅ¡kios, iÅ¡ esmės nesutariama dėl teisės klausimo – CK 2.142 straipsnio (įgaliojimo termino) aiÅ¡kinimo, taip pat dėl vertinimo, ar ginčijamos pastato pirkimo - pardavimo sutartys turi tariamo arba apsimestinio sandorių požymių. Å alių pozicija grindžiama raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių ginčas buvo sprendžiamas ir baudžiamojoje byloje, kuri yra pridėta prie Å¡ios bylos medžiagos, Å¡alių pozicijos iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, Å¡alys, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiÅ¡kinimus žodžiu.

Apeliantai žodinio proceso bÅ«tinybę argumentuoja prielaidomis, jog atsakovai, gavę apeliacinį skundÄ , gali pateikti naujų argumentų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyta priežastis nėra pakankamas pagrindas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantų praÅ¡ymÄ atmeta. Dėl bylos nagrinėjimo ribų             Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje, kuris vėliau buvo patikslintas, apeliantai nurodė, jog įgaliojimas dalyje jo galiojimo termino iÅ¡taisymo be apeliantų valios yra niekinis, todėl ir ginčijami pastato perleidimo sandoriai, sudaryti pasibaigus įgaliojimo terminui, yra niekiniai.

Apeliantai ieÅ¡kinyje taip pat nurodė, jog ginčo pastato perleidimo sandoriai pripažintini negaliojančiais ne tik dėl jų prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, bet ir kaip sudaryti iÅ¡kilus atstovo (atsakovo R. D.) ir atstovaujamųjų (apeliantų) interesų konfliktui. Apeliantai teigė, jog atsakovas R. D. neveikė apeliantų interesais, nesiekė parduoti turtÄ už įmanomai aukščiausiÄ kainÄ , nes pastatÄ pardavė už kainÄ , kuri buvo 12 kartų mažesnė nei pastato vidutinė rinkos vertė.

Be to, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nurodė, esÄ ginčo pastato jie neteko dėl nusikaltimo, todėl prašė taikyti restitucijÄ natÅ«ra. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai pažymėjo, jog įgaliojimas buvo iÅ¡taisytas neteisėtai, nesant tam įgaliotojų valios. Tokį faktÄ apeliantai laikė nusikaltimu, dėl kurio jie neteko turto. Pasak apeliantų, ginčijami turto perleidimo sandoriai yra niekiniai, kadangi buvo sudaryti pasibaigus įgaliojimo terminui. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nenurodo, jog 2004 m. kovo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta esant CK 2.135 straipsnyje apibrėžtam interesų konfliktui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai apibrėžia Å¡ios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis), t. y. ginčo turto perleidimo sandorius jie praÅ¡o pripažinti niekiniais dėl jų prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.

Dėl įgaliojimo ginčijimo          IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2002 m. gegužės 31 d. turto pardavimo be varžytynių aktu ABC Nr. 001177 apeliantai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo gamybinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9-15, baudžiamosios bylos Nr. 20-2-326-06 (toliau - baudžiamoji byla) t. 1, b. l. 38). Apeliantai 2002 m. birželio 17 d. įgaliojimu, patvirtintu trečiojo asmens Jonavos rajono notarų biuro notarės V.

P., įgaliojo atsakovÄ R. D. užregistruoti apeliantų vardu ginčo pastatÄ Å½emės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ po pastatu savo nuožiÅ«ra, valdyti, tvarkyti ir disponuoti ieÅ¡kovams priklausančiu pastatu, parduoti šį gamybinį pastatÄ , iÅ¡nuomoti jį sÄ lygomis savo nuožiÅ«ra, jį įkeisti, sÄ lygomis savo nuožiÅ«ra bei atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu, atstovauti visose teismo įstaigose visose civilinėse ir administracinėse bylose (t. 1, b. l. 15-16).

Ä®galiojime pažymėta, kad jis iÅ¡duotas neapibrėžtam terminui. Tiksliau nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 17 d. iki 2004 m. kovo 3 d. notarė pakeitė įgaliojimo galiojimo laikÄ iÅ¡braukdama įraÅ¡Ä â€žneapibrėžtam terminui“ bei padarydama įraÅ¡Ä â€ždviejų metų terminui“ (t. 1, b. l. 21-22). 2004 m. kovo 3 d. ieÅ¡kovai, atstovaujami atsakovo R. D., pardavė atsakovei V. C. ginčo pastatÄ (t. 1, b. l. 23-27). 2004 m. balandžio 22 d. atsakovė V. C. ginčo pastatÄ pardavė atsakovui UAB „Mega“ (t. 1, b. l. 70-71). 2004 m. gegužės 17 d. atsakovas UAB „Mega“ ginčo pastatÄ pardavė atsakovui UAB „METALPLAST VILNIUS“ (t. 1, b. l. 73-76).

IeÅ¡kiniu, kuri vėliau patikslino (t. 4, b. l. 172-176), ieÅ¡kovai prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais: 2002 m. birželio 17 d. įgaliojimo dalį, kurioje iÅ¡taisytas įgaliojimo terminas iÅ¡ „neapibrėžtam terminui“ į „dvejiems metams“; 2004 m. kovo 3 d. ginčo pastato pirkimo - pardavimo sutartį bei priėmimo - perdavimo aktÄ ; 2004 m. balandžio 22 d. ginčo pastato pirkimo - pardavimo sutartį bei priėmimo - perdavimo aktÄ ; 2004 m. gegužės 7 d. ginčo pastato pirkimo - pardavimo sutartį; taikyti restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams ginčo pastatÄ .

Teismui pateiktame ieÅ¡kinyje apeliantai nurodė, jog ginčijamas įgaliojimas dalyje dėl jo galiojimo termino iÅ¡taisymo, padaryto nesant apeliantų valios, yra niekinis, todėl ir ginčijami pastato perleidimo sandoriai, sudaryti pasibaigus įgaliojimo terminui, yra niekiniai. Argumentuodami bÅ«tinybę taikyti restitucijÄ natÅ«ra, apeliantai nurodė, jog ginčo pastato jie neteko dėl įvykdyto nusikaltimo.          Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sutiko su trečiojo asmens notarės V.

P. argumentais, jog pagal ginčijamo įgaliojimo iÅ¡davimo metu taikytÄ praktikÄ atsakovui R. D. iÅ¡duotas įgaliojimas galiojo, nepaisant jame vėliau iÅ¡taisyto galiojimo termino. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , įvertino aplinkybę, jog ginčijamas įgaliojimas buvo iÅ¡duotas nepraėjus vieneriems metams po naujojo (2000 metų redakcijos) Civilinio kodekso, kuriame naujai įtvirtinta „neapibrėžto termino“ sÄ voka, įsigaliojimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovų pasyvumÄ ginčijamų sandorių sudarymo metu, įvertinęs tikruosius ieÅ¡kovų tikslus, kurių pastarieji siekė įgaliodami atsakovÄ , sprendė, jog 2002 m. birželio 17 d.

įgaliojimo terminas galiojo 2004 m. kovo 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu. Apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, skunde nurodė, jog pagal CK 2.142 straipsnio nuostatas įgaliojimas, kuriame nenurodytas terminas, galioja vienerius metus. Be to, notarinė praktika, kuria bylos nagrinėjimo metu rėmėsi trečiasis asmuo (notarė), nėra oficialus teisės Å¡altinis. Pasak apeliantų, notarui taikomi padidinti atidumo, rÅ«pestingumo ir sÄ Å¾iningumo standartai. Apeliantai akcentavo aplinkybę, jog Notarų atestacijos komisijos posėdžio metu ginčijamÄ Ä¯galiojimÄ patvirtinusi notarė pripažino atlikusi neteisėtus veiksmus ir dėl to gailėjosi.

Apeliantų teigimu, pripažinus, jog ginčijamas įraÅ¡as įgaliojime buvo padarytas neteisėtai, konstatuotina, kad įgaliojimas nurodytoje dalyje yra niekinis. Pasak apeliantų,  pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , nepagrįstai rėmėsi baudžiamojoje byloje priimtais procesiniais sprendimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantų reiÅ¡kiama pozicija.           Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Rungimosi principo esmė yra ta, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių privatų ginÄÄ , todėl bÅ«tent Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga. Ä®rodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (straipsnio 2 dalis).

Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje suformuotÄ taisyklę įsiteisėjęs teismo nuosprendis nagrinėjamu atveju laikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, priimtais baudžiamojoje byloje, taip pat pagrįstai baudžiamosios bylos medžiagoje sukauptus duomenis vertino kitų Å¡ioje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

          Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, iÅ¡skyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobÅ«džio gali bÅ«ti asmenų sudaromi tiktai asmeniÅ¡kai, ir kitokius įstatymu nustatytus sandorius. Ä®galiojimu laikomas raÅ¡ytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui, nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Pavedimo sampratÄ reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena Å¡alis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos Å¡alies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis).

Pavedimo sutartis pagal savo pobÅ«dį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimÄ (CK 2.132-2.151 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010; kt.). IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovų (apeliantų) ir atsakovo R.

D. susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, kad Å¡alys sudarė žodinę pavedimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas (įgaliotinis) įsipareigojo ieÅ¡kovų (įgaliotojų) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Atsakovui Å¡ia sutartimi suteiktos teisės (jų ribos) buvo apibrėžtos ginčijamame įgaliojime (CK 6.756 straipsnio 2 dalis): apeliantų vardu užregistruoti ginčo pastatÄ , iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ po ginčo pastatu, valdyti, tvarkyti ir disponuoti ginčo pastatu, jį parduoti ne mažiau kaip už 8 000 Lt, iÅ¡nuomoti ginčo pastatÄ sÄ lygomis savo nuožiÅ«ra, įkeisti ginčo pastatÄ bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui bei atstovauti apeliantus visose civilinėse ir administracinėse bylose, susijusiose su ginčo pastatu (t. 1, b. l. 15-16).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje nėra ginčo dėl notarės įraÅ¡o, kaip notarinio veiksmo, kuriuo buvo koreguojama įgaliojimo dalis dėl termino, neteisėto atlikimo. Aplinkybę, kad įgaliojime esantį įraÅ¡Ä dėl termino pakoregavo (pakeitė) neteisėtai, pripažįsta ir pati notarė V. P.. Tokios pozicijos notarė nuosekliai laikėsi nuo pat minėtos aplinkybės paaiÅ¡kėjimo: notarės neeilinės atestacijos metu, administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Teisingumo ministro įsakymo teisėtumo (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-7214-07/2007), baudžiamojoje byloje.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2004 m. kovo 3 d. pastato pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡io sandorio sudarymo metu R. D. iÅ¡duotas įgaliojimas galiojo, nepaisant įraÅ¡o apie terminÄ pakeitimo, bet atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog prieÅ¡ tai įgaliojime buvo nurodytas neapibrėžtas jo galiojimo terminas. Pagal paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su įraÅ¡o apie įgaliojimo terminÄ pakeitimu, nesant ginčo dėl minėto fakto (įraÅ¡o, kaip notarinio veiksmo, atlikimo neteisėtumo), yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Esminis Å¡ioje byloje spręstinas klausimas yra tas, ar ieÅ¡kovų iÅ¡duotas atsakovui įgaliojimas, nurodžius jame neapibrėžtÄ galiojimo terminÄ , galiojo ginčijamo 2004 m. kovo 3 d. sandorio sudarymo metu. Kaip minėta, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovai laikėsi pozicijos, jog ginčijamas įgaliojimas, jame nurodžius neapibrėžtÄ galiojimo terminÄ , galiojo vienerius metus nuo iÅ¡davimo. Todėl, apeliantų manymu, įgaliojimo galiojimas turėjo baigtis 2003 m. birželio 17 d.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu įgaliojimo termino aiškinimu. Kaip ankščiau jau minėta, kolegija konstatavo tarp šalių (apeliantų ir atsakovo R. D.) buvus pavedimo teisinius santykius. Tarp ieškovų ir atsakovo R. D. susiklostė pavedimo teisniai santykiai, kuriais apibrėžtos ne tik jų tarpusavio teisės ir pareigos, bet ir atstovo įgalinimai santykiuose su trečiaisiais asmenimis.  Pažymėtina, jog sutartiniams santykiams taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.).

Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

CK 6.756 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įgaliotojo suteiktos įgaliotiniui teisės bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas įgaliojimu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčijamo įgaliojimo turinys turi būti aiškinamas ir šalių sudarytos pavedimo sutarties bendrame kontekste. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovai pavedė atsakovui R. D. atlikti įvairius teisinius veiksmus, susijusius su jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu (įregistruoti, parduoti, įkeisti, išnuomoti ir kt.), tai yra ieškovai suteikė itin plačius įgalinimus jų vardu spręsti bet kokius klausimus, susijusius su ginčo pastatu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovui R. D. suteiktų įgaliojimų mastÄ (apimtį) ir pobÅ«dį, sprendžia, jog Å¡iam buvo perduota visiÅ¡ka ginčo pastato teisinio režimo kontrolė ir jo teisinės padėties pokyčių darymo teisė. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti aiÅ¡kus ieÅ¡kovų duoto pavedimo tikslas – ieÅ¡kovai pavedė atsakovui R. D. atlikti tam tikrus veiksmus, kadangi patys ketino ilgam laikui iÅ¡vykti į užsienį (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 74-75).

Teisėjų kolegijos vertinimu, reikÅ¡mingas ir pavestų atlikti teisinių veiksmų eiliÅ¡kumas: įregistruoti ieÅ¡kovų vardu ginčo pastatÄ , iÅ¡sinuomoti po juo esantį žemės sklypÄ , valdyti, tvarkyti ir disponuoti ginčo pastatu, tame tarpe jį apdrausti, pastatÄ parduoti, iÅ¡nuomoti, įkeisti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai nesiekė iÅ¡saugoti ginčo pastato nuosavybės teisės, o prieÅ¡ingai – siekė paÅ¡alinti kliÅ«tis, trukdančias pastatÄ parduoti, iÅ¡nuomoti ar įkeisti, vėliau perleisti nuosavybės ar disponavimo teisę į ginčo pastatÄ arba tÄ teisę apsunkinti (įkeisti pastatÄ ).

Pažymėtina, jog ginčijamame įgaliojime ieÅ¡kovai nurodė tik vienÄ Ä¯galiotinio veiksmus ribojančiÄ sÄ lygÄ â€“ turtas negalėjo bÅ«ti parduotas pigiau nei už 8 000 Lt, kas atitinka jo įsigijimo kainÄ . Kitus veiksmus (pastato įkeitimÄ , nuomÄ ir kt.) įgaliotinis galėjo atlikti savo nuožiÅ«ra ir savo nustatytomis sÄ lygomis. Darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovams buvo nesvarbu iÅ¡saugoti ginčo turtÄ savo žinioje, jie nesiekė, kad įsigytas nebaigtos statybos pastatas bÅ«tų baigtas statyti, paruoÅ¡tas tinkamam naudojimui ir pan.

PrieÅ¡ingai, pagal ginčijamÄ Ä¯galiojimÄ daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ galėjo bÅ«ti netgi apsunkintos (suvaržytos) – pastatas įkeistas įgaliotinio nuožiÅ«ra bet kokiam asmeniui už bet kokio dydžio ar pobÅ«džio prievoles. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vienintelis pavedimo veiksmų ribojimas, nurodytas įgaliojime (minimali turto pardavimo kaina), patvirtina, jog ieÅ¡kovams nebuvo svarbus tolimesnis pastato teisinis likimas (galimybė Å¡iose patalpose kurti verslÄ , naudoti jį asmeninėms reikmėms ir kt.).

IeÅ¡kovai tik siekė garantijos, jog pavedimo sutarties vykdymo metu nepatirs nuostolių, t. y. užtikrintai atgaus ne mažiau lėšų, nei investuota įsigyjant pastatÄ (8 000 Lt). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pavedimo pobÅ«dis ir mastas (pardavimas, nuoma, įkeitimas) leidžia manyti esant labiau tikėtinÄ faktinę aplinkybę, jog ieÅ¡kovai neturėjo tikslo ir neketino tik vienerių metų laikotarpio ribose pavesti atsakovui vykdyti pastato savininko funkcijas, prieÅ¡ingai – akivaizdu, jog apeliantai siekė neapibrėžto konkrečia laiko trukme pavedimo vykdymo, be to, Å¡alys susitarė dėl pavedimo sutarties rezultato – ieÅ¡kovų ilgalaikio iÅ¡vykimo metu visiÅ¡kai sutvarkyti ginčo pastato įsigijimo formalumus – įregistruoti jį nekilnojamojo turto registre, iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , esantį po ginčo pastatu, ir tik atlikus nurodytus veiksmus – ginčo pastatÄ parduoti, įkeisti ar iÅ¡nuomoti.

Be to, atsižvelgiant į pavedimo veiksmų (pvz. pastato įkeitimo, nuomos) tęstinumÄ , į ginčo pastato specifiÅ¡kumÄ (tai buvo nebaigtos statybos gamybinis pastatas, kurio nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre, pastatas be žemės sklypo), manytina, jog ieÅ¡kovai pagal bendrÄ jį protingo asmens elgesio modelį sÄ Å¾iningai negalėtų tikėtis, jog nurodyto pobÅ«džio veiksmai bus atlikti ir norimas rezultatas bus pasiektas per pakankamai trumpÄ laikÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡alys susitarė, jog pavedimo santykiai tęsis, o kartu galios ir įgaliojimas bent iki ginčo pastato pardavimo, nuomos arba įkeitimo sandorių sudarymo, t. y.

įgaliojimas pasibaigs ginčo pastatÄ pardavus, iÅ¡nuomojus ar įkeitus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybę, jog ginčijamas įgaliojimas buvo iÅ¡duotas nepraėjus vieneriems metams po 2000 metų redakcijos Civilinio kodekso įsigaliojimo, kuomet dar nebuvo nuoseklios ir aiÅ¡kios praktikos aiÅ¡kinant įgaliojimo terminų sÄ vokas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog naujoje Civilinio kodekso redakcijoje įtvirtinta nauja „neapibrėžto termino“ sÄ voka.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog trečiojo asmens notarės V. P. nurodyta notarinė praktika (baudžiamosios bylos t. 1, b. l.

71) nėra oficialus teisės Å¡altinis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėti duomenys patvirtina CK 2.142 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstytos teisės normos galimÄ skirtingÄ Â interpretavimÄ bei nevienodÄ taikymo praktikÄ ginčijamo įgaliojimo iÅ¡davimo metu. Vien lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 2.142 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ normÄ , nesant susiformavusios jos taikymo praktikos, notarė (nežiÅ«rint jai taikomų aukÅ¡tesnių profesinių reikalavimų) galėjo pagrįstai manyti, jog nagrinėjamu atveju yra iÅ¡skiriami trys įgaliojimo termino nustatymo variantai: kuomet nurodomas konkretus įgaliojimo terminas, kuomet terminas visiÅ¡kai nenurodomas (kas reiÅ¡kia, jog įgaliojimas galioja vienerius metus) bei kai nurodomas neapibrėžtas terminas, kuomet įgaliojimas baigiasi esant CK 2.137 straipsnio pagrindams.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokį minėtos normos aiÅ¡kinimÄ atitinka ir byloje esantys duomenys bei notarinio veiksmo (koreguojant įraÅ¡Ä dėl galiojimo termino) neteisėto atlikimo aplinkybės. Notarė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog į jÄ atsakovas R. D. kreipėsi nurodęs, kad „neapibrėžto termino“ sÄ vokos nurodymas įgaliojime apsunkino pavedimo vykdymÄ . Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog ginčijamÄ Ä¯galiojimÄ , net ir pasibaigus vienerių metų terminui, atitinkamos valstybės institucijos laikė tinkamu ir galiojančiu (t. 1, b. l. 64-68).

Ä®vertinusi ginčijamÄ Ä¯galiojimÄ visų faktinių bylos aplinkybių kontekste (tarp Å¡alių susiklostę pavedimo santykiai, įgaliojimo termino aiÅ¡kinimas, Å¡alių elgesys (veiksmai), įgaliojimo taisymo aplinkybės ir kt.), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių pagrindu tinkamai identifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių pobÅ«dį ir ribas bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijamos 2004 m. kovo 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovų 2002 m. birželio 17 d. iÅ¡duoto įgaliojimo terminas nebuvo pasibaigęs. Dėl pirkimo - pardavimo sutarčių ginčijimo           Kaip minėta, apeliantai skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepripažino turto pardavimo be varžytynių akto negaliojančiu ex officio, nors to prašė atsakovai.

Pasak apeliantų, toks aktas yra nenuginčytas ir sukelia teisines pasekmes. Be to, atsakovai neįrodė, jog turto pirkimo be varžytynių aktas yra tariamas sandoris, t. y. jog tikrasis ginčo patalpų savininkas yra M. C.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su minėtais apeliacinio skundo argumentais. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoriai gali bÅ«ti niekiniai ir nuginčijami. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymo nurodymÄ , nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu.

Tuo tarpu nuginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu yra bÅ«tinas teismo sprendimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamÄ teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ niekinio sandorio negaliojimo faktÄ teismas gali konstatuoti ex officio, t. y. nesant pareikÅ¡to reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviajai įstatymo normai arba vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei).

Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra Å¡alies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004, kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovai, argumentuodami ginčijamų turto perleidimo sandorių teisėtumÄ , papildomai nurodė aplinkybes, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie galimÄ sandorio (turto pardavimo be varžytynių) tariamumÄ (CK 1.86 straipsnis). Pažymėtina, jog atsakovai, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepareiÅ¡kė reikalavimo (ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma) dėl Å¡io sandorio pripažinimo niekiniu.  Aplinkybę, jog minėtas sandoris gali bÅ«ti tariamas, atsakovai motyvavo ginčo pastato įsigijimo, jo kainos mokėjimo aplinkybėmis, t. y. nurodė, jog pastatas įsigytas už M.

C. pinigus. Tiek apeliantai, tiek atsakovai nurodė skirtingas ginčo pastato įsigijimo aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡alių nurodytos turto įsigijimo ir turto kainos mokėjimo aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog nagrinėjamu atveju nurodytas sandoris yra akivaizdžiai niekinis, kas leistų teismui ex officio jį pripažinti negaliojančiu. Esant Å¡ioms aplinkybėms sandorio tariamumas galėjo bÅ«ti nagrinėjamas tik Å¡alims (ar vienai Å¡alių) pareiÅ¡kus tokį reikalavimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendimo motyvuose pasisakė dėl 2002 m. gegužės 31 d. turto pardavimo be varžytynių tariamumo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek Å¡ioje, tiek ir baudžiamojoje bylose teismų nustatytos ginčo pastato įsigijimo (pardavimo be varžytynių aktu) aplinkybės nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ yra reikÅ¡mingos tik pavedimo sutarties ir ginčijamo įgaliojimo turinio aiÅ¡kinimo aspektu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ex officio 2002 m. gegužės 31 d. turto pardavimÄ be varžytynių niekiniu sandoriu.

           Apeliantai skunde teigė, jog 2004 m. kovo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartį jų vardu atsakovas R. D. sudarė pasibaigus jam iÅ¡duoto įgaliojimo terminui. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 2004 m. kovo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta nepasibaigus 2002 m. birželio 17 d. įgaliojimo galiojimui, todėl nėra pagrindo pripažinti Å¡iÄ pirkimo - pardavimo sutartį ir vėlesnius ginčo turto perleidimo sandorius niekiniais sandoriais.

         IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, jog ginčo pastatÄ prarado dėl nusikaltimo (dokumento – įgaliojimo) suklastojimo, panaudojimo arba realizavimo bei tarnybos pareigų (dėl notarės) neatlikimo, todėl prašė ginčo turtÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ dabartinio jo savininko atsakovo UAB „METALPLAST VILNIUS“. Tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nurodė esÄ , nepaisant iÅ¡teisinamojo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, nusikaltimo padarymo faktas gali bÅ«ti konstatuojamas ir nagrinėjant bylÄ civilinio proceso tvarka.

Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tirti nusikaltimo padarymo faktÄ ir vadovavosi tik iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliantų argumentais. Pažymėtina, jog CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nusikaltimo fakto konstatavimas nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingas tik sprendžiant restitucijos taikymo klausimÄ , t. y. tik panaikinus ginčijamus sandorius bei pripažinus,  jog nekilnojamojo daikto savininkas neteko dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, tas turtas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas ir iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo (Å¡iuo atveju – iÅ¡ atsakovo UAB METALPLAST VILNIUS“).

Teisėjų kolegija nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad 2004 m. kovo 3 d. pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta nepasibaigus 2002 m. birželio 17 d. įgaliojimo terminui ir dėl minėtos priežasties ginčijami turto perleidimo sandoriai nepripažinti negaliojančiais. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, jog atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, apeliantų motyvai dėl nusikaltimo fakto konstatavimo, kas sÄ lygotų restitucijos taikymÄ natÅ«ra, tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl dėl jų nepasisako.

Kiti ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

          Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. IeÅ¡kovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų         Atsakovas BUAB „METALPLAST VILNIUS“ pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti 2 420 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovo pateiktoje PVM sÄ skaitoje - faktÅ«roje nurodoma, kad iÅ¡laidas sudarė teisinės konsultacijos ir atstovavimas (t. 6, b. l. 91). Teisėjų kolegija, spręsdama dėl iÅ¡laidų atsakovui atlyginimo dydžio, įvertina nurodytų teisinių paslaugų rūšį, taip pat atsižvelgia į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktas rekomendacijas. Teisėjų kolegija mano, jog bÅ«tų teisinga ir protinga atsakovui BUAB „METALPLAST VILNIUS“ iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis priteisti 1 000 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .

 Kaip minėta, atsakovė V. C. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ apeliantų jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nesprendžiamas, kadangi į bylÄ nepateikti tokias iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ apeliantų R. V. ir R. V. atsakovui BUAB „METALPLAST VILNIUS“  lygiomis dalimis 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                           Vytas Milius                                                 Gintaras Pečiulis                                                Vigintas ViÅ¡inskis