2017-06-15 Nr. CB-5945-2-50-3-02219-2015-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedKasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių imperatyviųjų teisės normų pasikeitimą po sutarties sudarymo, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė prašė pripažinti atsakovės vienašalį 2014 m. gegužės 23 d. tarp šalių sudarytos medienos kuro pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) pakeitimą dėl kuro kainos neteisėtu, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2464,97 Eur skolos ir 133,11 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.
Legislator headnote
AI generated2017-06-15 Nr. CB-5945-2-50-3-02219-2015-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Ieškovė prašė pripažinti atsakovės vienašalį 2014 m. gegužės 23 d. tarp šalių sudarytos medienos kuro pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) pakeitimą dėl kuro kainos neteisėtu, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2464,97 Eur skolos ir 133,11 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.
Full text
PASTABA: D
Civilinė byla Nr. e3K-3-273-686/2017
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02219-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.6.8.11.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos šilumos tinklai“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramundas GM“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos šilumos tinklai“ dėl vienašalio sutarties pakeitimo pripažinimo neteisėtu ir skolos bei delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių imperatyviųjų teisės normų pasikeitimą po sutarties sudarymo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė pripažinti atsakovės vienašalį 2014 m. gegužės 23 d. tarp šalių sudarytos medienos kuro pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Sutartis) pakeitimą dėl kuro kainos neteisėtu, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2464,97 Eur skolos ir 133,11 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 4.1 punktu, nepagrįstai ir neteisėtai už ieškovės 2015 m. balandžio mėnesį pristatytą kurą sumokėjo mažesnę kainą, nei buvo sulygta Sutartyje. Atsakovė apie visos rinkos kainą sprendė tik iš vienos dienos dviejų sandorių „Baltpool“ biokuro biržoje, kas nepagrindžia rinkos kainos bei jos pokyčio daugiau nei 10 proc. Atsakovė, nustatydama galutinę kuro kainą, ją pakeitė atgaline tvarka, ieškovė apie tai informuota ir kaina už 2015 m. balandžio mėnesį pakeista 2015 m. gegužės 18 d. raštu, pasibaigus terminui, per kurį prievolė jau turėjo būti įvykdyta. Ieškovė, nesutikdama su Sutarties kainos pakeitimu, išrašė sąskaitą faktūrą Sutartyje nurodyta kaina. Kadangi atsakovė atsiskaitė savo naujai nustatyta kaina, ieškovei liko skolinga 2464,97 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovės reikalavimą dėl kainos pakeitimo pripažinimo neteisėtu atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 1276,72 Eur skolos, 68,94 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 514,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė dalyvavo atsakovės organizuotame viešajame kuro pirkime; 2014 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią ieškovė dalimis laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio turėjo tiekti kurą (3.2 punktas). Sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta, kad kuro kaina yra 70,38 Eur (243 Lt) už 1 tsm kuro (atitinkamai – 179,47 Eur už 1 tne ), o kaina su PVM – 85,16 Eur (294,03 Lt) už 1 tsm kuro (atitinkamai – 217,16 Eur už 1 tne). Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad kuro kaina negali būti didinama per visą pirkimo sutarties galiojimo laiką, išskyrus tuos atvejus, kai kuro kainai įtaką daro pasikeitę mokesčiai arba kai kuro rinkos kainos pokytis yra ne mažesnis kaip 10 proc. ir to nebuvo galima numatyti sudarant pirkimo sutartį; tokiu pat būdu kuro kaina gali būti mažinama; šiais atvejais sprendimą priima pirkėjas. Atsakovė 2015 m. kovo 13 d. pateikė ieškovei raštą, kuriame nurodyta, kad kuro rinkos kainos pokytis yra ne mažesnis kaip 10 proc. ir to nebuvo galima numatyti sudarant Sutartį, todėl prašoma likusiam pagal Sutartį patiekti kuro kiekiui kainą sumažinti ne mažiau kaip iki 42,35 Eur už 1 tsm. Ieškovė su Sutarties kainos pakeitimu nesutiko ir 2015 m. kovo 18 d. pateikė atsakovei pretenziją. 2015 m. kovo 31 d. UAB „Utenos šilumos tinklai“ Kuro pirkimo komisijos protokolu nuspręsta, kuro rinkos kainos pokyčiui esant ne mažesniam kaip 10 procentų, siūlyti tiekėjams pasirašyti sutarčių pakeitimus, nustatant skiedros kainą – 55,78 Eur už 1 tsm. 2015 m. balandžio 10 d. pavedimu atsakovė už 2015 m. kovo mėn. pristatytą kurą sumokėjo sutartyje nustatytą kainą – 70,38 Eur už 1 tsm (be PVM).
6. Teismas pažymėjo, kad šalys, pasirašydamos Sutartį, aptarė kuro kainos keitimą ir nustatė, kokiu atveju gali būti priimtas sprendimas dėl kuro kainos mažinimo. Įvertinęs vartotojų interesą gauti kuo pigesnę šilumą ir tai, kad ieškovė, pasirašydama Sutartį, susipažino ir sutiko su sąlyga dėl kainos keitimo, Sutartis sudaryta griežtai teisės aktais reglamentuotoje srityje, teismas sprendė, kad Sutartis suteikė teisę atsakovei už mėnesį, kurį nustatytas Sutartyje aptartas biokuro kainos pokytis, mažinti kuro kainą. Teismas darė išvadą, kad kuro rinkos kainos pokytis 2015 m. balandį buvo ne mažesnis kaip 10 proc., todėl už balandžio mėnesį atsakovė turėjo teisę priimti sprendimą dėl kainos mažinimo. Atsižvelgdamas į tai, kiek krito vidutinė rinkos biokuro kaina, taip pat tai į tai, kad ir pasirašant Sutartį ieškovės pasiūlyta kaina buvo didesnė nei kitų tiekėjų, teismas sprendė, kad kaina, kurią atsakovė turėjo sumokėti ieškovei už likusį patiekti 2015 metų balandžio mėnesiui kurą, mažintina 10 proc. nuo Sutartyje sulygtos. Teismas atkreipė dėmesį, kad, Sutartyje aptarus kainos keitimo atvejus, numačius Sutarties šalį, turinčią teisę priimti sprendimą dėl kainos keitimo, atsakovė neprivalėjo teikti siūlymo dėl kainos mažinimo ar nustatyti termino tokiam siūlymui apsvarstyti.
7. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino visiškai: pripažino niekine ir negaliojančia Sutarties 4.2 punkto dalį dėl kuro kainos mažinimo bei kuro kainos mažinimo tvarkos, vienašalį atsakovės Sutarties pakeitimą dėl kuro kainos – neteisėtu, priteisė iš atsakovės 2589,08 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Kolegija nurodė, kad pirkimo procedūros buvo vykdomos vadovaujantis 2003 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 277 patvirtinta Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarka (toliau – ir Tvarka) bei kitais teisės aktais ir pirkimo sąlygomis. Sudarant Sutartį galiojo Tvarkos 81 punktas, kuriame buvo įtvirtintos išlygos keisti sudarytos pirkimo sutarties sąlygas. Nuo 2014 m. liepos 30 d. įsigaliojo nauja Vyriausybės nutarimo Nr. 277 redakcija, įtvirtinanti Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 124 punkte nustatytas draudimas didinti pirkimo kainą ar keisti jos nustatymo būdą per visą pirkimo sutarties galiojimo laiką, nurodytą sutartyje, taip pat keisti sudarytos pirkimo sutarties sąlygas. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog šalys atitinkamai būtų koregavusios Sutarties 4.2 punktą, todėl sprendė, kad šio punkto sąlyga dėl pirkėjai (atsakovei) suteiktos teisės keisti kuro kainą tapo prieštaraujanti įstatymui ir įstatymo įgyvendinamajam teisės aktui, ir šią sąlygą pripažino niekine ir negaliojančia. Dėl to kolegija atsakovės vienašalį Sutarties pakeitimą dėl kuro kainos pripažino neteisėtu ir priteisė ieškovės prašomą sumą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neteisėtai Taisyklių nuostatas taikė pagal ankstesnę redakciją sudarytai Sutarčiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.157 straipsnio 2 dalį imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutartiems sąlygoms. Sutarties vykdymo metu pasikeitus aktualiems teisės aktams, šių aktų nuostatos neturi reikšmės vykdant Sutartį, todėl aplinkybė, kad nebeliko išimties dėl kainos keitimo pasikeitus mokesčiams arba kai energijos ar kuro rinkos kainos pokytis yra ne mažesnis kaip 10 proc. ir to nebuvo galima numatyti sudarant pirkimo sutartį, neturi įtakos Sutarties galiojimui ir jos nuostatų taikymui.
9.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutarties 4.2 punkto sąlyga dėl pirkėjai (atsakovei) suteiktos teisės keisti kuro kainą tam tikrais atvejais tapo prieštaraujanti įstatymui bei įstatymo įgyvendinamajam teisės aktui. Nei Lietuvos Respublikos energijos išteklių įstatyme, nei Taisyklėse, nei kitame teisės akte nėra nurodyto draudimo įtvirtinti kuro pirkimo sutartyje nuostatą, pagal kurią sutarties kaina gali būti perskaičiuojama, kai kuro rinkos kainos pokytis yra ne mažesnis kaip 10 proc. ir to nebuvo galima numatyti sudarant pirkimo sutartį. Aplinkybė, kad Taisyklėse neliko išimties dėl kuro kainos keitimo, nereiškia, kad šalims draudžiama tokią nuostatą įtvirtinti sutartyje ir ją laikyti vienu iš kainodaros principų. Ginčijama nuostata nepažeidžia viešosios tvarkos ar visuomeninio intereso, kaip tik jį atitinka – racionaliai panaudoti lėšas kurui įsigyti. Be to, iš anksto nustačius pirkimo sutartyje kainos apskaičiavimo / perskaičiavimo sąlygas ir tvarką, toks kainos pakeitimas vykdant sutartį nelaikomas draudžiamu sutarties sąlygų keitimu Taisyklių 124 punkto prasme.
10. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o nusprendus panaikinti teismo nutartį, perduoti bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad Taisyklėse ar kituose teisės aktuose nėra draudimo įtvirtinti kuro pirkimo sutartyje nuostatą, pagal kurią sutarties kaina gali būti perskaičiuojama, kai kuro rinkos kainos pokytis yra ne mažesnis nei 10 proc. ir to nebuvo galima numatyti sudarant pirkimo sutartį. Taisyklių 124 punktas aiškiai ir be jokių išimčių nustato draudimą didinti ar keisti kuro kainą sutarties galiojimo metu. Biokuro tiekėjai, siekdami tinkamai vykdyti sutartis, planuoja savo veiklą ir iš anksto pasigamina tiek biokuro, kad galėtų laiku jį patiekti perkančiosioms organizacijoms, atitinkamai patiria sąnaudas, kurias būna įvertinę prieš dalyvaudami pirkimuose. Keičiant kuro kainą egzistavo Sutarties 4.2 punkto ir Taisyklių 124 punkto kolizija. Atsižvelgiant į tai, kad Taisyklėse įtvirtintas imperatyvus teisinis reglamentavimas, turintis aukštesnę teisinę galią nei Sutartis, Sutarties 4.2 punktas negalėjo būti taikomas.
10.2. Atsakovė suabsoliutino šilumos vartotojų interesą mokėti už šilumą kuo mažesnę kainą. Viešieji interesai negali būti tenkinami paminant privačius asmenų interesus. Įteisinant atsakovės elgesį vienašališkai keisti kuro kainą šiluma kaip tik brangtų, nes jos kainą nulemia ne vieno konkretaus sandorio dėl biokuro įsigijimo kaina, o visa biokuro rinka. Biokuro pirkėjui sutarties vykdymo metu vienašališkai pradėjus keisti biokuro kainą, biokuro tiekėjai turėtų prisiimti papildomą didelę riziką ir atitinkamai siūlyti didesnę kainą.
10.3. Atsakovė neturėjo teisės keisti biokuro kainą atgaline tvarka. Ieškovei atsakovės valia ir sprendimas dėl kuro kainos pakeitimo tapo žinomi ne nuo šio sprendimo priėmimo momento, bet nuo jo išviešinimo, t. y. kai ieškovė 2015 m. gegužės 18 d. buvo informuota apie sumažintą biokuro kainą už 2015 m. balandžio mėn. Atsakovė iš anksto neinformavo ieškovės dėl kainos sumažinimo, taip pažeisdama ieškovės teisėtus interesus ir lūkesčius.
10.4. Teismui konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios nutartis turėtų būti naikinama, byla turėtų būti perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, ieškinį tenkino tik tuo pagrindu, kad Sutarties 4.2 punktas prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, o kitų apeliacinio skundo argumentų nenagrinėjo, todėl palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės apeliacinis skundas nebūtų išnagrinėtas iš esmės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pasikeitusių imperatyviųjų teisės normų įtakos sutarties galiojimui
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygų pakeitimas gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Vienos iš sutarties šalių valia, nesant kitos šalies sutikimo, sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik įstatyme ar sutartyje apibrėžtais atvejais. Priešingu atveju tai reikštų sutarčių laisvės principo ir kitos sutarties šalies teisėtų interesų pažeidimą. Dėl to tais atvejais, kai įstatymai ar sutartis nesuteikia teisės vienašališkai keisti sutartį, šalis, siekdama dėl tam tikrų priežasčių pakeisti jos sąlygas, turi kreiptis į kitą šalį ir sutarties keitimo klausimą spręsti derybų būdu, o susitarti nepavykus – kreiptis į teismą (CK 6.223 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-701/2016, 34 punktas).
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo šalių 2014 m. gegužės 23 d. sudarytos sutarties (medienos kuro pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 470EN) 4.2 punkte šalys sutarė, kad kuro kaina negali būti didinama per visą pirkimo sutarties galiojimo laiką, išskyrus tuos atvejus, kai kuro kainai įtaką daro pasikeitę mokesčiai arba kai kuro rinkos kainos pokytis yra ne mažesnis kaip 10 procentų ir to nebuvo galima numatyti sudarant pirkimo sutartį. Tokiu pat būdu kuro kaina gali būti mažinama. Šiais atvejais sprendimą priima pirkėjas (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovė).
13. Identiška nuostata buvo įtvirtinta sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintos Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos 81 punkte.
14. Minėtos medienos pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte šalys sutarė, kad pagal šią sutartį kuras bus tiekiamas 2014 m. lapkričio 1 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpiu.
15. 2014 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 741 „Dėl įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimo taisyklių patvirtinimo“ buvo nutarta pakeisti Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintas pirkimų taisykles ir jas išdėstyti nauja redakcija. Naujoje pirkimo taisyklių redakcijoje neliko ankstesnėje pirkimų tvarkoje jau minėto 81 punkto redakcijos, kuri buvo perkelta ir į ginčijamos medienos kuro pirkimo–pardavimo sutarties 4.2 punktą, leidžiantį pirkėjai (atsakovei) kuro pirkimo kainą sumažinti, jeigu nustatomas rinkos kainos pokytis ne mažesnis kaip 10 procentų.
16. Naujos redakcijos pirkimo taisyklių 124 punkte nustatyta, kad draudžiama didinti pirkimo kainą ar keisti jos nustatymo būdą per visą pirkimo sutarties galiojimo laiką, nurodytą sutartyje, taip pat keisti sudarytos pirkimo sutarties sąlygas. Kainos indeksavimas, kaip nustatyta Taisyklių 62.20 papunktyje, nelaikomas kainos keitimu. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisės aktams dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio, akcizo dydžio ir (ar) viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) įkainių dydžio pasikeitimo, kuriais būtų keičiami PVM, akcizų ar VIAP įkainių dydžiai, pirkimo sutartyje nustatytos energijos išteklių kaina ir (ar) bendra pirkimo sutarties vertė tikslinamos prie energijos išteklių kainos be PVM, akcizų ir (ar) VIAP įkainių pridedant naują PVM, akcizą ir (ar) VIAP įkainį, šalims pasirašant pirkimo sutarties priedą. Pasikeitus kitiems mokesčiams, sutarties kaina nekeičiama.
17. Kadangi minėtos pirkimų tvarkos pakeitimas įvyko laikotarpiu tarp medienos kuro pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir kuro tiekimo pagal sudarytą sutartį pradžios, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, nuo 2014 m. liepos 30 d. įsigaliojus naujai Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 277 redakcijai, kurios 124 punkte nurodytas draudimas didinti pirkimo kainą ar keisti jos nustatymo būdą per visą pirkimo sutarties galiojimo laiką, taip pat keisti sudarytos pirkimo sutarties sąlygas, sutarties 4.2 punkto sąlyga dėl pirkėjui suteiktos teisės keisti kuro kainą tam tikrais (nustatytais) atvejais tapo prieštaraujanti įstatymui bei įstatymą įgyvendinančiam teisės aktui, todėl ši sąlyga pripažintina niekine ir negaliojančia, ir atsakovė neturėjo teisinio pagrindo mažinti sutartyje nustatytą kuro pirkimo kainą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovės vienašalis sutarties pakeitimas dėl kuro kainos sumažinimo pripažintinas neteisėtu, ir tenkino ieškovės ieškinį– priteisė ieškovei iš atsakovės 2589,08 Eur.
18. Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą. Atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas naujos redakcijos pirkimų taisyklių nuostatas nepagrįstai taikė pagal ankstesnę redakciją sudarytai sutarčiai. Šis kasacinio skundo argumentas yra pagrįstas.
19. Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 741 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 277 „Dėl įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtino Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimo taisykles, kuriose, minėta, neliko nuostatos, leidžiančios pirkėjui sutarties vykdymo metu mažinti kuro pirkimo kainą. Šiuo pagrindu apeliacinės instancijos teismas ir tenkino ieškinį.
20. Tačiau minėto Vyriausybės nutarimo 4 punkte nustatyta, kad įsigaliojus šiam nutarimui Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarka, patvirtinta Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277, taikoma tik tiems pirkimams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti (kvietimas paskelbtas viešai arba išsiųstas tiekėjams) iki šio nutarimo įsigaliojimo.
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nutarties 20 punkte nurodytam Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 741 4 punkte nustatyta naujojo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo tvarka ir pažymėta, kad galiojusi pirkimų tvarka taikoma tik tiems pirkimams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti iki naujojo nutarimo įsigaliojimo.
22. Byloje nustatyta, kad tarp ginčo šalių sutartis dėl medienos kuro pirkimo–pardavimo buvo sudaryta 2014 m. gegužės 23 d., t. y. prieš du mėnesius iki naujojo Vyriausybės nutarimo priėmimo, todėl, vadovaujantis 21 nutarties punkte išdėstyta Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo tvarka, šalys, vykdydamos kuro pirkimo–pardavimo sutartį, privalėjo vadovautis sutarties sudarymo metu galiojusia pirkimų tvarka, kuri nustatė pirkėjui teisę sumažinti kuro pirkimo kainą esant pirkimų tvarkoje nustatytoms sąlygoms.
23. CPK 351 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Tai reiškia, kad atsiliepime į kasacinį skundą negalima kelti naujų reikalavimų, kurie išeitų už kasacinio skundo ribų. Todėl atsakovei kasaciniame skunde prašant panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėjų kolegija, neturėdama pagrindo peržengti kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys), neturi pagrindo tenkinti atsiliepime į kasacinį skundą pateikto prašymo panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
24. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, t. y. taikė teisės normą, kurios nereikėjo taikyti, ir netaikė teisės normos, kurią privalėjo taikyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 4 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus kasacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pakeistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme. Taip pat perskirstytinas šio teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas liko nepatenkintas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 620 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), todėl, tenkinus kasacinį skundą, atsakovės turėtų išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
26. Kasaciniame teisme atsakovė patyrė 1210 Eur išlaidų už kasacinio skundo surašymą. Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl tenkinus kasacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš ieškovės. Bendra apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose patirtų atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 1830 Eur.
27. Kasacinis teismas patyrė 4,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi kasacinis skundas tenkintinas, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Utenos šilumos tinklai“ (j. a. k. 183843314) iš ieškovės UAB „Ramundas GM“ (j. a. k. 300031408) 1830 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės UAB „Ramundas GM“ (j. a. k. 300031408) 4,40 Eur (keturis Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Andžej Maciejevski