2022-02-02 Nr. CB-819-2-70-3-06285-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-242

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06285-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. sausio 13 d. pateiktu ieškovo G. G. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas G. G. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ dėl atsakovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pripažinimo iš dalies nepagrįstu ir atsakovės uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ priešieškinį ieškovui G. G. dėl žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 398 patvirtintas Elektros energijos tiekimo taisykles, kurios šalių ginčo nereguliuoja, nes neteko galios nuo 2012 m. lapkričio 1 d., o šio ginčo atveju žala buvo suskaičiuota už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 14 d. iki 2020 m. sausio 13 d. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju žalos už neapskaitytos elektros energijos vartojimą apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), kuriose žalos apskaičiavimas diferencijuojamas.

Taip pat ieškovas nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių 132.11, 132.12, 132.13 punktus, nepagrįstai nusprendė, jog žala skaičiuotina už Taisyklėse įtvirtintą maksimalų trijų metų terminą. Ieškovo teigimu, pagal Taisyklių 132.11 punktą žala nagrinėjamu atveju skaičiuotina už ne ilgesnį kaip vienerių metų terminą.

Be to, ieškovas teigia, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018 pateikto išaiškinimo, kad Taisyklių 132.11 punkte įtvirtinta nuostata nereiškia, jog visais pažeidimų atvejais turėtų būti taikomas vienerių metų perskaičiavimo terminas, nes šis terminas yra maksimalus, skirtas didžiausių pažeidimų atvejams, taigi gali būti skiriamas trumpesnis, jį nustatydamas teismas turi vertinti įrodymus dėl faktinio nuostolių dydžio, ypač atsižvelgti į neteisėto vartojimo laikotarpį, pažeidimo sunkumą, atsiskaitymus už energijos kiekį per teisėto vartojimo laikotarpius, į tai, ar vartotojas įleido į patalpas operatoriaus darbuotojus suskaičiuoti elektros prietaisų, ir kitas reikšmingas individualias aplinkybes.

Ieškovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respubklikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 4 dalį ir nepagrįstai atmetė pirmosios instancijos teismo išvadas, jog atsakovė šiame ginče su buitiniu vartotoju (ieškovu) yra irgi kalta dėl ilgalaikių nuostolių atsiradimo, todėl ieškovo atsakomybė turėtų būti mažintina (CK 6.259 straipsnis).

Ieškovas taip pat nurodo, kad teismai pažeidė CK 6.249 straipsnį, kadangi nepagrįstai nuostolių atlyginimą priteisė kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Ieškovo teigimu, Taisyklėse reikalavimas dėl apmokėjimo už perskaičiuotą energijos kiekį aiškiai įvardijamas kaip reikalavimas atlyginti operatoriaus patirtą žalą, įskaitant negautas pajamas, o ne reikalavimas įvykdyti prievolę natūra.

Be kita ko, ieškovas nurodo, kad teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, kadangi atmetė liudytojų parodymus dėl ieškovo sezoninio rūpinimosi malkomis tik tuo pagrindu, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie realų malkų sunaudojimo kiekį ir jų vertę. Taip pat ieškovo teigimu, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles nusprendę, kad ginče negalima remtis ieškovo pateikta UAB „Apšilta plius“ 2021 m. vasario 15 d. pažyma ir liudytojo, turinčio specialių žinių pastatų energetinio naudingumo sertifikavime, paaiškinimais dėl gyvenamojo namo apšildymo kaštų ir suvartotos elektros energijos kiekio, kadangi tai tik teoriniai paskaičiavimai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui G. G. (duomenys neskelbiami) 293 (du šimtus devyniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 13 d. AB Swedbank banko mokėjimo nurodymu Nr. 2.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas