55d9dd0e-b666-49cd-be77-5a759813e783 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr. 1A-317/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.,1.2.3.2.6.Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01216-2009-5               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Albino Bielskio (praneÅ¡Äjas),teisÄjų Elenos VainienÄs ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynÄjams advokatams Ingridai Maldeikienei ir Valerijui Karpovui , nuteistiesiems E. V. ir M.
Legislator headnote
AI generated55d9dd0e-b666-49cd-be77-5a759813e783 · Lietuvos apeliacinis teismas: Tokius liudytojo G. N. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys â įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei liudytojų T. Ž. ir M. T. parodymai. IÅ¡ 2009 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir 2009 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities VPK NTV SNTS vyresniojo tyrÄjo A. A. tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad tikrinant Å¡altinio âAâ (kaip paaiÅ¡kÄjo vÄliau â liudytojo G. N. ) nurodytÄ informacijÄ , buvo apžiÅ«rÄta KleboniÅ¡kio miÅ¡ke esanti aikÅ¡telÄ, kur G.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 1A-317/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.,1.2.3.2.6.Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01216-2009-5               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Albino Bielskio (praneÅ¡Äjas),teisÄjų Elenos VainienÄs ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynÄjams advokatams Ingridai Maldeikienei ir Valerijui Karpovui , nuteistiesiems E. V. ir M.
P. ,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. V. ir M. P. apeliacinius skundus dÄl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo: E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau â BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas laisvÄs atÄmimu Å¡eÅ¡iolikai metų ir aÅ¡tuoniems mÄnesiams.              Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtoji bausmÄ dalinio sudÄjimo bÅ«du subendrinta su Kauno miesto apylinkÄs teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmÄs dalimi bei E. V. nustatyta galutinÄ subendrinta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas Å¡eÅ¡iolikai metų ir deÅ¡imÄiai mÄnesių, bausmÄ atliekant pataisos namuose.             M.
P. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas laisvÄs atÄmimu Å¡eÅ¡iolikai metų, bausmÄ atliekant pataisos namuose. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: E. V. ir M. P. nuteisti už tai, kad, bÅ«dami apsvaigÄ nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, itin žiauriai nužudÄ kitÄ Å¾mogų, o bÅ«tent: 2008 metų rugsÄjo mÄnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ , laikotarpyje nuo 15 val. iki 20 val., vietovÄje, esanÄioje KleboniÅ¡kio miÅ¡ko parke, 1200 m atstumu nuo metalinio automagistralÄs Vilnius â Kaunas â KlaipÄda pÄsÄiųjų viaduko, iÅ¡ pykÄio, tyÄia sudavÄ nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kiui ne mažiau kaip 56 smÅ«gius rankomis, kojomis, metaliniu vamzdžiu į galvÄ , krÅ«tinÄ, pilvÄ , nugarÄ , tokiais veiksmais padarydami nukentÄjusiajam deÅ¡inÄs pusÄs 8 ir 9, kairÄs pusÄs 3-9, 11, 12 Å¡onkaulių lūžius, kairÄs menties skeveldrinį lūžį, vidaus organų pažeidimus, dÄl ko nukentÄjusysis įvykio vietoje mirÄ.
Nuteistasis E. V. savo apeliaciniame skunde teigia, jog Kauno apygardos teismo nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas, kadangi nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas, jis nepadarÄ. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinanÄių jo kaltÄ nužudžius nenustatytos asmenybÄs vyrÄ . Pasak E. V. , nuosprendį priÄmÄs teismas nepagrįstai rÄmÄsi liudytojo G. N. parodymais, kadangi, pasak apelianto, jis pats dalyvavo nužudant nukentÄjusįjį ir duodamas E. V. kaltinanÄius parodymus siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Liudytojų T.
Ž. ir M. T. parodymai taip pat negali bÅ«ti pripažinti patikimais įrodymais, kadangi Å¡ios liudytojos paÄio įvykio nematÄ. Byloje liko nenustatyta aplinkybÄ, dÄl kokių konkreÄių sužalojimų nenustatytos asmenybÄs vyras mirÄ. Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu bausmÄs skyrimo dalyje. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas bausmÄ, neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad jis prisipažino dÄl padaryto nusikaltimo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.
Be to, praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus, užaugÄs vaikų namuose. Nuteistasis atkreipia dÄmesį į tai, kad apygardos teismo atliktas įrodymų tyrimas yra neiÅ¡samus, o paskelbiant nuosprendį nedalyvavo M. P. gynÄjas.            Teismo posÄdyje dalyvÄ nuteistieji ir jų gynÄjai praÅ¡Ä apeliacinius skundus tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.          Nuteistųjų E. V. ir M. P. apeliaciniai skundai atmetami.
           DÄl nuteistojo E. V. apeliacinio skundo.  E. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. P. , tyÄia, itin žiauriai nužudÄ nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kį. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde, kaip ir savo parodymuose viso proceso metu, neigia savo kaltÄ nužudžius nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kį ir nurodo, kad mirtį nulÄmusius sužalojimus nukentÄjusiajam padarÄ byloje liudytoju apklaustas G.
N. , o ne apeliantas. TeisÄjų kolegija iÅ¡nagrinÄjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, priimtas iÅ¡samiai iÅ¡tyrus visus byloje esanÄius duomenis, kuriais remiantis padarytos teisingos iÅ¡vados dÄl E. V. kaltÄs tyÄia, itin žiauriai nužudžius nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kį.Bylos duomenimis â liudytojo G. N. , nuteistojo M. P. , paties apelianto parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vados duomenimis byloje patikimai nustatyta, kad 2008 metų rugsÄjo mÄnesį, vietovÄje, esanÄioje KleboniÅ¡kio miÅ¡ko parke, itin žiauriais veiksmais, suduodant ne mažiau kaip 56 smÅ«gius rakomis, kojomis ir metaliniu vamzdžiu į įvairias kÅ«no vietas, buvo nužudytas nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kis.
Pats nuteistasis savo parodymuose teisiamajame posÄdyje neneigÄ buvÄs nusikaltimo vietoje ir matÄs nužudytÄ nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kį, taÄiau tvirtino, kad tuo metu, kai buvo sumuÅ¡tas ir sužalotas nukentÄjusysis, jis buvo labai girtas ir įvykio vietoje miegojo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄ bei įvertino tokius nuteistojo E. V. parodymus, sugretino juos su kita bylos medžiaga ir padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad E. V. parodymai, duoti Å¡ioje byloje, buvo ne tik nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, bet ir prieÅ¡taraujantys kitiems byloje surinktiems duomenims.
Apygardos teismas, atmesdamas tokius apelianto parodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeidÄ. Liudytojas G. N. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime nuosekliai ir vienodai tvirtino, kad 2008 metų rugsÄjo mÄnesį susitiko su abiem nuteistaisiais ir kartu su jais buvusiu vyriÅ¡kiu, vardu Darius. NusipirkÄ alkoholinių gÄrimų, visi nuÄjo į aikÅ¡telÄ, esanÄiÄ KleboniÅ¡kių miÅ¡ko parke. Pasibaigus alkoholiniams gÄrimams, E. V. pareikalavo vyriÅ¡kio, vardu Darius, duoti pinigų alkoholiui įsigyti.
Dariui atsisakius, E. V. ÄmÄ prieÅ¡ jį smurtauti â spyrÄ nukentÄjusiajam į galvÄ , o Å¡iam nugriuvus, 8 â 10 kartų spyrÄ Ä¯ Å¡onus. Netrukus prie E. V. smurtinių veiksmų prisijungÄ M. P. , kuris vyriÅ¡kį taip pat spardÄ. Abu nuteistieji gulinÄiam nukentÄjusiajam sudavÄ daug smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, ant jo Å¡okinÄjo, o M. P. âDariųâ muÅ¡Ä ir įvykio vietoje rastu metaliniu vamzdžiu. SupratÄ, kad sumuÅ¡tas nukentÄjusysis mirÄ, abu nuteistieji jį suvyniojo į juodos spalvos polietileninÄ plÄvelÄ ir įmetÄ Ä¯ miÅ¡ke buvusiÄ iÅ¡kastÄ duobÄ, vÄliau, slÄpdami lavonÄ , į duobÄ primÄtÄ Ä¯vairių daiktų (t. 1 b.l. 191-121, 122-124, 129-132, t. 3 b.l. 66-69).
Tokius liudytojo G. N. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys â įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei liudytojų T. Ž. ir M. T. parodymai. IÅ¡ 2009 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir 2009 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities VPK NTV SNTS vyresniojo tyrÄjo A. A. tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad tikrinant Å¡altinio âAâ (kaip paaiÅ¡kÄjo vÄliau â liudytojo G. N. ) nurodytÄ informacijÄ , buvo apžiÅ«rÄta KleboniÅ¡kio miÅ¡ke esanti aikÅ¡telÄ, kur G.
N. nurodytoje vietoje buvo atkasti suirÄ nenustatytos asmenybÄs vyro palaikai, įvynioti į juodos spalvos polietileninÄ plÄvelÄ (t. 1 b.l. 6, 8-17). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 1280/09(02) matyti, kad dÄl pilno lavono suirimo, žuvusiojo mirties priežastis nenustatyta. TaÄiau tyrimÄ atlikÄs specialistas nustatÄ, kad palaikai žemÄje iÅ¡buvo daugiau nei Å¡eÅ¡is mÄnesius. IÅ¡likusiuose žuvusiojo skeleto kauluose be gijimo požymių nustatyti deÅ¡inÄs pusÄs 8 ir 9, kairÄs pusÄs 3-9, ir 11, 12 Å¡onkaulių lūžiai.
Nustatyti Å¡onkaulių bei kairÄs mentÄs lūžiai padaryti mažiausiai keturių atskirų smÅ«gių riboto pavirÅ¡iaus kietu buku daiktu. KairÄ mentÄ ir kairÄs pusÄs 3-9 Å¡onkauliai galÄjo bÅ«ti sulaužyti vienu ar daugiau smÅ«gių pailgu sunkiu daiktu iÅ¡ilgai mentÄs linijos esant fiksuotai krÅ«tinÄs lÄ stai, tikÄtina, nukentÄjusiajam gulint kniÅ«bÅ¡Äiam (t. 1 b.l. 26-33). Taigi, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys apie galimÄ nukentÄjusiojo mirties laikÄ bei nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmÄ (kairÄ mentÄ ir kairÄs pusÄs 3 - 9 Å¡onkauliai galÄjo bÅ«ti sulaužyti vienu ar daugiau smÅ«gių pailgu sunkiu daiktu) sutampa su liudytojo G.
N. parodymais apie tai, kad žuvusysis buvo muÅ¡amas ne tik spardant į įvairias kÅ«no vietas, bet ir suduodant metaliniu vamzdžiu. Be to, G. N. byloje duotus parodymus patvirtina ir liudytojų T. Ž. bei M. T. parodymai, kuriuose jos teigÄ ne kartÄ girdÄjusios nuteistųjų M. P. ir E. V. pokalbį apie KleboniÅ¡kių miÅ¡ke jų nužudytÄ ir užkastÄ vyriÅ¡kį (t. 2 b.l. 8-10, t. 3 b.l. 68-69). TeisÄjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad Å¡ių liudytojų parodymai yra iÅ¡vestiniai.
TaÄiau tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius â ir vieni, ir kiti yra įrodinÄjimo proceso elementai. Ä®rodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, taÄiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Visų įrodymų â pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių â visuma turi sudaryti logikos dÄsniams neprieÅ¡taraujanÄiÄ grandinÄ.
Liudytojų T. Ž. ir M. T. parodymai nekelia abejonių nei dÄl jų, kaip įrodymo, gavimo bÅ«do teisÄtumo, nei dÄl patikimumo. Jie patvirtinami liudytojo G. N. parodymais bei įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis. TodÄl jais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rÄmÄsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, patvirtinanÄių E. V. teiginius, kad Å¡ios liudytojos yra suineteresuotos bylos baigtimi ir dÄl to apkalba nuteistuosius. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde, liudytojo G.
N. parodymai viso proceso metu buvo iÅ¡samÅ«s ir vienodi, jie patvirtinami kitais byloje esanÄiais duomenimis. Jų visuma paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kį nužudÄ M. P. ir G. N. , o pastarasis duodamas apeliantÄ kaltinanÄius parodymus siekia jį apkalbÄti bei iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Be nenuoseklių ir prieÅ¡taringų nuteistojo M. P. parodymų apie G. N. dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, byloje daugiau nÄra jokių duomenų, leidžianÄių daryti iÅ¡vadÄ , kad atimant gyvybÄ nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kiui be E. V. ir M.
P. gyvybÄs atÄmimo procese bÅ«tų dalyvavÄs ir liudytojas G. N. . Apklaustas ikiteisminiame tyrime M. P. neigÄ buvÄs įvykio vietoje ir bet kokiais veiksmais prisidÄjÄs prie vyriÅ¡kio nužudymo (t. 2 b.l. 89-92, 96). Ikiteisminio tyrimo pabaigoje susipažinÄs su visa bylos medžiaga ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡klausÄs E. V. parodymus, M. P. pirmosios instancijos teisme ÄmÄ tvirtinti, kad nukentÄjusįjį nužudÄ kartu su G. N. . Akivaizdu, kad duodamas tokius parodymus nuteistasis M.
P. siekÄ juos priderinti prie kitų byloje surinktų duomenų ir prie E. V. gynybinÄs versijos, tokiu bÅ«du siekdamas padÄti jam (E. V. ) iÅ¡vengti gresianÄios baudžiamosios atsakomybÄs. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybÄms, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendį priÄmÄs teismas pagrįstai pripažino, jog M. P. parodymai yra nenuoseklÅ«s, nepatikimi ir prieÅ¡taraujantys kitiems bylos įrodymams.TeisÄjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo teiginį, kad byloje nenustatyta nukentÄjusiojo mirties priežastis ir tai sutrukdÄ teismui priimti teisingÄ nuosprendį.
IÅ¡ tiesų, pirmiau aptartoje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad dÄl pilno lavono suirimo, tiksliÄ mirties priežastį nustatyti nÄra galimybÄs. TaÄiau teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad mirties aplinkybÄs nebÅ«tinai gali bÅ«ti nustatomas tik remiantis specialisto iÅ¡vada â mirties priežastis, laikas ir visos kitos bylos aplinkybÄs gali bÅ«ti nustatinÄjamos visais BPK 20 straipsnyje numatytais leistinais įrodymais. Pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad: 2008 metų rugsÄjo mÄnesį, KleboniÅ¡kio miÅ¡ke esanÄioje aikÅ¡telÄje nuteistieji E. V. ir M.
P. sudavÄ ne mažiau kaip 56 smÅ«gius rankomis, kojomis ir metaliniu vamzdžiu nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kiui į įvairias kÅ«no vietas; nuo suduotų smÅ«gių ir jais padarytų sužalojimų nukentÄjusysis netrukus įvykio vietoje mirÄ; abu nuteistieji žuvusiojo lavonÄ Ä¯vyniojo į polietileninÄ plÄvelÄ ir užkasÄ duobÄje. Byloje nÄra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad prieÅ¡ nukentÄjusįjį fizinį smurtÄ bÅ«tų vartojÄ kiti, paÅ¡aliniai asmenys.
Vadinasi, nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kio mirties priežastimi buvo nuteistųjų M. P. ir E. V. daugybiniais smÅ«giais padaryti sužalojimai, sukÄlÄ nukentÄjusiojo mirtį, t.y. tarp nuteistųjų neteisÄtų, agresyvių veiksmų â daugybinių smÅ«gių sudavimo, ir nukentÄjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kai keli asmenys veikia kartu, turÄdami tyÄiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybÄ nukentÄjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai.
Pirmiau aptartais duomenimis patikimai nustatyta, kad abu nuteistieji â E. V. ir M. P. aktyviai dalyvavo tiek nužudant nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kį, tiek paslepiant jo lavonÄ . Jie abu buvo įvykio vietoje, abu naudojo smurtÄ â sudavÄ daug smÅ«gių rankomis, kojomis ir metaliniu vamzdžiu nužudytajam į įvairias kÅ«no vietas, ant jo Å¡okinÄjo bei slÄpÄ nusikaltimo pÄdsakus. Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad E. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .
DÄl nuteistojo M. P. apeliacinio skundo.              Nuteistasis M. P. savo apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ paskirtÄ jÄ bausmÄ atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Be to, nuteistasis teigia, jog jam paskirtoji bausmÄ turÄtų bÅ«ti suÅ¡velninta ir todÄl, kad jis augo vaikų namuose, yra jauno amžiaus.             TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidÄ, M.
P. paskyrÄ teisingÄ ir tinkamai motyvuotÄ bausmÄ. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pripažįstamas tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dÄl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinÄjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinÄjimo ir teisingo sprendimo priÄmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeiÄia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dÄl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinanÄių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Kadangi Å¡iÄ atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ pripažįsta teismas, todÄl lemiamÄ reikÅ¡mÄ turi kaltininko parodymai, duoti teisme. TaÄiau teismas įvertina, kokį indÄlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinÄjant bylÄ Ä¯neÅ¡Ä Ä¯ teisingo sprendimo byloje priÄmimÄ .             Kaip jau buvo minÄta Å¡ioje nutartyje pirmiau, nuteistojo M. P. parodymai viso proceso metu nebuvo nei nuoseklÅ«s, nei vienodi. Ikiteisminiame tyrime apeliantas neigÄ buvÄs įvykio vietoje ir vartojÄs bet kokį fizinį smurtÄ nukentÄjusiojo atžvilgiu.
Apklaustas teisiamajame posÄdyje M. P. pakeitÄ savo parodymus, pripažino dalyvavÄs nužudant nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kį, taÄiau akivaizdžiai siekÄ sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme â teigÄ, kad pirmasis smurtauti prieÅ¡ žuvusįjį pradÄjo liudytojas G. N. , o apeliantas tik vÄliau prisijungÄ prie pastarojo smurtinių veiksmų. Be to, nuteistasis M. P. savo parodymuose neigÄ jo bendrininko E. V. intensyvius smurtinius veiksmus nukentÄjusiojo atžvilgiu.
Tokie nuteistojo M. P. parodymai buvo paneigti pirmiau aptartais bylos duomenimis. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad nÄra jokio teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ nuteistojo M. P. atžvilgiu.              Kauno apygardos teismas, skirdamas M. P. bausmÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad apeliantas padarÄ labai sunkų nusikaltimÄ , dÄl ko buvo sukelti sunkÅ«s ir neatitaisomi padariniai, nusikalstama veika buvo baigta.
Skirdamas bausmÄ pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino M. P. asmenybÄ (anksÄiau teistas, iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, vedÄ asocialų gyvenimo bÅ«dÄ ), atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ (nusikaltimÄ padarÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio ir tai turÄjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybÄs, jog apeliantas augo vaikų namuose, yra jauno amžiaus, yra svarbios skiriant ir individualizuojant bausmÄ, taÄiau nepaneigia visų kitų bausmÄs individualizavimui svarbių aplinkybių, kurias nustatÄ ir įvertino apygardos teismas.
Už nenustatytos asmenybÄs vyriÅ¡kio tyÄinį itin žiaurų nužudymÄ apeliantui paskirta 16 metų laisvÄs atÄmimo bausmÄ. Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas byloje nustatytas bausmÄs individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, M. P. paskirtoji bausmÄ nÄra aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti nÄra jokio pagrindo. IÅ¡ nuteistojo M. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teisme buvo suvaržyta apelianto teisÄ Ä¯ gynybÄ , nes skelbiant teismo nuosprendį posÄdyje nedalyvavo gynÄjas.
TeisÄ Ä¯ gynybÄ , kuriÄ tiek įtariamajam, tiek kaltinamajam nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis, BPK 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 1 dalis, yra procesinių priemonių, kurias naudodamas įariamasis ar kaltinamasis ginasi nuo įtarimo ar kaltinimo, visuma. Ä®tariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis turi teisÄ pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamÄ gynÄjÄ arba praÅ¡yti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teismo užtikrinti gynÄjo dalyvavimÄ .
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime M. P. buvo paskirtas gynÄjas BPK 51 straipsnyje nustatyta tvarka, kuris gynÄ apelianto teises ir teisÄtus interesus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. BPK 308 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynÄjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Å iuo atveju iÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendÄ skundžiamÄ nuosprendį skelbti nedalyvaujant nuteistojo M.
P. gynÄjui, o nuteistasis tam neprieÅ¡taravo. PaskelbÄs priimtÄ nuosprendį teismas iÅ¡aiÅ¡kino teismo nuosprendžio apskundimo laikÄ bei tvarkÄ , bausmÄs vykdymo ypatumus, o apeliantas teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad nuosprendį, jo apskundimo tvarkÄ ir bausmÄs vykdymo ypatumus suprato (t. 3 b.l. 119). Atsižvelgdama į pirmiau paminÄtas aplinkybes, teisÄjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, paskelbdamas priimtÄ nuosprendį nedalyvaujant gynÄjui apeliantui garantuojamų teisių į gynybÄ esmingai nesuvaržÄ.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų E. V. ir M.
P. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Albinas Bielskis TeisÄjai                                                    Elena VainienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Linas Žukauskas