Legislator Case Law & Legislation
55d9dd0e-b666-49cd-be77-5a759813e783 AI generated

55d9dd0e-b666-49cd-be77-5a759813e783 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 55d9dd0e-b666-49cd-be77-5a759813e783
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-317/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.,1.2.3.2.6.Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01216-2009-5               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų Elenos Vainienės ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjams advokatams Ingridai Maldeikienei ir Valerijui Karpovui , nuteistiesiems E. V. ir M.

Legislator headnote

AI generated

55d9dd0e-b666-49cd-be77-5a759813e783 · Lietuvos apeliacinis teismas: Tokius liudytojo G. N. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei liudytojų T. Ž. ir M. T. parodymai. IÅ¡ 2009 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir 2009 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities VPK NTV SNTS vyresniojo tyrėjo A. A. tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad tikrinant Å¡altinio “A” (kaip paaiÅ¡kėjo vėliau – liudytojo G. N. ) nurodytÄ informacijÄ , buvo apžiÅ«rėta KleboniÅ¡kio miÅ¡ke esanti aikÅ¡telė, kur G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-317/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.,1.2.3.2.6.Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01216-2009-5               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),teisėjų Elenos Vainienės ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjams advokatams Ingridai Maldeikienei ir Valerijui Karpovui , nuteistiesiems E. V. ir M.

P. ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. V. ir M. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo: E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iolikai metų ir aÅ¡tuoniems mėnesiams.              Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bei E. V. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas Å¡eÅ¡iolikai metų ir deÅ¡imčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.             M.

P. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: E. V. ir M. P. nuteisti už tai, kad, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, itin žiauriai nužudė kitÄ Å¾mogų, o bÅ«tent: 2008 metų rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ , laikotarpyje nuo 15 val. iki 20 val., vietovėje, esančioje KleboniÅ¡kio miÅ¡ko parke, 1200 m atstumu nuo metalinio automagistralės Vilnius – Kaunas – Klaipėda pėsčiųjų viaduko, iÅ¡ pykčio, tyčia sudavė nenustatytos asmenybės vyriÅ¡kiui ne mažiau kaip 56 smÅ«gius rankomis, kojomis, metaliniu vamzdžiu į galvÄ , krÅ«tinę, pilvÄ , nugarÄ , tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam deÅ¡inės pusės 8 ir 9, kairės pusės 3-9, 11, 12 Å¡onkaulių lūžius, kairės menties skeveldrinį lūžį, vidaus organų pažeidimus, dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

Nuteistasis E. V. savo apeliaciniame skunde teigia, jog Kauno apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nusikalstamos veikos, už kuriÄ nuteistas, jis nepadarė. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę nužudžius nenustatytos asmenybės vyrÄ . Pasak E. V. , nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo G. N. parodymais, kadangi, pasak apelianto, jis pats dalyvavo nužudant nukentėjusįjį ir duodamas E. V. kaltinančius parodymus siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų T.

Ž. ir M. T. parodymai taip pat negali bÅ«ti pripažinti patikimais įrodymais, kadangi Å¡ios liudytojos pačio įvykio nematė. Byloje liko nenustatyta aplinkybė, dėl kokių konkrečių sužalojimų nenustatytos asmenybės vyras mirė. Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu bausmės skyrimo dalyje. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Be to, prašo atsižvelgti į tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus, užaugęs vaikų namuose. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismo atliktas įrodymų tyrimas yra neišsamus, o paskelbiant nuosprendį nedalyvavo M. P. gynėjas.            Teismo posėdyje dalyvę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.          Nuteistųjų E. V. ir M. P. apeliaciniai skundai atmetami.

           Dėl nuteistojo E. V. apeliacinio skundo.  E. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su M. P. , tyčia, itin žiauriai nužudė nenustatytos asmenybės vyriškį. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde, kaip ir savo parodymuose viso proceso metu, neigia savo kaltę nužudžius nenustatytos asmenybės vyriškį ir nurodo, kad mirtį nulėmusius sužalojimus nukentėjusiajam padarė byloje liudytoju apklaustas G.

N. , o ne apeliantas. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , konstatuoja, jog Kauno apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas iÅ¡samiai iÅ¡tyrus visus byloje esančius duomenis, kuriais remiantis padarytos teisingos iÅ¡vados dėl E. V. kaltės tyčia, itin žiauriai nužudžius nenustatytos asmenybės vyriÅ¡kį.Bylos duomenimis – liudytojo G. N. , nuteistojo M. P. , paties apelianto parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vados duomenimis byloje patikimai nustatyta, kad 2008 metų rugsėjo mėnesį, vietovėje, esančioje KleboniÅ¡kio miÅ¡ko parke, itin žiauriais veiksmais, suduodant ne mažiau kaip 56 smÅ«gius rakomis, kojomis ir metaliniu vamzdžiu į įvairias kÅ«no vietas, buvo nužudytas nenustatytos asmenybės vyriÅ¡kis.

Pats nuteistasis savo parodymuose teisiamajame posėdyje neneigė buvęs nusikaltimo vietoje ir matęs nužudytÄ nenustatytos asmenybės vyriÅ¡kį, tačiau tvirtino, kad tuo metu, kai buvo sumuÅ¡tas ir sužalotas nukentėjusysis, jis buvo labai girtas ir įvykio vietoje miegojo. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei įvertino tokius nuteistojo E. V. parodymus, sugretino juos su kita bylos medžiaga ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad E. V. parodymai, duoti Å¡ioje byloje, buvo ne tik nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, bet ir prieÅ¡taraujantys kitiems byloje surinktiems duomenims.

Apygardos teismas, atmesdamas tokius apelianto parodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeidė. Liudytojas G. N. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime nuosekliai ir vienodai tvirtino, kad 2008 metų rugsėjo mėnesį susitiko su abiem nuteistaisiais ir kartu su jais buvusiu vyriÅ¡kiu, vardu Darius. Nusipirkę alkoholinių gėrimų, visi nuėjo į aikÅ¡telę, esančiÄ KleboniÅ¡kių miÅ¡ko parke. Pasibaigus alkoholiniams gėrimams, E. V. pareikalavo vyriÅ¡kio, vardu Darius, duoti pinigų alkoholiui įsigyti.

Dariui atsisakius, E. V. ėmė prieÅ¡ jį smurtauti – spyrė nukentėjusiajam į galvÄ , o Å¡iam nugriuvus, 8 – 10 kartų spyrė į Å¡onus. Netrukus prie E. V. smurtinių veiksmų prisijungė M. P. , kuris vyriÅ¡kį taip pat spardė. Abu nuteistieji gulinčiam nukentėjusiajam sudavė daug smÅ«gių rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, ant jo Å¡okinėjo, o M. P. “Darių” mušė ir įvykio vietoje rastu metaliniu vamzdžiu. Supratę, kad sumuÅ¡tas nukentėjusysis mirė, abu nuteistieji jį suvyniojo į juodos spalvos polietileninę plėvelę ir įmetė į miÅ¡ke buvusiÄ iÅ¡kastÄ duobę, vėliau, slėpdami lavonÄ , į duobę primėtė įvairių daiktų (t. 1 b.l. 191-121, 122-124, 129-132, t. 3 b.l. 66-69).

Tokius liudytojo G. N. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei liudytojų T. Ž. ir M. T. parodymai. IÅ¡ 2009 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir 2009 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities VPK NTV SNTS vyresniojo tyrėjo A. A. tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad tikrinant Å¡altinio “A” (kaip paaiÅ¡kėjo vėliau – liudytojo G. N. ) nurodytÄ informacijÄ , buvo apžiÅ«rėta KleboniÅ¡kio miÅ¡ke esanti aikÅ¡telė, kur G.

N. nurodytoje vietoje buvo atkasti suirę nenustatytos asmenybės vyro palaikai, įvynioti į juodos spalvos polietileninę plėvelę (t. 1 b.l. 6, 8-17). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 1280/09(02) matyti, kad dėl pilno lavono suirimo, žuvusiojo mirties priežastis nenustatyta. Tačiau tyrimÄ atlikęs specialistas nustatė, kad palaikai žemėje iÅ¡buvo daugiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius. IÅ¡likusiuose žuvusiojo skeleto kauluose be gijimo požymių nustatyti deÅ¡inės pusės 8 ir 9, kairės pusės 3-9, ir 11, 12 Å¡onkaulių lūžiai.

Nustatyti Å¡onkaulių bei kairės mentės lūžiai padaryti mažiausiai keturių atskirų smÅ«gių riboto pavirÅ¡iaus kietu buku daiktu. Kairė mentė ir kairės pusės 3-9 Å¡onkauliai galėjo bÅ«ti sulaužyti vienu ar daugiau smÅ«gių pailgu sunkiu daiktu iÅ¡ilgai mentės linijos esant fiksuotai krÅ«tinės lÄ stai, tikėtina, nukentėjusiajam gulint kniÅ«bščiam (t. 1 b.l. 26-33). Taigi, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys apie galimÄ nukentėjusiojo mirties laikÄ bei nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmÄ (kairė mentė ir kairės pusės 3 - 9 Å¡onkauliai galėjo bÅ«ti sulaužyti vienu ar daugiau smÅ«gių pailgu sunkiu daiktu) sutampa su liudytojo G.

N. parodymais apie tai, kad žuvusysis buvo muÅ¡amas ne tik spardant į įvairias kÅ«no vietas, bet ir suduodant metaliniu vamzdžiu. Be to, G. N. byloje duotus parodymus patvirtina ir liudytojų T. Ž. bei M. T. parodymai, kuriuose jos teigė ne kartÄ girdėjusios nuteistųjų M. P. ir E. V. pokalbį apie KleboniÅ¡kių miÅ¡ke jų nužudytÄ ir užkastÄ vyriÅ¡kį (t. 2 b.l. 8-10, t. 3 b.l. 68-69). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad Å¡ių liudytojų parodymai yra iÅ¡vestiniai.

Tačiau tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ä®rodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę.

Liudytojų T. Ž. ir M. T. parodymai nekelia abejonių nei dėl jų, kaip įrodymo, gavimo bÅ«do teisėtumo, nei dėl patikimumo. Jie patvirtinami liudytojo G. N. parodymais bei įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotais duomenimis. Todėl jais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių E. V. teiginius, kad Å¡ios liudytojos yra suineteresuotos bylos baigtimi ir dėl to apkalba nuteistuosius. Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde, liudytojo G.

N. parodymai viso proceso metu buvo iÅ¡samÅ«s ir vienodi, jie patvirtinami kitais byloje esančiais duomenimis. Jų visuma paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad nenustatytos asmenybės vyriÅ¡kį nužudė M. P. ir G. N. , o pastarasis duodamas apeliantÄ kaltinančius parodymus siekia jį apkalbėti bei iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be nenuoseklių ir prieÅ¡taringų nuteistojo M. P. parodymų apie G. N. dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, byloje daugiau nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad atimant gyvybę nenustatytos asmenybės vyriÅ¡kiui be E. V. ir M.

P. gyvybės atėmimo procese būtų dalyvavęs ir liudytojas G. N. . Apklaustas ikiteisminiame tyrime M. P. neigė buvęs įvykio vietoje ir bet kokiais veiksmais prisidėjęs prie vyriškio nužudymo (t. 2 b.l. 89-92, 96). Ikiteisminio tyrimo pabaigoje susipažinęs su visa bylos medžiaga ir teisiamajame posėdyje išklausęs E. V. parodymus, M. P. pirmosios instancijos teisme ėmė tvirtinti, kad nukentėjusįjį nužudė kartu su G. N. . Akivaizdu, kad duodamas tokius parodymus nuteistasis M.

P. siekė juos priderinti prie kitų byloje surinktų duomenų ir prie E. V. gynybinės versijos, tokiu bÅ«du siekdamas padėti jam (E. V. ) iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai pripažino, jog M. P. parodymai yra nenuoseklÅ«s, nepatikimi ir prieÅ¡taraujantys kitiems bylos įrodymams.Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo teiginį, kad byloje nenustatyta nukentėjusiojo mirties priežastis ir tai sutrukdė teismui priimti teisingÄ nuosprendį.

IÅ¡ tiesų, pirmiau aptartoje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad dėl pilno lavono suirimo, tiksliÄ mirties priežastį nustatyti nėra galimybės. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad mirties aplinkybės nebÅ«tinai gali bÅ«ti nustatomas tik remiantis specialisto iÅ¡vada – mirties priežastis, laikas ir visos kitos bylos aplinkybės gali bÅ«ti nustatinėjamos visais BPK 20 straipsnyje numatytais leistinais įrodymais. Pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad: 2008 metų rugsėjo mėnesį, KleboniÅ¡kio miÅ¡ke esančioje aikÅ¡telėje nuteistieji E. V. ir M.

P. sudavė ne mažiau kaip 56 smÅ«gius rankomis, kojomis ir metaliniu vamzdžiu nenustatytos asmenybės vyriÅ¡kiui į įvairias kÅ«no vietas; nuo suduotų smÅ«gių ir jais padarytų sužalojimų nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė; abu nuteistieji žuvusiojo lavonÄ Ä¯vyniojo į polietileninę plėvelę ir užkasė duobėje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ bÅ«tų vartoję kiti, paÅ¡aliniai asmenys.

Vadinasi, nenustatytos asmenybės vyriÅ¡kio mirties priežastimi buvo nuteistųjų M. P. ir E. V. daugybiniais smÅ«giais padaryti sužalojimai, sukėlę nukentėjusiojo mirtį, t.y. tarp nuteistųjų neteisėtų, agresyvių veiksmų – daugybinių smÅ«gių sudavimo, ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai.

Pirmiau aptartais duomenimis patikimai nustatyta, kad abu nuteistieji – E. V. ir M. P. aktyviai dalyvavo tiek nužudant nenustatytos asmenybės vyriÅ¡kį, tiek paslepiant jo lavonÄ . Jie abu buvo įvykio vietoje, abu naudojo smurtÄ â€“ sudavė daug smÅ«gių rankomis, kojomis ir metaliniu vamzdžiu nužudytajam į įvairias kÅ«no vietas, ant jo Å¡okinėjo bei slėpė nusikaltimo pėdsakus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

Dėl nuteistojo M. P. apeliacinio skundo.              Nuteistasis M. P. savo apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ paskirtÄ jÄ bausmę atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Be to, nuteistasis teigia, jog jam paskirtoji bausmė turėtų bÅ«ti suÅ¡velninta ir todėl, kad jis augo vaikų namuose, yra jauno amžiaus.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, M.

P. paskyrė teisingÄ ir tinkamai motyvuotÄ bausmę. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pripažįstamas tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas įvertina, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ .             Kaip jau buvo minėta Å¡ioje nutartyje pirmiau, nuteistojo M. P. parodymai viso proceso metu nebuvo nei nuoseklÅ«s, nei vienodi. Ikiteisminiame tyrime apeliantas neigė buvęs įvykio vietoje ir vartojęs bet kokį fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje M. P. pakeitė savo parodymus, pripažino dalyvavęs nužudant nenustatytos asmenybės vyriškį, tačiau akivaizdžiai siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme – teigė, kad pirmasis smurtauti prieš žuvusįjį pradėjo liudytojas G. N. , o apeliantas tik vėliau prisijungė prie pastarojo smurtinių veiksmų. Be to, nuteistasis M. P. savo parodymuose neigė jo bendrininko E. V. intensyvius smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Tokie nuteistojo M. P. parodymai buvo paneigti pirmiau aptartais bylos duomenimis. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę nuteistojo M. P. atžvilgiu.              Kauno apygardos teismas, skirdamas M. P. bausmę pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė labai sunkų nusikaltimÄ , dėl ko buvo sukelti sunkÅ«s ir neatitaisomi padariniai, nusikalstama veika buvo baigta.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino M. P. asmenybę (anksčiau teistas, iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, vedė asocialų gyvenimo bÅ«dÄ ), atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas augo vaikų namuose, yra jauno amžiaus, yra svarbios skiriant ir individualizuojant bausmę, tačiau nepaneigia visų kitų bausmės individualizavimui svarbių aplinkybių, kurias nustatė ir įvertino apygardos teismas.

Už nenustatytos asmenybės vyriÅ¡kio tyčinį itin žiaurų nužudymÄ apeliantui paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, M. P. paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti nėra jokio pagrindo. IÅ¡ nuteistojo M. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teisme buvo suvaržyta apelianto teisė į gynybÄ , nes skelbiant teismo nuosprendį posėdyje nedalyvavo gynėjas.

Teisė į gynybÄ , kuriÄ tiek įtariamajam, tiek kaltinamajam nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis, BPK 21 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 1 dalis, yra procesinių priemonių, kurias naudodamas įariamasis ar kaltinamasis ginasi nuo įtarimo ar kaltinimo, visuma. Ä®tariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamÄ gynėjÄ arba praÅ¡yti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teismo užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime M. P. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnyje nustatyta tvarka, kuris gynė apelianto teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. BPK 308 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Å iuo atveju iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė skundžiamÄ nuosprendį skelbti nedalyvaujant nuteistojo M.

P. gynėjui, o nuteistasis tam neprieÅ¡taravo. Paskelbęs priimtÄ nuosprendį teismas iÅ¡aiÅ¡kino teismo nuosprendžio apskundimo laikÄ bei tvarkÄ , bausmės vykdymo ypatumus, o apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuosprendį, jo apskundimo tvarkÄ ir bausmės vykdymo ypatumus suprato (t. 3 b.l. 119). Atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, paskelbdamas priimtÄ nuosprendį nedalyvaujant gynėjui apeliantui garantuojamų teisių į gynybÄ esmingai nesuvaržė.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų E. V. ir M.

P. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Albinas Bielskis Teisėjai                                                    Elena Vainienė                                                                  Linas Žukauskas