55d7db82-6415-4fbb-b7c8-3410cd845f08 · Vilniaus apygardos teismas

                          Civilinė byla Nr. e2A-731-794/2018             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03565-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.3; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.3; 3.3.1.18.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės (apeliantės) E. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei E. N. dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės E. N. 457,11 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidasIeÅ¡kovė nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro metu, buvo apgadintas J.

P. (J. P.) priklausantis turtas (balkonas), draustas ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“. IeÅ¡kovė, kompensuodama draudėjui padarytus nuostolius, iÅ¡mokėjo 457,11 EUR sumÄ . IeÅ¡kovės teigimu, iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Gaisro židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, o atsakovė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , nes nevykdė pareigos valdyti jai priklausantį turtÄ tuo bÅ«du, kad nebÅ«tų daroma žala trečiųjų asmenų turtui.

Atsakovė E. N. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, jog gaisro kilimo dienÄ (2015 m. rugsėjo 1 d.) namie nieko nebuvo – atsakovė buvo darbe, o atsakovės sÅ«nÅ«s – mokykloje. Atsakovės manymu, gaisrÄ jai priklausančiame balkone galėjo sukelti kaimyno numesta nuorÅ«ka. Atsakovė nurodė, kad žinojo, jog jos kaimynai yra rÅ«kantys, tačiau nesutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad palikdama atvirus langus atsakovė elgėsi nerÅ«pestingai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Teismas nurodė, kad pačios atsakovės teismo posėdžio metu pripažinta aplinkybė, jog gaisro kilimo dienÄ ji išėjo iÅ¡ namų, palikdama juos be priežiÅ«ros, t. y. palikdama balkone du pravirus langus, negali bÅ«ti vertinama kaip rÅ«pestingas elgesys, juo labiau kad atsakovė žinojo, jog jos kaimynai yra rÅ«kantys, o daugiabutis gyvenamasis namas yra vėjuotoje vietoje. Todėl teismo vertinimu, atsakovė galėjo numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų jam iÅ¡vengti, dėl ko teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog aptartas atsakovės elgesys neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.263 straipsniuose įtvirtintos pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, kad savo veikimu ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui.

Å iuo atveju neteisėti atsakovės veiksmai tiesiogiai lėmė trečiajam asmeniui J. P. priklausančio turto apgadinimÄ . Uždarydama pravirus balkono langus atsakovė bÅ«tų užkirtusi keliÄ trečiųjų asmenų neatsakingai numestai nuorÅ«kai patekti į atsakovei priklausančias patalpas, tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant svetimo turto apgadinimo ir prievolės atlyginti Å¡iais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Be to, teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, kad bendrame pastate kilusio gaisro atveju atsakingu už jo kilimÄ asmeniu pripažintinas tas asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys.

Šiuo atveju įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai. Teismas taip pat konstatavo, jog šioje byloje atsakovė, kaip buto, kuriame kilo gaisras, savininkė, neįrodė, kad jos kaltės nėra, t. y. kad ji laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga.Kadangi byloje nebuvo ginčo dėl trečiajam asmeniui J.

P. padarytos ir ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos dydžio – 457,11 EUR, todėl žalos dydį byloje laikė nustatytu. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė E. N. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: IeÅ¡kovė neįrodė, kad gaisras kilo bÅ«tent dėl atsakovės kaltės. Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos raÅ¡te nurodoma tik spėjama gaisro kilimo priežastis.

Teismo sprendimas negali bÅ«ti paremtas vien prielaidomis ir spėjimais. IeÅ¡kovės namuose elektros instaliacija yra tvarkinga ir gaisro metu neužsidegė. Praviras balkono langas niekaip negali sietis priežastiniu ryÅ¡iu tarp kaltės ir kilusios žalos.CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų. Å iuo atveju gaisrÄ sÄ lygojo nenustatytų asmenų numesta nuorÅ«ka.

IeÅ¡kovė AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Gaisras kilo bÅ«tent atsakovei priklausančiame balkone, todėl žala padaryta dėl atsakovės netinkamo naudojimosi savo turtu.

IeÅ¡kovė neprivalo įrodinėti konkrečios gaisro kilimo priežasties, nes prieÅ¡gaisrinė tarnyba nenustatė tyčinės nusikalstamos veikos požymių, prieÅ¡gaisrinės tarnybos nustatyta spėjama gaisro priežastis yra tikėtina pagal byloje esančių faktinių aplinkybių visetÄ . Atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios atleistų jÄ nuo atsakomybės.Atsakovė elgėsi nerÅ«pestingai, iÅ¡eidama paliko pravirus langus, per kuriuos pateko nuorÅ«ka. Butas yra kampinis, vėjuotoje vietoje, atsakovė žinojo, jog virÅ¡uje gyvenantis kaimynas rÅ«ko, o jai priklausantis balkonas yra iÅ¡ medinių medžiagų.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2015 m. rugsėjo 1 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu išdegė balkonas ir ten buvę daiktai, apdegė langų rėmai, virtuvė, aprūko kitos patalpos, apdegė buto Nr. 28 balkono langai, vandeniu aplietos buto Nr. 18 patalpos.

Butas Nr. 28 laikotarpiui nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2016 m. kovo 8 d. buvo apdraustas. Pagal Turto sunaikinimo, sugadinimo aktÄ Nr. 1621558, 2015 m. spalio 8 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 20150302, 2015 m. spalio 8 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 2015179 ir 2015 m. spalio 9 d. lokalinę sÄ matÄ , butui, esančiam (duomenys neskelbtini), gaisro metu padaryta žala buvo įvertinta 457,11 Eur suma. 2015 m. spalio 12 d. ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo apgadinto buto Nr. 28 draudėjui J. P. minėtÄ sumÄ .Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistas žalos atlyginimas.

Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovė kalta dėl kilusio gaisro. Apeliantės teigimu Å¡iuo atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp kaltės ir kilusios žalos.CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui. Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (iÅ¡mokėjus jam draudimo iÅ¡mokÄ ) ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktÄ , neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).Apeliaciniame skunde nesutinkama dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo.

Atsakovės teigimu, praviras langas niekaip nedaro įtakos atsakovės kaltei atsirasti. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti patalpų, iÅ¡ kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo patalpų, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovės patalpose.

Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiÅ¡ki, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rÅ«pestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų jam iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad Å¡i nepriklausė nuo jo elgesio (CPK 178 straipsnis).

Taigi, nagrinėjamu atveju tai yra apeliantės pareiga. Byloje nustatytos Vilniaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 m. lapkričio 25 d. praneÅ¡ime dėl informacijos apie kilusį gaisrÄ nurodytos aplinkybės, kad spėjama gaisro priežastis – nenustatyto asmens neatsargus elgesys rÅ«kant. Kaip jau minėta anksčiau, byloje nėra ginčo, jog gaisras kilo atsakovei priklausančiame balkone. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad gaisras kilo dėl atsakovės nerÅ«pestingo elgesio.

Vertindamas atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė iÅ¡eidama ir palikdama pavirus balkono langus elgėsi neapdairiai, kadangi žinojo, jog virÅ¡uje gyvena rÅ«kantys kaimynai. Pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti prieÅ¡ingÄ nei nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kadangi apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktÄ , jog gaisras kilo ne dėl jos kaltės. Kaip pati apeliantė teigia, teismo sprendimas negali bÅ«ti pagrįstas abejonėmis ir prielaidomis.

Byloje nėra konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, jog gaisrÄ sukėlė konkretus asmuo/konkretaus asmens nuorÅ«ka, dėl gaisro nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu bÅ«tų nustatyti asmenys, atsakingi už gaisro kilimÄ . Kaip jau buvo nurodyta Å¡ioje nutartyje, asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiÅ¡kia asmens nepakankamÄ savo turto priežiÅ«rÄ , jog dėl jo nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims.

Apeliantė taip pat neįrodė, kad gaisras kilo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Kita vertus, sutiktina, jog net tuo atveju, jei gaisras kilo dėl įkritusios nuorÅ«kos, nuorÅ«ka nebÅ«tų patekusi į balkonÄ , jei langai bÅ«tų buvę uždaryti. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad apeliantės elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko rÅ«pestingo asmens standarto, ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nenustatytos visos apeliantės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sÄ lygos.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad esant tokioms aplinkybėms nagrinėjamu atveju atsakovė, bÅ«dama pakankamai rÅ«pestinga ir apdairi patalpų naudotoja, kiek atitinkamoje situacijoje buvo bÅ«tina, turėjo galimybę numatyti, kad pro pravirÄ balkono langÄ gali bÅ«ti įneÅ¡tas ugnies kilimo Å¡altinis (neužgesintas degtukas ar nuorÅ«ka).

Nors apeliantė teigia, jog gaisras galėjo kilti dėl kitų trečiųjų asmenų (kaimynų) veiksmų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė neįrodė, kad nėra jos kaltės, t. y. kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių nuo jos nepriklausančių aplinkybių, už kurias ji nėra atsakinga (CPK 176–178, 185 str.), dėl to nėra pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 4 dalies nuostatas ir atleisti jÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nuo civilinės atsakomybės. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė neįvykdė bendro pobÅ«džio pareigos prižiÅ«rėti patalpas atidžiai ir rÅ«pestingai, t. y. taip, kad jos naudojamose patalpose nekiltų gaisras, nebÅ«tų daroma žala kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovei, kurios naudojamose patalpose nustatytas gaisro židinys, nenustačius kitų kaltų asmenų, kyla atsakomybė už gaisro kilimÄ . Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pagrindu tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti.

SkundžiamÄ sprendimÄ naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Vaclovas Paulikas