2013-05-23 Nr. AB-2115-3-61-3-01889-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-630/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01889-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. M. (V. M.) (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. liepos 16 d. (pagal gavimo datą) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas; VMI) 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (23.19-08)-322-254 „Pripažinti netekusiu galios sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška“ (toliau – ir VMI 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas) ir 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-19060 „Dėl sprendimo“ (toliau – ir VMI 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas).

Skunde nurodė, kad VMI 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais), nepateikta jokių motyvų ir argumentų, dėl kurių pripažintas netekusiu galios Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2007 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. 12.-26-445, kuriuo jis buvo atleistas nuo patikrinimo metu papildomai priskaičiuotų 5670,90 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – ir FAPM) nuo gyventojo pajamų, gautų iš užsienio valstybių delspinigių ir 1743,44 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių delspinigių. Pažymėjo, jog priimdamas šį sprendimą, atsakovas vadovavosi tik Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 straipsnio 2 dalimi, kuri nesuteikia atsakovui teisės pripažinti netekusiu galios vietos mokesčių inspekcijos sprendimą, kuriuo mokestinė nepriemoka pripažinta beviltiška. Taigi, VMI, pripažinusi minėtą Klaipėdos AVMI sprendimą netekusiu galios, viršijo savo kompetenciją. Teigė, kad pareiškėjo šeimos sudėtis tokia pat buvo ir 2007 m. birželio 13 d., dukros gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), bet jai tuo metu jau buvo 19 metų, t. y. ji buvo pilnametė. Todėl nuo 2007 m. iki 2012 m. šeimos sudėtis nepasikeitė. Banko „Swedbank“ duomenimis, 2012 m. balandžio 12 d. piniginių lėšų likutis pareiškėjo sąskaitoje yra 69 880,11 Lt. Pažymėjo, kad jis niekada gyvenime nėra turėjęs atidarytos sąskaitos banke „Swedbank“ ir šiame banke niekada neturėjo pinigų. Tikina, jog atsakovas apsiriko, o šis faktas įrodo, kad 2012 m. balandžio 30 d. raštas (sprendimas) nepagrįstas objektyviais duomenimis. Atkreipė dėmesį, kad nurodytą piniginių lėšų sumą jis iš tikrųjų turėjo, bet kitame banke. Tačiau šių pinigų turėjimas nereiškia, kad jomis gali sumokėti mokestinę nepriemoką.

Pažymėjo, jog nuo 2005 m. liepos 11 d. jis dirbo laive (duomenys neskelbtini), plaukiojančiame su Antigva ir Barbudos vėliava. Šiam laivui stovint Prancūzijos uoste Trigiziras, 2005 m. lapkričio 9 d. jį ištiko insultas, jis prarado sąmonę. Kadangi laivas turėjo išplaukti iš Prancūzijos į Dartfordo uostą Didžiojoje Britanijoje, todėl jo į ligoninę nepristatė. Tik po trijų dienų, t. y. 2005 m. lapkričio 12 d., laivui atplaukus į Dartfordą, jis buvo nuvežtas į D. V. ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas insultas bei paskirtas gydymas.

Jo sveikatos būklei stabilizavus, buvo išrašytas ir laivo agento lydimas atskraidintas namo į Lietuvą. Nurodo, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinis skyrius 2007 m. lapkričio 9 d. pripažino, kad jis prarado 80 procentų darbingumo, dėl ko tapo visiškai nedarbingu. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad jo sveikatai žala buvo padaryta ir dėl to, kad trijų dienų laikotarpyje po insulto ištikimo jis nebuvo pristatytas į gydymo įstaigą, laivo savininkas 2006 m. liepos mėn. sumokėjo jo sveikatai padarytos žalos atlyginimą.

Tokiu būdu, 69 880,11 Lt suma yra skirta pagerinti jo sveikatą ir negali būti panaudota ne pagal paskirtį, įskaitant ir mokesčių nepriemokai padengti. Akcentavo, kad šie pinigai banko sąskaitoje buvo ir tada, kada Klaipėdos AVMI priėmė sprendimą pripažinti jo mokestinę nepriemoką beviltiška, todėl ši aplinkybė nuo 2007 m. birželio 13 d. iki dabar neišnyko. Be kita ko, nurodė, kad 2012 m. balandžio 19 d. DNB banko duomenimis piniginių lėšų likutis sąskaitoje yra 14 990,51 Lt. Po to, kai 2007 m. lapkričio 9 d. jam buvo nustatytas neįgalumas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2008 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. D-08-1586 jam buvo paskirta netekto darbingumo pensija, kuri pervedama į sąskaitą, kurią jis atidarė specialiai pensijai gauti.

Tokiu būdu, 14 990,51 Lt yra netekto darbingumo pensija. Pabrėžė, kad nors jam nustatytas 20 procentų darbingumas, faktiškai jis yra nedarbingas, 2009 m. rugsėjo 14 – 24 d. dienomis gulėjo (duomenys neskelbtini) dėl širdies nepakankamumo, 2009 m. gruodžio 9 d. jam būnant reabilitacijoje (duomenys neskelbtini) sanatorijos neurologijos skyriuje ištiko antras insultas, dėl to buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, 2011 m. sausio 23 d. jį ištiko trečias insultas, buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini)ligoninę. Teigia, jog iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jo sveikatos būklė yra kritiška, gydymas reikalauja labai daug pinigų.

Taigi, aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo mokestinė nepriemoka buvo pripažinta beviltiška, ne tik neišnyko, bet pablogėjo.

Teigė, jog atsakovas, reikalaudamas sumokėti mokestinę nepriemoką, kuri buvo pripažinta beviltiška, apsunkina jo galimybę gydytis ir gyventi. Be to, VMI 2012 m. balandžio 30 d. raštu (sprendimu) jis įpareigotas sumokėti iki 2012 m. gegužės 15 d. ne tik mokestinę nepriemoką, kuri buvo pripažinta beviltiška, bet ir papildomai – 970,50 Lt FAPM delspinigių, ir 347,86 Lt GPM delspinigių, viso – 1 318,36 Lt delspinigių, tačiau šiame sprendime nėra pateikta jokio šių delspinigių apskaičiavimo. Todėl pareiškėjui neaišku, už kokį laikotarpį jie paskaičiuoti, nuo kokių sumų, kokiu tarifu, taip pat neaišku, ar 1 318,36 Lt delspinigių suma nėra sudėtinė dalis delspinigių, nuo kurių mokėjimo jis buvo atleistas iki šiol galiojančiu Klaipėdos AVMI 2007 m. birželio 13 d. sprendimu. Mano, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidžia jo teises, nustatytas MAĮ 36 straipsnyje.

Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pateiktu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą išdėstė, kad pareiškėjas neteisingai nurodė, jog jam nebuvo žinoma už kokį laikotarpį VMI skaičiavo delspinigius, nuo kokių sumų, pagal kokius tarifus. Pažymėjo, kad tai mokesčių administratorius jam nurodė dar 2007 m. gegužės 21 d. Klaipėdos AVMI Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Atkreipė dėmesį, jog taip pat sprendime buvo nurodyta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus patikrinimo metu nustatytų mokesčių sumų, delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Nuo 14 106 Lt FAPM delspinigių suma pareiškėjui siekia 970,50 Lt (14 106,00 Lt * 172 (dienų) * 0,04 proc. = 970,49 Lt) bei nuo 5 056,00 Lt GPM – 347,86 Lt (5 056,00 Lt * 172 (dienų) * 0,04 proc.= 347,86 Lt), nuo 2007 m. birželio 13 d. iki 2007 m. gruodžio 2 d., delspinigių norma – 0,04 proc. Pažymėjo, kad šią informaciją galėjo sužinoti ir pats pareiškėjas, atvykęs pas mokesčių administratorių. Nurodė ir tai, jog pareiškėjui iki 2012 m. gegužės 15 d. nesumokėjus 2012 m. balandžio 30 d. VMI lydraštyje nurodytos mokestinės prievolės, 2012 m. gegužės 22 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.17-08)-320-26774 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Pažymėjo, kad VMI 2012 m. balandžio 25 d. sprendime nurodė, kokiais teisės aktais remiantis buvo priimtas šis dokumentas, be to, tokio sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės bei teisinis reguliavimas, kuriuo vadovautasi, nurodytas ir VMI 2012 m. balandžio 30 d. lydraštyje. Taip pat teigė, kad 2007 m. gegužės 11 d. Fizinio asmens anketoje mokesčių mokėtojas pasirašytinai nurodė, jog grynų pinigų ir lėšų banke sąskaitose neturi.

Išdėstė, jog 2007 m. birželio 13 d. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo šeimos narių skaičius – 3: sutuoktinė V. M., dukra – A. M. tuo metu mokėsi 12 klasėje. V. M. vardu registruotas 2 kambarių butas adresu: (duomenys neskelbtini); automobilis (duomenys neskelbtini). Mokėtojui buvo pripažintas 100 proc. nedarbingumas. S. V. M. vardu registruotas 1 kambario butas adresu (duomenys neskelbtini), bei garažas adresu (duomenys neskelbtini). V. M. nuo 2006 metų dirbo AB (duomenys neskelbtini) (jos vidutinis darbo užmokestis – 1 014,00 Lt per mėnesį). Atsižvelgiant į 2007 m. gegužės 11 d. mokėtojo prašymą, kad jo sunki socialinė (ekonominė) būklė, pripažintas l00 proc. nedarbingumas, šeimos pajamos mažos, ir buvo priimtas 2007 m. birželio 13 d. sprendimas, t. y. nuo 5 670,90 Lt FAPM delspinigių bei 1 743 Lt GPM delspinigių. Tačiau vėliau pareiškėjo socialinė ekonominė padėtis pasikeitė: dukra jau pilnametė, sutuoktinė nuo 2008 m. spalio 21 d. dirba AB Klaipėdos metrologijos centre. AB SEB bankas duomenimis, 2012 m. balandžio 12 d. piniginių lėšų likutis mokesčių mokėtojo sąskaitoje buvo 69 880,11 Lt ir 2012 m. balandžio 19 d. AB DNB banko duomenimis, lėšų likutis – 14 990,15 Lt. Nekilnojamojo turto, VĮ „Regitra“ duomenys ir antstolių bazės duomenys nepasikeitė, 2012 m. balandžio 25 d. IMIS SODRA registravimai duomenimis, įrašų apie mokėtojo įdarbinimus bei neįgalumą, nėra.

Pažymėjo, jog pagal MAĮ 113 straipsnio l dalis 3 punktą, netikslinga priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, kai sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis, tačiau vien tik asmens priklausymas aukščiau išvardintoms socialinės padėties asmenų grupėms negali būti pagrindu pripažinti jo mokestinę nepriemoka beviltiška. Tikino, jog būtina įvertinti ir tokio asmens ekonominę padėtį, t. y. surinkti duomenis apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą ir nustatyti, ar asmuo (jo šeima) turi pajamų (ar turto), iš kurių galėtų būti išieškota mokestinė nepriemoka (rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėmis bylomis Nr. A-556-625/2011, Nr. A-556-2544/2011 ir Nr. A-442-2900/2011). Manė, jog gaunamų pajamų šaltinis (ar tai būtų senatvės, valstybinė ar kt. pensija, nedarbingumo pašalpa ar darbo užmokestis, kuris gali būti ir mažesnis už asmens gaunamą atitinkamą pensiją) nėra ta aplinkybė, kuriai esant būtų galima daryti išvadą, jog yra susidariusi sunki asmens ekonominė (socialinė) padėtis MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Tuo tarpu pareiškėjo nuomonė, kad bankų sąskaitose nurodytos piniginės sumos skirtos tik gydymuisi ir iš jų negali būti dengiama mokestinė nepriemoka, vertintina kritiškai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: pagal 2007 m. balandžio 20 d. Klaipėdos AVMI patikrinimo aktą pareiškėjui buvo papildomai priskaičiuota 26 576,34 Lt mokesčių ir su jais susijusių sumų: 14 106 Lt FAPM, 5 670,90 Lt FAPM delspinigių, 5 056 Lt GPM, 1 743 Lt GPM delspinigių. Klaipėdos AVMI 2007 m. gegužės 21 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo 2007 m. balandžio 20 d. Klaipėdos AVMI patikrinimo aktas buvo patvirtintas, papildomai nurodant per 20 kalendorinių dienų sumokėti 1 916 Lt GPM baudą. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. (12.23)-N8-4 „Dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių“ Klaipėdos AVMI atleido pareiškėją nuo 5 670,90 Lt FAPM delspinigių bei 1 743 Lt GPM delspinigių, o vadovaujantis MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 12.26-4451, pareiškėjo 14 106 Lt FAPM, 5 056 Lt GPM ir 1 916 Lt GPM baudos nepriemoką (iš viso 21 078 Lt mokestinė nepriemoka) pripažino beviltiška.

VMI, vadovaudamasi MAĮ 113 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu, pripažino netekusiu galios Klaipėdos AVMI 2007 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 12.26-4451, kuriuo 21 078 Lt mokestinė nepriemoka buvo pripažinta beviltiška, o 2012 m. balandžio 30 d. lydraštyje (dėl sprendimo) VMI pažymėjo, kad ji, vadovaudamasi Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitos taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 (toliau – ir Taisyklės) 14.3 punktu, atliko pareiškėjo mokestinės nepriemokos, Klaipėdos AVMI 2007 m. birželio 13 d. sprendimu pripažintos beviltiška, reviziją, ir nustatė, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių mokestinė nepriemoka buvo pripažinta beviltiška, t. y.: pareiškėjo šeimos sudėtis – 2 asmenys, AB SEB banko išrašo duomenimis 2012 m. balandžio 12 d. piniginių lėšų likutis mokesčių mokėtojo sąskaitoje buvo 69 880,11 Lt ir 2012 m. balandžio 19 d.

AB DNB banko duomenimis lėšų likutis – 14 990,15 Lt, todėl ir buvo priimtas minėtas sprendimas. Be to, VMI, remdamasi MAĮ 40 straipsnio nuostatomis, tuo pačiu raštu nurodė pareiškėjui iki 2012 m. gegužės 15 d. sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 22 396,36 Lt, iš jų: 14 106 Lt FAPM, 1 916,50 Lt šio mokesčio baudos, 970,50 Lt šio mokesčio delspinigių, 5 056 Lt GPM ir 347,86 Lt šio mokesčio delspinigių.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu, MAĮ 113 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 14.3 punktu bei pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų ginčijęs Klaipėdos AVMI 2007 m. gegužės 21 d. Sprendimą dėl patikrinimo akto patvirtinimo, kuriuo jam buvo paskaičiuoti papildomi mokesčiai bei su jais susijusios sumos. Nurodė ir tai, jog minėtame sprendime pareiškėjui buvo nurodyta, kokiomis teisės normomis vadovaujantis buvo apskaičiuoti delspinigiai ir už kokį laikotarpį, taip pat pažymėta, jog tuo atveju, jei per nustatytą terminą nebus sumokėtos nurodytos sumos, delspinigiai bus skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka.

Pažymėjo, jog iš Klaipėdos AVMI 2007 m. birželio 13 d. sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad 2007 m. gegužės 11 d. Fizinio asmens anketoje mokėtojas nurodė, jog grynų pinigų ir lėšų banke sąskaitose neturi, 2007 m. birželio 13 d. Gyventojų registro duomenimis šeimos narių skaičius – 3: sutuoktinė V. M., dukra – A. M., tuo metu mokėsi 12 klasėje, pareiškėjo vardu registruotas 2 kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini) gamybos, mokėtojui buvo pripažintas 100 proc. nedarbingumas, sutuoktinės V.

M. vardu registruotas 1 kambario butas adresu (duomenys neskelbtini), bei garažas adresu (duomenys neskelbtini), V. M. nuo 2006 metų dirbo AB TEO LT (jos vidutinis darbo užmokestis 1 014,00Lt per mėnesį). Taigi, šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į pareiškėjo sunkią ekonominę (socialinę) padėtį ir vadovaujantis MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu (b. l. 55 – 56, 57, 58 – 61). Revizuojant pareiškėjo ekonominę socialinę padėtį, atsakovas nustatė, kad pareiškėjo dukra A. M. jau pilnametė, sutuoktinė nuo 2008 m. spalio 21 d. dirba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas duomenimis 2012 m. balandžio 12 d. piniginių lėšų likutis mokesčių mokėtojo sąskaitoje – 69 880,11 Lt, o 2012 m. balandžio 19 d.

AB DNB banko duomenimis lėšų likutis – 14 990,15 Lt, nekilnojamojo turto, VĮ „Regitra“ duomenys ir antstolių bazės duomenys nepasikeitė. Pridūrė, jog byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas gauna 832,74 Lt netekto darbingumo pensiją, 2012 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas pardavė jam priklausančią transporto priemonę, jam iki 2012 m. lapkričio 3 d. nustatytas 80 proc. nedarbingumas, o pareiškėjo sutuoktinė jai priklausantį butą padovanojo dukrai.

Teismas rėmėsi ABTĮ 57 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi bei pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju bylos aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino centrinis mokesčių administratorius, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo atstovo argumentus, kad pareiškėjas galėjo nesuprasti, ką pildo, ir suklysti pildydamas Fizinio asmens turto anketą, nes dar 2007 m. birželio 13 d. Klaipėdos AVMI sprendime buvo nurodyta, jog pareiškėjas atleidžiamas nuo baudų ir dėl to, kad jis neturi piniginių lėšų banko sąskaitoje, šio sprendimo turinys pareiškėjui buvo žinomas. Pažymėjo, jog tai, kad po skundžiamų sprendimų priėmimo pareiškėjas pradėjo perleisti jam priklausantį turtą, neturi įtakos sprendžiant skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Be kita ko, teismas nurodė, kad ginčo atveju jis nevertina teismo posėdyje kaip liudytojos apklaustos pareiškėjo sutuoktinės V. M. parodymų, nes ji nepatvirtino bylai reikšmingų aplinkybių.

Apibendrino, jog atsakovas tinkamai taikė teisę, jo sprendimai atitiko VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, jie buvo pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei priimti kompetentingo subjekto, todėl naikinti juos teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

IV. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 112 – 114), kuriuo prašo ginčijamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti VMI 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (23.19-08)-322-254 „Pripažinti netekusiu galios sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška“ bei 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-19060 „Dėl sprendimo“.

Nurodo, jog VMI 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, jame nepateikta jokių motyvų ir argumentų dėl kurių pripažintas netekusiu galios Klaipėdos AVMI 2007 m. birželio 13 d. sprendimas. Pažymi, jog minėtame sprendime nepateikta jokios informacijos apie papildomai apskaičiuotus 970,50 Lt FAPM delspinigius ir 347,86 Lt GPM delspinigius, tokiu būdu atimant iš jo galimybę minėtąsias delspinigių sumas ginčyti. Atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos AVMI 2007 m. birželio 13 d. sprendime Nr. 12-26-4455 „Pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška“ visiškai neminima pareiškėjo ar jo šeimos ekonominė (socialinė) padėtis, todėl teismas dėl to padarė klaidingą išvadą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, citavo ir rėmėsi Klaipėdos 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. (12.23)-N8-4 „Dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių“, kuris šiai bylai nėra reikšmingas. Todėl mano, jog iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, kurį iš minėtų sprendimų analizavo teismas.

Pabrėžia ir tai, jog kitaip vertinti jo dabartinę ekonominę (socialinę) padėtį nėra faktinio pagrindo, nes ji iš esmės nepasikeitė. Šiuo aspektu nurodo, jog jo dukra dar Klaipėdos AVMI 2007 m. birželio 13 d. sprendimo priėmimo metu buvo pilnametė, o pinigai bankų sąskaitose, į kuriuos referuoja VMI, taip pat ten buvo, ką įrodo SEB banko 2012 m. spalio 29 d. pažyma Nr. 07.04.0406-4755. Be to, jis tiek 2007 m., tiek 2012 m. buvo visiškai nedarbingas. Todėl tikina, jog iš esmės nepasikeitus jo ekonominei (socialinei) padėčiai, Klaipėdos 2007 m. birželio 13 d. sprendimas „Pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška“ negalėjo būti pripažintas netekusiu galios.

Pažymi, jog tik teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ginčijamame VMI 2012 m. balandžio 30 d. sprendime privalomai mokėtini nurodyti 970,50 Lt FAPM ir 347,86 Lt GPM delspinigiai yra apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 13 d. iki 2007 m. gruodžio 12 d. Taigi, nuo mokestinės nepriemokos, kuri Klaipėdos AVMI 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 12-26-4451 „Pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška“ buvo pripažinta beviltiška, buvo skaičiuojami delspinigiai. Remiasi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei mano, jog delspinigiai, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, negalėjo būti taikomi. Be to, delspinigiai ribojami 180 dienomis (MAĮ 98 str. 2 d.), taigi surašant 2007 m. balandžio 20 d. patikrinimo aktą, visi delspinigiai jau buvo apskaičiuoti už maksimalų įstatymo leidžiamą terminą. Akcentuoja, jog teismas visiškai nepasisakė dėl 1318,86 Lt delspinigių paskaičiavimo nuo 2007 m. birželio 13 d. iki 2007 m. gruodžio 2 d. teisėtumo.

Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 122 – 123) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo teiginiais esą VMI 2012 m. balandžio 25 d. ir 2012 m. balandžio 30 d. sprendimai prieštarauja VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintiems individualaus administracinio akto reikalavimams. Pažymi, jog VMI 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas buvo parengtas pagal sprendimo surašymo dieną galiojusią FR0716 formą, patvirtintą VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-104 (VMI viršininko 2011 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-67 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatytus FR0716 formos reikalavimus 2012 m. balandžio 25 d. sprendime nėra pateikiama visa VAĮ 8 straipsnyje nurodyta individualiame teisės akt privaloma informacija, dalis su šio sprendimo priėmimu susijusios informacijos (pvz., faktinė aplinkybės) pareiškėjui buvo pateikta VMI 2012 m. balandžio 30 d. rašte, siųstame kartu su 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu. Taigi, vertinant 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą ir 2012 m. balandžio 30 d. raštą, kaip dokumentų visumą, galima teigti, kad jie atitinka VAĮ 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Pažymi, jog pareiškėjo teiginiai dėl delspinigių apskaičiavimo taip pat yra nepagrįsti. Šiuo aspektu nurodo, jog aiškinant MAĮ 81 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 97 straipsnio 2 dalies nuostatas sistemiškai, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiškai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumą, nurodytą mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo. Pažymi, jog pareiškėjo skundžiamame VMI 2012 m. balandžio 30 d. rašte nurodytos 970,50 Lt FAPM ir 347,86 Lt GPM sumos buvo apskaičiuotos antru delspinigių skaičiavimo pagrindu, t. y. apeliantui nesumokėjus Klaipėdos AVMI 2007 m. gegužės 21 d. Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytų sumų, išskyrus tas, nuo kurių jis buvo atleistas Klaipėdos AVMI 2007 m. birželio 13 d. sprendimu. Priduria, jog minėtu sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad per nustatytą terminą nesumokėjus patikrinimo metu nustatytų mokesčių sumų, delspinigiai bus skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka. Detalizuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesumokėjo priskaičiuotų mokėtinų pagal patikrinimo akto sprendimą sumų, jam nuo šių sumų (nevertinant, kad jos pripažintos beviltiška nepriemoka) buvo apskaičiuoti delspinigiai: 970,50 Lt už nesumokėtą 14 106,00 Lt FAPM sumą (14 106,00 Lt * 172 (dienų) * 0,04) ir 347,86 Lt už nesumokėtą 5 056,00 Lt GPM sumą (5 056,00 Lt * 172 (dienų) * 0,04), taikant 0,04 proc. delspinigių normą. Delspinigiai buvo apskaičiuoti už 172 dienas, t. y. neviršijant MAĮ nustatyto 180 dienų termino. Be to, pareiškėjui buvo nurodyta, kad, kilus neaiškumams, jis gali kreiptis į VMI atstovą, taigi, jam buvo sudaryta galimybė išsiaiškinti visus kilusius neaiškumus.

Nurodo nesutinkantis ir su pareiškėjo teiginiais dėl to, kad jo ekonominė (socialinė) padėtis nekito. Pažymi, jog nors 2007 m. birželio mėnesį pareiškėjo dukra tapo pilnamete, tačiau tuo metu ji buvo 12 klasės moksleivė, negavusi brandos atestato, neturinti savarankiškų pajamų, gyvenanti su tėvais ir jų išlaikoma, kas turėjo įtakos vertinant pareiškėjo išlaidas. Tuo tarpu 2012 m. balandžio mėn. duomenimis, pareiškėjo dukra gyveno nebe su tėvais, kas suponavo pareiškėjo šeimyninės padėties pokytį. Nurodo ir tai, jog 2007 m. gegužės 11 d. Fizinio asmens anketoje, pateiktoje Klaipėdos AVMI, pareiškėjas pasirašytinai nurodė turįs butą ir automobilį, pateikė duomenis apie sutuoktinės turimą butą, tačiau patvirtino, kad grynųjų pinigų ir lėšų banko sąskaitose neturi. Mano, jog pareiškėjas galėjo suprasti atsakomybę dėl neteisingų duomenų pateikimo, tačiau duomenis apie pinigines lėšas bankų sąskaitose nuslėpė, jų nedeklaravo. Visa tai, atsakovo vertinimu, parodo, jog pareiškėjo ekonominė padėtis laikytina pasikeitusia.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013 m. balandžio 17 d. (pagal gavimo datą) pateikė papildomus įrodymus: Darbingumo lygio pažymą, neįgaliojo pažymėjimo kopiją, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymą su vertimu, Klaipėdos psichikos sveikatos centro medicininio pažymėjimo kopiją, pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pareiškėjo papildomai pateikti duomenys kartu su Metine gyventojo turto deklaracija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo prijungti prie bylos.

Byloje taip pat pateikta 2013 m. balandžio 8 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 133), kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudarė advokato užmokestis – 600 Lt, kuris priteistinas valstybės naudai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas; VMI) 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (23.19-08)-322-254 „Pripažinti netekusiu galios sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška“ (toliau – ir VMI 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas) ir 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-19060 „Dėl sprendimo“ (toliau – ir VMI 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas) teisėtumo.

Iš bylos baigčiai reikšmingų faktinių aplinkybių matyti, jog Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą už mokestinį laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. bei nustatė, jog pareiškėjas gavo pajamų, susijusių su darbo santykiais, tačiau gautų pajamų nedeklaravo ir nuo jų už 2002 m. Klaipėdos AVMI fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – ir FAPM), o už 2003 m. – gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) nesumokėjo. Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos AVMI patikrinimo metu papildomai apskaičiavo 26 576,34 Lt mokesčių (14 106 Lt FAPM, 5670,90 Lt FAPM delspinigių, 5056 Lt GPM ir 1743 Lt GPM delspinigių). Klaipėdos AVMI 2007 m. gegužės 21 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo minėtąsias sumas patvirtino, taip pat skyrė 1916 Lt (10 proc.) FAPM (GPM) baudą. Pareiškėjas mokestinio ginčo dėl jam papildomai į biudžetą mokėtinų sumų nekėlė bei minėtų sprendimų nustatyta tvarka neginčijo.

Faktinės aplinkybės taip pat rodo, jog 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. (12.23)-N8-4 „Dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių“ Klaipėdos AVMI atleido pareiškėją nuo mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotų 5670,90 Lt FAPM nuo gyventojų pajamų, gautų iš užsienio valstybių, delspinigių ir 1743,44 Lt P. K. AVMI 2007 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 12.-26-4451, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei nustačiusi sunkią pareiškėjo ekonominę (socialinę) padėtį, pripažino pareiškėjo mokestinę nepriemoką, susidarančią iš 1916 Lt FAPM baudos, 14 106 Lt FAPM ir 5056 Lt GPM (iš viso – 21 078 Lt), beviltiška.

VMI, vadovaudamasi MAĮ 113 straipsnio 2 dalimi, 2012 m. balandžio 25 d. ginčijamu sprendimu (b. l. 20) pripažino netekusiu galios Klaipėdos AVMI 2007 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 12.-26-4451, kuriuo 21 078 Lt mokestinė nepriemoka buvo pripažinta beviltiška. Iš sprendimo turinio matyti, jog jis buvo priimtas remiantis 2012 m. balandžio 25 d. išvada Nr. (23.23-08)-326-25306 (b. l. 54), iš kurios matyti, kad mokesčių administratorius vertino, jog nuo 2007 m. pasikeitė pareiškėjo šeimyninė padėtis (pareiškėjo dukra tapo pilnamete) bei pareiškėjo sąskaitose buvo aptikta piniginių lėšų – pagal „Swedbank“, AB duomenis (iš tikrųjų išrašas buvo pateiktas AB SEB banko – teismo pastaba) šiame banke pareiškėjas turėjo 69 880,11 Lt, o AB DNB banko duomenimis jo piniginės lėšos, laikomos šiame banke, siekė 14 990,15 Lt. Todėl, vadovaujantis MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitos taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. VA-92 (toliau – ir Taisyklės) 14.3 punktu, pasiūlyta pripažinti netekusiu galios ankstesnį vietos mokesčių administratoriaus sprendimą, kuriuo mokestinė nepriemoka pripažinta beviltiška.

VMI 2012 m. balandžio 30 d. lydraščiu (b. l. 19) taip pat paaiškino pareiškėjui mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes bei nurodė jam iki 2012 m. gegužės 15 d. sumokėti 22 396,36 Lt mokestinės nepriemokos, susidedančios iš 14 106 Lt FAPM, 1916,50 Lt FAPM baudos, 970,50 Lt FAPM delspinigių ir 5056 Lt GPM ir 347,86 Lt GPM delspinigių.

Pareiškėjui nurodytos mokestinės nepriemokos nesusimokėjus, VMI 2012 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. (23.17-08)-320-26774, kuriuo nusprendė išieškoti iš pareiškėjo turto 22 396,36 Lt (b. l. 50). Minėta suma buvo detalizuota prie sprendimo pridėtoje prievolių atskaitoje (b. l. 51).

Ginčui aktualus MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

MAĮ 113 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog mokestinei nepriemokai, pripažintai beviltiška šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais pagrindais, neteikiama priverstinio išieškojimo pirmenybė ir į ją neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas. Nustačius, kad yra galimybė ir tikslinga tokią mokestinę nepriemoką priverstinai išieškoti, ji išieškoma.

MAĮ 113 straipsnio 4 dalis numato, jog mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos tvarką ir mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

Beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo taisykles įtvirtina jau minėto VMI viršininko įsakymu patvirtintos Taisyklės, kurių 14.3 punktas numato, jog jei sprendimas (pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška) buvo priimtas, vadovaujantis MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tai išieškojimo bylą privaloma peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per metus. Jeigu atliekant turto paiešką ir patikrinus fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį nustatoma, kad yra galimybė išieškoti beviltiška pripažintą mokestinę nepriemoką (asmuo pasveiko, neteko invalidumo grupės, pripažintas darbingu arba buvęs bedarbis pradėjo dirbti ir gauna darbo užmokestį), turi būti parengiama išvada (prie jos pridedant kompetentingų institucijų išduotas pažymas bei dokumentus) ir vietos mokesčių administratoriaus sprendimo pripažinti netekusiu galios sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška projektas <...>.

Kaip nurodyta aukščiau – ginčijamas VMI 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas pripažinti netekusiu galios ankstesnį vietos mokesčių administratoriaus sprendimą pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška buvo iš esmės priimtas remiantis ta premisa, jog pasikeitė pareiškėjo ekonominė (socialinė) padėtis, būtent – jo banko sąskaitose, be kita ko, buvo aptiktos piniginės lėšos, kurių asmuo nenurodė 2007 m. gegužės 11 d. mokesčių administratoriui teiktoje Fizinio asmens turto anketoje (b. l. 58 – 61). Minėtosios lėšos buvo aptiktos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška revizavimo metu, kas, mokesčių administratoriaus vertinimu, sudarė galimybę nurodyti pareiškėjui ginčo mokestinę nepriemoką susimokėti. Pareiškėjas savo ruožtu su tokiu situacijos vertinimu nesutinka, tikindamas, jog konkrečiu atveju nebuvo jokio jo ekonominės (socialinės) padėties pasikeitimo, nes visos sąlygos, remiantis kuriomis mokesčių administratorius nusprendė panaikinti ankstesnį sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoka beviltiška, ir taip egzistavo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška metu. Taip pat pareiškėjas argumentuoja, jog bankuose aptiktų lėšų jam reikia gydymuisi bei pragyvenimui, reiškia nesutikimą su jam paskaičiuotaisiais delspinigiais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, mano, jog nors ir neneigtina ta aplinkybė, kad 2012 m., mokesčių administratoriui revizuojant mokestinės nepriemokos pripažinimą beviltiška, pasikeitė faktinės aplinkybės – atsirado bankuose pareiškėjo laikomų piniginių lėšų, apie kurias mokesčių administratorius pripažindamas mokestinę nepriemoką beviltiška 2007 m. neturėjo informacijos, tai ipso facto neįrodo, kad jo anksčiau beviltiška pripažintą mokestinę nepriemoką išieškoti bet kuriuo atveju yra tikslinga. Pažymėtina, jog teisėkūros subjektas, MAĮ 113 straipsniu sureguliuodamas mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška klausimą įtvirtino aksiologinį (tam tikromis vertybėmis grįstą) kriterijų – ekonominę (socialinę) asmens padėtį. Tokia išvada plaukia iš MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto tam tikrų materialiųjų faktų katalogo (asmens buvimas pensinio amžiaus, neįgaliuoju, reikalaujančiu gydymo, medicininės profilaktikos ir reabilitacijos), nukreipto pirmiausia į fizinį asmenį. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atspindi Konstitucijoje įtvirtintą socialinę valstybės orientaciją ir mokesčių įstatymuose įtvirtintą teisingumo siekiamybę (MAĮ 8 str. 3 d.). Todėl aiškinant minėtą įstatyminę normą teleologiniu metodu, darytina išvada, jog bet koks pasikeitusių aplinkybių vertinimas neturi vykti atsietai nuo minėtojo kriterijaus, kadangi priešingu atveju būtų paneigiamas analizuojamos teisės normos tikslas.

Vadovaudamasi minėtuoju išaiškinimu bei atsižvelgdama į faktinių bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog konkrečiu atveju minėtasis aplinkybių pasikeitimas (piniginių lėšų radimas pareiškėjo banko sąskaitose, pareiškėjo dukros tapimas pilnamete), automatiškai nesuponavo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pabaigos. Priešingai – remdamasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis – teisėjų kolegija vertina, jog minėtųjų aplinkybių pasikeitimas mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pabaigą lėmė tik dalinai. Teismo nuomone, analizuojamu atveju pagrįsta ir tikslinga beviltiška pripažinti trečdalį susidariusios mokestinės nepriemokos beviltiška, ginčijamus atsakovo sprendimus pripažįstant teisėtais iš dalies.

Tokią išvadą lemia teisingumo principas bei faktinės bylos aplinkybės. Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas yra patyręs daugkartinį insultą, dėl ko buvo hospitalizuotas (b. l. 30 – 34). Pagal naujausius duomenis jis net ir šiuo metu yra gydymas (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl išeminio smegenų insulto (infarkto) (b. l. 131). Matyti ir tai, jog pareiškėjas serga lėtine psichikos liga nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 132), jam taip pat yra nustatytas aštuoniasdešimties procentų (pagal kitus duomenis – šimto procentų (b. l. 25)) nedarbingumas (b. l. 115), skiriama netekto darbingumo pensija (b. l. 35 – 36; 97). Minėtosios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia rimtą pagrindą manyti, jog pareiškėjas yra teisus teigdamas, kad sąskaitose rastų lėšų jam pirmiausia reikia gydymosi išlaidoms, taip pat dalį lėšų sudaro jam skiriama netekto darbingumo pensija, kuri yra skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti. Todėl išvardintiems tikslams skirtųjų lėšų dalį išieškoti kaip mokestinę nepriemoką visa apimtimi nebūtų tikslinga socialiniu ir ekonominiu požiūriu, neatitiktų Konstitucijoje įtvirtintos socialinės valstybės orientacijos bei neproporcingai pažeistų socialinės pagalbos stokojančio asmens interesus. Minėtieji kriterijai sutampa su kriterijais, įvardintais MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte: asmuo neįgalus, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija ir pan., todėl spręstina, jog egzistuoja teisinės sąlygos pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška. Kita vertus, net ir išieškojus mokestinę nepriemoką (21 078,5 Lt (5056 Lt GPM + 14 106 Lt FAPM + 1916,50 Lt FAPM baudos)) (be mokesčių administratoriaus papildomai paskaičiuotų delspinigių)) iš pareiškėjo bankuose turimų lėšų (viso – 84 870,26 Lt) beveik trigubai tiek pat lėšų. Todėl atsižvelgusi į ginčo mokestinės nepriemokos dydį ir pareiškėjo bankuose turimų lėšų dydį, spręsdama bylą ex aequo et bono, teisėjų kolegija, kaip minėta aukščiau, vertina, jog prasminga būtent trečdalį pareiškėjo mokestinės nepriemokos pripažinti beviltiška, kas konkrečiu atveju sudaro 6387 Lt (19162 Lt / 3) nuo pagrindinių GPM ir FAPM sumų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsakovas pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai skaičiavo delspinigius. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, delspinigių paskirtis – užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (Mokesčių administravimo įstatymo 95 str. 1 d. 1 p.; 2010 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑646/2010). Taigi, jie iš esmės buvo įstatymu prie pagrindinės (mokestinės) prievolės nustatyta papildoma prievolė, skirta užtikrinti pagrindinės prievolės (mokesčių sumokėjimo) vykdymą. Iš bylos duomenų matyti bei to neginčija atsakovas, kad delspinigiai (970,50 Lt FAPM ir 347,86 Lt GPM) buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 13 d. iki 2007 m. gruodžio 12 d. (viso – 172 dienas, nepažeidžiant bendrojo 180 dienų delspinigių skaičiavimo termino). Tačiau būtent 2007 m. birželio 13 d. Klaipėdos AVMI sprendimu pareiškėjo mokestinė nepriemoka buvo pripažinta beviltiška, kas suponavo tai, jog tuo metu pareiškėjas neturėjo teisinės pareigos vykdyti mokestinę prievolę. Todėl jam, atsižvelgiant į delspinigių aksesorinį pobūdį bei delspinigių kompensacinę paskirtį, negalėjo kilti pareiga juos mokėti. Be to, kaip minėta, delspinigiai pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį, yra skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Pabrėžtina, jog mokesčių administratoriaus sprendimu pripažinus mokestinę nepriemoką beviltiška, tuo metu neegzistavo ir teisė minėtąją nepriemoką išieškoti priverstinai, todėl teisė skaičiuoti delspinigius mokesčių administratoriui negalėjo kilti ir šiuo aspektu. Tuo tarpu retroaktyvus situacijos vertinimas, skaičiuojant delspinigius, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą, iš vėliau įvykusio veiksmo pozicijos – mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška panaikinimo, ergo, mokestinės prievolės atsinaujinimo pareiškėjui, konkrečiu atveju nėra pagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl atsakovo nepagrįsto delspinigių (970,50 Lt FAPM ir 347,86 Lt GPM) skaičiavimo, spręstina, jog VMI 2012 m. balandžio 30 d. ir 2012 m. balandžio 25 d. sprendimai minėtoje dalyje yra naikintini.

Galiausiai paminėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.;

įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs (inter alia 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, anksčiau pateikta Konstitucinio Teismo doktrina dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus, taip pat teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgdama į baudžiamąją baudos funkciją,

vertina, jog beviltiška turėtų būti pripažinta ir trečdalis 1916 Lt FAPM (GPM) baudos, t. y. 638 Lt.

Pridurtina, jog pareiškėjo atstovas taip pat pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 133), kurioje nurodo, jog byloje iš viso patirta 600 Lt išlaidų, skirtų advokato užmokesčiui. Paminėtu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimą teismas, pagal analogiją taikydamas Civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK), gali išspręsti savo iniciatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1206/2012).

CPK 96 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog teisėjų byloje iš esmės pripažinta, jog trečdalį (tiek pagrindinių mokesčių, tiek su jų nesumokėjimu susietos baudos) mokestinės nepriemokos yra pagrįsta laikyti beviltiška pareiškėjo atžvilgiu, spręstina, kad valstybės naudai iš atsakovo priteistina trečdalis advokato užmokesčio už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, t. y. 200 Lt (600 Lt / 3).

Apibendrintina, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. (23.19-08)-322-254 „Pripažinti netekusiu galios sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška“ (toliau – ir VMI 2012 m. balandžio 25 d. sprendimas) ir 2012 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-19060 „Dėl sprendimo“ naikintini dalyje, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti 970,50 Lt FAPM ir 347,86 Lt GPM delspinigių, taipogi pripažįstant trečdalį pareiškėjo mokestinės nepriemokos, detalizuotos pareiškėjo prievolių atskaitoje, t. y. 6387 Lt (19162 Lt / 3) nuo FAPM ir GPM bei 638 Lt (1916 Lt / 3) (iš viso suapvalinus gauta suma – 7025 Lt) nuo jam paskirtos baudos beviltiška. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į nurodytus teisinius motyvus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičiant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (23.19-08)-322-254 ir 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-19060, dalyje, kurioje pareiškėjui nurodyta sumokėti 970,50 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt litų ir penkiasdešimt centų) fizinių asmenų pajamų mokesčio ir 347,86 Lt (tris šimtus keturiasdešimt septynis litus ir aštuoniasdešimt šešis centus) gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, taip pat pripažįstant dalį pareiškėjo V. M. mokestinės nepriemokos – 7025 Lt (septynis tūkstančius dvidešimt penkis litus) iš 21 078,5 Lt (dvidešimt vieno tūkstančio septyniasdešimties aštuonių litų ir penkiasdešimties centų) – beviltiška.

Priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) 200 Lt (du šimtus litų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. M. pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-846-12“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius