55d539c3-b5b0-4357-97d2-11ecda32f60f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-468-232/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07950-2015-8                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.3; 2.3.2.9.2; 3.3.1 (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 27 d.    Vilnius        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Jadvygos Mardosevič, Neringos Švedienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) H.

N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo H. N. ieÅ¡kinį atsakovams M. P., E. P. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.        Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.        IeÅ¡kovas H. N. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti asmenine H. N. nuosavybe butÄ su rÅ«siu, (duomenys neskelbtini)(toliau tekste ginčo butas), Vilniaus mieste (toliau tekste butas arba ginčo butas).

Nurodė, kad 2014-12-11 mirė ieÅ¡kovo sutuoktinė V. J. – N., kuri 2002 12 04 sudarytu testamentu jai priklausančiÄ turto dalį paliko atsakovams, savo dukrai iÅ¡ pirmosios santuokos M. P. ir dukros M. P. sÅ«nui E. P.. IeÅ¡kovo teigimu minėtas butas asmeninės nuosavybės teise priklauso jam, o atsakovai negali pretenduoti į buto dalį, kaip palikimÄ . Nurodė, kad 1997-07-10 už ieÅ¡kovo asmenines lėšas buvo privatizuotas butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 1998-03-30 jis minėtÄ privatizuotÄ butÄ pardavė ir tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯sigijo ginčo butÄ .

Todėl mano kad butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise.         A. M. P. prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, jog tiek butas (duomenys neskelbtini), tiek ginčo butas priklausė abiems sutuoktiniams. Atsakovės motina V. N. su ieÅ¡kovu 1992-09-17 sudarė santuokÄ ir nuo santuokos sudarymo gyveno kartu su ieÅ¡kovu bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedė bendrÄ sutuoktinių Å«kį ir minėtÄ butÄ kartu su ieÅ¡kovu 1997 m. privatizavo bendromis abiejų sutuoktinių lėšomis.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad privatizuojant butÄ buvo panaudotos tik ieÅ¡kovo lėšos. Taip pat nėra duomenų kad 1998 m. įsigyjant ginčo butÄ jis buvo pirktas už asmenines ieÅ¡kovo lėšas. Tai, kad ginčo butas VÄ® Registrų centro vieÅ¡ais duomenimis iÅ¡vieÅ¡inamas kaip nuosavybės teise priklausantis ieÅ¡kovui, nereiÅ¡kia, kad Å¡is butas yra ieÅ¡kovo asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėjo ir tai, kad atsakovės mama, bÅ«dama santuokoje su ieÅ¡kovu, turėjo pastovių pajamų, gavo invalidumo pensija, o taip pat dirbo iki 1998 m.

        II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI          Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-11 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ H. N. valstybės naudai iÅ¡laidas, atsakovei M. P. teikiant antrinę teisinę pagalbÄ .            Teismas vadovavosi Butų privatizavimo įstatymo (toliau tekste BPÄ®) 4,5 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) iÅ¡aiÅ¡kinimais, jog pagal BPÄ® 5 straipsnį ir galiojusį Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau tekste SÅ K) 21 straipsnį, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPÄ® santuokos metu, turi bÅ«ti pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina.

Todėl sprendė, kad ieÅ¡kovas pardavė abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯sigijo abiems sutuoktiniams lygioms dalimis priklausantį ginčo butÄ , kurį įregistravo savo vardu. Teismas nurodė, kad teisinis nekilnojamojo turto registravimas vykdo tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , tačiau neturi įtakos nustatant sutuoktinių turto dalis į nekilnojamÄ jį turtÄ . Ginčo butas, priklausė abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, nepriklausomai nuo teisinės registracijos.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas ieÅ¡kinį atmetė.        III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.Apeliantas (ieÅ¡kovas) H. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-11 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti ginčo butÄ asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe; vėliau iÅ¡kilus pateikimo bÅ«tinybei, priimti naujus įrodymus – namo pirkimo-pardavimo sutartį bei NTR centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo 1997-07-10 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės motinos V.

N. sudarytÄ susitarimÄ privatizuoti butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Å iuo susitarimu Å¡alys susitarė, kad perkamo buto su priklausiniais savininku bus H. N.. Pažymėjo, jog už buto privatizavimÄ apmokėta asmeninėmis ieÅ¡kovo lėšomis, gautomis pardavus ieÅ¡kovo tėvo namÄ , o jo mirusi sutuoktinė V. N. turėjo savo butÄ , kurį 2012 metais padovanojo atsakovei M. P.. Nurodė, jog Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismui nenurodė, nes Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, praÅ¡o pirkimo –pardavimo sutartį ir nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä prijungti prie bylos.

Kadangi ginčo butas nupirktas už lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe priklausantį turtÄ , be to butas NT registre užregistruotas ieÅ¡kovo vardu, tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kiant valiÄ Å¡Ä¯ butÄ Ä¯gyti asmenine nuosavybe, todėl egzistuojant abiem CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytoms sÄ lygom, ginčo butas, laikytinas asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe. A. M. P. atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes ir procesines teises teikti visus jo manymu reikalingus įrodymus pirmosios instancijos teisme ir Å¡iais įrodymais grįsti savo reikalavimÄ dėl ginčo buto pripažinimo jo asmenine nuosavybe.

IeÅ¡kovas nuosekliai nuo pat ieÅ¡kinio teismui pateikimo momento nematė reikalo įrodinėti jo asmeninių lėšų panaudojimo aplinkybės privatizuojant ginčo butÄ , o savo reikalavimÄ dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe, grindė raÅ¡ytiniu įrodymu, 1997-07-10 susitarimu privatizuoti butÄ . Teismui netenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio ir nusprendus, kad ieÅ¡kinys neįrodytas, dar nereiÅ¡kia, kad atsakovui apeliacines instancijos teisme iÅ¡kilo bÅ«tinybė teikti papildomus įrodymus. Pažymėjo, jog už privatizuojamÄ butÄ buvo panaudotos ne ieÅ¡kovo asmeninės lėšos, tačiau abiejų sutuoktinių tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovės motinos V.

N. bendros Å¡eimos lėšos. V. N., bÅ«dama santuokoje su ieÅ¡kovu turėjo pastovias pajamas – gavo neįgalioto pensijÄ , maždaug iki 1998 metų dirbo žaislų fabrike. Atsakovės mamos turėtos mėnesio pajamas netgi buvo didesnės nei ieÅ¡kovo, o visos lėšos buvo naudojamos tik Å¡eimos reikmėms, taip pat ir įsigyjant 1997 metų privatizuojamÄ ginčo butÄ .            IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).                         Dėl naujų įrodymų priėmimo             Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: (b. l.67-70).

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus (duomenis), kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Sutiktina su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡sakyta nuomone jog ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priima vienai iÅ¡ Å¡alių nepalankų sprendimÄ negali bÅ«ti laikoma aplinkybe pagrindžiančia bÅ«tinybę teikti naujus rodymus apeliacinėje instancijoje.

Tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ne tik tai ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, tačiau ir tai ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Kasacinis teismas formuodamas praktikÄ yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti (LAT 2015 02 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

Pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (LAT 2005 07 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto naujai pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiÅ¡ko bei iÅ¡samaus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo iÅ¡sprendimo, yra pagrindas priimti apelianto pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 314 str.).

Pažymėtina, kad atsakovai su naujai pateiktais įrodymais yra susipažinę, nes jie buvo iÅ¡siųsti kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , todėl turėjo galimybę juos aptarti savo atsiliepime ir Å¡ių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nors apeliantas apeliaciniame skunde nesuformuluoja tiksliai kaip nauji įrodymai įtakoja ginčo dalykÄ , tačiau akivaizdu jog jis siekia, kad teismas įvertintų įrodymuose pateiktus faktus, jog jis prieÅ¡ privatizuojant butÄ Å½emaitės g. 1-107, Vilniuje iÅ¡ tikrųjų buvo pardavęs savo tėvo namÄ ir kad jo mirusi sutuoktinė V.

N. dar iki jų santuokos buvo įsigijusi nuosavybės teise 2 kambarių butÄ G. V. g. 24-57 g. Vilniuje.                              Dėl nuosavybės teisės į santuokoje privatizuotÄ butÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Apeliantas teigia jog ginčo butas pripažintinas jo asmenine nuosavybe, kadangi įgytas už lėšas gautas pardavus kitÄ , jo asmenine nuosavybe privatizuotÄ butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje.                Byloje remiantis raÅ¡ytine bylos medžiaga nustatytos tokios faktinės aplinkybės. IeÅ¡kovas ir atsakovės motina V.

J. (santuokoje V. N.), mirusi 2014 12 11 (b.l.

5) buvo sudarę santuokÄ 1992-09-17 (b.l.15). Butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame, kaip teigia ieÅ¡kovas, jis gyveno kartu su sutuoktine privatizuotas apelianto vardu 1997-11-20 (b.l.8-12). Kad privatizavimo metu abu sutuoktiniai gyveno minėtame bute patvirtina ir apelianto 1997 05 29 raÅ¡ytas praÅ¡ymas (b.l.

10) leisti privatizuoti ginčo butÄ praleidus nustatytÄ terminÄ . Kaip priežastis, dėl kurių praleido įstatyme nustatytÄ terminÄ , apeliantas pareiÅ¡kime nurodė sunkiÄ materialinę padėtį ir žmonos negaliÄ , nurodė, kad jo Å¡eima susideda iÅ¡ 2 asmenų. IÅ¡ byloje pateikto susitarimo privatizuoti butÄ (b.l.8) matyti, kad apeliantas ir jo mirusioji sutuoktinė V. N., kaip nuomininkas ir jo Å¡eimos narė susitarė butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje privatizuoti apelianto vardu. 1997 11 20 pirkimo – pardavimo sutartimi (b.l.12) Vilniaus miesto valdyba pardavė apeliantui minėtÄ butÄ už 738,97 Lt.

Pažymėtina jog buto kaina sumokėta ne privatizavimo čekiais, bet grynais pinigais į pardavėjo sÄ skaitÄ . 1998 03 30 apeliantas pardavė privatizuotÄ 2 kambarių butÄ Å½emaitės g.1-107, Vilniuje už 60 000 Lt ir tÄ pačiÄ dienÄ pirko 1 kambio butÄ Å½emynos g. 21 – 106, Vilniuje (ginčo butÄ ). Mirusioji ieÅ¡kovo sutuoktinė V. N. 2002 04 04 testamentu visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ kur jis bebÅ«tų, iÅ¡ ko besusidėtų paliko lygiomis dalimis atsakovams: savo dukrai M. P. ir vaikaičiui E. P..          Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika, pasisakydamas jog BPÄ® tiek nuomininkams, tiek ir jų Å¡eimos nariams užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis, o Å¡ias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka, nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai turėjo lygias teises pirkti jų nuomojamÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Taip pat, kad pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamÄ jį plotÄ buto privatizavimo bÅ«du viena Å¡eima galėjo tik vienÄ kartÄ , jog nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktÄ gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , pagal šį įstatymÄ negalėjo privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Å i įstatymo nuostata taikyta visiems nariams tos Å¡eimos, kurios narys ar nariai yra privatizavę butÄ , net ir tiems, kurie neįgijo nuosavybės teisių į nupirktÄ butÄ , o tik davė sutikimÄ jį pirkti kitiems jos nariams.

Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad buto nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, taip pat ir laikinai iÅ¡vykusieji, susitarę dėl nuomojamo buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendrasavininkiais) (BPÄ® 5 straipsnio 1 dalis) bei įforminę buto pirkimo–pardavimo sutartį, pripažįstami įgyvendinę BPÄ® jiems suteiktÄ teisę privatizuoti vienÄ butÄ , todėl pagal šį įstatymÄ privatizuoti kito buto negalėjo. Butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama Å¡eimoms, o ne vienam iÅ¡ sutuoktinių.

Draudimas tai pačiai Å¡eimai antrÄ kartÄ pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butÄ Å¡eima buvo laikoma įsigijusį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , skirtÄ bendram visų Å¡eimos narių naudojimui. Dėl to, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, BPÄ® 5 straipsnio 1 dalis 1998 07 02 įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) papildyta sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“.

Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika (LAT 1999 09 06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999), kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal BPÄ® iki Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, kad Å¡i įstatymo pataisa apėmė ir turi bÅ«ti taikoma butų privatizavimo santykiams, atsiradusiems nuo pat Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal bendrÄ jÄ tuo metu galiojusių Å¡eimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe (SÅ K 21 straipsnis).

Nors teismas iÅ¡sireiÅ¡kė neaiÅ¡kiai teigdamas jog privatizuotas turtas parduotas abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis, kas reikÅ¡tų jog turtas jiems priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, nors butas įgytas (privatizuotas) gyvenant santuokoje laikomas jungtine sutuoktinių nuosavybe, įstatyme numatant prezumpcijÄ jog sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios. Tačiau Å¡is netikslumas nesudaro nekeičia ginčo aplinkybių iÅ¡ esmės.           Apelianto naujai pateikti įrodymai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.

Apeliantas, remdamasis į bylÄ pateikta 1997 08 18 pirkimo - pardavimo sutartimi (b.l.

67) apeliaciniame skunde nurodo jog pagal minėtÄ sutartį pardavęs iÅ¡ savo tėvo paveldėtÄ namÄ gautais pinigais sumokėjo už buto privatizavimÄ . Todėl laiko jog įsigijo turtÄ už savo asmenines lėšas asmeninės nuosavybės teise. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas remdamasis kasacinio teismo praktika bei BPÄ® 5 straipsniu ir SÅ K 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPÄ® santuokos metu, turi bÅ«ti pripažįstami bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. (LAT 2012 03 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012).

Be to, ieÅ¡kovas nėra pateikęs ir įrodymų jog bÅ«tent lėšomis gautomis už parduotÄ tėvo namÄ buvo sumokėta už privatizuotÄ butÄ Å½emaitės g. 1-107, Vilniuje.           Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä (b.l. 69,70), iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė dar iki santuokos su ieÅ¡kovu buvo įsigijusi butÄ G. V. g., kuris įregistruotas kaip jos asmeninė nuosavybė gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos, iÅ¡duotos 1991 11 04 pagrindu, kas reiÅ¡kia jog ieÅ¡kovė buvo įsigijusi ne valstybei ar valstybinei įstaigai, įmonei ar organizacijai priklausiusį butÄ pagal BPÄ®, bet butÄ gyvenamųjų namų statybos kooperacijos pagrindu, dalyvaudama jo statyboje savo asmeninėmis lėšomis.

Tačiau Å¡is faktas pagal galiojusį teisinį reglamentavimÄ nesudaro pagrindo teigti jog ieÅ¡kovė neturėjo teisės dalyvauti buto Žemaitės g. 1-107, Vilniuje privatizavime, kaip apelianto Å¡eimos narė. BPÄ® 4 straipsnyje įvardinti butų pirkimo-pardavimo subjektai nurodant, kad pagal šį įstatymÄ vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos – jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus, o pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimų nariai, arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

Å iame straipsnyje taip pat buvo numatyta, kad nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktÄ gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , pagal šį įstatymÄ negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto. Tai reiÅ¡kė jog įstatyme numatytas draudimas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ privatizuoti daugiau nei viena butÄ , tokiu bÅ«du įstatymo leidėjas apribojo galimybę BPÄ® numatyta lengvatine tvarka, įsigyjant valstybei priklausantį bÅ«stÄ , pasinaudoti tam pačiam asmeniui pakartotinai, teisė pirkti bÅ«stÄ lengvatinėm kainom asmuo galėjo pasinaudoti tik kartÄ .

Byloje nėra duomenų, kad V. N. anksčiau bÅ«tų privatizavusi kokį nors bÅ«stÄ . BPÄ® 5 straipsnis numatė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, taip pat ir laikinai iÅ¡vykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turėjo bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ namÄ ar butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Pagal Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių patvirtintų 1991 07 31 Vyriausybės nutarimu Nr. 309, keistų 1993 09 03 nutarimu Nr. 680, 4 punktÄ nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , laikantis BPÄ®, negalėjo pagal šį įstatymÄ privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto.

Å iame punkte taip pat buvo numatyta jog pagal BPÄ® neparduodami butai, nuomojami asmenų (arba jų Å¡eimos narių), kuriems lengvatinėmis sÄ lygomis suteiktas žemės sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti arba kurie priimti į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvÄ , jeigu Å¡iems asmenims gyvenamojo namo ar buto statybai suteiktas lengvatinis kreditas, arba jeigu sklypas individualiam gyvenamajam namui statyti jiems suteiktas kvartaluose, kuriuose valstybės lėšomis yra nutiesti magistraliniai inžineriniai tinklai (elektros, Å¡ilumos tiekimo, vandentiekis arba dujotiekis).

Taip pat nurodyta jog tuo atveju, kai nuomininkas statosi individualų gyvenamÄ jį namÄ , kooperatinį butÄ , bet atsisako lengvatinio kredito arba apmoka už valstybės lėšomis nutiestus magistralinius tinklus (atitinkamÄ jų dalį) ir pateikia butų privatizavimo komisijai (tarnybai) tai patvirtinančius dokumentus iÅ¡ banko ar kitos įstaigos, suteikusios lengvatinį kreditÄ , arba iÅ¡ miesto, rajono valdybos, skyrusios sklypÄ , jis gali privatizuoti nuomojamÄ gyvenamÄ jį namÄ , butÄ . Å ioje byloje duomenų, kad ieÅ¡kovo mirusiajai sutuoktinei bÅ«tų buvęs suteiktas lengvatinis kreditas kooperatinio buto statybai nėra, apeliantas taip pat nepateikė kokių nors kitų įrodymų, kurie leistų teikti jog V.

N. neturėjo teisės privatizuoti butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Todėl nėra pagrindo teigti jog Å¡is butas buvo privatizuotas tik kaip ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė pripažintina, kad minėtas butas įgytas ieÅ¡kovo ir jo mirusios sutuoktinės jungtinė sutuoktinių nuosavybės teise, o pardavus butÄ lėšos panaudotos kito buto pirkimui, kuris taip pat įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė jiems gyvenant santuokoje.                Kolegija įvertinusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvienÄ jų atskirai, tiek jų visumÄ ir padarė pagrįstas, argumentuotas iÅ¡vadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų teisingumÄ .            Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).          Apeliacinį skundÄ atmetus, remiantis 93 straipsnio nuostatomis bei pateiktomis pažymomis (b.l. 79,80) apie atsakovams E. P. ir M.

P. teiktos nemokamos pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudarančio 144.75 Eur.            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                              NUTARIA:          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo H.

N. asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 144,75 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 15 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, pervedant priteistÄ sumÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).             Teisėjai                                                                               Liuda Uckienė                                                                                                         Jadvyga Mardosevič                                                                                                          Neringa Å vedienė