2025-08-26 Nr. CB-4907-2-69-3-05974-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2982

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05974-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 13 d. paduotu ieškovo N. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties vykdymo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko nepakeistu Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies: ieškovo atleidimas iš darbo neteisėtu pripažintas ta apimtimi, kiek ieškovo atleidimo data pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 69 straipsnio 1 dalį buvo nurodyta ne 2024 m. vasario 29 d., o 2024 m. vasario 7 d.; ieškovui iš atsakovės VšĮ „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos“ priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; kita ieškinio dalis atmesta.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. sprendimą: 1) pripažinti 2013 m. rugsėjo 23 d. darbo sutartį Nr. 22309 neterminuota; 2) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti jį į buvusį darbą; 3) priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ieškovo manymu, teismai netinkamai aiškino DK 68 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas ir jų santykį su Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – SPĮĮ) 15 straipsniu, nepagrįstai susiaurino 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos, Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (toliau – Direktyva 1999/70/EB) taikymo sritį ir nukrypo nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl apribojimų terminuotų sutarčių sudarymui.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeisdamas CPK 263 straipsnio ir 331 straipsnio reikalavimus neatskleidė bylos esmės – nenustatė, kokiu teisiniu pagrindu nuo 2018 m. balandžio 1 d. buvo pratęsiama ieškovo 2013 m. rugsėjo 23 d. darbo sutartis Nr. 22309, t. y. teisiškai nekvalifikavo šalių santykių, tęsiamų po 2018 m balandžio 1 d. darbo sutarties pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, ar 2018 m. balandžio 1 d. darbo sutarties termino pakeitimas atitiko projektinio darbo sutarties apibrėžimą. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino 2022 m. gegužės 1 d. susitarimo dėl papildomo darbo sudarymo aplinkybių ir nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kad susitarimas dėl papildomo darbo turi būti vertinamas kaip susitarimas dėl darbo masto padidinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovo argumentų dėl SPĮĮ Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies kaip atskiro teisinio pagrindo darbo sutarties pripažinimui neterminuota bei dėl ieškovo argumentų, kad realiai viešas konkursas skubios medicinos gydytojo pareigoms užimti nevyko. Ieškovo nuomone, svarbi aplinkybė, kad jam prieš konkursą klinikos direktorius prof. K. S. pateikė klaidinančią informaciją apie konkurso pasekmes (prižadėdamas, kad ieškovas toliau galės dirbti gydytojo anesteziologo reanimatologo pareigose), tokiu būdu paskatindamas ieškovą neatvykti į konkursą.

3. Ieškovo manymu, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šalių sudarytos terminuotos darbo sutarties yra prieštaringos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant konkursinei pareigybei, darbdavys turi teisę neribotą laiką įvairiais pagrindais pratęsti iki konkurso sudarytą terminuotą darbo sutartį arba pratęsti darbo sutartį kadencijai pasibaigus, nenurodant konkretaus darbo sutarties teisinio pagrindo ir tokia terminuota darbo sutartis negali būti pripažįstama neterminuota. Ieškovo nuomone, toks apeliacinės instancijos teismo terminuotų darbo sutarčių galiojimo aiškinimas prieštarauja DK nuostatoms, Direktyvai 1999/70/EB ir ESTT praktikai.

4. Ieškovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad teismas, pripažinęs ieškovo darbo sutartį neterminuota, paneigtų teisės aktų nuostatas dėl priėmimo į ieškovo užimamas pareigas konkurso būdu bei panaikintų galimybę periodiškai tikrinti darbuotojo kvalifikaciją, žinias, įgūdžius. Ieškovas pažymi, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo SPĮĮ Nr. I-1367 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1292, kuriuo panaikintos sveikatos priežiūros specialistų kadencijos, t. y. panaikintos nuostatos dėl darbo sutarčių sudarymo 5 metų terminui, ir kuris buvo papildytas 61 dalimi, numatančia, kad universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijai, gebėjimams atlikti pareigybės aprašyme (pareiginėje instrukcijoje) nustatytas funkcijas ir pasiektiems veiklos rezultatams įvertinti ne dažniau kaip kas penkerius metus gali būti organizuojamos atestacijos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Jūratė Varanauskaitė