55ceffad-5e24-447f-97a2-6f39721dfd1e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-543-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02208-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 26 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – D. E., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

E. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas 2019 m. spalio 9 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–5) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad 2019 metais buvo perkeltas iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) 2 sektoriaus į 1 sektorių, kuriame bausmę atlikinėjo iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio. VisÄ laikÄ buvo pažeidžiama pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktais numatytÄ gyvenamojo ploto normÄ . 8 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 14 miegamųjų vietų, o ne 10 kaip nurodo atsakovo atstovas.

Taip pat nebuvo užtikrintas privatumas. Nebuvo suteikta galimybė gamintis maistÄ , nors įstaigos parduotuvėje buvo galima įsigyti įvairių maisto produktų, Å¡aldytų mėsos gaminių, daržovių, bet maistui laikyti nebuvo sudarytos sÄ lygos. MaistÄ tekdavo iÅ¡mesti, daugelį maisto produktų teko laikyti gyvenamojoje patalpoje, tai įtakojo graužikų atsiradimÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK 1 sektoriuje visi pastatai buvo seni, jų stogai buvo dengti Å¡iferiu. Asbesto mikrodulkės, kurios patekdavo į orÄ , yra labai pavojingos ir per ilgÄ laikÄ Å¾mogus gali susirgti vėžiu ir kitomis pavojingomis ligomis.

Gyvenamosiose patalpose visÄ laikÄ buvo jaučiama drėgmė, drabužiai, patalynė, čiužiniai įgaudavo nemalonų kvapÄ . Taip pat patalpose buvo pelėsis, kuris taip pat kenkia sveikatai. Gyvenamosiose patalpose esančios lovos buvo senos, jau seniai turėjo bÅ«ti nebenaudojamos, tačiau PravieniÅ¡kių PN-AK administracija į lovų bÅ«klę nekreipia dėmesio. Dviejų aukÅ¡tų lovose nėra įrengti laipteliai, todėl įlipti į lovÄ buvo sudėtinga. Lovos nebuvo pritvirtintos prie grindų ir siÅ«buodavo į visas puses.

Lovos siūbuodavo dar ir dėl to, kad gyvenamosiose patalpose įrengtos medinės grindys, kurios yra labai senos, skylėtos, lentos išpuvę ir buvo ne vienas atvejis, kai lova apvirsdavo ar grindys įlūždavo. Tai sukėlė pareiškėjui nemalonius pojūčius, miegodamas jis nesijautė saugiai, daug kartų per naktį pabusdavo, todėl jautėsi nepailsėjęs, irzlus. Gyvenamosiose patalpose apšvietimas buvo silpnas, blankus. Blogas apšvietimas pakenkė pareiškėjo regėjimui, akys pasidarė jautresnės, dažnai ašaroja.

PareigÅ«nai nereagavo į praneÅ¡imus apie patalpose esančius graužikus, blusas, blakes. PareiÅ¡kėjas ne kartÄ buvo sukandžiotas blakių, ne kartÄ buvo apgraužtas jo maistas. Nurodė, kad kreipėsi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta, kad maisto produktus susikeltų aukščiau, o dėl blakių atsakydavo, kad pareiÅ¡kėjÄ galimai sukando uodai. Aplinkui pataisos namus buvo pelkės, apsiginti nuo uodų buvo neįmanoma. DuÅ¡uose nebuvo įrengta kabinų ar pertvarų, visi nuteistieji per kelias valandas privalo iÅ¡simaudyti, todėl duÅ¡uose visuomet buvo labai daug nuteistųjų.

PareiÅ¡kėjas buvo priverstas maudytis stebint kitiems nuteistiesiems. Taip pat duÅ¡uose nebuvo pakabinta muilo, Å¡ampÅ«no dozatorių, nebuvo įrengta veidrodžių. Maudymosi dienÄ Ä¯ duÅ¡us tekdavo eiti per laukÄ , net kai bÅ«davo Å¡alta, todėl buvo galima lengvai susirgti įvairiomis ligomis. Nuteistieji rÅ«kydavo koridoriuje, kadangi administracija nėra įrengusi rÅ«kymo vietų. PareiÅ¡kėjas, pats bÅ«damas nerÅ«kantis, visÄ laikÄ buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais, kurie patekdavo į gyvenamÄ sias patalpas.

PravieniÅ¡kių PN-AK nėra įrengta prieÅ¡gaisrinės sistemos, nėra atsarginių išėjimų, gesintuvų, gaisro atveju pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilęs rimtas pavojus. Teigė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kreipėsi žodžiu. Ä® gydytojus yra kreipęsis dėl nugaros skausmų, akių problemų. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, jam sutriko miegas, buvo suvaržytas judėjimas, iÅ¡sivystė apatija, buvo pažemintas, nebuvo užtikrintas jo privatumas, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo pavojus pareiÅ¡kėjo sveikatai.

Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 17–24) nurodė, kad minimali tenkančio vienam kalinamajam gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ patalpų įrengimÄ . Virtuvėlėse nuteistieji galėjo gamintis maistÄ , nusipirktÄ maistÄ laikyti spintelėse ir Å¡aldytuvuose. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su uždarÄ ja akcine bendrove „Utenos deratizacija“.

Apie pastebėtus kenkėjus informuojama uždaroji akcinė bendrovė „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, atsižvelgiant į poreikį ar gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje kiekvienÄ kartÄ atvykus atlikti numatytus darbus.

Ginčo patalpose ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė buvo atliekama. Nurodė, jog Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus 8 būrio nuteistųjų bendrabučio stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda asbesto dulkės. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.

Teisės aktai reikalauja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Nuteistiesiems sudaromos sÄ lygos palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ patalpose. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), patalpose negalėtų bÅ«ti parazitų. Teigė, jog įstaiga užtikrina tinkamÄ lovų bÅ«klę, jos tvarkingos, nesenos, tinkamos naudojimui. Gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie Å¡alinami.

Nuteistųjų sulaužytos, sulankstytos lovos nedelsiant tvarkomos ar keičiamos kitomis. Laiptelių lovose įrengimo teisės aktai nenumato. Teisės aktai nereglamentuoja baldų pritvirtinimo prie grindų gyvenamosiose patalpose, lovos yra pritvirtintos tik kamerų tipo patalpose. Ä®staigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ patalpų bÅ«klę – grindys tvarkingos, neskylėtos. Ä®staiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ .

Gavus informacijÄ apie perdegusiais ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Turto valdymo skyrių dėl netinkamo apÅ¡vietimo nesikreipė. Pabrėžė, kad pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato bÅ«riuose įrengtų prausyklų, dušų sienelių vietų atskyrimo. Toks reikalavimas taikomas tik kamerų tipo patalpų duÅ¡inėms. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ duÅ¡o patalpos įrengimÄ â€“ pakabinti muilo ir Å¡ampÅ«no dozatoriai, įrengti veidrodžiai.

Bendroji pirmojo sektoriaus duÅ¡inė yra kitame pastate. Tačiau gerinant nuteistųjų sÄ lygas duÅ¡o sietelis įrengtas ir bÅ«rio prausykloje. Lokalinių sektorių kiemuose yra įrengtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos. Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis su skundais dėl kitų asmenų rÅ«kymo patalpose, nėra. Ä®staigoje yra sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos KaiÅ¡iadorių valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros inspekcijos pareigÅ«nais gaisrinės instrukcijos, kurios iÅ¡kabintos kiekviename bÅ«ryje.

PravieniÅ¡kių PN-AK yra apsirÅ«pinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčio padėjėjo kabinete. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK pirmajame sektoriuje bendrabučio tipo patalpose. Atsižvelgiant į atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo buvimo PravieniÅ¡kių PN-AK pirmajame sektoriuje bei jo paskyrimo į 8 bÅ«rį laikÄ , Å¡ioje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., iÅ¡skyrus laikotarpį nuo 2019 m. birželio 10 iki 2019 m. birželio 14 d., kuomet pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktÄ skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014).

Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė duomenis (b. l. 26, 71–73), kad nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. sausio 21 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 8 bÅ«rio 7 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 36 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,6 kv.m gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 8 bÅ«rio 8 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 35,64 kv.m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,56 kv. m gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nurodė, jog 8 bÅ«rio 8 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 14 miegamųjų vietų, tačiau nepateikė jokių įrodymų Å¡iam savo teiginiui pagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, taigi nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, grindys buvo senos ir medinės, apÅ¡vietimas buvo silpnas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punktÄ laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, o pagal 14 punktÄ gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.

Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C (Higienos normos 134:2015 16 punktas). Higienos normos HN 134:2015 39 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovo atstovas pateikė 2019 m. lapkričio 26 d. pažymÄ Nr. 77-1907 (toliau – Pažyma) (b. l. 71–73), kuri patvirtina, kad įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ , grindys įstaigoje tvarkingos, neskylėtos. Dėl drėgmės ir pelėsio buvimo gyvenamojoje patalpoje nurodyta, jog gyvenamÄ sias patalpas valo patys nuteistieji ir jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis, drėgmė.

Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sÄ lygos, atsakovas nepateikė. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė.

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. PareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietos, pelėsio, drėgmės, blogos grindų bÅ«klės atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad gyvenamosiose patalpose buvo blakių, blusų, uodų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK vertinamuoju laikotarpiu galiojo 2016 m. lapkričio 23 d. sutartis Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 46–49).

Pagal minėtos Sutarties 3.2.2. punktÄ paslaugų teikėjas įsipareigoja atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Atsakovo atstovas taip pat pateikė teismui Atliktų darbų aktus (b. l. 74-77), iÅ¡ kurių matyti, kad vertinamuoju laikotarpiu buitiniai parazitai buvo naikinami tik 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. balandžio 8 d., 2019 m. birželio 25 d. Duomenų, kad parazitai buvo naikinami sutartyje nurodytu periodiÅ¡kumu atsakovo atstovas teismui nepateikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų monitoringÄ bei naikinimÄ , buvo nepakankami, todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad pastato konstrukcijose buvo asbesto. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ ir Pažymoje (b. l. 71–73) patvirtino, kad pastato stogo danga yra asbestinio Å¡iferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant, apdorojant. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis, todėl jais remiasi.

Byloje nėra duomenų apie pataisos namuose ginčo laikotarpiu vykdytus remonto darbus. Pareiškėjas skunde konkrečių atvejų, kuomet statinio būklės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovo atstovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio bÅ«klės sÄ lygotų jo teisių ar interesų pažeidimų. Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad, nesant tokių duomenų, vien tik pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Å¡iame kontekste negali bÅ«ti konstatuoti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad įstaigoje nebuvo tinkamai organizuota prieÅ¡gaisrinė apsauga.

Pažymoje (b. l. 71–73) nurodoma, kad įstaigoje yra sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, yra įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Pataisos įstaiga yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais.

Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčio padėjėjo kabinete. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas argumentus dėl galimo prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidomis, jog kilus gaisrui, jis neturėtų galimybės iÅ¡sigelbėti. Duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, byloje nėra. Teismas vertina, kad pataisos namuose visÄ parÄ budint ir dirbant apsaugos pareigÅ«nams, medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡sikviesti pagalbÄ nebÅ«tų problema.

PareiÅ¡kėjui skunde tik deklaratyviai iÅ¡dėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su prieÅ¡gaisrinės sistemos nebuvimu, nenurodžius, ar bÅ«tinybė iÅ¡sikviesti pagalbÄ jam buvo iÅ¡kilusi, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai dėl žalos pasireiÅ¡kimo fakto. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ miegui skirtų netinkamų, pasenusių lovų. Pažymos duomenys (b. l. 71–75) patvirtina, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ lovų bÅ«klę, o gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie Å¡alinami.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti. Teismo vertinimu, nesant asmens praÅ¡ymo, pareigÅ«nai negali žinoti, kad pareiÅ¡kėjui skirta lova yra nepatogi ir kad jÄ bÅ«tina pakeisti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl pasenusios, nepatogios lovos atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad lovos nebuvo pritvirtintos prie grindų, nebuvo įrengta kopėtėlių užlipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ .

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), 1.1 punkte numatyta, jog vienam asmeniui skiriam 1 metalinė lova. Jokių kitų reikalavimų lovoms nuteistųjų teisinę padėtį, jų buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, todėl gyvenamojoje patalpoje įrengdamas dviaukÅ¡tes nepritvirtintas prie grindų lovas be kopėtėlių atsakovo atstovas galiojančio reglamentavimo nepažeidė.

PareiÅ¡kėjas akcentavo, jog PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo įrengtų rÅ«kymui skirtų patalpų, todėl nuteistieji rÅ«kė bendro naudojimo patalpose. 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, Å¡io įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimÄ , jų prieinamumÄ (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir Å«kiui, o Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Lietuvos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad, esant reglamentuotam draudimui rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, dėl kitų nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose sukeltų nepatogumų pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu būtų skundęsis Pravieniškių PN-AK pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, ir šios būtų nereagavusios.

Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru atmestini kaip neįrodyti. PareiÅ¡kėjo argumentus dėl negalėjimo pasigaminti maisto ir neturėjimo kur jo laikyti paneigia atsakovo atstovo pateikta Pažyma (b. l. 71–73), kurioje nurodyta, jog nuteistieji gamintis maistÄ galėjo virtuvėlėse, spintelėse ir Å¡aldytuvuose laikyti nusipirktus masto produktus.

Aplinkybę, jog 8 būryje buvo įrengta virtuvėlė patvirtina ir 2019 m. birželio 25 d. Atliktų darbų aktas Nr. 06-25-005 (b. l. 74), iš kurio matyti, jog kenkėjų naikinimo darbai buvo atliekami ir 8 būrio virtuvėlėje. Todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad dušo patalpose nebuvo veidrodžių. Aprūpinimo normų 13 punktas nustato, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) – 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui, suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui, kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai 1 asmeniui, lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį.

Atsakovo atstovas Pažymoje (b. l. 71–73) nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ duÅ¡o patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi – pakabinti kÅ«no ir plaukų prausiklių dozatoriai, įrengti veidrodžiai. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių duomenų patikimumu, todėl jais grindžia daromas iÅ¡vadas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi skundais į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl inventoriaus duÅ¡o patalpose nebuvimo.

Teismo vertinimu, kreipimosi skundais (praÅ¡ymais, pareiÅ¡kimais) į pataisos įstaigos administracijÄ aspektas yra svarbus, siekiant nustatyti, ar pataisos įstaiga, gavusi informacijÄ apie esančius kalinimo sÄ lygų trÅ«kumus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti, ir ar atlikti veiksmai buvo tinkami. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde deklaratyviai ir apibendrintai, neaprašęs konkrečių pažeidimų įvykių, teigė apie teisės tinkamomis sÄ lygomis pasinaudoti duÅ¡u pažeidimus.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai apie teisės pasinaudoti duÅ¡u atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad duÅ¡o patalpa buvo kitame pastate, todėl net iÅ¡ Å¡altuoju metų laikotarpiu į duÅ¡Ä ir iÅ¡ duÅ¡o tekdavo eiti per laukÄ . Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Teisės aktai nenumato, jog duÅ¡o patalpa privalo bÅ«ti įrengta toje pačioje patalpoje kaip ir gyvenamosios patalpos.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas neneigia, kad vienÄ kartÄ per savaitę galimybė pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinta. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas taip pat kildina iÅ¡ to, jog duÅ¡o patalpose nebuvo užtikrintas privatumas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK duÅ¡inėje nebuvo įrengtos maudymosi kabinos. Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo duÅ¡o patalpose.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei AprÅ«pinimo normose tokio reikalavimo nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Vis dėlto, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencija 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos buvo ypač prastos. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat pažymi, jog duÅ¡o įrengimas be atskirų kabinų yra analogiÅ¡kas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrÄ sias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.

PravieniÅ¡kių PN-AK Å¡iuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos iÅ¡imtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sÄ lygos. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimÄ . Nenustačius PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmuose neteisėtumo, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiÅ¡kėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, jam sutriko miegas, buvo iÅ¡sivystė apatija, buvo pažemintas, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos 2019 m. lapkričio 22 d. pažymos Nr. 73(1)-6695 (b. l.

27) matyti, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl sunkumų, kuriuos galėtų sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog atsakovo pareigÅ«nų elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, pažeidimų trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto neužtikrinimo galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo D. E. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Algis Markevičius