2026-02-12 Nr. CB-944 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-449

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 28 d. paduotu pareiškėjo R. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. prašymą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo išaiškinimo, suinteresuoti asmenys J. Š. ir antstolis L. L.

Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmetė.

Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus – nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo papildomus įrodymus ir nepagrįstai jų nevertino. Teismas nepagrįstai nurodė, kad įvertinęs Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, taip pat pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvus ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, sprendė, kad šiuo atveju nėra sąlygų, įtvirtintų CPK 278 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant būtų pagrindas aiškinti teismo procesinį sprendimą; apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo nepritarti pareiškėjo atskirojo skundo argumentams, kad pareiškėjui nebuvo žinomos aplinkybės dėl J. Š. sveikatos sužalojimo bei jos darbingumo lygio; apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. Š. 50 procentų darbingumo lygis yra nustatytas neterminuotai padaryta pažeidus materialinės teisės normas, nes Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojusio CK 498 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 1996 m. liepos 31 d.), 507 straipsnis, 483 straipsnis, 493 straipsnis, 500 straipsnis, teismų praktika nenumatė pažeistos teisės gynimo būdo, nenurodžius priteisto žalos atlyginimo laikotarpio, t. y. iki kada šis išieškomas.

2. Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, teismų praktika dėl žalos atlyginimo, padarytos sužalojus asmenį, kitaip pakenkus jo sveikatai, nenumato pažeistos teisės gynimo būdo, nenurodžius priteisto žalos atlyginimo laikotarpio, t. y. iki kada šis išieškomas; apeliacinės instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, nes pasisakydamas, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. Š. 50 procentų darbingumo lygis yra nustatytas neterminuotai, iš esmės išnagrinėjo iš naujo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo (dydžio) priteisimo ir šią išnagrinėjo neteisingai.

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 4 punkto ir jame nurodytos praktikos; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 31 ir 32 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė