55c89909-0eb1-4e2f-bbe7-c2f333f07f2b · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija MorkÅ«nienė Civilinė byla NrPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2A-316-265/2013Teisėja E. Mickevičius              (Proceso Nr. 2-06-3-03696-2012-0)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              121.14;                                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. kovo 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. S. ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys A.

S., V. S., V. S., V. S., dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti teisę lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti butÄ , esantį Liubeko g. 1-19, Klaipėdoje. Nurodė, kad gyvena Klaipėdos mieste nuo pat gimimo. Gyveno Laistų kaime avariniame name, sanitarinėje zonoje. 1994 metais iÅ¡ Å¡io namo buvo iÅ¡keldinti ir jos Å¡eimai Klaipėdos miesto savivaldybė suteikė butÄ , kurio plotas 76,20 kv. m. Pasinaudoti teise privatizuoti butÄ tuo metu negalėjo, nes namas buvo naujas, pastatytas 1994 metais ir savivaldybė neleido jame privatizuoti butų.

Kai vyko privatizavimo procesas, ji nespėjo susitvarkyti privatizavimo dokumentų dėl asmeninių rÅ«pesčių, nes tuo metu augino tris vaikus. Ji kelis kartus kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis, bet vis gaudavo atsakymÄ , kad namas nesusidėvėjęs 60 procentų ir privatizacija negalima. Savivaldybė raÅ¡tiÅ¡kai nesuteikė jokios informacijos privatizacijos klausimu.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-08 sprendimu tenkino ieÅ¡kinį ir pripažino S. S. teisę privatizuoti butÄ adresu Liubeko g. 1-19, Klaipėdoja, lengvatinėmis sÄ lygomis.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės nuomojamas butas galėjo bÅ«ti privatizavimo objektas, o ieÅ¡kovė tinkamas privatizavimo subjektas, tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡alys nesutaria dėl to, ar ji iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Butų privatizavimo įstatyme įtvirtinta teise galiojant Å¡iam įstatymui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieÅ¡kovės parodymais nustatė, jog ji 1994- 1995 m. ir vėliau ne kartÄ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo.

Savivaldybės tarnautoja jai paaiÅ¡kino, kad butas jai suteiktas vietoj nugriauto namo, todėl privatizuoti jo nereikia (ar negalima). Å ias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė visiÅ¡kai pagrįstai galėjo tikėtis, kad butas, kuris jai buvo suteiktas įstatymų nustatyta tvarka už nugriaunamÄ namÄ , jai bus perduotas neatlygintinai. Teismas neturi pagrindo netikėti ieÅ¡kovės nurodytomis ir liudytojų patvirtintomis aplinkybėmis, kad savivaldybės darbuotoja buvo patikinusi ieÅ¡kovę, jog buto privatizuoti jai nereikia, o vėliau – kad negalima.

Teismas, įvertinęs byloje Å¡alių pateiktų įrodymų visetÄ padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatymo nustatytu terminu kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, siekė įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, tačiau dėl atsakovės ir jo darbuotojų kaltės Å¡ios teisės galiojant Å¡iam įstatymui neįgyvendino, todėl ieÅ¡kovės pagal įstatymÄ Ä¯gyta privatizavimo teisė buvo pažeista ir ji turi bÅ«ti ginama. Be to, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad analogiÅ¡kais pagrindais jau ne vienam asmeniui yra suteikta teisė pirkti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis, todėl ieÅ¡kovės teisės Å¡ioje byloje turi bÅ«ti ginamos nepažeidžiant piliečių lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , teisingumo ir protingumo principų.Atsakovė su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantė nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas privatizuoti butas yra name, kuris nebuvo atsakovei perduotas valdyti. Dėl to pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas atsakovė nebuvo tinkamas buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo subjektas. Patikėjimo teise šį bÅ«stÄ valdė Klaipėdos valstybinė butų Å«kio eksploatavimo įmonė. Todėl tuo metu, kai kreipėsi ieÅ¡kovė, atsakovė nebuvo tinkamas privatizavimo subjektas. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas neobjektyviai ir nenuosekliai įvertino liudytojų ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus.

Atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos iÅ¡vada ir ieÅ¡kovės teiginiu, jog ji buvo klaidingai informuota dėl privatizavimo procedÅ«rų. Pasak atsakovės, privatizavimo procesÄ reglamentavę teisės aktai buvo aiÅ¡kÅ«s, neprieÅ¡taringi. Dėl to, ieÅ¡kovei norint privatizuoti butÄ , reikėjo laiku pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ ir įvykdyti visus formalumus, susijusius su Å¡iuo procesu. Be to, apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog analogiÅ¡kais pagrindais jau ne vienam asmeniui yra suteikta teisė pirkti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis, todėl ieÅ¡kovės teisių neapgynus bÅ«tų pažeisti piliečių lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , teisingumo ir protingumo principai.

Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas sukÅ«rė teisinį netikrumÄ tų asmenų atžvilgiu, kurie gyvenamÄ sias patalpas privatizavo laiku ir pagal Butų privatizavime numatytas procedÅ«ras. IeÅ¡kovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Apeliacinis skundas atmestinas.              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).              Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų ir atsakovės apeliacinio skundo turinio, byloje kilo ginčas dėl to, ar ieÅ¡kovė laiku kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo.

Apeliantė taip pat skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ bei su juo nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Å imkuvienė v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v.

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pagrįstai vadovavosi tikėtinumo taisykle ir, įvertinęs byloje Å¡alių pateiktų įrodymų visetÄ , pagrįstai padarė iÅ¡vadas, jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė Butų privatizavimo įstatymo nustatytu terminu kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, siekė įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, tačiau dėl atsakovės ir jo darbuotojų kaltės Å¡ios teisės galiojant Å¡iam įstatymui neįgyvendino, todėl ieÅ¡kovės pagal įstatymÄ Ä¯gyta privatizavimo teisė buvo pažeista ir ji turi bÅ«ti ginama.

Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantės argumentÄ , jog ji tuo metu, kai buvo galima privatizuoti butus lengvatinėmis sÄ lygomis, nebuvo subjektas, į kurį buvo galima kreiptis dėl ieÅ¡kovės pageidaujamo buto privatizavimo. Pažymėtina, jog atsakovei butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl bÅ«tent Å¡i Å¡alis turėjo užtikrinti tinkamÄ teisės privatizuoti butus įgyvendinimÄ ; netinkamas Å¡ios pareigos įvykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2010).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog analogiÅ¡kais pagrindais jau ne vienam asmeniui yra sutekta teisė pirkti gyvenamÄ sias patalpas lengvatinėmis sÄ lygomis, todėl ieÅ¡kovės teisės Å¡ioje byloje turi bÅ«ti ginamos nepažeidžiant piliečių lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , teisingumo ir protingumo principų. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2A-251-460/2011, nagrinėtoje apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2011-04-11 nutartimi esant analogiÅ¡koms aplinkybėms leido ieÅ¡kovei privatizuoti butÄ , kuris yra tuo pačiu adresu – Liubeko g. 1 -24, Klaipėdoje.

Lietuvos Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pasisakęs, jog Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ . Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – bÅ«tent tokiai, kuri bÅ«tų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais), neatskiriamai susijusia ir iÅ¡ jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukÅ¡tesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiÅ«rėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi bÅ«ti prognozuojama).

Dėl to nepripažinus teisės privatizuoti buto ieÅ¡kovei, esant analogiÅ¡komis sÄ lygomis kaip ir minėtoje byloje, bÅ«tų pažeistas Konstitucinis teisinės valstybės principas bei bÅ«tų neužtikrintas jurisprudencijos tęstinumas. Teisėjų kolegija Å¡ių argumentų pagrindu atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo motyvÄ , jog pirmosios instancijos teismas sukÅ«rė teisinį netikrumÄ tų asmenų atžvilgiu, kurie gyvenamÄ sias patalpas privatizavo laiku ir pagal Butų privatizavime numatytas procedÅ«ras.             Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija             n u t a r i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                    Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                               Danguolė Martinavičienė                                                                                                            Irma Čuchraj