Legislator Case Law & Legislation
55c71ca0-5981-4cb5-ba52-d7d1ea00a652 AI generated

55c71ca0-5981-4cb5-ba52-d7d1ea00a652 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 55c71ca0-5981-4cb5-ba52-d7d1ea00a652
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimÄ , kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisėms į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ;

Legislator headnote

AI generated

55c71ca0-5981-4cb5-ba52-d7d1ea00a652 · Lietuvos apeliacinis teismas: Ä® bylÄ pateiktos SB „Keramikas“ pirmininko S. P. iÅ¡duotos pažymos, kurios patvirtina, kad kasmetinius ir tikslinius mokesčius, susijusius su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) SB „Keramikas“, mokėjo apeliantas. Taip pat buvo neatsižvelgta į liudytojo L. A. P. parodymus, kad minėtu žemės sklypu ir jame esančiais pastatais rÅ«pinosi ir mokesčius mokėjo apeliantas. Papildomai nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), SB „Keramikas“ buvo įsigytas 2001 m. mirusio sÅ«naus vardu, tačiau apelianto sÅ«nui, D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-65-798/2018Teisminio proceso Nr.2-56-3-00535-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.1.;2.5.3.;2.5.9.;3.1.18.6.;3.3.1.18.1.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 6 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo H.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-842-173/2017 pagal ieÅ¡kovo H. R. ieÅ¡kinį atsakovei I. G. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo dalies nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, E. R., notarė J. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas H. R. ieÅ¡kiniu prašė: nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , kad po sÅ«naus M.

G. mirties 2007 m. birželio 26 d. priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti;iÅ¡ dalies panaikinti 2007 m. lapkričio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 11637, iÅ¡duotÄ atsakovei I. G. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. R.; pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į 1/2 dalį turto: 38.8300 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0, 0732 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

SB „Keramikas“ bei jame esančius statinius: pastato–sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/40 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.1399 ha, (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/46 dalį negyvenamosios patalpos–požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); į 1/2 dalį draudimo išmokos (pagrindas – 2007m. rugpjūčio 14 d.

AB SAMPO bankas pažyma Nr. S07/10-005 apie draudimo iÅ¡mokÄ ; į 1/2 dalį piniginių indėlių, esančių AB SAMPO banke sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kreditinės kortelės sÄ skaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) (pagrindas – 2007 m. rugpjūčio 9 d. AB SAMPO bankas Kauno filialo raÅ¡tas Nr. KF/2007/168 dėl M. G. piniginių indėlių). Nurodė, jog po sÅ«naus mirties atsakovė įkalbėjo M. G. tėvus nevykti pas notarę per įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, nurodžiusi, kad neturi ketinimo ateityje gyventi tame pačiame mieste, todėl visÄ paveldimÄ turtÄ parduos ir pasidalins pinigus su mirusio sutuoktinio tėvais.

Kadangi pasitikėjo atsakove, į notarÄ dėl palikimo priėmimo kreipėsi I. G.. Teigė, kad visÄ turtÄ (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) rajone savo sÅ«nui padėjo įsigyti tėvai, investuodami savo asmenines lėšas, iki ir po sÅ«naus mirties ieÅ¡kovas turtÄ faktiÅ¡kai valdo, nes rÅ«pinaisi turtu kaip savo nuosavybe, moka mokesčius. Atsakovė I. G. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ragino atsakovę kreiptis į notarÄ , jog susitvarkyti paveldėjimo dokumentus ir žadėjo toliau vykdyti žemės sklypų priežiÅ«rÄ , nes iki tol tvarkydavo žemės sklypus sÅ«naus naudai.

Å alys susitarė, jog atsakovė priims palikimÄ . Apie iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė buvo informuoti nedelsiant. Kaip ir buvo susitarta, ieÅ¡kovas ir toliau tęsė žemės sklypų priežiÅ«rÄ , bet ne nuosavybės teisių įgyvendinimÄ . Pasak atsakovės, ieÅ¡kovo vykdytos turto priežiÅ«ros funkcijos negali bÅ«ti tapatinamos su nuosavybės teisių įgyvendinimu, nes tokiu atveju kiekvienas svetimo turto administratorius galėtų pretenduoti į faktinį turto valdymÄ bei nuosavybės teisių įgyvendinimÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog prižiÅ«ri turtÄ , moka žemės mokesčius, tvarko aplinkÄ nuo M. G. turto įsigijimo momento iki Å¡iol. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas, norėdamas įgyvendinti savo teises į po sÅ«naus M. G. mirties likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , draudimo iÅ¡mokÄ , piniginį indėlį, prašė nustatyti palikimo priėmimo faktÄ , kadangi nuo minėto turto įsigijimo ir po sÅ«naus mirties prižiÅ«ri, moka mokesčius, tvarko aplinkÄ .

Teismo vertinimu, vien ieÅ¡kovo nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe. IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad paveldėjimo liudijimas iÅ¡duotas atsakovei, tačiau jis tik 2016 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo dalies nuginčijimo. Per šį laikÄ ieÅ¡kovas neatliko jokių aktyvių veiksmų, nukreiptų įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad jis palikimÄ priėmė, teismas sprendė nenustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog ieÅ¡kovas po M. G. mirties palikimÄ priėmė. Kadangi nenustatė, jog ieÅ¡kovas palikimÄ priėmė, teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovui nuosavybės teisės į dalį palikimo nustatymo, kuris atsirado mirus M. G.. Teismas priteisė atsakovei I. G. sumažintas 1 000,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Dėl ieÅ¡kinio senaties nuginčyti atsakovei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , nurodo, kad apelianto pradėjimas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti vertintinas kaip pareiÅ¡kimas, jog tokiu bÅ«du jis įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ , t. y. ginčas kvalifikuotinais kaip kilęs tarp bendraturčių, todėl taikomas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senatis terminas.

Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas ir priimtas neįvertinus Å¡ių reikÅ¡mingų nagrinėjamai bylai aplinkybių: Apeliantas iki 2010 m. žemės sklypÄ , žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuomojo S. V., o vėliau – I. P. ir gaudavo pajamas iÅ¡ žemės sklypo naudotojų, kurių dalį perduodavo atsakovei. Po sÅ«naus mirties apeliantas aktyviais veiksmais siekė minėtÄ Å¾emės sklypÄ parduoti, t. y. sudaro pirkėjÄ (sklypÄ ketino įsigyti I.

P., kuri panaudos pagrindu naudojosi minėtu žemės sklypu), su potencialia pirkėja susitarė dėl turto pardavimo kainos bei sandorio sudarymo pas notarÄ . Susitarus su I. P. žemės sklypÄ parduoti, atsakovė sutiko sudaryti žemės pardavimo sandorį, tačiau pas notarÄ neatvyko, nes jos netenkino parduodamo turto kaina. Taigi, Å¡alys ketino žemės sklypÄ parduoti ir pasidalinti pinigus. Apeliantas 2009 m. pardavė iÅ¡ savo tėvų paveldėtÄ turtÄ ir pervedė atsakovei 15 000,00 Lt bendro turto iÅ¡laikymui (prisidėjo prie kredito grÄ Å¾inimo).

Ä® bylÄ pateiktos SB „Keramikas“ pirmininko S. P. iÅ¡duotos pažymos, kurios patvirtina, kad kasmetinius ir tikslinius mokesčius, susijusius su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) SB „Keramikas“, mokėjo apeliantas. Taip pat buvo neatsižvelgta į liudytojo L. A. P. parodymus, kad minėtu žemės sklypu ir jame esančiais pastatais rÅ«pinosi ir mokesčius mokėjo apeliantas. Papildomai nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), SB „Keramikas“ buvo įsigytas 2001 m. mirusio sÅ«naus vardu, tačiau apelianto sÅ«nui, D.

R., gyvenančiam Amerikoje, kuris sumokėjo už M. G. įsigytÄ minėtÄ Å¾emės sklypÄ . Pasak apelianto Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, jog H. R. priėmė palikimÄ turto faktiniu valdymu, o atsakovė, kaip turto savininkė, turto valdymo teisėmis nesinaudojo eilę metų. Atsakovė teismo mediacijos stadijoje buvo sutikusi su ieÅ¡kinio reikalavimais, nes siÅ«lė apeliantui pasilikti nuosavybėje dalį palikimo – sodÄ su jame esančiais pastatais. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė I.

G. praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, jog tarp Å¡alių susitarimo dėl žemės sklypo, esančio Raseinių r. sav., Viduklės sen., Apusinų k., pardavimo nebuvo. Å ioje byloje yra teisingai nustatytos faktinės aplinkybės, kad apeliantas nuo 2004 m. rÅ«pinosi žemės sklypu ir Å¡iuos veiksmus pratęsė po savo sÅ«naus mirties, t. y. M. G. naudai vykdė turto administratoriaus (prižiÅ«rėtojo) funkcijas iki M.

G. mirties, o po mirties – atsakovės naudai, tačiau palikimo nuosavybės teisėmis niekada nebuvo perėmęs. Liudytojo L. A. P. parodymai nesudaro pagrindo spręsti dėl iÅ¡reikÅ¡tos valios palikimÄ priimti, o SB „Keramikas“ pirmininko S. P. iÅ¡duota pažyma neatitinka įrodymo patikimumo kriterijaus. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog apeliantas palikimÄ priėmė įstatymų nustatyta tvarka ir per įstatymo nustatytÄ terminÄ . Aplinkybės, kad turtÄ realiai įsigijo ne miręs apelianto sÅ«nus, o gyvenantis Amerikoje, pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodytos, todėl Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė. 15 000,00 Lt buvo pervesti atsakovei ne apelianto, o M.

G. senelio valia. Teismo mediacijos metu Å¡alių svarstyti galimi taikaus susitarimo variantai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais. Taip pat atsakovė pastebi, kad apeliantas praÅ¡o panaikinti visÄ pirmosios instancijos priimtÄ sprendimÄ , tačiau apeliacinis skundas yra apmokėtas tik už 36 804,04 Eur ieÅ¡kinio dalį, kai ieÅ¡kinio kaina yra 62 238,00 Eur.              Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl nagrinėjamos bylos ribųLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.Apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Dėl faktinių aplinkybiųPalikėjas M.

G. mirė (duomenys neskelbtini); nuo Å¡ios dienos atsirado jo palikimas. Palikėjas ir jo sutuoktinė vaikų neturėjo. Palikimo atsiradimo momentu buvo du mirusiojo įpėdiniai: sutuoktinė I. G. ir tėvai H. ir E. R., kurie galėjo paveldėti palikėjo turtÄ pagal įstatymÄ , nes palikėjas nepaliko testamento (CK 5.2 str. 2 d.). Palikėjo įpėdiniai (tėvai) nesikreipė į notarÄ (teismÄ ) dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Tarp Å¡alių buvo žodinis susitarimas, kad palikėjo sutuoktinė priims palikimÄ , todėl ji kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R. iÅ¡davė atsakovei I. G. 2007 m. lapkričio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. 11637, kurio pagrindu atsakovės paveldėtÄ turtÄ sudaro: 1) 1/2 dalis draudimo iÅ¡mokos (pagrindas 2007 m. rugpjūčio 17 d. AB SAMPO bankas pažyma Nr. S07/10-005 apie draudimo iÅ¡mokÄ ), 2) 1/2 dalis piniginių indėlių, esančių AB SAMPO bankas sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kreditinės kortelės sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas 2007 m. rugpjūčio 9 d.

AB SAMPO bankas Kauno filialo raštas Nr. KF/2007/168 dėl M. G. piniginių indėlių), 3) pašalpa (pagrindas 2007 m. liepos 23 d. VSDFV Kauno skyriaus pažyma Nr. (1241)10.V.PN-3656 apie negautas M. G. išmokas), 4) 38.8300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, 5) 0.0736 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) SB „Keramikas“, 6) pastatas–sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) 1/40 dalis (0.1399 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 7) 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8) 1/46 dalis negyvenamosios patalpos–požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).Dėl naujų įrodymųH.

R. kartu su apeliaciniu skundu pateikė: Kauno miesto 20-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ 2009 m. gegužės 7 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , laikino žemės sklypo plano kopijÄ ir 2006 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymo kopijÄ dėl H. R. sumokėtos M. G. 15 000,00 Lt sumos, VSDFV pažymÄ , VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2016 m. gegužės 25 d. raÅ¡tÄ â€žDėl med. informacijos suteikimo asmeniÅ¡kai praÅ¡ant“. Atsakovė praÅ¡o naujų įrodymų nepriimti. CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teismui, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliantas nenurodo, kokias faktines aplinkybes Å¡iais įrodymais grindžia, dėl ko jie yra aktualÅ«s ginčijant atitinkamas pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kodėl minėtų dokumentų pateikimo bÅ«tinybė kilo vėliau. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija nepriima kartu su apeliaciniu skundu pateiktų minėtų naujų raÅ¡ytinių įrodymų.Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymoBylos duomenimis, apeliantas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo kreipėsi į teismÄ (2016 m.) praėjus devyneriems metams nuo atsakovės nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ Ä¯registravimo (2007 m.).

Apeliantas teigia, kad ginčas kilęs tarp bendraturčių, todėl taikomas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senatis terminas (CK 4.47 str. 2 d.), o ne CK 5.8 straipsnis.IeÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieÅ¡kinio senaties terminai:

1) ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimÄ , kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisėms į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinti taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ;

2) CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimÄ , tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009). IeÅ¡kovas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad priėmė palikimÄ pradėjęs paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

Toks ieÅ¡kovo reikalavimas laikytinas pareiÅ¡kimu apie nuosavybės teisės į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gijimÄ nurodytu (pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti) bÅ«du. Taigi, ieÅ¡kovo reikalavimus patenkinus, t. y. nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ieÅ¡kovas palikimÄ priėmė pradėjęs paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, Å¡alių ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis, t. y. deÅ¡imties metų, ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

Nagrinėjamu atveju apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo sužinoti 2007 m., kai po mirusio sÅ«naus palikimÄ priėmė jo sutuoktinė I. G., todėl bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovo reikalavimams pareikÅ¡ti nepraleistas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kovas žinodamas, kad turi kreiptis į notarÄ dėl palikimo nepriėmimo to nepadarė, todėl jam tai turi sukelti tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis.)Dėl palikimo priėmimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymoPagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ kiekvienas palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012).

Ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiÅ¡kai neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirÅ«pino turtu ir pan.) ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.). Dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdytiNustatyta, jog palikėjas M.

G. (toliau – ir palikėjas) iÅ¡ senelių buvo paveldėjęs 38.8300 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčijamas žemės sklypas Nr. 1), kuris 2004 m.–2009 m. buvo nuomojamas S. V.. Po M. G. mirties, paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 11637 pagrindu savininkė I. G. ir I. P. sudarė 2010 m. kovo 20 d. žemės sklypo panaudos sutartį, kuria turto savininkė suteikė naudotis I. P. ginčijamu žemės sklypu Nr.

1. Palikėjas 2001 m. balandžio 5 d. buvo įsigijęs 0732 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), SB „Keramikas“ bei jame esančius statinius (sodo pastatÄ , kiemo statinius) (toliau – ir ginčijamas žemės sklypas Nr. 2). Taip pat atsakovė paveldėjo ir trijų kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/23 dalis negyvenamosios patalpos–požeminio garažo, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčijamas turtas Nr.

3) įsigytus 2006 m. sausio 24 d. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamas turtas Nr. 3 buvo įsigytas už sutuoktinių M. ir I. G. banko kredito lėšas.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas:

i) nevertino į bylÄ pateiktos SB „Keramikas“ pirmininko S. P. iÅ¡duotos pažymos apie apelianto sumokėtus kasmetinius ir tikslinius mokesčius, ii) neatsižvelgė į liudytojo L. A. P. parodymus, kad žemės sklypu, jame esančiais pastatais rÅ«pinosi ir mokesčius mokėjo apeliantas, iii) ginčijamas žemės sklypas Nr. 2 buvo įsigytas mirusio sÅ«naus vardu, tačiau apelianto sÅ«nui, gyvenančiam Amerikoje, D. R., kuris sumokėjo už M. G. įsigytÄ minėtÄ Å¾emės sklypÄ , iiii) nevertino aplinkybės, jog apeliantas 2009 m. pervedė I.

G. 15 000,00 Lt bendro turto iÅ¡laikymui (kredito grÄ Å¾inimui), t. y. rÅ«pinosi po sÅ«naus mirties likusiu turtu bei prievolėmis. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. IÅ¡vadÄ , ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, galima padaryti tik iÅ¡analizavus ir įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ atsakovo aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus.

Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiÅ¡kinimai ar veiksmai, atlikti ir po Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieÅ¡taraujančius vėlesniems aiÅ¡kinimams ar veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).Pirmiausia akcentuotina, jog pagal 2010 m. kovo 20 d.

žemės sklypo panaudos sutartį visus mokesčius, susijusius su minėtu ginčijamu žemės sklypu Nr. 1, turėjo mokėti naudotoja I. P.. Liudytoja I. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog apeliantui perduodavo pinigus, kad jis sumokėtų mokesčius. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog iÅ¡ I. P. gautų pinigų mokėjo mokesčius (CPK 178 str.). PrieÅ¡ingai, atsakovė pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, patvirtinančius faktines aplinkybes, jog po M.

G. mirties žemės naudotoja I. P. ir apeliantas nemokėjo mokesčių, susijusių su jų faktiÅ¡kai naudojamu / valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini); taip pat apeliantas nemokėjo mokesčių, susijusių su jų faktiÅ¡kai valdomu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), SB „Keramikas“, ir mokesčių, susijusių su turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktų 2010 m.–2015 m. žemės mokesčio deklaracijų nustatyta, jog minėtu laikotarpiu žemės mokesčiai buvo skaičiuojami už ginčijamÄ turtÄ Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 ir juos sumokėjo atsakovė: 2010 m.

–739,00 Lt žemės mokesčio, 2011 m. – 383,00 Lt žemės mokesčio, 2012 m. –383,00 Lt žemės mokesčio 2013 m. – 417,00 Lt žemės mokesčio, 2014 m. – 420,00 Eur žemės mokesčio, 2015 m. – 124,00 Eur žemės mokesčio. Žemės mokesčių sumokėjimo faktÄ Ä¯rodo SEB bankas vietinio mokėjimo nurodymai. Taigi, apelianto teiginiai, kad jis mokėjo mokesčius atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.Antra, aplinkybės, kurias apeliantas grindė A. J. ir L.

P. raÅ¡ytiniais liudijimais (kad apeliantas ir jo sutuoktinė tvarkė ginčijamo žemės sklypo Nr. 2 aplinkÄ , rÅ«pinosi jame esančiais statiniais) bei liudytojos I. P. parodymai (jog apeliantas su ja tarėsi dėl ginčijamo žemės sklypo Nr. 1 pirkimo–pardavimo) neįrodo, kad palikimÄ faktiniu valdymu priėmė H. R., t. y. atlikdamas minėtus veiksmus (turto priežiÅ«ros, administravimo, tarpininkavimo ir pan.) apeliantas neįgijo nuosavybės teisių į ginčijamus žemės sklypus Nr. 1 ir Nr.

2. Trečia, piniginės operacijos sodų bendrijoje turi bÅ«ti fiksuojamos Bendrijos buhalterinėje apskaitoje, todėl SB „Keramikas“ pirmininko S. P. iÅ¡duota pažyma, pateikta kartu su ieÅ¡kiniu, neįrodo apelianto atliktų mokėjimų SB „Keramikas“ už ginčijamÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 2; be to iÅ¡ pažymos turinio neaiÅ¡ku, kokius konkrečiais kasmetinius, tikslinius ir įsigijimo mokesčius bei kokiu laikotarpiu sumokėjo / moka Bendrijos narys H. R. už ginčijamÄ Å¾emės sklypÄ Nr.

2. Ketvirta, aplinkybės dėl ginčijamo žemės sklypo Nr. 2 įsigijimo mirusio sÅ«naus vardu apelianto sÅ«naus D. R., gyvenančio Amerikoje, kuris sumokėjo už M. G. įsigytÄ Å¾emės sklypÄ nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog už palikėjo įsigytÄ ginčijamÄ Å¾emės sklypÄ Nr. 2 sumokėjo D. R. (CPK 178 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ios naujai nurodytos aplinkybės nepasisako ir pažymi, kad ieÅ¡kinyje nurodytos visiÅ¡kai kitokios turto, esančio Kauno mieste ir rajone, įsigijimo aplinkybės, t. y.

M. G. minėtÄ turtÄ padėjo įsigyti jo tėvai už savo asmenines lėšas, tačiau ir Å¡iai aplinkybei pagrįsti taip pat jokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir Å¡alies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.). Penkta, apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas 2009 m. pardavė iÅ¡ savo tėvų paveldėtÄ turtÄ ir I.

G. bendro turto iÅ¡laikymui (kredito grÄ Å¾inimui) pervedė 15 000,00 Lt, nes žinojo, kad atsakovei po sÅ«naus mirties liko pareiga grÄ Å¾inti bankui kreditÄ . Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ paaiÅ¡kino, kad Å¡ios lėšos buvo pervestos pagal M. G. senelio valiÄ , nes senelis planavo visÄ turtÄ perleisti M. G., tačiau M. mirus anksčiau, turto dalis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka buvo perleista sutuoktinei. Taigi, Å¡iuo atveju, palikimÄ sudaro butas, įsigytas už kredito lėšas, todėl faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia ne tik apsigyvenimÄ bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, bet ir buto / garažo priežiÅ«ra, prievolių, susijusių su butu / garažu, vykdymas, taip pat prievolių bankui vykdymas.

Ä® bylÄ yra pateikti duomenys, jog po palikėjo mirties visus įsipareigojimus, susijusius su ginčijamu turtu Nr. 3, faktiÅ¡kai perėmė vykdyti I. G. (mokėjo komunalinius mokesčius, žemės mokesčius; atsakovė bÅ«sto kredito įmokų likutį per devynis metus sumažino 76 612,48 Eur (2007 m. birželio 6 d. kredito likutis buvo 129 054,58 Eur, 2016 m. birželio 14 d. – 52 442,10 Eur)). Apelianto nurodyta aplinkybė dėl vienkartinio veiksmo (pinigų pervedimo atsakovei) 2009 m. nelaikytini įpėdinio aktyviais veiksmai, patvirtinančiais, kad jis ginčijamÄ turtÄ Nr. 3 ir po 2009 m. valdė kaip savo ir laikė save turto savininku, t. y. nėra duomenų, kad apeliantas, jo sutuoktinė iki arba po palikėjo mirties gyveno minėtame bute, naudojosi požeminiu garažu, atitinkamai mokėjo mokesčius už butÄ / garaÅ¾Ä ir kredito įmokas bankui.

Vienkartinis pinigų pervedimas, teigiant, kad rÅ«pinosi sÅ«naus paliktomis prievolėmis bankui, neįrodo aktyvių veiksmų vykdymo po 2009 m. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės dėl apelianto atsakovei pervestos 15 000,00 Lt sumos, abiejų Å¡alių siejamos su palikėjo M. G. senelio palikimo padalijimo aplinkybėmis.Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, jog jis palikėjui priklausiusį turtÄ tvarkė ir valdė kaip savo: naudojosi palikėjo turtu / gyveno palikėjo bute, deklaravo turtÄ , mokėjo žemės mokesčius valstybei, mokėjo buto / garažo iÅ¡laikymo (komunalinius) mokesčius ir kredito įmokas, todėl negalima konstatuoti, jog H.

R. priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti.Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių teisinių argumentų, kuriais apeliantas praÅ¡o pripažinti jam nuosavybės teises į 1/2 dalį piniginių indėlių, esančių AB SAMPO bankas, sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kreditinės kortelės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (pagrindas 2007 m. rugpjūčio 9 d. AB SAMPO bankas Kauno filialo raÅ¡tas Nr. KF/2007/168 dėl M. G. piniginių indėlių), todėl dėl Å¡ių aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimoApeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir jo iÅ¡vados neatitinka bylos įrodymų; teismo sprendimas be motyvų, todėl naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje A Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje R.

Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr.

Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ , 2001 m. rugsėjo 27 d., no. 4968/99, par. 30). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamojo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nurodė esminius bylos teisinius argumentus, tyrė Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus bei iÅ¡ įrodymų visumos padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad jis palikimÄ po palikėjo mirties faktiÅ¡kai priėmė. Tai, kad nebuvo priimtas H. R. nepalankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.Dėl bylos procesinės pabaigosPirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , 1994 m. gruodžio 9 d., no. 18390/91, par. 29; Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ , 1994 m. balandžio 19 d., no. 288, p. 20, par. 61). Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųKasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ , kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas, toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip turtinis.

Jeigu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti jam lėšų ar kito turto, ieÅ¡kinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieÅ¡kovui nepriteisiama turto, toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas ginčijo palikimo priėmimo sandorio teisėtumÄ , t. y. kitos įpėdinės palikimo priėmimo faktÄ (prašė panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ ) bei prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti, t. y.

Å¡ioje byloje sprendžiamas ginčas tarp bendraturčių (dėl nuosavybės teisės į paveldėtÄ turtÄ , paveldėto turto dalių dydžio, priteistino konkretus turto). Toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip turtinis.Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Nagrinėjamu atveju ieškinys pirmosios instancijos teisme atmestas. Ieškinio suma yra 62 238,00 Eur. 2016 m. vasario 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, ieškovas 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal turtinio ginčo žyminio mokesčio nustatymo taisykles mokėtinas žyminis mokestis už ieškinį yra 772,50 Eur (1 545,00 Eur (nuo 62 238,00 Eur ieškinio sumos) – 50 proc.).

IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme už ieÅ¡kinio pateikimÄ sumokėjo 420,50 Eur žyminį mokestį (400,00 Eur + 20,50 Eur), todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteisiama 352,00 Eur (772,50 Eur (mokėtina žyminio mokesčio) – 420,50 Eur (sumokėta žyminio mokesčio)) trÅ«kstama žyminio mokesčio suma už ieÅ¡kinį.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teigiama, jog apeliantas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti, tačiau skundas dalyje nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu.

Nustatyta, jog apeliaciniu skundu praÅ¡oma teismo leisti sumokėti už apeliacinį skundÄ 256,00 Eur žyminį mokestį, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimÄ atidėti iki skundo iÅ¡nagrinėjimo. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi atidėjo apeliantui H. R. 256,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje dienos, kurį paskaičiavo taip, kaip nurodė apeliantas, t. y. nuo 36 805,04 Eur ieÅ¡kinio sumos. 2017 m. kovo 24 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, vadovaujantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, apeliantas 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 276,50 Eur. Atsižvelgus į tai, jog už apeliacinį skundÄ mokėtinas tokio pačio dydžio žyminis mokestis, kaip ir už ieÅ¡kinį (CPK 80 str. 4 d.) ir byloje yra duomenys apie sumokėtÄ 276,50 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto valstybei priteisiama 496,00 Eur (772,50 Eur mokėtina žyminio mokesčio – 276,50 Eur sumokėta žyminio mokesčio) trÅ«kstama žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ suma.

Susumavus priteisiamas žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ sumas (420,50 Eur žyminio mokesčio dalis už ieÅ¡kinį + 496,00 Eur žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundÄ ) iÅ¡ apelianto valstybei priteisima iÅ¡ viso 916,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė I. G. pateikė praÅ¡ymÄ dėl 800,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteisimo. PraÅ¡ymÄ grindžia 2017 m. gegužės 10 d. PVM sÄ skaita–faktÅ«ra bei 2017 m. gegužės 18 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 794943 kopija.

Å alims turi bÅ«ti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ toje konkrečioje byloje sumokėtos iÅ¡laidos. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Nuo to kada Å¡alis, praÅ¡anti priteisti atstovavimo iÅ¡laidas, atsiskaitė su advokatų kontora, priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Taigi, galimai priteistina maksimali suma už advokato suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ) sudaro 1 031,29 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) 793,30 Eur (2017-01-01–2017-03-31) × 1,3 koef.).

Vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgusi į Rekomendacijas, teisėjų kolegija sprendžia priteisti iÅ¡ apelianto atsakovei 800,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimoKauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ turi iÅ¡spręsti sprendimu (CPK 150 str. 2 d.). Å i apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.). Teisėjų kolegija sprendžia panaikinti Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo turtui, registruotam atsakovės I. G. vardu: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38.8300 ha, (duomenys neskelbtini);

žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0732 ha, (duomenys neskelbtini) SB „Keramikas“ bei jame esantiems statiniams: pastatui–sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams–kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/40 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1399 ha, (duomenys neskelbtini); 1/2 dalims trijų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 1/46 dalims negyvenamosios patalpos–požeminio garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo H. R., a k. (duomenys neskelbtini) valstybei 916,50 Eur (devyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iolika eurų ir penkiasdeÅ¡imt centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo H. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui.

Teisėjai                          Konstantinas Gurinas                           Antanas Rudzinskas                           Egidijus Žironas