Legislator Case Law & Legislation
55c4c70a-6930-4ea6-91c2-d7ca64c3ec86 AI generated

55c4c70a-6930-4ea6-91c2-d7ca64c3ec86 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 55c4c70a-6930-4ea6-91c2-d7ca64c3ec86
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2S-1179-253//2013Teisėja Lina Rakštelytė             (Proceso Nr. 2-06-3-12502-2011-5)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              122.4; 124.1; 124.2.9. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. liepos 17 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V.

Legislator headnote

AI generated

55c4c70a-6930-4ea6-91c2-d7ca64c3ec86 · Klaipėdos apygardos teismas: praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nesutinka, kad praleido trijų mėnesių praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminÄ , nes pareiÅ¡kėjas apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartį, kuri pažeidžia jo teises ir interesus dėl aiÅ¡kios teisės taikymo klaidos, sužinojo tik 2012-11-09, t. y. kai jam buvo įteiktas patvarkymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti. Pažymi, kad Å¡is patvarkymas buvo įteiktas ne V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2S-1179-253//2013Teisėja Lina Rakštelytė             (Proceso Nr. 2-06-3-12502-2011-5)             Procesinio sprendimo kategorija (S)              122.4; 124.1; 124.2.9. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. liepos 17 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nutarties dėl pareiÅ¡kėjo V. G. praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1833-144/2012 pagal kreditorės AB „Swedbank“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui V. G. dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo,              n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal kreditorės AB „Swedbank“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui V. G. dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kurioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-29 nutartimi patenkintas kreditorės AB „Swedbank“ pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo prieÅ¡ terminÄ ir nuspręsta areÅ¡tuoti skolininko ir įkeistų daiktų savininko V.

G. įkeistus daiktus – žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , garaÅ¾Ä , sandėlį, viralinę, Å¡iltnamį, esančius (duomenys neskelbtini) taip pat skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas įspėtas, kad negrÄ Å¾inus skolos per vienÄ mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iÅ¡ varžytynių. 2012-05-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas kreditorės pakartotinas pareiÅ¡kimas ir nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti kreditorės AB „Swedbank“ naudai iÅ¡ skolininko V.

G. pagal 2006-07-21 kredito sutartį Nr. 06-053227-FA (su vėlesniais pakeitimais) 458 506,61 Lt negrÄ Å¾into kredito, 22 472 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 80 799,83 Lt delspinigių už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 2 785,27 Lt delspinigių už negrÄ Å¾intas palÅ«kanas, 3,610 proc. metinių sutartinių palÅ«kanų už kredito likutį, 5 proc. įstatyminių metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 139 Lt kreditorės sumokėto žyminio mokesčio, už skolÄ parduoti iÅ¡ varžytynių paminėtus įkeistus daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius V.

G.. Nurodė, kad 2012-05-25 teismo nutartis įsiteisėjo 2012-08-31 – įteikus jÄ vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. 2012-11-06 antstolis A. S. priėmė patvarkymÄ Nr. S1-168617 priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti. PareiÅ¡kėjas prašė atnaujinti procesÄ minėtoje byloje LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, kadangi kreditorės nurodytos netesybos yra neprotingai didelės, be to, teismas nepagrįstai nutarė iÅ¡ieÅ¡koti ir 2 785,27 Lt delspinigių už negrÄ Å¾intas palÅ«kanas bei 3,610 proc. metinių sutartinių palÅ«kanų už kredito likutį, todėl mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-25 nutartyje padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ , t. y.

CK 6.37 str., 6.210 str., 6.73 str. 1–2 d. pažeidimus. Nurodo, kad minėta nutartis V. G. buvo įteikta ne asmeniÅ¡kai, o vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, kuris laikytinas iÅ¡imtiniu, todėl terminas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui pradedamas skaičiuoti nuo 2012-11-06.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-18 nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas LR CPK 366 str. 9 p. pagrindu. Teismas pažymėjo, kad kreditoriaus pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į LR CPK 558 str. nuostatas (iki 2012-07-01 galiojusi įstatymo redakcija), o tokiose bylose įkeisto turto savininkui įstatymu nesuteikta teisė skųsti hipotekos kreditoriaus (banko) veiksmų.

Skolininkas pareiÅ¡kėjas V. G. tinkamai bei laiku nevykdė kredito sutartimi prisiimtos prievolės kreditorei, todėl kreditorė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su nesumokėtos skolos dydžiu, jo apskaičiavimu ir manydamas, kad jo teisės, susijusios su kredito sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, turėjo teisę jas ginti ginčo teisenos tvarka pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, siekiant atnaujinti procesÄ byloje dėl palÅ«kanų skaičiavimo ir jų dydžio, taip pat dėl delspinigių skaičiavimo, nedaro įtakos 2012-05-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas konstatavo LR CPK 368 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimo faktÄ . Aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki Å¡iol dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo į pasiuntinių paÅ¡to darbuotojų paliktus praneÅ¡imus atsiliepti tinkamai ir laiku, ir tai, kad apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ ir darbo vietÄ užsienyje buvo informavęs kreditorę, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis buvo neinformuotas apie priimtus teismo sprendimus.

Ä®vertinęs bylos duomenis teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, jog apie iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ ir joje 2012-05-25 priimtÄ teismo nutartį jis sužinojo tik 2012-11-09 neatitinka tikrovės, nes pareiÅ¡kėjas nesielgė kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, ketinantis ginti savo pažeistas teises ir akivaizdžiai praleido LR CK 368 str. 2 d. numatytÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėju, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ .Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas V.

G. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. Nesutinka, kad praleido trijų mėnesių praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminÄ , nes pareiÅ¡kėjas apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartį, kuri pažeidžia jo teises ir interesus dėl aiÅ¡kios teisės taikymo klaidos, sužinojo tik 2012-11-09, t. y. kai jam buvo įteiktas patvarkymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti. Pažymi, kad Å¡is patvarkymas buvo įteiktas ne V.

G., bet jo įgaliotam asmeniui V. D.. Nurodo, kad nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki Å¡ios dienos dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), kreditorei nurodė savo darbo vietos adresÄ , tačiau kreditorė apie tai neinformavo teismo, todėl pareiÅ¡kėjas nežinojo apie priimtus procesinius sprendimus, o taip pat apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartį. Sužinojęs apie minėtÄ nutartį iÅ¡ karto ėmėsi skubių veiksmų ginti savo pažeistas teises. Nurodo, kad hipotekos teisėjas hipotekos bylos nagrinėjimo metu , veikdamas tiek Å¡alies praÅ¡ymu, tiek savo iniciatyva, turi teisę spręsti ne tik netesybų dydžio atitikties įstatymo reikalavimams klausimÄ tais atvejais, kai jos yra neprotingai didelės ir (ar) lupikiÅ¡kos, bet ir pavyzdžiui, įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedÅ«roje teisėjas priima su tokių sÄ lygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus.

Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-25 nutartyje padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ , t. y. LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.73 str. 1–2 d. pažeidimus. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-1833-144/2012 teismas nepatikrino, ar kredito sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie visus banko veiksmus skolininkų atžvilgiu ir teismo procesinius sprendimus nuo jų gavimo ((duomenys neskelbtini)) momento.

Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantas V. G. nesutinka su pirmosios instancijos nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-1833-144/2012.LR CPK 365 str. 1 d. numato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali bÅ«ti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti procesÄ LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu. Minėta nuostata numato, kad procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Ä®statymas neįvardija, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiÅ¡ki, Å¡i sÄ voka yra vertinamoji. Pagrindas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai parenkant ir taikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, jei Å¡i klaida yra esminė, t. y. galėjo lemti bylos neteisingÄ iÅ¡sprendimÄ .

Pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ nurodytu pagrindu gali bÅ«ti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nurodo, kad hipotekos teisėjui nagrinėjant kreditorės pakartotinį pareikÅ¡imÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo aiÅ¡kiai klaidingai taikytos netesybų ir palÅ«kanų priteisimÄ reglamentuojančios teisės normos.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartimi Nr. 3K-7-272/2011, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta hipotekos teisėjo pareiga ex officio kvalifikuoti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo ir vertinti jų nutraukimo tvarkÄ nustatančias sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sÄ lygas sÄ Å¾iningumo aspektu taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sÄ lygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėtoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ nustatančios sÄ lygos), yra sÄ Å¾iningos (LR CK 6.188 str.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ , LR CPK 558 str. 2 d. (redakcija iki 2012-07-01) nustatyta tvarka vertino, ar nustatytÄ veiksmÄ jam priklauso atlikti, ir priėmė nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iÅ¡ varžytynių už skolÄ . Hipoteka užtikrintÄ pagrindinę sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, hipotekos teisėjas ex officio vertino, ar sutarties sÄ lygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo – Å¡iuo atveju nustatančios sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarkÄ â€“ yra sÄ Å¾iningos.

Hipoteka yra papildoma prievolė, priklausanti nuo pagrindinės prievolės. Nesutikdamas su pagrindine prievole, kylančia iš kredito sutarties vykdymo, ir manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, pareiškėjas turėjo teisę pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Kadangi procesas atnaujinamas dėl pirmajame teisės taikymo etape padarytų esminių pažeidimų, po bylos išsprendimo teismų praktikoje atsiradę teisės taikymo taisyklių pasikeitimai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl proceso atnaujinimo galimumo.

Atskirojo skundo argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012 pateiktų teisės taikymo taisyklių atmestini, kadangi apelianto nurodomi iÅ¡aiÅ¡kinimai priimti po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1833-144/2012 priėmimo. Å iuo atvejų Å¡alių kredito sutartyje numatytas palÅ«kanų mokėjimas iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog aiÅ¡kiai klaidingai taikytos LR CK 6.37 str., 6.210 str. nuostatos.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pareiÅ¡kėjas nepraleido LR CPK 368 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino pareiÅ¡kimui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ (LR CPK 368 str. 1 d.). Sprendžiant dėl to, kada asmuo turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ , teismų praktikoje vertinama, ar asmuo bÅ«tų galėjęs sužinoti apie Å¡ias aplinkybes, jeigu atitinkamoje situacijoje bÅ«tų veikęs kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai, rÅ«pindamasis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynyba.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad apie antstolio 2012-11-06 patvarkymÄ priimti vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartį) sužinojo 2012-11-09, t. y. kai Å¡is patvarkymas buvo įteiktas jo įgaliotam asmeniui V. D.. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad su kredito sutartimi susijusius pareiÅ¡kėjo reikalus buvo įgaliota tvarkyti jo motina V. D., kuriai korespondencija buvo siunčiama jos nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini).

Minėtu adresu pareiÅ¡kėjui įteikti procesinių dokumentų proceso dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo metu nepavykdavo. Tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-29 nutartis, tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartis įteiktos vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du LR CPK 130 str. nustatyta tvarka. Apeliantas nurodo, jog nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (LR CK 2.17 str.).

Nors pareiÅ¡kėjas pateikė įrodymus, jog dirba užsienyje, tačiau nepateikė įrodymų, kad raÅ¡tu informavo kreditorę apie savo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimÄ (LR CK 2.17 str. 3 d.). Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ nurodė, kad apie tai, jog pareiÅ¡kėjas dirba užsienyje, bankas buvo informuotas (suteikiant kreditÄ ), tačiau nei viename bankui adresuotame raÅ¡te ar praÅ¡yme V. G. nenurodė užsienyje esančios gyvenamosios ar darbo vietos adresų, kuriais bankas turėtų siųsti jam korespondencijÄ .

Byloje taip pat nėra duomenų, jog apeliantas yra deklaravęs savo ilgalaikį iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjas teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo tÄ pačiÄ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad apie iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ ir joje 2012-05-25 priimtÄ teismo nutartį pareiÅ¡kėjas sužinojo tik 2012-11-09, nelaikytina LR CPK 368 str. 1 d. numatyto trijų mėnesių termino pradžia.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, kaip kreditinį įsipareigojimÄ turintis asmuo, elgdamasis pakankami rÅ«pestingai ir apdairiai turėjo pareigÄ bendradarbiauti su kreditore, domėtis kredito sutarties vykdymu bei turėjo sužinoti aplinkybes apie pradėtus priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, tarp jų ir apie iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ bei priimtÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartį. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas praleido LR CPK 368 str. 1 d. nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ .

PareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo minėtÄ terminÄ atnaujinti, o tai yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesÄ nepriklausomai nuo to, ar praÅ¡ymas pagrįstas LR CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, jos naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas              n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                  Albina Pupeikienė