2020-04-01 Nr. AB-6336-3-61-3-03997-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-219-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03997-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Generalinės prokuratūros, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. sausio 16 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė konstatuoti faktus, kad: 1) žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotas (nepaženklintas); 2) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1997 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 86-1924 B. N. turėta žemė (duomenys neskelbtini) V. N. negrąžinta; 3) gretimų valstybei priklausančių sklypų kadastriniai matavimai atlikti neteisėtai; 4) A. J. ir Č. N. žemės sklypai (duomenys neskelbtini) skirti pažeidus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 5) abrisą ir sklypo planą Nr. 7 pripažinti niekiniais; 6) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimą; 7) įpareigoti Generalinį prokurorą ginti pareiškėjo pažeistas teises, t. y., pradėti ikiteisminius tyrimus BPK nustatyta tvarka visų skunde ir šiame prašyme nurodytų neteisėtų veikų faktų pagrindu; 8) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atstatyti pradangintą abrisą ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti 1997 m. gruodžio 10 d. paženklinto sklypo planavimo dokumentus, ir inicijuoti šio sklypo teisinę registraciją bei tam trukdančių teisės aktų pakeitimus; 9) iš Lietuvos Respublikos prokuratūros ir Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 5 560,00 Eur turtinei žalai, atsiradusiai dėl vilkinimo atlikti pareigas, ir 20 000 Eur moralinei žalai už diskriminavimą ir pareiškėjo garbės ir orumo žeminimą atlyginti.

Kadangi pareiškėjo patikslintas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį įrodymą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti veiksmus nepatenka į sąrašą prašymų, kurie būtų neapmokestinami žyminiu mokesčiu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad administraciniai teismai nekonstatuoja faktų, kad pareiškėjas, be kita, ko, prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimą, tačiau nepateikia jo kopijos, be to, pareiškėjas praleidęs terminą jį skųsti, neprašo atnaujinti terminą skundui dėl minėto administracinio akto paduoti. Todėl pareiškėjas privalo pateikti ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimo kopiją bei prašyti atstatyti terminą skundui dėl šio administracinio akto paduoti.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Pareiškėjas 2020 m. vasario 3 d. pateikė 2020 m. sausio 31 d. pareiškimą-prašymą, kuriame nurodė, kad ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėjo skundas yra dėl viešojo administravimo subjektų – Nacionalinės žemės tarnybos ir prokurorų bei Generalinio prokuroro vilkinimų atlikti veiksmus. Tai reiškia, kad teismo reikalavimas sumokėti žyminį mokestį yra neteisėtas. Be to, teisėjas, spręsdamas 2019 m. lapkričio 23 d. skundo priėmimo klausimą nutartyje buvo nurodęs tą patį trūkumą, tačiau po 2019 m. gruodžio 8 d. pareiškėjo atskirojo skundo, reikalavimo sumokėti žyminį teismas atsisakė ir skundą priėmė.

Pareiškėjas taip pat pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimo kopiją. Nurodė, kad neturi prašyti atstatyti terminą skundui paduoti, nes iš skundo ir pateiktų įrodymų matyti, jog valstybės įstaigų, taip pat ir teismų, vilkinimas panaikinti šį sprendimą nenutrūkstamai tęsiasi. Teigė, kad dėl formalumo prašo atstatyti terminą skundui dėl minėto administracinio akto paduoti.

Pareiškėjas nurodė, kad šioje byloje teisingai išspręsti, faktus būtina konstatuoti, nes prokurorai atsisako pradėti ikiteisminius tyrimus motyvu, kad teismai, nagrinėję pareiškėjo skundus, nėra konstatavę teisės aktų pažeidimų faktų. Jiems pritarė ir bendrosios kompetencijos teismas.

Pareiškėjas prašė 2020 m. vasario 5 d. teismo posėdį atidėti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu spręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Prašė skirti valstybės teisinę pagalbą. Prijungti papildomus dokumentus ir išreikalauti papildomus dokumentus iš prokuratūros.

Pareiškėjas taip pat 2020 m. sausio 31 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties dalies dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir prašė ją panaikinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Taip pat atsisakė priimti pareiškėjo A. N. 2020 m. sausio 31 d. pareiškime-prašyme pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo neskundžiamos 2020 m. sausio 22 d. nutarties.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2020 m. sausio 16 d. patikslintas skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Nurodė, kad šį nutartis neskundžiama.

Pareiškėjas 2020 m. vasario 3 d. pateikė 2020 m. sausio 31 d. pareiškimą-prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka sumokėti žyminį mokestį, nes savo reikalavimą „įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atstatyti pradangintą abrisą ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti 1997 m. gruodžio 10 d. paženklinto sklypo planavimo dokumentus, ir inicijuoti šio sklypo teisinę registraciją bei tam trukdančių teisės aktų pakeitimus“ vertino kaip patenkantį į ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.

Teismas, įvertinęs visą skundo turinį, sprendė, kad pareiškėjas dar prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 86-1924, todėl kartu su šiuo reikalavimu pareiškėjo reikalavimas „įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atstatyti pradangintą abrisą ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti 1997 m. gruodžio 10 d. paženklinto sklypo planavimo dokumentus, ir inicijuoti šio sklypo teisinę registraciją bei tam trukdančių teisės aktų pakeitimus“ negali būti vertinamas kaip skundas dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus: Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 86-1924, kaip veikimas, o ne vilkinimas, yra chronologiškai vėlesnis negu reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atstatyti pradangintą abrisą ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti 1997 m. gruodžio 10 d. paženklinto sklypo planavimo dokumentus. Be to, teismas, išanalizavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį adm. byloje Nr. A525-2661/2011 (1 t., b. 1. 125–132), pabrėžė, kad pareiškėjas reikalavimą panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 86-1924 jau yra reiškęs ne kartą, ir jis yra išspręstas įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai atsisako sumokėti žyminį mokestį, todėl pareiškėjo 2020 m. sausio 16 d. patikslintą skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. pareiškime-prašyme taip pat pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo neskundžiamos 2020 m. sausio 22 d. nutarties, todėl jį atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas A. N. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad po to, kai gavo Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimą į skundą, kilo būtinybė keisti dalį skundo reikalavimų, todėl remdamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, pakeitė tik dalį reikalavimų Nacionalinei žemės tarnybai. Teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi visus reikalavimus priėmė ir nurodė, kad pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį reikia sumokėti 30 Eur žyminį mokestį bei pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimo kopiją. Nurodo, kad su 2020 m. sausio 31 d. pareiškimu-prašymu sprendimo kopiją pateikė. Kadangi reikalavimas sumokėti žyminį mokestį akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktui, motyvuotai atsisakė jį sumokėti paduodamas atskirąjį skundą. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą skundą dėl to, kad nesumokėtas žyminis mokestis.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas klaidingai vertino jo skundo pagrindą. Pabrėžia, kad 2020 m. lapkričio 23 d. skundą padavė dėl Nacionalinės žemės tarnybos organizuoto įrodymų naikinimo, t. y., sklypo ribos nelegalaus perkėlimo ir prokuratūros nereagavimo (atsirašinėjo) į pranešimą apie nelegalų sklypo ribos perkėlimą. Tačiau teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartyje nurodo jau kitus motyvus atsisakydamas priimti patikslintą skundą. Teismas nurodė, kad 1998 m liepos 14 d. sprendimas Nr. 86-1924, kaip veiksmas, o ne vilkinimas, yra chronologiškai vėlesnis negu reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atstatyti pradangintą abrisą ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti 1997 m. gruodžio 10 d. paženklinto sklypo planavimo dokumentus, ir kad pareiškėjas jau buvo pareiškęs tokį reikalavimą, kuris yra išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pareiškėjas teigia, kad vilkinti galima ir veikimu ne ta linkme, ką nusikalstamu būdu daro Nacionalinė žemės tarnyba, o kurį dokumentą kada panaikinti ir pakeisti į paženklintą sklypą (faktą) atitinkantį dokumentą visai nesvarbu. Naikinti juos būtina, nes faktas, kad dokumentai savininko nepasirašyti, teisiškai yra niekiniai.

Skunde ir patikslinimuose pareiškėjas nurodė, kad visi teismų sprendimai ir nutartys dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m liepos 14 d. sprendimo Nr. 86-1924 nenaikinimo grįsti melaginga informacija. Tą įrodo pateikti dokumentai, o aiškiausiai ir išsamiai – Nacionalinės žemės tarnybos Žemės naudojimo patikrinimo aktas su priedais, tarp jų ir patikrinimo metu darytas videoįrašas. Tai rodo, kad šiai bylai teisingai išspręsti trukdo ankstesnių teismų sprendimuose vietoj faktų (pagrindo) įrašyta melaginga informacija. Ginčas dėl neteisėto sklypo ribos perkėlimo teismų nėra išnagrinėtas, todėl buvusių teismų sprendimai nėra kliūtis patikslintam skundui nagrinėti teisme, juo labiau, kai tie sprendimai grįsti akivaizdžiu melu, o ne nustatytais faktais.

Pareiškėjas teigia, kad skundo patikslinime prašė bylos nagrinėjimą, paskirtą 2020 m. vasario 5 d. 8 val., atidėti. Kartu pateikė pareiškimą dėl visos teisėjų kolegijos nušalinimo. Nutartį 2020 m. vasario 5 d. gavo prieš pat teismo posėdį ir tik tada sužinojo, kad patikslintą skundą atsisakyta priimti. Pareiškėjo nuomone, keistai atrodo sprendimas pradėti teismo posėdį, kai nutartis dar neįsiteisėjusi.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat paaiškina dėl 2020 m. vasario 5 d. vykusio teismo posėdžio eigos. Nurodo, kad patikslintame skunde liko neišspręsti pateikti prašymai dėl 2020 m. vasario 5 d. teismo posėdžio atidėjimo ir dėl kreipimosi į specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo klausimui išspręsti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje nustatytų trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl teismas pagrįstai pareiškėjo patikslintą skundą laikė nepaduotu. Teismas nutartyje taip pat teisingai pažymėjo, kad pareiškėjas skundu prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 86-1924, todėl kartu su šiuo reikalavimu pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atstatyti pradangintą abrisą ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti 1997 m. gruodžio 10 d. paženklinto sklypo planavimo dokumentus negali būti vertinamas kaip skundas dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus, nes tai nėra vilkinimas.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1512-189/2018, kurioje buvo pateiktas ir išnagrinėtas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo jis reiškė analogiškus reikalavimus ir kurie 2018 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1512-189/2018 buvo atmesti. Ši nutartis pareiškėjo buvo apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas nusprendė laikyti nepaduotu pareiškėjo 2020 m. sausio 16 d. skundą, kadangi jis nepagrįstai atsisakė sumokėti žyminį mokestį, taigi, neištaisė skundo trūkumų. Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad vilkinti galima ir veikimu ne ta linkme. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Ši teisės norma aiškintina sistemiškai su ABTĮ 29 straipsniu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Veikimas ne ta linkme negali būti laikomas vilkinimu, be to, kaip pats pareiškėjas nurodo, būtina panaikinti dokumentus, kurie savininko yra nepasirašyti, tai yra pareiškėjas pats pripažįsta, kad jo reikalavimai nebuvo vien tik dėl vilkinimo, bet ir dokumentų panaikinimo, kas vertintina kaip reikalavimas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų teisėtumo. Tokie skundai yra apmokestinami 30 Eur žyminiu mokesčiu, kadangi nepatenka į išimtis, kada skundai yra neapmokestinami žyminiui mokesčiu. Pareiškėjui nesumokėjus žyminio mokesčio, 2020 m. sausio 16 d. skundas pagrįstai laikytas nepaduotu.

Nesutinka ir su atskirojo skundo argumentais, kad liko nenagrinėtas patikslintame skunde pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį ir dėl skundo rūšinio teismingumo klausimų sprendimo. Teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo bylą, o atsisakęs priimti patikslintą skundą neturėjo pagrindo spręsti skundo rūšinio teismingumo klausimų.

Teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl neskundžiamos 2020 m. sausio 22 d. nutarties. Kiti skundo argumentai yra neteisiniai (apie bylos nagrinėjimo eigą), jie negali būti pagrindu spręsti dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį, kuria pareiškėjo patikslintas skundas laikytas nepaduotu, o atskirąjį skundą dėl neskundžiamos 2020 m. sausio 22 d. nutarties atsisakyta priimti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje nustatytų patikslinto skundo trūkumų, t. y. nesumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, pareiškėjo patikslintą skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad reikalavimas dėl vilkinimo atlikti veiksmus neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl jis pagrįstai atsisakė jį sumokėti.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Pagal ABTĮ 34 straipsnį, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

ABTĮ 36 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) sąrašą, 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, kurie užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. vasario 4 d. pašalinti patikslinto skundo trūkumus – sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, kadangi pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti veiksmus nepatenka į prašymų, kurie neapmokestinami žyminiu mokesčiu, sąrašą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimą, tačiau nepateikia jo kopijos, be to, praleidęs terminą jį skųsti, neprašo termino atnaujinti, todėl turi pateikti minėto sprendimo kopiją bei prašymą atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti.

Pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimo paduoti, pateikė jo kopiją, tačiau nepateikė įrodymų, kad sumokėjo žyminį mokestį. Pareiškėjas dėl žyminio mokesčio paaiškino, kad reikalavimas sumokėti žyminį mokestį akivaizdžiai prieštarauja ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktui, kuriame nustatyta, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėjo teigimu, skundas yra dėl viešojo administravimo subjektų – Nacionalinės žemės tarnybos ir prokurorų bei Generalinio prokuroro vilkinimų atlikti veiksmus, todėl jis žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 16 d. patikslintame skunde vienu iš reikalavimų prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atstatyti pradangintą abrisą ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti 1997 m. gruodžio 10 d. paženklinto sklypo planavimo dokumentus, ir inicijuoti šio sklypo teisinę registraciją bei tam trukdančių teisės aktų pakeitimus, t. y. įpareigoti atlikti veiksmus, bet ne dėl vilkinimo atlikti veiksmus, kaip atskirajame skunde teigia pareiškėjas, todėl pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartyje pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas nepatenka į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų sąrašą, dėl to pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą šiam trūkumui pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo šiuo atveju sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad teismas klaidingai vertino jo skundo pagrindą. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2020 m. sausio 16 d. pateiktame patikslintame skunde aiškiai suformulavo reikalavimą (skundo dalyką) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atstatyti pradangintą abrisą ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti 1997 m. gruodžio 10 d. paženklinto sklypo planavimo dokumentus, ir inicijuoti šio sklypo teisinę registraciją bei tam trukdančių teisės aktų pakeitimus, pareiškėjas neteigė, kad Nacionalinė žemės tarnyba vilkina atlikti atitinkamus veiksmus, todėl nėra jokio pagrindo minėto pareiškėjo suformuluoto skundo reikalavimo vertinti kaip vilkinimo atlikti veiksmus, atitinkamai priskirti jį neapmokestinamų skundų kategorijai.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad patikslintą skundą priimti trukdo ir tai, jog prašoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimą, nepagrįsta, kadangi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu iš esmės dėl to, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartyje nustatyto vieno iš trūkumų, t. y. nesumokėjo žyminio mokesčio.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006; 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013; 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tuo atveju, kai skunde teismui pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu aktu, jis teisės aktais nustatyta tvarka kartu privalo reikšti reikalavimą ir dėl tokio individualaus administracinio akto. Tokiu atveju skunde teismui išreikštas reikalavimas dėl individualaus administracinio akto, su kuriuo siejamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis. Tokiu atveju pareiškėjui kyla pareiga skunde teismui paminėtus reikalavimus suformuluoti ir nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis jie yra grindžiami (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.).

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti veiksmus vertino kartu su reikalavimu panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. liepos 14 d. sprendimą, todėl pagrįstai sprendė, kad šis reikalavimas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu ir nustatė pareiškėjui terminą minėtam trūkumui pašalinti, o pareiškėjui jo nepašalinus, pagrįstai patikslintą skundą laikė nepaduotu.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai (dėl teismo posėdžio atidėjimo, kreipimosi į specialiąją teismingumo kolegiją ir kt.) su skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi nesusiję, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų plačiau nevertina ir dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat nepasisako ir dėl skundžiamos nutarties dalies, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl neskundžiamos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kadangi pareiškėjas jokių argumentų dėl šios nutarties dalies nenurodo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi neribojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą apskritai, tačiau, kaip jau buvo minėta, teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė