55bf2eb3-a159-41b3-923b-df3488486c1c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-175-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02316-2014-4                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.1.; 106.8.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D.

Č. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo D. Č. ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr. 2-6110-781/2014, pareikÅ¡tÄ atsakovui kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sÄ jungai dėl pajaus vertės bei palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi kooperatinė bendrovė Jiezno vartotojų kooperatyvas. Teisėjas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas D. Č. kreipėsi į teismÄ su netiesioginiu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sÄ jungos (toliau – ir SÄ junga) trečiojo asmens bankrutavusios kooperatinės bendrovės Jiezno vartotojų kooperatyvui (toliau – ir Kooperatyvas) 1 210 044,96 Lt pajaus vertę, 472 414,80 Lt palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2008-04-20 iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad bankrutavęs trečiasis asmuo dėl administratoriaus neveikimo negali pats apginti savo pažeistų turtinių interesų, todėl ieÅ¡kinį reiÅ¡kia trečiojo asmens kreditorius. Atsakovas, 2006-10-06 paÅ¡alindamas trečiÄ jį asmenį KooperatyvÄ iÅ¡ SÄ jungos narių, Å¡iam yra atlyginęs tik maÅ¾Ä , t. y. 8 410 Lt pajinio įnaÅ¡o dalį. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo mokėtina paÅ¡alintam nariui suma turėtų bÅ«ti lygi realiam, o ne nominaliam pajaus dydžiui.

Remiantis atsakovo balansu 2006-12-31 dienai, atsakovo įstatinis kapitalas sudarė 53 612 017 Lt, o Kooperatyvo paÅ¡alinimo dienÄ atsakovas turėjo 44 narius. Preziumuojant, kad visų atsakovo narių pajų dydis buvo vienodas, ieÅ¡kovui priklausė 1/44 atsakovo įstatinio (pajinio) kapitalo dalis. Tokiu bÅ«du kooperatyvui priklausęs iÅ¡mokėti visas pajus paÅ¡alinimo dienÄ sudarė 1 218 454,93 Lt. Kadangi 8 410 Lt yra iÅ¡mokėta, atsakovo mokėtinÄ pajinio įnaÅ¡o dalį sudaro 1 210 044,93 Lt. Vadovaujantis Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, su trečiuoju asmeniu privalėjo bÅ«ti atsiskaityta ne vėliau, kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė Å¡io asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymÄ , dienos.

Atsakovo finansinė atskaitomybė buvo patvirtinta 2007-04-20 susirinkime, paskutinė atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu diena buvo 2008-04-20, nuo kurios skaičiuotina priteistinų palÅ«kanų suma. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014-11-05 nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pagrindais, konstatavęs, kad ieÅ¡kovo D. Č. pateiktas netiesioginis ieÅ¡kinys yra tapatus jau iÅ¡nagrinėtam ieÅ¡kovo bankrutavusios kooperatinės bendrovės Jiezno vartotojų kooperatyvo ieÅ¡kiniui atsakovui kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sÄ jungai dėl kompensacijos už kooperatinės bendrovės turto dalį priteisimo (Lietuvos Aukščiausio Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-292/2012).

IÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio dalykų tapatumo pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡analizavęs ginčo materialinį santykį ir gynybos bÅ«dus abejose bylose, pripažindamas, kad ir anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje, ir ieÅ¡kovo naujai inicijuojamoje byloje praÅ¡oma priteisti buvusiam kooperatinių bendrovių sÄ jungos nariui priskirtÄ proporcingÄ turto dalį, paÅ¡alinus jį iÅ¡ sÄ jungos narių, nepaisant ieÅ¡kinio dalyko lingvistinės formuluotės. Abiejose bylose buvo remiamasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – trečiojo asmens paÅ¡alinimu iÅ¡ Lietuvos kooperatyvų sÄ jungos.

Be to, Å¡io netiesioginio ieÅ¡kinio patenkinimo atveju iÅ¡reikalautas turtas bÅ«tų įskaitytas į skolininko turtÄ ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti, kas pirmosios instancijos teismui leido pripažinti taip pat ir ginčo Å¡alių tapatumÄ su anksčiau jau iÅ¡nagrinėta byla. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo Jiezno vartotojų kooperatyvas (ieÅ¡kovo skolininkas), inicijavęs bylÄ atsakovui Lietuvos kooperatyvų sÄ jungai, dėl kurios priimtas galutinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012), jau realizavo savo teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Todėl pareikÅ¡tas ieÅ¡kovo reikalavimas neatitinka ir vienos iÅ¡ netiesioginio ieÅ¡kinio pateikimo sÄ lygų, t. y. skolininkas pats Å¡ių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas D. Č. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – jo ieÅ¡kinį priimti. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡to netiesioginio ieÅ¡kinio dalykas yra tapatus jau iÅ¡nagrinėto ieÅ¡kinio dalykui.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje iÅ¡skirtos kelios kooperatyvo nario paÅ¡alinimo atveju grÄ Å¾intino turto rÅ«Å¡ys. Lietuvos Aukščiausiame teisme iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 buvo keliamas reikalavimas dėl kompensacijos už kooperatinės bendrovės nariui priskirtos turto dalies piniginio ekvivalento apyvartai proporcingos įmokos ir dividendo. Netiesioginio ieÅ¡kinio dalykas yra pajaus vertės (už pajų įneÅ¡to pajinio įnaÅ¡o) bei palÅ«kanų priteisimas.

Taigi netiesioginio ieÅ¡kinio dalykas yra reali, padidėjusi pajaus vertė, o ne SÄ jungos turto dalis proporcinga pajiniam įnaÅ¡ui.2. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovo teikiamo netiesioginio ieÅ¡kinio dalykas skiriasi nuo civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 nagrinėto ieÅ¡kinio dalyko, be kitų numatytų netiesioginiams ieÅ¡kiniams pareikÅ¡ti bÅ«tinųjų sÄ lygų yra įvykdoma ir ta sÄ lyga, kad skolininkas neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti turimas reikalavimo teises į skolininkÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Apeliantui ginčijant pirmosios instancijos teismo nustatytÄ ieÅ¡kinių dalyko tapatumÄ ir kitų dviejų elementų (ieÅ¡kinio pagrindo ir Å¡alių) sutapties nekvestionuojant, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl ginčo bylos bei iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-292/2012 dalykų (reikalavimų) nustatyto tapatumo (CPK 320 str., 338 str.).Ä®statymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismÄ (CPK 5 str.), tačiau tokia teisė turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros formalios visiems asmenims vienodai taikomos tvarkos.

Teisės normos nustato reikalavimus pareiÅ¡kimo (ieÅ¡kinio, skundo ar kito procesinio dokumento) formai ir turiniui, nustato procedÅ«rinius (procesinius ar ieÅ¡kinio senaties) terminus, per kuriuos turi bÅ«ti atliekami atitinkami teisiniai veiksmai. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, t. y. ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , skundÄ ).

Nustatęs, kad nėra bent vienos iÅ¡ CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, nes pareikÅ¡to netiesioginio ieÅ¡kinio reikalavimai (dalykas) nėra tapatÅ«s reikalavimams, dėl kurių jau pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012. Ä®vertinęs teisinius ir faktinius bylos aspektus, apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo apelianto skundo argumentu nesutinka.

IeÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas. Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ia nuostata rėmėsi. IÅ¡ apelianto pareikÅ¡to netiesioginio ieÅ¡kinio turinio ir suformuluotų reikalavimų matyti, kad apeliantas inicijuoja ginÄÄ dėl pajaus vertės (1 210 044,93 Lt) bei palÅ«kanų (472 414,80 Lt), paÅ¡alinus trečiÄ jį asmenį KooperatyvÄ iÅ¡ SÄ jungos narių, priteisimo (netiesioginio ieÅ¡kinio dalykas).

Ä®rodinėdamas reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumÄ , apeliantas teigia, kad atsakovas paÅ¡alinimo atveju turėjo pareigÄ Kooperatyvui grÄ Å¾inti realųjį pajinį įnaÅ¡Ä , o ne jo nominaliÄ vertę - 8 410 Lt, kuriÄ faktiÅ¡kai grÄ Å¾ino. Netiesioginio ieÅ¡kinio turinys patvirtina ir tokiÄ aplinkybę, kad reikalaujamÄ priteisti 1 210 044,93 Lt pajaus vertę apeliantas grindžia bei apskaičiuoja remdamasis Kooperatyvo 2006-12-31 balanse užfiksuotu įstatinio kapitalo dydžio (53 612 017 Lt) bei paÅ¡alinimo metu buvusių narių skaičiaus proporcija (53 612 017 Lt/44 narių).

Bankrutavusi kooperatinė bendrovė Jiezno vartotojų kooperatyvas, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį jau iÅ¡nagrinėtoje kasacine tvarka civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 ir praÅ¡ydama priteisti 3 777 454 Lt kompensacijÄ Kooperatyvo iÅ¡ narių paÅ¡alinimo atveju, savo reikalavimÄ grindė Å¡iam Kooperatyvui priklausančia teise gauti SÄ jungos turto dalį proporcingÄ pajaus daliai SÄ jungos pajiniame kapitale, kadangi tapimas nariu suteikia jam teisę į kooperatinės bendrovės (Å¡iuo atveju SÄ jungos) turtÄ .

Sutiktina su apeliantu, kad Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (2004-04-27 įstatymo Nr. IX-2179 redakcija) 10 straipsnio 5 dalyje iÅ¡skirtos kelios kooperatyvo nario paÅ¡alinimo atveju grÄ Å¾intino turto rÅ«Å¡ys:

1) už pajų įneštas pajinis įnašas;

2) nariui priskirtos turto dalies piniginis ekvivalentas;

3) apyvartai proporcinga išmoka;

4) dividendai. Teismų praktikoje pasisakyta, kad pajus (pajinis įnaÅ¡as) pereina bendrovės (kooperatyvo) nuosavybėn. Pradinio pajaus vertė gali didėti arba mažėti priklausomai nuo veiklos rezultatų. Pajininkas visais atvejais turi teisę reikalauti iÅ¡mokėti santykiu 1:1 pradinį pajaus įnaÅ¡Ä , tačiau gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas ir dėl didesnio nei balansinė pajaus vertė iÅ¡mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-527/2005). Tačiau, įvertinus iÅ¡nagrinėtÄ bei netiesioginiu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tÄ reikalavimus, akivaizdu, kad netiesioginiu ieÅ¡kiniu yra keliamas iÅ¡ esmės tapatus ginčas dėl paÅ¡alintam nariui priskirtinos SÄ jungos turto dalies, tik apibÅ«dinant jÄ kitais žodžiais - kaip realios pajaus vertės atlyginimÄ , o ne kaip kompensacijÄ , kuri iÅ¡nagrinėtoje byloje buvo traktuojama tapačiai - kaip SÄ jungos pajinio kapitalo dalis, proporcinga įneÅ¡tam pajui.

Tiek iÅ¡nagrinėtoje byloje, tiek ir Å¡ioje byloje keliamas klausimas dėl SÄ jungos nario įneÅ¡to turtinio įnaÅ¡o (pajaus) sukurtos pridėtinės vertės, kuri, reikalavimus reiÅ¡kusių subjektų teigimu, yra proporcinga bÅ«tent SÄ jungos turto daliai. Vien tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 konstatuota, kad ginčas kilo tik dėl vienos grÄ Å¾intinos rÅ«Å¡ies turto, t. y. turto dalies, proporcingos pajiniam įnaÅ¡ui, o pajaus vertės nustatymas nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, nesuponuoja iÅ¡vados, kad apeliantas, įvardindamas savo netiesioginio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl pajaus vertės, iÅ¡ esmės siekia kitokio savo teisių gynybos bÅ«do.

Viena vertus, tokios kasacinio teismo iÅ¡vados padarytos vertinant teismų praktikoje suformuotų taisyklių taikymo nagrinėjamojoje byloje aktualumÄ . Kita vertus, kaip jau buvo nurodyta, sprendžiant dėl ieÅ¡kinio dalyko tapatumo svarbu yra ne lingvistinės formuluotės, o tai, kokio konkretaus rezultato, inicijuojant bylÄ , yra siekiama. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl grÄ Å¾intino pajaus realios vertės, o Å¡i yra tiesiogiai siejama tik su SÄ jungai priklausiusio turto verte, kas buvo analizuota bei įvertinta jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, teismams pasisakius dėl atsakovo kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sÄ junga pareigos jÄ kompensuoti bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Jiezno vartotojų kooperatyvui nebuvimo.

Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl reiÅ¡kiamo netiesioginio ieÅ¡kinio reikalavimas tapatumo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2012 jau iÅ¡nagrinėtam reikalavimui, o atskirojo skundo argumentai Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kinių tapatumo elementus, konstatuotina, kad ir sÄ lygos netiesioginiam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, t. y. pats skolininkas neįgyvendina ar atsisako įgyvendinti turimas reikalavimo teises į skolininkÄ , Å¡iuo atveju nėra.

Vadinasi, ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2014-10-01 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2265-324/2014 taip pat buvo konstatuotas visų galimų teisinių priemonių dėl kompensacijos iÅ¡ SÄ jungos priteisimo, iÅ¡naudojimas.              Remiantis iÅ¡dėstytu, teisinių prielaidų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyta, todėl nutartis paliekama nepakeista.  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,            n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Teisėja                                                                                                             Dalia Kačinskienė