55be3302-dd0b-4ece-9ec1-82e93024edb1 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-319-866/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10570-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.4; 2.6.10.5.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Žilvino Terebeizos, apeliacine tvarka raÅ¡ytiniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Meidovis“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų byloje atsakovės pusėje V.

P. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Meidovis“ (toliau – atsakovė) 15 859,07 Eur nuostoliams atlyginti, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) dėl V. P., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), prie kurios buvo prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – priekaba), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta (duomenys neskelbtini) registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto eismo įvykio metu atsakovė buvo priekabos valdytoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo.

3. Lietuvos Respublikoje transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras (duomenys neskelbtini) atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 15 859,07 Eur sumai ieÅ¡kovui (dėl 30 proc. eismo įvykio metu patirtos žalos), t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

4. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 17 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 15 859,07 Eur.

5. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, sumokėjęs (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautÄ sumÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Å¡iuo atveju – atsakovo), raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 15 859,07 Eur. Iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos atsakovė reikalaujamos sumos ieÅ¡kovui nesumokėjo.

6. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovė neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo 2018 m. spalio 24 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovui. NežiÅ«rint į tai, atsakovei buvo sudarytos visos sÄ lygos dalyvauti 2018 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo (duomenys neskelbtini) procese, tačiau ji buvo pasyvi ir nerÅ«pestinga. IeÅ¡kovas laikė, kad atsakovės prieÅ¡taravimai negali bÅ«ti vertinami regresinio reikalavimo byloje.

7. Anot ieÅ¡kovo, jo pareikÅ¡tas reikalavimas atsakovei yra pagrįstas iÅ¡imtinai kompetentingo subjekto – (duomenys neskelbtini) nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie (duomenys neskelbtini) yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, kad eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro iÅ¡imtinė kompetencija bei jo pateikto teisės aiÅ¡kinimo svarba yra ne kartÄ pripažinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

8. Be to, nurodė, kad nepaisant pateiktos informacijos, atsižvelgdami į atsakovės, ieÅ¡kovo nuomone, nepagrįstas abejones, papildomai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) nacionalinį draudikų biurÄ dėl papildomų įrodymų pateikimo.

9. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neįrodinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino, koks eismo įvykis buvo sukeltas. Atsakovės vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas atsakovės darbuotojas (transporto priemonės vairuotojas V. P.), t. y. ieÅ¡kovas nepateikia nei abiejų vairuotojų pasiraÅ¡ytos eismo įvykio deklaracijos, nei policijos pažymos, kurioje bÅ«tų nustatyta, jog dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovo vairuotojas ar kokių nors kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo vairuotojo kaltę.

10. Nurodė, jog kaip eismo įvykio aplinkybes paaiÅ¡kino vairuotojas, tai navigacija jį nuvedė netinkamu keliu, dėl to jis iÅ¡sirinko geriausiÄ vietÄ apsisukti, apsisuko ir iÅ¡ Å¡alutinio kelio pasuko į pagrindinį. PrieÅ¡ atlikdamas posÅ«kio veiksmÄ , vairuotojas apsižvalgė į abi puses ir kadangi kelias buvo tuščias, pradėjo atlikti posÅ«kį. Kai buvo viduryje kelio, per veidrodėlį vairuotojas pastebėjo, kad link jo net nestabdydamas maždaug 80 – 90 km/val. greičiu artėja (duomenys neskelbtini) automobilis, kuris ir atsitrenkė į jį. Taigi, pagal atsakovės vairuotojo paaiÅ¡kinimÄ , dėl eismo įvykio yra kalta lengvojo automobilio vairuotoja.

11. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę. Anot atsakovės, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodo, kuo pasireiÅ¡kė atsakovės (atsakovės vairuotojo kaltė) dėl eismo įvykio. Be to, teigė, jog ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kino iÅ¡ ko susideda jo praÅ¡oma atlyginti 15 859,07 Eur žala.

12. Vertino, kad iÅ¡ atsakovės pateiktų prieÅ¡taringų dokumentų nėra aiÅ¡ku, kokį konkretų žalos dydį patyrė lengvojo automobilio vairuotoja. Pažymėjo, jog kadangi Å¡iuo atveju eismo įvykio valstybėje (duomenys neskelbtini) teismo procesas nevyko, atsakovė laiko, kad ji turi teisę teikti savo paaiÅ¡kinimus atgręžtinio reikalavimo byloje. Atsakovo įsitikinimu, Å¡iuo atveju dėl eismo įvykio yra kalta (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kuri važiavo ženkliai virÅ¡ydama leistinÄ greitį. Atsakovė taip pat nesutiko ir su (duomenys neskelbtini) eksperto nustatyta taisymo verte, pagal kuriÄ automobilio neva neverta taisyti, nes tai kainuotų 12 000 Eur, kai automobilio vertė 10 500 Eur, t. y. atsakovė nesutiko su automobilio taisymo kaina ir automobilio verte, nes atsakovės vertinimu, 2008 m. pagaminto automobilio, kurio rida 250 000 km. kaina nesiektų 10 500 Eur.

13. Atsakovė taip pat nesutiko ir su tuo, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojai už sveikatos sužalojimÄ ir gydymÄ si turi atlyginti 5 390,50 Eur (1 617,15 Eur + 3 773,35 Eur) žalos atlyginimo, nes kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto (duomenys neskelbtini) vairuotojos klinikinio skubiosios pagalbos skyriaus iÅ¡raÅ¡o, moteris neturėjo lūžių, žaizdų ar hematomų, savo kojomis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio), bendra bÅ«klė gera. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų matyti, jog (duomenys neskelbtini) vairuotojai žalos atlyginimui už sveikatos sužalojimÄ sumokėta 1 617,15 Eur ir 2 520 Eur, o tai yra 4 137,15 Eur, o ne 5 390,50 Eur, ko praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 15 859,07 Eur, 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 15 859,07 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 2102,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

15. Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) skyriaus policijos statistinė ataskaita, policijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) dėl V. P., vairavusio transporto priemonę, prie kurios buvo prikabinta priekaba, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad minėtoje statistinėje ataskaitoje nurodyta, jog eismo įvykio priežastimi buvo transporto priemonės, prie kurios buvo prikabinta priekaba, vairuotojo V. P. pirmumo teisės nesilaikymas, įvažiuojant į keliÄ iÅ¡ deÅ¡iniojo kelkraščio ir nepraleidžiant lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), turinčio pirmumo teisę.

16. Teismas nustatė, kad minėto eismo įvykio metu atsakovė buvo priekabos valdytoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo. Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras (duomenys neskelbtini) atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 15 859,07 Eur sumai ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 5 dalimi, sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamÄ sumÄ .

Savo ruožtu, ieÅ¡kovas nukreipė minėtos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens – atsakovės.

17. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo 2018 m. spalio 24 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui apie eismo įvykį. Atsakovei buvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti 2018 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo (duomenys neskelbtini) procese, tačiau atsakovė eismo įvykio tyrime nedalyvavo, dokumentų nepasirašė, prieÅ¡taravimų dėl eismo įvykio aplinkybių bei kilusios žalos nereiÅ¡kė, (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nų sudarytų dokumentų dėl eismo įvykio neskundė.

18. Teismas sprendė, kad atsakovė, žinodama apie vykstančius žalos administravimo procesus, nusprendė juose nedalyvauti. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens V. P. atstovės patvirtino, jog atsakovei buvo žinoma apie eismo įvykį ir jo tyrimo procesÄ , apie kÄ jÄ nedelsiant telefonu informavo eismo įvykyje dalyvavęs darbuotojas V. P. Atsakovė ne tik pati nedalyvavo eismo įvykio tyrimo procese, tačiau ir savo darbuotojui V. P. nurodė nepasiraÅ¡yti jokiose eismo įvykio tyrimo procese sudarytuose dokumentuose. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės prieÅ¡taravimai dėl eismo įvykio aplinkybių neturi bÅ«ti vertinami regresinio reikalavimo byloje.

19. Vertindamas atsakovės atsikirtimus, jog eismo įvykis įvyko dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojos kaltės, pastarajai virÅ¡ijus leistinÄ 50 km/val. greitį, teismas pažymėjo, kad Å¡ie teiginiai neįrodyti. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) greitis buvo 80-90 km/val.

20. Teismo vertinimu, atsakovės darbuotojo V. P. paaiÅ¡kinimas dėl greičio nelaikytinas pakankamu ir objektyviu įrodymu, kadangi byloje nėra duomenų, kaip atsakovės darbuotojas Å¡iÄ aplinkybę nustatė, o iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimo turinio labiau tikėtina, kad tai buvo įvertinta V. P. subjektyvaus spėjimo pagrindu. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nų sudarytoje ataskaitoje greičio virÅ¡ijimo aplinkybė nėra nurodyta, o eismo įvykio priežastimi įvardintas krovininio automobilio vairuotojo pirmumo teisės nesuteikimas lengvajam automobiliui.

21. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo pateiktame (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių 72 punkto 5 dalyje numatyta, kad įvažiavimas į keliÄ , nepraleidžiant kitos transporto priemonės, yra sunkus pažeidimas. Minėtoje teisės normoje numatyta įvažiuojančio į keliÄ vairuotojo pareiga dar iki manevro pradžios įsitikinti, kad jo veiksmai nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. (duomenys neskelbtini) policijos statistinėje ataskaitoje yra pabrėžta, kad eismo įvykio vietoje matomumas apie 250 m., todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovės vairuotojas, jeigu bÅ«tų įsitikinęs įvažiavimo į keliÄ saugumu, turėjo galimybę pastebėti artėjančiÄ transporto priemonę iki įvažiavimo į keliÄ manevro pradžios.

22. Teismas akcentavo, kad raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovės vairuotojo kaltės. Žalos dydis taip pat yra įrodytas ekspertų iÅ¡vadomis, atsakovė nepateikė žalos dydį ir jos priežastinį ryšį su eismo įvykiu paneigiančių įrodymų, o atsakovės nesutikimas su žalos dydžiu grįstas tik subjektyviais samprotavimais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė 23. Apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Meidovis“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

24. Nurodo, jog kadangi Å¡iuo atveju eismo įvykio valstybėje (duomenys neskelbtini) teismo procesas nevyko atsakovė turi teisę teikti savo paaiÅ¡kinimus atgręžtinio reikalavimo byloje, t. y. bÅ«tent Å¡ioje byloje. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 yra suformuota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, jog tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje.

25. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad „nagrinėjamu atveju atsakovo prieštaravimai dėl eismo įvykio aplinkybių neturi būti vertinami regresinio reikalavimo byloje“ prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

26. Pakartotinai dėsto atsakovės vairuotojo nurodytas eismo įvykio aplinkybes ir atsakovės vairuotojo vertinimÄ , jog dėl eismo įvykio yra kalta lengvojo automobilio vairuotoja. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) policijos ataskaita, kuria remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dėl eismo įvykio yra kaltas atsakovės vairuotojas, yra parengta pagal nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) vairuotojos paaiÅ¡kinimus.

27. Atsakovės nuomone, Å¡iuo atveju byloje vertinami lengvojo automobilio vairuotojos paaiÅ¡kinimai (suvesti (duomenys neskelbtini) policijos suvestinėje) ir atsakovės vairuotojo paaiÅ¡kinimai. Apeliantės įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) policijos ataskaita, kuria priimdamas sprendimÄ rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra ne eismo įvykio tyrimas, o suvesta statistinė Å¡abloninė informacija apie eismo įvykį, o eismo įvykio kaltininkas nustatytas ne tiriant eismo įvykio aplinkybes, o remiantis iÅ¡imtinai nukentėjusios (duomenys neskelbtini) vairuotojos paaiÅ¡kinimais.

28. Vertina, kad lengvojo automobilio vairuotojos paaiÅ¡kinimai yra neįtikinantys ir nelogiÅ¡ki, teigia, jog, jeigu vairuotoja bÅ«tų važiavusi leistinu greičiu, atsakovės vairuotojas bÅ«tų jÄ pastebėjęs ir praleidęs, o vairuotoja bÅ«tų pastebėjusi kliÅ«tį ir bÅ«tų turėjusi pakankamai laiko iki kliÅ«ties (vilkiko) sustabdyti lengvÄ jį automobilį.

29. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovės vairuotojas (duomenys neskelbtini) vairuotojos greičio nematavo, o tai nustatė remdamasis tik savo subjektyviu vertinimu yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad atsakovės vairuotojas, dirbdamas vairuotoju ir kasdien vairuodamas geba atskirti, ar greitis buvo 50 km/val. ar kone dvigubai greitesnis (80-90 km/val.).

30. Jei teismas spręstų, kad atsakovė turi atlyginti žalÄ , nurodo, jog nesutinka su (duomenys neskelbtini) vairuotojos patirtos žalos dydžiu. Savo nesutikimÄ paaiÅ¡kina tuo, jog (duomenys neskelbtini) ekspertai, nustatydami automobilio vertę, rėmėsi panaÅ¡iais automobilių skelbimais, tačiau kaip matyti iÅ¡ Å¡ių pateiktų skelbimų, juose automobilio rida nurodyta kone perpus mažesnė: 150 000 km, 132 000 km. Atsakovės vertinimu, negalima automobilio vertę skaičiuoti neatsižvelgiant į ridos parametrÄ , nes bÅ«tent jis geriausiai atspindi, kiek daug automobilis buvo naudotas, todėl jos įsitikinimu, negalima ta pačia kaina įvertinti tokio paties modelio, tokių pat metų automobilio, kurio rida 280 000 km (duomenys neskelbtini) vairuotojos) ir 150 000 km, 132 000 km, ekspertų pateiktose skelbimuose.

31. Taip pat nesutinka su žalos dydžiu už vairuotojas sveikatos sužalojimÄ ir gydymÄ . Teigia, jog kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto (duomenys neskelbtini) vairuotojos klinikinio skubiosios pagalbos skyriaus iÅ¡raÅ¡o, moteris neturėjo lūžių, žaizdų ar hematomų, savo kojomis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, bendra bÅ«klė gera. Akcentuoja, jog tÄ aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) vairuotoja nepatyrė jokių sužalojimų, paaiÅ¡kino ir trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu. Be to, nurodo, jog skaičiuojant šį žalos dydį buvo atlikti skaičiavimo apsirikimai.

32. IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

33. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju teismas neprivalėjo vertinti prieštaravimų regresinio ieškinio byloje, tačiau padarė išimtį ir šiuos prieštaravimus vertino.

34. Pažymi, jog Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovas, bendradarbiaudamas su (duomenys neskelbtini) nacionaliniu draudikų biuru, pateikė visus savo reikalavimÄ ir apeliantės civilinės atsakomybės kilimÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriose pasisakyta dėl visų atsakovės pateiktų argumentų. Nurodo, jog ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į apeliantės nesutikimo su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu argumentus, pateikė aktualų (duomenys neskelbtini) teisės turinį – informacijÄ apie valdant atsakovės naudojamÄ transporto priemonę pažeistÄ kelių eismo taisyklę – (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių 72 straipsnį, privalomÄ jį transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybės draudimÄ nustatančias (duomenys neskelbtini) teisės nuostatas. Tuo tarpu, ieÅ¡kovo vertinimu, apeliantė apsiribojo vien tik nepagristų abejonių dėl ieÅ¡kovo pateiktų faktinį reikalavimÄ pagrindžiančių įrodymų kėlimu.

35. IeÅ¡kovas nurodo, jog atsižvelgdamas į atsakovės abejones, papildomai atsiliepimo į apeliacinį skunde tekste pateikia ieÅ¡kovo Žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ , kurioje pasisakoma dėl apeliantės apeliaciniame skunde esančių teiginių. IÅ¡vadoje nurodoma, jog apeliantės teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) policijos statistinė ataskaita yra suvesta statistinė Å¡abloninė informacija apie eismo įvykį, yra nepagrįsti. Pažymima, kad ataskaitoje (duomenys neskelbtini) policija, atlikusi tyrimÄ , pateikė savo iÅ¡vadas dėl eismo įvykio kilimo ir atsakingo asmens sukėlusio eismo įvykį.

36. IÅ¡vadoje nustatyta, kad 8 400 Eur žalÄ dėl sugadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė automobilių draudimo žalų ekspertas P. A. L., surašęs Techninę ekspertų ataskaitÄ pagal bylÄ / nuorodÄ (duomenys neskelbtini). Techninėje ekspertų ataskaitoje yra pateikiami įrodymai, kad pagal nukentėjusiai M. P. M. pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , nustatyta automobilio rinkos vertė yra 10 500 Eur, o atėmus likutinę (įvertinta dalimis) transporto priemonės rinkos vertę 2 100 Eur, žala dėl lengvojo automobilio vertinama 8 400 Eur.

37. Išvadoje taip pat pažymima, kad (duomenys neskelbtini) policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus) pateiktoje Statistinėje ataskaitoje su užfiksuotais bendraisiais eismo įvykio duomenimis, nurodoma, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužeista automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja M. P. M., kuri paguldyta į ligoninę. Teisminėje byloje yra pateikti medicininiai dokumentai (ligos istorija) dėl nukentėjusios M. P. M. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei gydymosi (gydytojo išvados su diagnoze, konstatavimas dėl nedarbingumo nuo 2018 m. spalio 24 d., fizioterapijos sesijų ataskaita), kurie patvirtina, kad nukentėjusi M. P. M. buvo sužalota nagrinėjamo įvykio metu ir jai buvo reikalinga skubi pagalba bei gydymas. Pateikti duomenys paneigia apeliantės teiginius, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu nepatyrė sužalojimų ir jai nebuvo reikalingas gydymas.

38. Dėl žalos dydžio skaičiavimo, išvadoje taip pat pažymima, kad atsakovė neteisingai vertina žalos sumas – žala bendrai 5 390,50 Eur sumai dėl nukentėjusios M. P. M. patirtų sužalojimų apskaičiuota atsižvelgus į gydymosi trukmę (2 359,80 Eur), į nedarbingumo trukmę (2 260,02 Eur) bei į pasekmes (770,68 Eur). Byloje pateiktas aiškus, matematiniais skaičiavimais pagrįstas žalos dėl sveikatos sutrikdymo įvertinimas. Apeliantės nurodoma 2 520 Eur suma susijusi su žalos atlyginimu dėl sugadintos lengvosios transporto priemonės – ši suma apskaičiuota kaip 30 proc. nuo bendros 8 400 Eur turtinės žalos dydžio dėl sugadinto automobilio, taigi, susijusi su išmoka dėl turtinės žalos, o ne žalos dėl nukentėjusios sužalojimų ir gydymo.

Apeliantės nurodoma 1 617,15 Eur suma susijusi su žala dėl nukentėjusios M. P. M. sužalojimų ir gydymusi, t. y. 30 proc. nuo bendros 5 390,50 Eur žalos dydžio. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 39. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

40. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

41. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

42. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė tenkinti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl žalos priteisimo regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 43. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) V. P., vairuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios buvo prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). 44. (duomenys neskelbtini) skyriaus policijos statistinėje ataskaitoje, policijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad eismo įvykio priežastimi buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios buvo prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V.

P. pirmumo teisės nesilaikymas, įvažiuojant į keliÄ iÅ¡ deÅ¡iniojo kelkraščio ir nepraleidžiant lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), turinčio pirmumo teisę.

45. Minėto eismo įvykio metu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Meidovis“ buvo priekabos (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmuo.

46. Kadangi, Lietuvos Respublikoje transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei konstatavus, kad žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone, vadovaujantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - (duomenys neskelbtini) nacionalinis draudikų biuras (duomenys neskelbtini) atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ bei pateikė reikalavimÄ 15 859,07 Eur sumai ieÅ¡kovui (dėl 30 proc. eismo įvykio metu patirtos žalos), t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

47. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kovas moka iÅ¡mokÄ eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į biurų tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnio ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 15 859,07 Eur.

48. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnis numato transporto priemonių draudikų biuro, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ , teisę reikalauti grÄ Å¾inti dėl padarytos ir administruotos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už žalos padarymÄ asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

49. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , ieÅ¡kovė 2019 m. birželio 28 d. pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 23 d. pakartotine pretenzija Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2019 m. rugsėjo 17 d. pretenzija su papildymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) nacionaliniam draudikų biurui sumokėtas sumas, tačiau atsakovas reikalavimo neįvykdė.

50. Byloje nustatyta ir Å¡i aplinkybė nėra ginčijama, kad atsakovas neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo 2018 m. spalio 24 d. įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui apie eismo įvykį (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų 51. Atsakovės apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad atsakovės darbuotojas (vairuotojas) apskritai nėra kaltas dėl eismo įvykio, o net ir pripažinus kaltę dėl eismo įvykio, apeliantė nesutinka su nustatytus žalos dydžiu.

52. Apeliantė visų pirma nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovės prieštaravimai dėl eismo įvykio aplinkybių neturi būti vertinamai regresinio reikalavimo byloje, nes tokia išvada prieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikoje. Ieškovė, nesutikdama su apeliantės argumentais, taip pat remiasi kasacinės instancijos teismo praktika ir teigia, kad aptariamos teismo išvados suderinamos su kasacinės instancijos teismo jurisprudencija. Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pareigos vertinti pareikštus prieštaravimus dėl eismo įvykių aplinkybių, tačiau šiuos prieštaravimus įvertino ir dėl jų pasisakė.

53. Tokio pobÅ«džio bylose, kai sprendžiama dėl neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės dėl eismo įvykio ir tokio įvykio metu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos atlyginimo, galimybė asmenims pasinaudoti savo teise į teisminę gynybÄ gali bÅ«ti suteikta eismo įvykio vietos valstybės teisme arba, kai tokia galimybė nėra suteikiama ar teismo procesas eismo įvykio vietos valstybėje nevyksta, turi bÅ«ti sukurtos sÄ lygos pateikti savo paaiÅ¡kinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylÄ .

Kitaip tariant, asmens teisė į teisminę gynybÄ turėtų bÅ«ti užtikrinta arba eismo įvykio vietos teisme arba teisme, kuriame reiÅ¡kiamas atgręžtinis reikalavimas. asmens galimybė dalyvauti teismo procese ir tinkamai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybÄ pirmiausiai yra susijusi su tinkamu asmens informavimu apie vykstantį teisminį procesÄ bei realių galimybių pasirengti teismo posėdžiui ir iÅ¡dėstyti jame savo pozicijÄ sudarymu. Tokio pobÅ«džio bylose kaip Å¡i, siekiant, kad galimai už eismo įvykį atsakingi asmenys pasinaudotų savo teise į teisminę gynybÄ Ä¯vykio vietos valstybėje vykstančiame teismo procese, jie turėtų bÅ«ti tinkamai apie tokį procesÄ informuoti ir jiems turėtų bÅ«ti sudarytos realios galimybės dalyvauti eismo įvykio vietos valstybės teisminiame procese ir jame ginti savo teises ir interesus.

Tais atvejais, kai galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo nebuvo informuotas apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstantį procesÄ arba jam nebuvo sudarytos galimybės jame dalyvauti (pavyzdžiui, nebuvo suteikta pakankamai laiko pasirengti teismo procesui ir jame dalyvauti, kt.), vienintelė tokio asmens galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybÄ yra Lietuvos teismams nagrinėjant regresinį ieÅ¡kinį. Ir prieÅ¡ingai, kai asmuo buvo tinkamai informuotas apie eismo įvykio valstybėje vykstantį teisminį procesÄ , bet, nesant svarbių priežasčių, jame nedalyvavo ir savo paaiÅ¡kinimų bei atsikirtimų neteikė, tokiÄ situacijÄ bylÄ dėl regresinio reikalavimo nagrinėjantis teismas galėtų vertinti kaip asmens pasyvumÄ ir nesidomėjimÄ eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, o ne kaip teisės į teisminę gynybÄ ribojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 42-43 punktai).

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei buvo sudarytos sÄ lygos dalyvauti 2018 m. spalio 24 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo (duomenys neskelbtini) procese, tačiau atsakovė eismo įvykio tyrime nedalyvavo, dokumentų nepasirašė, prieÅ¡taravimų dėl eismo įvykio aplinkybių bei kilusios žalos nereiÅ¡kė, (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nų sudarytų dokumentų dėl eismo įvykio neskundė. Nurodė, kad atsakovas, žinodamas apie vykstančius žalos administravimo procesus, nusprendė juose nedalyvauti.

Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens V. P. atstovės patvirtino, jog atsakovei buvo žinoma apie eismo įvykį ir jo tyrimo procesÄ , apie kÄ jÄ nedelsiant telefonu informavo eismo įvykyje dalyvavęs darbuotojas V. P. Atsakovė ne tik pati nedalyvavo eismo įvykio tyrimo procese, tačiau ir savo darbuotojui V. P. nurodė nepasiraÅ¡yti jokiose eismo įvykio tyrimo procese sudarytuose dokumentuose.

55. Apeliantas teismo iÅ¡vadų, kad atsakovei buvo žinoma apie eismo įvykį ir jo tyrimo procesÄ , neginčija, tačiau savaip interpretuodamas teismų praktikoje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo prieÅ¡taravimai dėl eismo įvykio aplinkybių neturi bÅ«ti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Su tokiais argumentais, nėra pagrindo sutikti, nes kaip nurodyta aukščiau, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai asmuo buvo tinkamai informuotas apie eismo įvykio valstybėje vykstantį teisminį procesÄ , bet, nesant svarbių priežasčių, jame nedalyvavo ir savo paaiÅ¡kinimų bei atsikirtimų neteikė, tokiÄ situacijÄ bylÄ dėl regresinio reikalavimo nagrinėjantis teismas galėtų vertinti kaip asmens pasyvumÄ ir nesidomėjimÄ eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, o ne kaip teisės į teisminę gynybÄ ribojimÄ . Todėl, Å¡ioje dalyje apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

56. Kita vertus, kaip teisingai atsiliepime pažymi ieÅ¡kovė, teismas vertino eismo įvykio aplinkybes ir atsakovės vairuotojo kaltÄ dėl eismo įvykio. Teismas įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, (duomenys neskelbtini) skyriaus policijos statistinę ataskaitÄ , policijos protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad eismo įvykio priežastimi buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios buvo prikabinta priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. P. pirmumo teisės nesilaikymas, įvažiuojant į keliÄ iÅ¡ deÅ¡iniojo kelkraščio ir nepraleidžiant lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), turinčio pirmumo teisę.

57. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog eismo įvykis įvyko dėl automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojos kaltės, pastarajai virÅ¡ijus leistinÄ 50 km/val. greitį, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) greitis buvo 80-90 km/val. Teismas, atsakovės darbuotojo V. P. paaiÅ¡kinimas dėl greičio nelaikė pakankamu ir objektyviu įrodymu, kadangi byloje nėra duomenų, kaip atsakovės darbuotojas Å¡iÄ aplinkybę nustatė, o iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimo turinio labiau tikėtina, kad tai buvo įvertinta V. P. subjektyvaus spėjimo pagrindu.

58. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) policijos pareigÅ«nų sudarytoje ataskaitoje greičio virÅ¡ijimo aplinkybė nėra nurodyta, o eismo įvykio priežastimi įvardintas krovininio automobilio vairuotojo pirmumo teisės nesuteikimas lengvajam automobiliui. IeÅ¡kovo pateiktame (duomenys neskelbtini) kelių eismo taisyklių 72 punkto 5 dalyje numatyta, kad įvažiavimas į keliÄ , nepraleidžiant kitos transporto priemonės, yra sunkus pažeidimas. Minėtoje teisės normoje numatyta įvažiuojančio į keliÄ vairuotojo pareiga dar iki manevro pradžios įsitikinti, kad jo veiksmai nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. (duomenys neskelbtini) policijos statistinėje ataskaitoje yra pabrėžta, kad eismo įvykio vietoje matomumas apie 250 m, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovės vairuotojas, jeigu bÅ«tų įsitikinęs įvažiavimo į keliÄ saugumu, turėjo galimybę pastebėti artėjančiÄ transporto priemonę iki įvažiavimo į keliÄ manevro pradžios.

59. Apeliantė nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis Å¡ioje dalyje teigia, kad nagrinėjamu atveju negalima remtis (duomenys neskelbtini) policijos ataskaita, kurioje nurodyta kad kaltas atsakovės vairuotojas, parengta iÅ¡imtinai remiantis nukentėjusios paaiÅ¡kinimais. Tuo tarpu, atsakovės vairuotojas savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose atsakovei, po eismo įvykio, nurodė, kad bÅ«tent (duomenys neskelbtini) vairuotoja virÅ¡ijo greitį, ko pasekoje atsakovės vairuotojas jÄ pastebėjo tik tuo momentu, kai buvo pradėjęs posÅ«kio veiksmÄ . Anot atsakovės, jeigu (duomenys neskelbtini) vairuotoja bÅ«tų važiavusi 50 km/h leidžiamu greičiu, o ne 80-90 km/h greičiu, kaip kad įvertino atsakovės vairuotojas, tai pastarasis bÅ«tų galėjęs pastebėti artėjantį automobilį ir jį praleisti.

60. Kaip teisingai nurodo apeliantas, įrodymai vertinamai be kita ko atsižvelgiant ir tikimybių pusiausvyros principÄ . Kaip pažymima kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus; įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021, 37 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

61. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčijama aplinkybė, kad būtent atsakovės vairuotojas turėjo praleisti nukentėjusios automobilį, tačiau laikomais pozicijos, kad eismo įvykis kilo ne dėl to, kad automobilis nebuvo praleistas, o dėl to kad nukentėjusioji viršijo greitį. Tačiau, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad nustačius tokias aplinkybes ji būtų atleista nuo atsakomybės. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad aplinkybė dėl greičio viršijimo iš esmės grindžiama subjektyviu manymu, bet ne objektyviais duomenimis. Todėl, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimo, jų reikšmės palyginimo ar aplinkybių nustatymo klaidų.

62. Apeliantė nesutikdama su nustatytus žalos dydžiu teigia, kad (duomenys neskelbtini) ekspertai netinkamai nustatė automobilio taisymo vertę, nes tinkamai neįvertino automobilio ridos. Taip pat, nesutinka, kad už sveiktos sužalojimÄ ir gydymÄ si turi atlyginti 5 390,50 Eur sumÄ , nes iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji rimtų sužalojimų nepatyrė, o bendra bÅ«klė buvo gera. Be to, pažymi, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų matyti, kad už sveikatos sužalojimÄ sumokėta 1 617,15 Eur ir 2 520 Eur, t. y. iÅ¡ viso 4 137,15 Eur, o ne 5 390,50 Eur.

63. Ieškovė atsikirsdama į šiuos argumentus, nurodo, kad žala bendrai 5 390,50 Eur sumai, apskaičiuota atsižvelgiant į gydymosi trukmę (2 359,80 Eur), nedarbingumo trukmę (2 260,02 Eur) ir pasekmes (770,68 Eur), iš viso 5 390,50 Eur. Apeliantės nurodoma 2 520 Eur suma yra susijusi su turto (30 proc. nuo bendros 8 400 Eur turtinės žalos dydžio), bet ne su sveikatos sužalojimu, o nurodoma 1 617,15 Eur suma su nukentėjusiosios sužalojimu ir gydymusi, bet tai yra 30 proc. nuo bendros 5 390,50 Eur žalos dydžio.

64. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybę mažinančių sÄ lygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sÄ lygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiÅ¡kai iÅ¡vengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovui nepakanka kritikuoti ieÅ¡kovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos SÄ jungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali bÅ«ti sumažinta, – jam tenka naÅ¡ta Europos SÄ jungos valstybės narės teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ .

65. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodyti argumentai dėl nepagrįstai apskaičiuoto žalos dydžio, stokoja tiek faktinio tiek teisinio pagrįstumo. Žalos dydis pagrįstas raÅ¡ytinais įrodymais, detalizuojant ir žalos dydžio apskaičiavimÄ , kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti tinkamai, sprendžiant dėl praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo 66. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Todėl, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismas sprendimas paliekamas nepakeistas.

67. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

68. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai. Nesant ieÅ¡kovės praÅ¡ymo paskirstyti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidos, Å¡ios nepaskirstytinos. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Meidovis“ apeliacinio skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Žilvinas Terebeiza