2013-12-12 Nr. AB-9916-3-61-3-02356-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1118/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02356-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. S. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. K. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 9FB-21-(4.46); 2) įpareigoti atsakovą priimti naują įsakymą, kuriuo nuo 2012 m. liepos 13 d. paskirti pareiškėjui 2768,16 Lt teisėjų valstybinę pensiją.

Skunde (b. l. 1–3) paaiškino, kad NTA 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 9FB-21-(4.46) jam nuo 2012 m. liepos 13 d. buvo paskirta 2363,07 Lt teisėjų valstybinė pensija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 6 straipsnio 2 ir 3 dalys prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiškėjas pateikė atsakovui 2012 m. liepos 23 d. prašymą skirti ne 35, o 41 procento dydžio teisėjų valstybinę pensiją, skaičiuojant nuo pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio, gauto per paskutinius penkerius metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 4R-1568-(4.34) informavo, kad pareiškėjui paskirta teisėjo valstybinė pensija sudaro 35 proc. jo gauto vidutinio darbo užmokesčio, neneigė, jog taiko teisės normas, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, tačiau pažymėjo, kad negali priimti kitokio sprendimo, kol nepakeistos įstatymo nuostatos.

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 15–17) paaiškino, jog oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5, 6 straipsnių, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir iki šios dienos nenustačius naujo teisinio reguliavimo, atsakovas neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus.

NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. vadovaujantis šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo mokėjimo laikinuoju įstatymu. Paskirta teisėjo valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Mano, kad tuo atveju, jeigu teismas sprendimu įpareigotų atsakovą mokėti pareiškėjui tam tikro dydžio teisėjo valstybinę pensiją, būtų pažeistas Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintas valdžių padalijimo principas, t. y. teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai. Vadovaujantis konstitucine jurisprudencija, pensinio aprūpinimo pagrindai, asmenys, kuriems skiriamos ir mokamos pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat pensijų dydžiai nustatomi įstatymu (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Pažymėjo, kad teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu (b. l. 33–37), kuriame padarytą rašymo apsirikimą ištaisė 2013 m. sausio 7 d. nutartimi (b. l. 39), pareiškėjo P. K. S. skundą patenkino, tai yra: panaikino Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 9FB-21-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo P. K. S.“ ir įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti P. K. S. paskirtą pensiją pagal 18 metų 1 mėnesio jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2012 m. liepos 13 d. paskirti jam 41 procento, skaičiuojamų nuo pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais penkeriais metais prieš baigiant eiti teisėjo pareigas, pensiją.

Nagrinėdamas bylą, teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą. Vertino, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas teisės į teisingą valstybinę pensiją pažeidimas. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą nuo 2012 m. liepos 13 d. skirti jam 2768,16 Lt dydžio teisėjo valstybinę pensiją, t. y. 41 proc. nuo 6 751,62 Lt vidutinio pareiškėjo darbo užmokesčio, gauto per paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas. 2002 m. liepos 2 d. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti teisėjų valstybinę pensiją ir įgijusiems 15 metų ir daugiau, bet neturintiems 20 metų teisėjo darbo stažo, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5 prieš nustojant eiti teisėjo pareigas metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir nuo šio dydžio skiriama 35 procentų pensija. Konstitucinis Teismas paminėtą teisinį reguliavimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68 patvirtintų Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 20 punkte nustatyta, kad teisėjo darbo stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti, įgytas dirbant teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, teisėjų valstybinei pensijai gauti sumuojamas: įskaitomi metai, mėnesiai ir dienos. Darbo stažo dalis, apskaičiuota dienomis, išreiškiama mėnesiais – dienų skaičius dalijamas iš 30. Likęs dienų skaičius, nesudarantis pilno mėnesio, į darbo stažą neįskaitomas. Teismas nustatė, kad pareiškėjo teisėjo darbo stažas yra 18 m. 1 mėn. 18 d. (b. l. 16), todėl jis prašo įpareigoti atsakovą mokėti jam ne 35, o 41 proc. teisėjo valstybinę pensiją, skaičiuojamą pagal teisėju išdirbtą laikotarpį, o ne pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Remdamasis pensijų paskaičiavimo teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog vienerių metų teisėjo darbo stažo „vertė“ yra 2 proc. (45 proc. – 35 proc. = 10 proc. / 5 m.), todėl už 3 teisėjo darbo stažo metus, viršijančius Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą 15 metų darbo stažą, pareiškėjui skirtini papildomi 6 proc., t. y. iš viso 41 (35 + 6 = 41) proc. dydžio teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuojama nuo paskutinių 5 prieš nustojant eiti teisėjo pareigas metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, taikydamas teisės aktą, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, paskyrė pareiškėjui per mažą pensiją, teismas panaikino Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 9FB-21-(4.46) ir įpareigojo atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją pagal 18 m. 1 mėn. jo teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2012 m. liepos 13 d. iki tol, kol bus priimtos atitinkamų teisės aktų pataisos (t. y. iki bus nustatytas teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo teisinis reguliavimas, nes teisėjų valstybinės pensijos dydį ir sąlygas nustato įstatymų leidėjas), mokėti pareiškėjui 41 procento, skaičiuojamų nuo pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, gauto paskutiniais 5 metais prieš baigiant eiti teisėjo pareigas, pensiją.

III. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija apeliaciniu skundu (b. l. 43–46) prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; 2) atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apeliacinis skundas grindžiamas atsakovo pozicija, išdėstyta pirmosios instancijos teismui, taip pat šiais papildomais argumentais:

1. 2010 m. lapkričio 16 d. oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t. y. įstatymų leidėjui nepašalinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturi galimybių skirti, mokėti ir (ar) perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Atsakovas neneigia pareiškėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensiją, tačiau, kol nėra Konstituciją atitinkančio teisėjų pensinio aprūpinimo teisinio reglamentavimo, t. y. kol nėra teisės aktais nustatyta, kaip turėtų būti skaičiuojamos ir perskaičiuojamos pensijos, taip pat kol nėra atitinkamo finansavimo, Nacionalinė teismų administracija negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios pareiškėjas prašo.

2. Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2012 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-23-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriame nurodė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki bus priimti įstatymų pakeitimai, atitinkantys Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintus teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo principus ir užtikrintas finansavimas, teisėjų valstybines pensijas skaičiuoti ir mokėti, atsižvelgiant į teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo principus ir ribojimus pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas bei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų 3 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatas.

3. Pareiškėjui paskirta teisėjo valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

4. Teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją ir nenurodęs mokėjimo termino, faktiškai išsprendė klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-53/2010).

Pareiškėjas P. K. S. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 51) pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas motyvuoja apeliacinį skundą negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą, tačiau nenurodo įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis jis grindžia teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

2. Vadovaujantis konstituciniu teisės principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė) negali būti įteisinta situacija, kad neištaisius Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų, būtų leidžiama toliau neribotą laiką taikyti Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus.

3. Nacionalinė teismų administracija 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ ir 2013 m. sausio 29 d. raštu Nr. 4R-308-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pripažįsta savo skundo nepagrįstumą.

4. Nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto prašymą atidėti teismo spendimo įvykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su ydinga teisėjo darbo stažo teisėjų valstybinei pensijai skirti apskaičiavimo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-673/2013 apibendrindama administracinių teismų praktiką sprendžiant ginčus, kilusius teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių srityje, konstatavo, kad teisėjo tarnybos santykiai susiklosto tarp valstybės ir teisėjo, kaip valstybės pareigūno. Teisėjui valstybinę pensiją teisės aktais nustato valstybė, o Nacionalinė teismų administracija ją tik išmoka. Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiančiame teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo šaltinį, nurodoma, kad teisėjų valstybinė pensija mokama iš valstybės biudžeto. Tai yra, būtent valstybės biudžetas yra teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis. Nacionalinė teismų administracija šiuo atveju dalyvauja teisėjų valstybinių pensijų skyrimo procese kaip tam tikras pensijų administravimo subjektas, t. y. ji jas skiria ir moka (Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 str. 1 d.). Kaip numatyta Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, Nacionalinė teismų administracija, skirdama ir mokėdama teisėjų valstybines pensijas, vadovaujasi šiuo įstatymu, Valstybinių pensijų įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

Iš Nuostatuose įtvirtintų teisės normų akivaizdu, kad Nacionalinė teismų administracija atlieka visas funkcijas, kurios yra būtinos teisėjų valstybinių pensijų skyrimui ir mokėjimui administruoti – į ją kreipiamasi dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo, iš jos valstybės tarnautojų sudaroma dėl paminėtų pensijų skyrimo išvadas teikianti Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisija, ji apskaičiuoja teisėjui mokėtiną valstybinę pensiją, yra atsakinga už pensijų išmokėjimą ir pan. Tačiau vien tai, kad Nacionalinė teismų administracija veikia kaip teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą administruojanti institucija, nereiškia, jog būtent iš jos, kaip atsakovo, turėtų būti priteisiama dėl antikonstitucinio įstatymo taikymo susidariusi nepriemoka. Priešingai, tokia nepriemoka priteistina iš to biudžeto, iš kurio įstatyme yra numatytas teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas, t. y. valstybės biudžeto. Būtent valstybė, kaip nurodyta Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siekdama ilgiau išlaikyti patyrusius ir aukštos kvalifikacijos teisėjus bei bent iš dalies prilyginti teisėjų pensinį aprūpinimą kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų pensiniam aprūpinimui, įtvirtino teisėjų valstybinių pensijų institutą ir įsipareigojo šias pensijas mokėti, Nacionalinei teismų administracijai pavedant tik šių valstybės įsipareigojimų administravimą, t. y. įvertinimą, kurie asmenys turi teisę šią pensiją gauti, bei pensijų išmokėjimą jų gavėjams.

Aptartos priežastys lemia, kad susidariusi teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka pareiškėjui turėtų būti priteista iš Lietuvos valstybės, o ne iš Nacionalinės teismų administracijos. Nagrinėjamoje byloje atsakovu dalyvauja tik Nacionalinė teismų administracija, t. y. institucija, įgaliota mokėti valstybinę pensiją. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pripažino, jog paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą, teisėjų valstybinių pensijų įstatyminis reguliavimas nebuvo pakoreguotas taip, kad atitiktų Konstituciją, todėl atitinkamos teisinės pasekmės kyla valstybei, kuri tokiais atvejais privalo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą atsakovu. Be to, atsikirsdamas į Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą P. K. S. kartu su atsiliepimu apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymų, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 9FB-1-(4.46) nuo 2013 m. sausio 1 d. teisėjų valstybinės pensijos mokamos netaikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatų ir apskaičiuojant teisėjų valstybinės pensijos dydį yra įskaitomi kiekvieni teisėjo darbo stažo metai (b. l. 54). Atsižvelgdama į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad siekiant teisingai išnagrinėti administracinę bylą, būtina surinkti papildomų įrodymų apie teisėjų valstybinės pensijos įsiskolinimą, susidariusį pareiškėjui per 2012 m. liepos 13 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė