2019-07-17 Nr. AB-14375-3-61-3-00817-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-458-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00817-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. (L. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja L. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Širvintų skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 8 m. įsakymą Nr. 44VĮ-132-(14.44.2.) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimosi teisės nutraukimo pil. A. Ž. (mirusiam), pil. M. Ž. (mirusiai), pil. L. M. (2,90 ha ploto), Širvintų rajono savivaldybės, Širvintų seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 4636-89 „Dėl patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Širvintų rajone“ pakeitimo, žemės sklypo Nr. 753-1 (0,71 ha ploto ), žemės sklypo Nr. 753-2 (1,02 ha ploto ), žemės sklypo Nr. 753-3 (1,17 ha ploto) priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondui, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos 2004 m. gruodžio 15 d. sutarties Nr. 27-AŪŽ nutraukimo ir juridinių faktų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad Skundžiamu įsakymu buvo nuspręsta nutraukti mirusio A. Ž. ir mirusios M. Ž. teisių paveldėtojai L. M. naudojimosi teisę žemės sklypais Nr. 753-1 (0,71 ha), Nr. 753-2 (1,02 ha), Nr. 753-3 (1,17 ha), esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų seniūnijoje, Širvintų rajono savivaldybėje (toliau – ir žemės sklypai), taip pat buvo nutraukta 2004 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 27-AŪŽ, o žemės sklypai priskirti laisvos valstybinės žemės fondui.

3. Pareiškėja paaiškino, kad asmeninio ūkio žemės sklypai jos tėvams A. Ž. ir M. Ž. buvo perduoti pagal 2004 m. gruodžio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį nepažeidžiant galiojančių įstatymų. Sklypai buvo suprojektuoti ir žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 4636‑89. Tėvai buvo nusprendę suprojektuotą žemę išpirkti, tikėjosi, kad bus atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, rengiamos kadastro duomenų bylos. Tėvai iki pat mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, naudojosi asmeniniam ūkiui suteiktais žemės sklypais. Pareiškėja neturi informacijos, kad tėvai iki savo mirties būtų leidę kam nors kitam naudotis suteiktais žemės sklypais. Mirus tėvams, ji, kaip vienintelė jų turtinių teisių paveldėtoja, 2015 m. sausio 19 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu gavo teisę neatlygintinai naudotis tėvams suteiktais sklypais, pirkti iš valstybės ar nuomoti jų iki mirties naudotą asmeninio ūkio žemę. Pareiškėjos teigimu, paveldėta asmeninio ūkio žeme ji naudojosi asmeniškai, niekam šios teisės neperleido, nesudarė jokių rašytinių subnuomos, jungtinės veiklos ar panaudos sutarčių. Ginčo sklypai buvo visą laiką prižiūrimi, dirbami, nušienauti, suartoje žemėje buvo sodinamos grūdinės kultūros, bulvės. Šiuo metu žemės sklypai yra suarti, patręšti, paruošti sėjai. Pareiškėjai nebuvo pranešta, kad ji įtraukta į nenaudojančių žemės asmenų sąrašą, kada ir kokiu būdu tretieji asmenys deklaravo jos valdomus asmeninio ūkio žemės sklypus.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

5. NŽT nurodė, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus: 2) ji turi būti naudojama pačių fizinių asmenų, kuriems ši žemė buvo suteikta, arba šių asmenų šeimos narių ar kitų asmenų, įgijusių teisę šią žemę naudoti mirus fiziniam asmeniui, kuriam ši žemė buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, fizinis asmuo praranda teisę naudoti asmeninio ūkio žemę. Administracinių teismų praktikoje šiuo klausimu yra konstatuota, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y. kai pats fizinis asmuo tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes; į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais – nuomojant ir pan. Nustojus naudoti žemę asmeniniam ūkiui laikytina, jog asmeninio ūkio žemės naudotojas – faktinis žemės nuomininkas nenaudoja valstybinės žemės pagal paskirtį, t. y. tiems tikslams, kuriems ji buvo suteikta, arba žeme naudojasi kiti asmenys.

6. NŽT paaiškino, kad pareiškėja buvo sudariusi su trečiaisiais asmenimis asmeninio ūkio žemės nuomos (ar panaudos) sutartis. Šį faktą patvirtina pareiškėjos 2017 m. sausio 19 d. pateiktame prašyme NŽT Širvintų skyriui nurodytos aplinkybės, kad ji leido kitiems asmenims deklaruoti minėtus žemės sklypus, taip pat, jog žemės sklypais ji naudojasi kartu su kitais asmenimis. NŽT Širvintų skyrius informavo pareiškėją apie asmeninio ūkio žemės naudojimo ir privatizavimo tvarką, todėl pareiškėjai ji buvo žinoma. Pareiškėja, būdama rūpestinga, turėjo suprasti, kad kitų asmenų tiesioginių išmokų gavimas iš pareiškėjos tėvų asmeninio ūkio žemės, kuri iki šiol yra valstybinė žemė, gali būti traktuojamas kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos asmeninio ūkio žemės naudojimo tvarkos pažeidimas.

7. Atsakovas nurodė, kad NŽT Širvintų skyrius atliko visas teisės aktuose numatytas procedūras, t. y. nustatęs asmeninio ūkio žemės nenaudojimo faktą pagal 2016 metų pasėlių deklaravimo duomenis, įtraukė A. Ž. į fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą, kuris buvo patvirtintas NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 44VĮ-420-(14.44.2.). Apie priimtą sprendimą pareiškėja buvo informuota NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 44SD-3817-(14.44.104.). Pareiškėja 2017 m. sausio 19 d. pateikė NŽT Širvintų skyriui prašymą nenutraukti naudojimosi teisės 0,71 ha ploto ir 1,02 ha ploto žemės sklypais, tačiau jos nurodytos priežastys nepagrindžia asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumo. Suėjus trijų mėnesių terminui ir nenustačius aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjos, kaip A. Ž. turtinių teisių paveldėtojos, asmeninio ūkio žemės naudojimą, buvo priimtas Skundžiamas įsakymas. Pareiškėja nepagrįstai teigė, kad jos tėvai tikėjosi, jog bus atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, rengiamos kadastro duomenų bylos, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 2004 metais, taip pat parengtos kadastrinių matavimų bylos, A. Ž. pasirašė žemės sklypų paženklinimo parodymo aktuose, žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad 2004 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 27-AŪŽ, kuria pareiškėjos tėvui A. Ž. 10 metų terminui buvo išnuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai – 0,71 ha ploto, 1,02 ha ploto ir 1,17 ha ploto. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 16533-(89) „Dėl nuomojamų žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypų pardavimo pil. M. Ž. ir L. M. Širvintų rajone“ buvo nutraukta valstybinės žemės ūkio nuomos sutartis Nr. 27-AŪŽ ir priimtas sprendimas parduoti M. Ž. ir L. M. minėtus asmeninio ūkio žemės sklypus. Taip pat šiuo įsakymu buvo pavesta M. Ž. ir L. M. sumokėti už žemės sklypus 7 418 Lt į Vilniaus apskrities viršininko administracijos nurodytą sąskaitą. NŽT Širvintų skyrius 2013 m. vasario 15 d. raštu Nr. 44SD-(14.44.104.)-218 pakartotinai informavo, kad M. Ž. ir L. M. nurodytą sumą turi sumokėti iki 2013 m. kovo 1 d., vėliau šių žemės sklypų kaina bus perskaičiuojama. NŽT Širvintų skyrius 2014 m. sausio 29 d. raštu Nr. 44SD-(14.44.104.)-276 pakartotinai paaiškino M. Ž. ir L. M. asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo tvarką ir paprašė pateikti trūkstamus dokumentus per 20 darbo dienų nuo šio rašto gavimo, kad būtų galima baigti pardavimo procedūrą. Taip pat šiame rašte išaiškino, kad nustojus naudoti žemę asmeniniam ūkiui, laikytina, jog asmeninio ūkio žemės naudotojas (faktinis žemės nuomininkas) nenaudoja valstybinės žemės pagal paskirtį, t. y. tiems tikslams, kuriems ji buvo suteikta asmeniniam ūkiui, arba žeme naudojasi kiti asmenys. Pardavimo procedūra nebuvo baigta, nes M. Ž. ir L. M. nurodytų pinigų už žemę nesumokėjo.

10. Teismas taip pat nustatė, kad NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 7 d. įsakyme buvo nurodyta, jog asmeninio ūkio žemės sklypus (0,71 ha ploto, projektinis Nr. 753-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1,02 ha ploto, projektinis Nr. 753-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 1,17 ha ploto, projektinis Nr. 753-3, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaravo kiti asmenys (ne šeimos nariai), todėl buvo priimtas sprendimas įtraukti A. Ž. į Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą. NŽT Širvintų skyrius 2016 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 44SD-38l7-(14.44.104.) įspėjo pareiškėją, kad po 3 mėnesių nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos A. Ž. (mirusiam (duomenys neskelbtini)) ir M. Ž. (mirusiai (duomenys neskelbtini)) bus nutraukta asmeninio ūkio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Širvintų seniūnijoje, Širvintų rajono savivaldybėje, naudojimo teisė, nes suteikta žemė nenaudojama asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka tiems tikslams, kuriems ji yra suteikta apylinkės tarybos sprendimu asmeniniam ūkiui. NŽT Širvintų skyrius taip pat nurodė, kad pareiškėja per 3 mėnesius nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos gali NŽT Širvintų skyriui raštu nurodyti faktus, dėl kurių neturėtų būti nutraukta naudojimo žemės sklypais teisė.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja NŽT Širvintų skyriui 2017 m. sausio 19 d. pateikė prašymą nenutraukti ginčo žemės sklypų naudojimo sutarties, nes jie naudojami asmeniniams poreikiams, žemės apdirbama kartu su kaimyno ūkininko pagalba, nes pareiškėja neturi savo transporto, bendrai sodinamos bulvės, sėjamos grūdinės kultūros, turi vištų, leidžia ganyti gyvulius, deklaruoti, atlygio neima. NŽT Širvintų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2017 m. vasario 20 d. nustatė, kad pagal 2016 m. pasėlių deklaravimo duomenis A. Ž., kurio turtines teises paveldėjo pareiškėja, skirto asmeninio ūkio 0,71 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. 753-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravo H. K.; 1,02 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. 753-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravo A. S.; 1,17 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. 753-3, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), deklaravo J. J., o tai yra suprantama kaip Vyriausybės nustatytos tvarkos pažeidimas, nes asmeninio ūkio valstybinė žemė nenaudojama asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

12. Teismas nurodė, kad administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, jog sąvoka „naudojama“ (žemė) turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes bei kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais – nuomojant ir pan.

13. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 dalių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punkto turinį. Teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką NŽT teritoriniai padaliniai, siekdami nustatyti asmeninio ūkio žemės naudojimo pažeidimus, gali patikrinti ne tik faktinį žemės naudojimą, t. y. ar žemė neapleista, ar sutvarkyta taip, kad būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, ar joje vykdoma žemės ūkio veikla, bet taip pat turi teisę pasinaudoti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų renkamais duomenimis, pavyzdžiui, pasėlių deklaravimo duomenimis, informacija apie žemės nuomos mokesčio sumokėjimą, kurie taip pat patvirtina žemės naudojimo (nenaudojimo) faktą. Teismas padarė išvadą, kad tais atvejais, kai asmuo nenaudoja asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį (jos nedirba, apleidžia), jis praranda teisę ją įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais.

14. Teismas nurodė, kad pagal 2016 metų pasėlių deklaravimo duomenis ginčo asmeninio ūkio žemės sklypus deklaravo kiti asmenys. Be to, pareiškėja pati skunde pripažino, kad iš tikrųjų žemės sklypus deklaravo J. K., A. S., J. J. žirgynas. Nors pareiškėja teigė, kad ji nežinojo, jog tretieji asmenys deklaruoja ginčo žemės sklypus, tačiau pareiškėja, pateikdama 2016 m. spalio 18 d. prašymą nenutraukti žemės sklypų naudojimo sutarties (NŽT gautas 2017 m. sausio 19 d.), nurodė, kad žemės sklypuose bendrai sodinamos bulvės, sėjamos grūdinės kultūros, buvo leista ganyti gyvulius, deklaruoti, atlygis neimamas. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad minėtame prašyme aiškiai išreikštas pareiškėjos leidimas kaimynams deklaruoti žemės sklypus, todėl pareiškėjos teiginiai, jog ji nežinojo, kad tretieji asmenys deklaruoja ginčo žemės sklypus, yra nepagrįsti.

15. Teismas vertino, kad NŽT Širvintų skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. įspėjime nurodyta, jog pareiškėja per 3 mėnesius nuo įspėjimo išsiuntimo dienos gali raštu nurodyti faktus, dėl kurių neturėtų būti nutraukta naudojimosi žemės sklypais teisė. Įspėjime taip pat nurodyta, kad ginčo žemės sklypai nenaudojami asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka tiems tikslams, kuriems ji yra suteikta apylinkės tarybos sprendimu asmeniniam ūkiui. Iš minėto įspėjimo turinio teismas darė išvadą, kad pareiškėja galėjo suprasti, dėl ko gali būti nutraukta žemės naudojimosi sutartis. Tokiu atveju, jei pareiškėjai nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių ketinama nutraukti žemės sklypų naudojimosi sutartis, ji galėjo kreiptis į NŽT Širvintų skyrių prašydama papildomų paaiškinimų, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos teiginius, kad jai pritaikyta pernelyg griežta sankcija – visam laikui atimta teisė naudotis asmeninio ūkio žemės sklypais, juos pirkti iš valstybės. Teismas pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoje jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas įvertino, kad atsakovas dėl nustatytų pažeidimų turėjo teisę nutraukti naudojimosi žemės sklypais sutartį, todėl proporcingumo principas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas.

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, kuriose laikomasi pozicijos, jog asmeninio ūkio žemės sklypo nenaudojimas pagal paskirtį yra pakankama sąlyga, kad asmuo prarastų teisę naudotis šiuo sklypu (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2886/2012), konstatavo, kad Skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

19. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji pati nenaudojo jai suteiktos naudotis valstybės žemės sklypų pagal Reformos įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Ji teismui paaiškino, kad savo jėgomis žemės sklypus prižiūri, šienauja, pasodino bulves ir kt. Skundžiamo įsakymo priėmimo metu ji nebuvo teisėta paveldėtoja, jai įgijus paveldėjimo teisę į žemės sklypus, su ja nebuvo pasirašyta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, teisiniai santykiai su NŽT nebuvo apibrėžti. Dėl nurodytų priežasčių ankstesni rašytiniai sutikimai kitiems asmenims deklaruoti pasėlius yra negaliojantys. Atsakovas privalėjo nurodyto aplinkybes, pagrindžiančias faktinį pagrindą priimti asmens teises ir laisves ribojantį administracinį aktą (Skundžiamą įsakymą), tačiau to nepadarė, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

20. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ji 2016 m. spalio 18 d. prašyme nenutraukti valstybinės žemės nuomos nutarties išreiškė valią leisti tretiesiems asmenims deklaruoti ginčo žemės sklypus. Ji nežinojo apie kitų asmenų atliktą žemės sklypų deklaravimą, nes ji kurį laiką nebuvo teisėta žemės sklypų valdytoja. Teismas neatsižvelgė į jos paaiškinimus, kad, jai tapus teisėta paveldėtoja ir žemės valdytoja, ji turėjo teisę uždrausti kitiems asmenims deklaruoti žemės sklypus.

21. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus; byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Skundžiamo įsakymo teisėtumą; teismas neįpareigojo atsakovo pagrįsti savo atsiliepimą rašytiniais įrodymais, todėl dėl įrodymų trūkumo byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo.

22. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas pažymi, kad iš pareiškėjos 2017 m. sausio 19 d. prašymo matyti jos valia leisti kitiems asmenims ne tik deklaruoti žemės sklypus, tačiau ir kartu su ja juos naudoti. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas pakankamu kiekiu rašytinių įrodymų, sprendimu pagrįstai buvo pripažintas Skundžiamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas. NŽT Širvintų skyrius buvo informavęs pareiškėją apie asmeninio ūkio žemės naudojimo ir privatizavimo tvarką, todėl pareiškėja turėjo suprasti, kad leidimas kitiems asmenims deklaruoti valstybinės žemės sklypus, ją pažeidžia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 44VĮ‑132‑(14.44.2.), kuriuo, be kita ko, nuspręsta nutraukti pareiškėjos asmeninio ūkio žemės naudojimosi teisę trimis žemės sklypais, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovas Skundžiamą įsakymą priėmė teisėtai ir pagrįstai, nes pareiškėja nenaudojo asmeninio ūkio žemės sklypų pagal paskirtį (asmeniniam ūkiui), o leido žemės sklypų naudmenų plotus deklaruoti ir žemės sklypus naudoti kitiems asmenims.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, Skundžiamame įsakyme nenurodytas faktinis jo priėmimo pagrindas, šį pagrindą pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti teismui su atsakovo atsiliepimu į jos skundą, be to, dėl paveldėjimo procedūrų teisinė pareiškėjos ir žemės sklypų padėtis nebuvo aiški, pareiškėja niekam neleido deklaruoti žemės sklypų naudmenų plotų, o tapusi teisėta paveldėtoja, galėjo duotus leidimus atšaukti.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo surinkta įrodymų dėl to, jog asmeninio ūkio žemės sklypai buvo naudojami ne pagal paskirtį. Taigi byloje nėra ginčo dėl taikytinos teisės, iš esmės pareiškėja ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

29. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas taisykles, patikrino, kaip Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino byloje esančius įrodymus ir taikė teisės normas, ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kad Skundžiamas įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, pagrįstai nustačius, jog asmeninio ūkio žemės sklypai buvo naudojami ne pagal paskirtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos atliktam įrodymų vertinimui, detaliai argumentų nekartoja.

31. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.), kurio 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, o 12 dalyje – jog asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

32. Aiškindamas prieš tai paminėtą Žemės reformos įstatymo nuostatą (15 straipsnio 12 dalį) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę šią žemę įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2886/2012; 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-216/2014 ir kt.).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes, bei kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais, pavyzdžiui, nuomojant (žr., pvz., 2006 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P403-101/2006; 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-171/2011).

34. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėja ir teigia, jog asmeninio ūkio žemės sklypai buvo naudojami pagal paskirtį, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Priešingai, pareiškėja 2016 m. spalio 18 d. prašyme (b. l. 15) nurodė, „kad laukas būtų tvarkingas, bendrai sodinamos bulvės, sėjamos grūdinės kultūros, nes turim vištų, leidau ganyti gyvulius, deklaruoti, atlygio neimu“. Taigi pareiškėja pati patvirtino, jog leido kaimynui žemės sklypuose ganyti gyvulius bei deklaruoti, t. y. nenaudojo asmeninio ūkio žemės sklypų pagal paskirtį – asmeniniam ūkiui.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas savo raštuose pareiškėjai ne kartą nurodė, jog asmeninio ūkio žemės sklypai yra naudojami ne pagal paskirtį, o NŽT Širvintų skyrius 2017 m. vasario 10 d. rašte Nr. 44SD-559-(14-44.104.) „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimo teisės nutraukimo sprendimo priėmimo“ (b. l. 10–12) detalizavo, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimą deklaravo ne pareiškėja, o kiti asmenys, o tai yra laikoma pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas prieš tai paminėtame rašte nenurodė konkrečių asmenų, kurie deklaravo žemės sklypų naudojimą, tuo tarpu pareiškėja savo skunde (b. l. 1–4) išvardino konkrečius deklaravusius asmenis (J. K., A. S., J. J. žirgynas), o tai reiškia, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog žemės sklypų naudojimas buvo deklaruotas kitų asmenų vardu. Taip pat, kaip jau buvo minėta prieš tai, pareiškėja pati patvirtino leidusi kitiems asmenims deklaruoti žemės sklypų naudojimą.

36. Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi teisinės padėties neapibrėžtumu dėl paveldėjimo procedūrų, kas, pareiškėjos vertinimu, turėtų pateisinti žemės sklypų naudojimo deklaravimą trečiųjų asmenų vardu ir kitų jai nepalankių aplinkybių susidarymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjos tėvas A. Ž., su kuriuo 2004 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 27-AŪŽ (b. l. 84–85), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), pareiškėjai 2007 m. gruodžio 11 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b. l. 137), pagal kurį po tėvo mirties likusį turtą paveldėjo pareiškėja.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja suprato paveldėjusi po tėvo mirties dalį valstybinės žemės nuomos teisės, nes 2008 m. lapkričio 18 d. kartu su motina prašė šią žemę joms parduoti (b. l. 92), ko pasekoje buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis bei pradėti rengti žemės pardavimui reikalingi dokumentai (b. l. 93–94), tačiau pareiškėja su motina daugiau jokių veiksmų neatliko, todėl pradėtos procedūros nebuvo baigtos. Tuo tarpu pareiškėjos motina M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas pareiškėjai buvo išduotas 2015 m. sausio 9 d., pagal kurį pareiškėja paveldėjo visą po motinos mirties likusį turtą (b. l. 128–136), taigi kartu įgijo visą teisę naudoti asmeninio ūkio žemės sklypus.

Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja po tėvo mirties įgijo 1/2 dalį valstybinės žemės nuomos teisių (likusi 1/2 dalis priklausė pareiškėjos motinai), o po motinos mirties – visas naudojimosi asmeninio ūkio žemės sklypais teises, taigi nuo 2007 m. pareiškėja turėjo ir galėjo žinoti, įgyvendinti bei vykdyti visas (iš pradžių kartu su bendraturte) su žemės sklypais susijusias teises ir pareigas. Dėl nurodytų aplinkybių analizuojami pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, taip pat ir pareiškėjos argumentas, kad atsakovas turėjo jai pasiūlyti sudaryti („perrašyti jos vardu“) valstybinės žemės nuomos sutartį.

Kaip jau buvo minėta, valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta pareiškėjai ir jos motinai pareiškus prašymą parduoti asmeninio ūkio žemę, Vilniaus apskrities viršininkui 2008 m. gruodžio 10 d. priėmus įsakymą Nr. 2.3-16533-1891 „Dėl nuomojamų žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypų pardavimo pil. M. Ž. ir L. M. Širvintų rajone“ (b. l. 93–94).

37. Apibendrindama prieš tai nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. M. (L. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas