2023-01-11 Nr. AB-1101-3-62-3-02036-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-77-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02036-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlieka bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje. Nuo 2020 m. spalio 14 d. dirba tvarkiniu. Pareiškėjo darbo laikas nuo 8.00 val. iki 12.00 val. kasdien. Pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dušu, kadangi 5 būrys, į kurį jis yra paskirtas, pagal grafiką dušu naudojasi trečiadieniais nuo 9.00 val. iki 12.00 val. Parėjęs iš darbo turėjo praustis prausykloje šaltu vandeniu. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio nuteistiesiems buvo galima du kartus per savaitę maudytis duše. Kadangi pareiškėjas dirbo nuo 8.00 val. iki 12.00 val., negalėjo du kartus per savaitę maudytis duše.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jo darbo vieta buvo kiemo teritorijoje, o persirengimo kambaryje nebuvo nei vandens, nei jokių dušų. Daug kartų tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas leisti patekti į dušą išsimaudyti ir visada jam buvo atsakoma, jog pareiškėjas gali eiti į dušą pagal grafike nustatytą laiką arba pasiūlyta išeiti iš darbo. Dėl to pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, nepatogumus, (duomenys neskelbtini), patirdavo diskomfortą, garbės ir orumo pažeidimą.

4. Atsakovo atstovas Marijampolės PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, jog Marijampolės PN yra sudarytas naudojimosi dušo paslaugomis grafikas, kuriame pastabose yra numatyta, kad dirbantys nuteistieji, neturintys galimybės pasinaudoti dušu savo darbo vietoje, prašymu gali kreiptis dėl galimybės pasinaudoti dušu papildomai. Pareiškėjas savo darbo vietoje, po darbo turėjo galimybę nusiprausti po šiltu dušu ne pagal grafiką ir po darbo, tačiau prašymo nepateikė. Marijampolės PN elgėsi teisėtai ir tinkamai. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją su skundais dėl galimų teisės pažeidimų, susijusių su dušo nesuteikimu nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, kurie neatitiko realybės.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo J. R. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 113 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, pažeidžiant pareiškėjo teisę pasinaudoti dušu laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. (skundo pateikimo teismui diena).

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. Nuo 2020 m. spalio 14 d. jis buvo įdarbintas tvarkdariu (kiemo) 0,5 etato. Kiekvieną dieną, išskyrus poilsio ir švenčių dienas, paprastai dirbdavo po 4 val. Marijampolės PN 2021 m. rugsėjo 17 d. pažymos Nr. 14/07K-1386 duomenys patvirtino, kad pareiškėjas dirbo nuo 8 00 val. iki 12.00 val. Vertinamuoju laikotarpiu galiojo Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 7/70K-181 patvirtintas Naudojimosi dušo paslaugomis grafikas (galiojo iki 2021 m. gegužės 2 d.). Pagal kurį 5 būrio nuteistieji dušu galėjo pasinaudoti trečiadieniais nuo 9.15 val. iki 11.15 val. ir Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 7/07-350 patvirtintas Naudojimosi dušo paslaugomis grafikas (galiojo nuo 2021 m. gegužės 3 d.) pagal kurį 5 būrio nuteistieji dušu galėjo pasinaudoti pirmadieniais nuo 9.15 val. iki 11.15 val.

10. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pareiškėjo darbo laikas sutapo su Naudojimosi dušo paslaugomis grafike 5 būriui skirtu maudymosi duše laiku. Nuo 2021 m. gegužės 3 d. galiojančiame Naudojimosi dušo paslaugomis grafike numatyta, jog dirbantys nuteistieji, neturintys galimybės pasinaudoti dušu savo darbo vietoje, prašymu gali kreiptis dėl galimybės pasinaudoti dušu papildomai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas teikė prašymus dėl galimybės pasinaudoti dušu ne grafike numatytu laiku dėl to, jog minėtu laiku jis dirbo. Nors pareiškėjas nurodė, kad ne kartą žodžiu ir raštu kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl leidimo pasinaudoti dušu, tačiau nenurodė konkrečių datų, kada kreipėsi, nepateikė surašytų ir nepriimtų prašymų ir pan. Teismas pažymėjo, jog Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 7/07-350 2.1 punktu pavedama Antrojo resocializacijos skyriaus viršininkei šiuo įsakymu patvirtintą naudojimosi dušo paslaugomis grafiką paskelbti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Duomenų, jog minėtas įsakymas nebuvo paskelbtas byloje nėra. Taigi, pareiškėjas, turėdamas galimybę teikti prašymus dėl teisės pasinaudoti dušu ne grafike numatytu laiku, ja nesinaudojo ir prašymų neteikė, todėl nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų.

11. Tačiau, teismas nustatė, kad nuo 2020 m. spalio 14 d. (vertinamojo laikotarpio pradžia) iki 2021 m. gegužės 2 d. galiojusiame naudojimosi dušo paslaugomis grafike galimybė dirbantiems nuteistiesiems, neturintiems galimybės pasinaudoti dušu savo darbo vietoje, galimybė kreiptis su prašymu pasinaudoti dušu papildomai nebuvo numatyta. Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. pažymoje Nr. 14/07K-1386 nurodyta, kad pareiškėjas naudojasi dušu pagal jo būriui priskirtą grafiką, tačiau teismas įvertinęs duomenis apie pareiškėjo darbo laiką, darė išvadą, kad pareiškėjas grafike numatytu laiku objektyviai negalėjo pasinaudoti dušu. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog pareiškėjas, kuris dirbo kiemo tvarkdariu, turėjo galimybę nusiprausti duše darbo vietoje. Taigi, nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtino pareiškėjo skundo argumentus, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. gegužės 2 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., kuomet pareiškėjas nedirbo), pareiškėjo darbo valandos sutapo su grafike numatytu naudojimosi dušu laiku, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo Marijampolės PN veiksmus.

12. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio pareiškėjas nepateikė. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažino, kad dėl konstatuotų pažeidimų (naudojimosi dušu grafikas sutapo su darbo laiku) pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

13. Atsižvelgęs į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, teismas darė išvadą dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, ir nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą) ar, kad atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, bei atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas įvertino, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 113 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo.

14. Teismas pažymėjo, kad likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. 15. Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė ir pareiškėjas, ir atsakovo atstovas.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos sumos atlyginimo. Pareiškėjas pažymi, kad priteisiamos neturtinės žalos dydis nustatomas pirmiausiai atsižvelgiant į kompensuojamos neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusį į buvusią padėtį ar rasti tikslų tokios žalos ekvivalentą. Taigi, neturtinės žalos dydis nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pareiškėjas pabrėžia, kad nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. neturėjo galimybės išsimaudyti duše. Dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, nepatogumus, (duomenys neskelbtini), garbės ir orumo pažeidimus, tačiau, pareiškėjo nuomone, šių padarytų pažeidimų, išgyvenimų įkainoti neįmanoma.

18. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą toje dalyje kur teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė neturtinę žalą 113 Eur sumoje, šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti, o kitą skundo dalį palikti nepakeistą.

19. Atsakovo atstovo nuomone, teismas priimdamas sprendimą tinkamai neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos priteisimas negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimas yra nukreiptas į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, kurių pareiškėjas neįrodė. Pareiškėjas dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į psichologę, kurios darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Todėl pataisos namų administracijos nuomone, nepagristi nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, taip pat ir pirmosios instancijos teismo priteista 113 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma.

20. Be to, atsakovo atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtu apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

21. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepriteisiant neturtinės žalos pareiškėjui.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir todėl atmestinu. Marijampolės PN pažymi, kad yra pateikęs pirmosios instancijos teismui atsiliepimą ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjui kalinimo sąlygos Marijampolės PN nesukėlė jokių neigiamų išgyvenimų ar pasekmių dėl kurių galėjo atsirasti netrumpalaikiai padariniai jo sveikatai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai atspindi atsakovo atstovo poziciją šioje byloje, todėl mano, kad teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (galimybės pasinaudoti dušu nesudarymo), atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. gegužės 2 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., kuomet pareiškėjas nedirbo), pareiškėjo darbo valandos sutapo su grafike numatytu naudojimosi dušu laiku, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo Marijampolės PN veiksmus ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis teismo įvertintas 113 Eur.

25. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus byloje pateikė ir pareiškėjas, ir atsakovo atstovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir prašo priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, teismas priimdamas sprendimą tinkamai neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių, bei nesutinka, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip nustato įstatymai, todėl mano, kad nagrinėjamu atveju valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą, taip pat akcentuoja galimybę tik konstatuoti pažeidimą, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

26. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

27. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra ta, kad būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

28. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

30. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

32. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju Marijampolės PN, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. gegužės 2 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., kuomet pareiškėjas nedirbo), pareiškėjo darbo valandos sutapo su grafike numatytu naudojimosi dušu laiku, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu, todėl nurodytų aplinkybių pagrindu teismas pagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo Marijampolės PN veiksmus.

34. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); kt.).

35. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nurodyta, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės), suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė, kilimėlis arba grotelės, veidrodis, sieninė pakaba drabužiams, lentynėlė higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.

36. Teismų praktikoje nustačius, kad nuteistajam buvo sudaryta galimybė bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2908-662/2019; kt.).

37. Byloje esantys duomenys patvirtina ir šalys neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu teisės aktų nustatyta tvarka pagal Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 7/70K-181 patvirtintą Naudojimosi dušo paslaugomis grafiką (galiojo iki 2021 m. gegužės 2 d.) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. gegužės 2 d., kadangi atsakovo atstovo nustatytu laiku pareiškėjas dirbo. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovo atstovas sudarė galimybę pareiškėjui pasinaudoti dušu kitu laiku.

38. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); ir kt.).

39. Įvertinusi nustatyto pareiškėjo teisės pasinaudoti dušu teisės aktų nustatyta tvarka pagal Marijampolės PN direktoriaus įsakymu patvirtintą naudojimosi dušo paslaugomis grafiką pažeidimo pobūdį ir jo trukmę (pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. gegužės 2 d., išskyrus nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., kuomet pareiškėjas nedirbo), atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas spręsti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 300 Eur. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su aptariamu jo teisių pažeidimu, būtų kreipęsis dėl psichologo pagalbos. Byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

41. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, nurodydama, kad pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. R. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė