55bac87a-7c71-40f6-a66b-e3fb78f748fa · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                             Administracinė byla Nr. ATP-255-519/2013                           Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00016-2013-5                           Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 62.; 79.1.  (S)                                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 8 d.

   Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas PoÅ¡kus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracine tvarka nubaustos L. G. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarimo, kuriuo L. G. pripažinta kalta ir nubausta: - pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, - pagal ATPK 130 str. 1 d. 3250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyr. patrulis 2013 m. sausio 3 d. L. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad ji 2013 m. sausio 2 d., apie 18 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 14, vairuodama L.

G. IÄ® „L.“ priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisykles iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , atsitrenkė į prieÅ¡ais važiavusį R. D. vairuojamÄ automobilį „O. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino; L. G. iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, pasiÅ¡alino nepraneÅ¡usi policijai. Tuo L. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – K.E.T) 105, 231.1, 232 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. nutarimu L. G. pripažino kalta ir nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Apeliaciniu skundu L. G. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ L.

G. atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nesiimta visų galimų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertintos bylos aplinkybės ir paÅ¡alinti visi prieÅ¡taravimai, todėl pažeisti ATPK 284 str. įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliami uždaviniai. Pažymėjo, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog ji savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, kadangi susidÅ«rimo su kitu automobiliu nepastebėjo, tik iÅ¡girdo kažkokį garsÄ .

Tuo metu buvo labai susinervinusi dėl nerandamų raktų bei labai iÅ¡vargusi po atlikto įmonėje patikrinimo-revizijos. Kadangi ji nerado buto ir parduotuvės raktų (buto, esančio (duomenys neskelbtini) mieste), važiavo į Å¡eimos sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) kaime. Ryte pastebėjo, kad apgadintas automobilio priekinis kairysis kampas. Automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiÄ autoserviso teritorijÄ , ten automobilį paliko, nes daugiabučio namo kieme nenorėjo jo pastatyti.

Teigia, jog pažįsta minimo autoserviso vadovo žmonÄ , todėl, gavusi jos leidimÄ , autoserviso teritorijoje paliko automobilį, kurį vėliau ketino pateikti policijai. Ji skubėjo atrakinti jai priklausančiÄ parduotuvę, kad toliau bÅ«tų tęsiama revizija, o vėliau bÅ«tų vykusi į policijos komisariatÄ praneÅ¡ti apie automobilio sugadinimÄ , nors nežinojo, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo apgadintas. Nurodo, kad, atvažiavusi į sodybÄ lipdama iÅ¡ automobilio, atidariusi dureles, raktus pamatė ant maÅ¡inos slenksčio.

Ryte jai nuvykus į parduotuvę atvyko policijos pareigÅ«nas L. R., kuris pasakė, jog ji vakar vakare galėjo padaryti eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alinti. Jai liepė atvykti į policijos įstaigÄ po 13 valandos, be to, ji jam nurodė, kur yra jos automobilis. Informavo, kad autoservisas netvarko tokių automobilių sugadinimų, kokie buvo padaryti jos automobiliui, tik tvarko, keičia automobilių ratus. Nurodo, kad ji nesakė pareigÅ«nui, jog ruoÅ¡iasi sutvarkyti automobilio gedimus, tai policijos melas.

Tikslo pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ji neturėjo, nes maÅ¡ina buvo techniÅ¡kai tvarkinga, drausta civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėjo, jog ji buvo blaivi, alkoholio nevartoja, nes yra ligonė, nuolat naudoja vaistus. Automobilį vairuoja daugiau nei 30 metų, tokio atsitikimo neturėjo. Jai žinoma atsakomybė už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos. Jei bÅ«tų mačiusi, kad padarė eismo įvykį, sugadino automobilį, tikrai bÅ«tų sustojusi ir atlikusi visus privalomus veiksmus, nes tai mažesnė žala nei pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Teigia, kad nuvyko į policijÄ , o pareigÅ«nas L. R. jai pasakė, jog ji sugadino automobilį ir pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, o tuo įtikino nurodydamas, kad nukentėjusioji įsidėmėjo jos automobilio valstybinius numerius. Ji neprieÅ¡taravo, ant suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris buvo suraÅ¡ytas kitÄ dienÄ , parašė, kad dėl pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailisi. PareigÅ«nas pasakė, kad ji važiavo prieÅ¡prieÅ¡iais sugadinto automobilio ir jį sugadino. Visa  tai  ji  užrašė savo 2013 m. sausio 3 d. paaiÅ¡kinime, taip pat pastebėjo, jog smÅ«gio nepajuto, negalvojo, kad galėjo padaryti žalos kitam asmeniui.

Ji nežino, koks eismo įvykio mechanizmas, nes įvykio nematė. PareigÅ«nas jai teigė, kad ji kliudė kitÄ važiuojantį automobilį, tačiau, vertindama pateiktÄ policijos administracinę bylÄ , joje esančius duomenis, mano, jog tai neįmanoma, kadangi nukentėjusiosios automobilis stovi ant Å¡aligatvio, ten yra sniego, jo dalys, kurios yra nubrėžtos, daug aukščiau nei jos sugadinto automobilio dalys. Nurodo, kad pateikė medicininius dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad ji turi sveikatos problemų, kurie daro įtakÄ centrinės nervų sistemos veiklai ir t. t.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad gal ir galėjo padaryti eismo įvykį, tačiau tikrai to nejuto. Nesutinka, kad automobilių sugadinimai gana žymÅ«s, nes nukentėjusiosios automobilio Å¡onas tik nubrėžtas, o jos automobilio sugadintas tik nedidelis kampelis bei iÅ¡dužęs pats mažiausias žibintas, ir nereikia didelės jėgos, kad jis sudužtų. Atsižvelgiant į automobilių sugadinimus akivaizdu, jog ji galėjo nepajusti susidÅ«rimo. PrieÅ¡tarauja skundžiamajame nutarime esančiam teiginiui, jog jos tolesni veiksmai esÄ rodo, kad ji norėjo sÄ moningai paslėpti automobilį ir jį suremontuoti, nes tai paremta pareigÅ«no parodymais, kad jos automobilis buvo autoservise kitÄ rytÄ ir, neva, ji jam sakiusi, jog norėjo jį suremontuoti.

Nurodo, kad, jeigu automobilis stovi autoservise, tai dar nereiÅ¡kia, kad jis bus remontuojamas. Tai tik jų pamÄ stymas, bet neįrodyta, kadangi niekas nebandė aiÅ¡kintis su serviso vadovu ar darbuotojais, ar tikrai automobilis buvo ruoÅ¡iamas remontui. Nurodo, kad, jeigu ir bÅ«tų ketinusi padaryti, tikrai nebÅ«tų sakiusi policijos pareigÅ«nui. Mano, jog tai bÅ«das pareigÅ«nui iÅ¡vengti drausminės atsakomybės vien už tai, kad jis, žinodamas, kur ji dirba bei gyvena, atliko su ja tyrimo veiksmus tik kitÄ dienÄ po pietų.

Be to, pareigÅ«nas nebandė nustatyti jos girtumo ryte atvykęs, nes patikrinus bÅ«tų nekilę abejonių dėl jos blaivumo eismo įvykio metu. Mano, kad tai rodo pareigÅ«no teisinių žinių stokÄ . Apeliaciniame skunde vertina eismo įvykio vietos schemÄ sudariusio pareigÅ«no D. E. parodymus, kuris nurodė, kad, jam atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusiosios automobilis stovėjo ant Å¡aligatvio. Vairuotoja paaiÅ¡kino, kad į nukentėjusiosios vairuojamÄ automobilį atsitrenkė jos automobilis.

Nustatė automobilių susidÅ«rimÄ Ä¯vykus O. V. automobilio eismo juostoje. Ant kelio buvo posÅ«kio žibinto Å¡ukių, kurias jis pasiėmė, tačiau to nepažymėjo dokumentuose, vėliau Å¡ukes kažkur padėjo. TÄ patį vakarÄ nustatė, kad nukentėjusiosios nurodytas automobilis priklauso jai, jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ir t.t. Pas jÄ jis tÄ vakarÄ nevyko, nes turėjo daug darbo. Nesupranta, kodėl, jeigu buvo žinomos jos gyvenamoji vieta, darbovietė, telefono numeris, nebuvo imtasi priemonių jÄ surasti, atlikti su ja reikiamus veiksmus, nes policijoje tuo metu dirbo ne vienas D.

E. ir buvo ne vėlus paros metas. Abejoja pareigÅ«no parodymų teisingumu ir objektyvumu, nes jis nurodė, kad ant kelio buvo stiklo Å¡ukių, jos neiÅ¡likusios, kažkur dingusios, ir apie jas byloje duomenų nėra. Mano, kad nėra aiÅ¡ku, kaip buvo nustatyta automobilių susidÅ«rimo vieta, pagal kokius objektyvius požymius, įrodymus. Tai skundžiamame teismo nutarime nenurodyta. Nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis padaryta iÅ¡vada, kad ji iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su važiuojančiu automobiliu bei jį jai važiuojant apgadino.

O. V. automobilis rastas ant šaligatvio, jokių transporto priemonių važiavimo vėžių neužfiksuota. Tai, kad būtent toks eismo įvykio mechanizmas, savo paaiškinime nurodė tik nukentėjusioji R. D., kuri suinteresuota bylos baigtimi. Paaiškinime tiksliai neįvardyta, kad automobiliai susidūrė jiems važiuojant. Ji teisme nedalyvavo, parodymų nedavė. Nurodo, kad teismas nepašalino abejonių dėl: eismo įvykio mechanizmo, susidūrimo vietos, susidūrimo automobiliui O. V. važiuojant ar stovint, tikslios eismo juostos, galimumo padaryti tokius sugadinimus automobiliui O.

V. įvertinus jos transporto priemonę pagal nustatytus sugadinimus, transporto priemonės OPEL užvažiavimo ant Å¡aligatvio momento bei to bÅ«tinumo, jos automobilio kontakto su O. V. (jai judant ar jau stovint) pabaigos. IÅ¡sakė nuomonę, jog gal tai buvo visai kita situacija, tik bandoma jÄ Ä¯tikinėti, kad ji kalta. Jeigu ji padarė eismo įvykį, nori, kad bÅ«tų įrodytos aplinkybės. Pastebėjo, kad teismui nurodė anksčiau buvusius automobilio sugadinimus ir ryte rastus. Kaltės neginčija, teigia, kad tai galėjo bÅ«ti, bet to nejuto, nematė, todėl tyčia pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos negalėjo.

Ji juto automobilio stuktelėjimÄ , bet pagalvojo, jog nuslydo į sniego pusnį, kuri buvo ant kelio, Å¡alia Å¡aligatvio, o automobilio tuo metu nepastebėjo, todėl neturėjo tikslo pasiÅ¡alinti. Nesupranta, kokie įrodymai įrodo, kad ji padarė eismo įvykį, sugadino kitÄ automobilį. Ji pripažįsta, kad galėjo padaryti eismo įvykį ir, kad galėjo jo nepadaryti. Mano, kad ji neturi įrodinėti savo nekaltumo (nekaltumo prezumpcija). Taip pat nurodo, kad niekuo neparemti ir neįrodyti teismo teiginiai, kad ji pasislėpė nuo policijos sutrukdydama jiems nustatyti jos blaivumÄ , o kitÄ dienÄ siekė iÅ¡vengti atsakomybės, norėdama suremontuoti automobilį.

Pažymėjo, jog policijos duomenų bazėje yra jos telefono numeris, nekilnojamojo turto vietos, nurodančios galimas jos buvimo vietas, tačiau jos nebandė ieškoti. Nėra nurodyta, iš kokios konkrečiai vietos ji pasitraukė. Ji nesislėpė nuo policijos, nes nebuvo tam jokio reikalo. Mano, kad neišsiaiškintos visos faktinės įvykio aplinkybės, nenustatyta jos kaltės įrodymų, kurie būtų pagrįsti apklaustų teisme policininkų surašytais dokumentais, kurie priešingi pareigūnų parodymams.

Skundžiamame nutarime nurodytas eismo įvykio mechanizmas neparemtas jokiais įrodymais. Mano, jog teismas išėjo už savo kompetencijos ribų, atlikdamas eismo įvykio specialisto darbÄ neturėdamas jokių pagrįstų įrodymų ir padarydamas iÅ¡vadÄ , kad automobiliui O. V. buvo įlenktas kairysis Å¡onas, kai tuo iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio kairysis Å¡onas buvo tik įbrėžtas. Nenustatyta, ar kitam automobiliui buvo padarytas turtinis nuostolis, taip pat neiÅ¡siaiÅ¡kino kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Supranta, kad tuo metu galėjo bÅ«ti eismo įvykis, sugadintos dvi transporto priemonės, tačiau mano, kad nesurinkta vienareikÅ¡mių ir neginčytinų įrodymų, kad ji, vairuodama transporto priemonę, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio, neprasilenkė su kitu automobiliu, atvažiuojančiu prieÅ¡prieÅ¡iais, jį kliudė ir apgadino, tuo sukėlė eismo įvykį ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d. Teigia, kad nesant įrodymų, kategoriÅ¡kai patvirtinančių jos kaltę sukėlus eismo įvykį, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, laikoma neįrodyta, kad ji vairuodama automobilį pažeidė K.E.T. reikalavimus – nevažiavo arčiau deÅ¡inio kelkraščio ir sukėlė eismo įvykį.

Mano, kad jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Apeliantė analizuoja nukentėjusiosios R. D. paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytÄ Ä¯vykio mechanizmÄ , kad susidÅ«rimo metu O. V. automobilis stovėjo ant Å¡aligatvio, bet nejudėjo. Mano, jeigu ji su savo automobiliu bÅ«tų kliudžiusi stovinčio automobilio kairį Å¡onÄ , tai abiejų automobilių sugadinimai turėjo bÅ«ti kitokio pobÅ«džio ir lokalizacijos. Teigia, kad jos veiksmuose nėra tyčios, todėl nesant nustatytų tiesioginės tyčios požymių, negalima teigti, kad yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl ji negalėjo bÅ«ti pripažinta padariusi administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 str. 1 d.

Be to, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ji neturėjo jokių motyvų pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes jokios sankcijos jai už tai nebÅ«tų grėsusios, o turtinę žalÄ bÅ«tų atlyginęs draudikas. Esant tokioms aplinkybėms, mano, teismas nepagrįstai neįvertino Å¡ių aplinkybių ir pripažino jÄ kalta padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ bei paskyrė labai griežtÄ bausmę, kuri netgi realiai neatitinka teisės pažeidimo pavojingumo. Patikslino, kad 2013 m. sausio 2 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini) gatve link miesto centro ji važiavo susinervinusi ne tik dėl pamestų buto raktų, bet pamesti buvo ir jai priklausančios įmonės - parduotuvės, kurioje buvo atliekamas patikrinimas, raktai, tai sukėlė didžiulį iÅ¡gÄ stį bei baimę.

Taip pat iki tos dienos jos automobilyje buvo sugadinimai, kuriuos ji iÅ¡dėstė teisme, tačiau jie liko nenurodyti nutarime, o bÅ«tent: buferio kairės pusės gilus įbrėžimas, nuplėšta buferio apatinė juosta, kuri buvo ir suplyÅ¡usi, įlenktos vairuotojo pusės durelės bei žymėjimo juosta. Nutarime teismas nurodo, kad ji kitÄ dienÄ pamačiusi automobilio apgadinimus, turėjo iÅ¡ karto kreiptis į policijÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. L. G. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 30211 str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 2 d., Å¡ie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (Å¡iuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ paminėtos teisės normos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-4788/2009, Nr. N756−450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1.

P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). ATPK 284 str. nurodytos aplinkybės, kurios turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kintos bei turės reikÅ¡mę bylai teisingai iÅ¡spręsti, t. y. organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir ekspertų iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus. K.E.T. 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant K.E.T. Kaltė dėl Å¡io administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad  ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Å iame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka.

Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi Å¡io nusižengimo požymiai apraÅ¡yti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktÄ , turi bÅ«ti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 p. nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013) Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 284 str.

Tai, kad 2013 m. sausio 2 d. 18.45 val. įvyko eismo įvykis, tvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, R. D. ir L. G. paaiškinimai, fotonuotraukos, teismo posėdyje apklausti L. G., liudytojai L. R., D. E. ir kt. medžiaga. Tiek nukentėjusioji, tiek L. G. parodė, kad minimu laiku važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), ir to neginčija. Niekas neginčija transporto priemonių padarytų sugadinimų minimu laikotarpiu. L.

G. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, t. y. nuvažiavo nesustojusi, tai tvirtina R. D., L. R., bei pati L. G., kuri nurodė, kad jai važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jos vairuojamas automobilis slydo ir ji matomai brÅ«kÅ¡telėjo kitai maÅ¡inai, t.  y. juto susidÅ«rimo smÅ«gį, tačiau nuvažiavo. Pirmosios instancijos teismas eismo įvykio mechanizmÄ nurodė „atsižvelgiant į abiejų automobilių apgadinimus, kai abu automobiliai apgadinti žymiai – O. V. įlenktas ir subraižytas visas kairysis Å¡onas, a/m „Ford“ sudaužytas kairysis priekinis kampas /, susidÅ«rimo mechanizmÄ / „Ford“ atsitrenkė į „Opel“ priekiniu kairiuoju kampu, t.y. susidÅ«rimo vieta buvo tiesiai prieÅ¡ L.

G. akis, po smÅ«gio „Ford“ nuslydo visu kairiuoju „Opel“ Å¡onu, jį toliau gadindamas, t.y. a/m kontaktas truko ilgesnį laikÄ /“. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančias fotonuotraukas (11, 12, 13, 53, 55 b. l.), kuriuose akivaizdžiai matomi transporto priemonių apgadinimai, ant kelio dangos užfiksuotos automobilio O. V. ratų slydimo į Å¡onÄ apie 0,5 metro (link Å¡aligatvio) žymės, taip pat nustatytus transporto priemonių sugadinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad objektyviai vertinant nurodytus duomenis, realiai nurodytas pirmosios instancijos teismo eismo įvykio mechanizmas ir buvo įvykio vietoje.

BÅ«tent todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog L. G. vairuojamas automobilis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir kliudė prieÅ¡inga kryptimi važiuojantį O. V., kuriam padarė žymų sugadinimÄ , o rasti sugadinimai tarpusavyje atitinka automobilio O. V. ir Ford Galaxy esančius nustatytus sugadinimus (įlenkimÄ ir subraižymÄ ) bei patvirtina, jog transporto priemonių kontaktas truko ilgesnį laiko tarpÄ .  Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad abejotini pareigÅ«no parodymai, kadangi jie atitinka byloje esančiai medžiagai.

Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimo, ji „supratusi, jog prieÅ¡ais atvažiuojantis automobilis nesitraukia į savo eismo juostÄ , priekiniais savo automobilio ratais iÅ¡važiavau ant Å¡aligatvio. Pravažiuodamas  automobilis  kliudė  manojo  automobilio  kairįjį  šonÄ â€œ  (5 b. l.). Tokias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas D. E.. Nors nukentėjusioji nenurodė, kad jai užvažiavus ant Å¡aligatvio ji sustojo, bet ji nurodo priekiniais ratai užvažiavusi ant Å¡aligatvio, kas tvirtina transporto priemonės sustojimÄ , todėl pagrįstai teismas laikė, kad L.

G. vairuojamas automobilis kliudė kitÄ automobilį jam stovint. Stabdymo žymių nėra, kas rodo, kad nė viena iÅ¡ transporto priemonių nebuvo intensyviai stabdomos. Nesant duomenų, kad važiuojamojoje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje važiuojamÄ jÄ kelio dangÄ bÅ«tų dengęs ledo sluoksnis transporto priemonių važiavimo metu, konstatuoti O. V. slydimÄ sustojus vertikaliai transporto priemonės atžvilgiu, negalima. Tačiau esančios automobilio O. V. slydimo žymės į Å¡onÄ po kontakto su kita transporto priemone stumiant, t. y. kontaktuojant ilgÄ laiko tarpÄ Å¡onais, rodo O.

V. eismo įvykio metu buvus sustojus bei objektyviai realiÄ galimybę bÅ«tent konkrečiai Å¡iam eismo įvykiui įvykus pagal nustatytÄ mechanizmÄ . Apeliaciniame skunde dviprasmiÅ¡kai nurodoma L. G. kaltė, tai neginčija, bet galėjo bÅ«ti, tačiau nejuto, nematė, bet juto automobilio stuktelėjimÄ , tačiau pagalvojo jog nuslydo į sniego pusnį, kuri buvo ant kelio Å¡alia Å¡aligatvio, o automobilio tuo metu nepastebėjo, todėl neturėjo tikslo pasiÅ¡alinti. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų yra akivaizdu, kad jokios sniego pusnies įvykio vietoje nebuvo, t. y. nei ant (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies, nei ant Å¡aligatvio.

Kelių centimetrų iÅ¡važinėto storio sniego sluoksnis nelaikytinas sniego pusnimi, be to, kyla pagrįstų abejonių, kad nuslydus transporto priemonei į tokiÄ â€žpusnį“, bÅ«tų galimybė stuktelėti ir tai pajusti. Taip pat kelia abejones konkrečiai Å¡ie apeliacinio skundo argumentai tuo pagrindu, kad kelių centimetrų sniego „pusnį“ L. G. pastebėjo ir pajuto, tačiau nukentėjusiosios transporto priemonės nematė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡ie L.

G. paaiÅ¡kinimai tik patvirtina jos iÅ¡važiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inę kelio eismo juostÄ jos vairuojamam automobiliui galimai slydus bei susidÅ«rus su kita transporto priemone, taip pajutus susidÅ«rimÄ . Faktai, kuriuos pripažįsta ir pati apeliantė, jog sugadintas automobilio O. V. kairysis Å¡onas, jog sugadintas jos automobilis Ford Galaxy, fotonuotraukos (11, 12, 13, 53, 55 b. l.), L. G. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, jog su nukentėjusiÄ jÄ nebandė susiekti ir atlyginti padarytos žalos, kad norėtų atlyginti žalÄ (62 b. l.), nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimas (5 b. l.), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas (8 b. l.), yra įrodymai, jog padarytas turtinis nuostolis automobilio O.

V. savininkui. Nukentėjusiosios patirto nuostolio dydžio klausimÄ spręs ekspertai. Ar automobilio O. V. kairysis Å¡onas įlenktas, ar tik įbrėžtas, Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡minga tik tuo aspektu ar L. G. vairuodama automobilį juto susidÅ«rimÄ su kitu automobiliu, ar nejuto. Nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos teiginiais dėl netinkamo pareigÅ«nų darbo atlikimo, t. y. L. G. neieÅ¡kojimo, kai visi duomenys apie jÄ buvo žinomi ir nustatyti  dar nesant vėliam paros metui. Konstatuotina, kad eismo įvykis įvyko 18.45 val., po to buvo iÅ¡kviesti pareigÅ«nai, apžiÅ«rėta įvykio vieta, padarytos fotonuotraukos, paimtas paaiÅ¡kinimas iÅ¡ nukentėjusiosios R.

D.. Nukentėjusiosios blaivumas patikrintas 20.13 val. (7 b. l.). Kiti pareigÅ«no veiksmai, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti asmenį, padariusi eismo įvykį ir pasiÅ¡alinusį iÅ¡ įvykio vietos buvo atlikti vėliau,  t. y. surinkus visus duomenis įvykio vietoje, pareigÅ«nui grįžus į policijos įstaigÄ aiÅ¡kintis kitų duomenų, turinčių reikÅ¡mės įvykiui iÅ¡siaiÅ¡kinti, t. y. „Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis“ gauta 2013 m. sausio 3 d. 00.13 val. (10 b. l.).

Darytina iÅ¡vada, kad duomenys apie L. G. gauti vėliu paros metu. IÅ¡sakytas pastebėjimas, kad ryte atvykęs pareigÅ«nas nebandė nustatyti jos girtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens padariusio administracinį teisės pažeidimÄ girtumas, eismo įvykio metu nenustatinėjamas praėjus daugiau nei 12 valandų po eismo įvykio. IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad nei R. D., nei L. G. viena kitos iki eismo įvykio nepažinojo, nebendravo, todėl joks nukentėjusiosios iÅ¡ankstinis suplanuotas suinteresuotumas L.

G. atžvilgiu, siekiant naudos apkaltinant L. G. padarius pažeidimÄ ir pasiÅ¡alinus iÅ¡ autoįvykio, negali bÅ«ti konstatuotas. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra atlikta ekspertizė įvertinti transporto priemonių sugadinimo mastÄ , nustatyti eismo įvykio mechanizmo ir pan., dėl ko apeliantei iÅ¡kilo abejonės dėl teismo kompetencijos ribų peržengimo vertinant Å¡ias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į visÄ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , mano, kad nagrinėjamu atveju nebuvo bÅ«tina atlikti ekspertizę, o pirmosios instancijos teismas, atlikdamas byloje nustatytų aplinkybių analizę ir vertinimÄ , neperžengė savo kompetencijos ribų, nes pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti kokių nors specialių žinių ir nereikėjo.

Nors apeliaciniame skunde neigiama buvus tyčiai pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad administracinėn atsakomybėn  patraukto  asmens  veiksmų  tiesioginę  tyčiÄ padarius ATPK 130 str. 1 d.,  įrodo L. G. nurodomų įvykio mechanizmo bei versijų negalimumas, o taip pat patvirtina ir vėlesni L. G. veiksmai – iÅ¡vykimas su apgadintu automobiliu nakvoti ne į savo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , o į sodybÄ kaime, automobilio pristatymas sekantį rytÄ Ä¯ automobilių remonto dirbtuves, t. y.

L. G. ne tik sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, bet ir vėliau aktyviais veiksmais bandė nuslėpti savo dalyvavimÄ eismo įvykyje, taip mėgindama iÅ¡vengti atsakomybės. BÅ«tent todėl L. G. veiksmai padaryti tiesiogine tyčia ir kvalifikuotini pagal ATPK 130 str. 1 d. Subjektyvusis požymis – motyvas, Å¡iuo atveju sprendžiant atsakomybės klausimÄ , nėra privalomas. Kaip matyti iÅ¡ 2013 m. kovo 19 d. teismo posėdžio protokolo L. G. teismo posėdžio metu parodė, jog iki eismo įvykio jau buvo jos automobilio sugadinimai: pačiame priekyje nedaug įbrėžta prie lempos ir durelių, priekinio buferio didžioji dalis trÅ«kusi, buferio atskira dalis, gale iÅ¡daužtas vienas „stopas“, o ryte pamatė apgadintÄ automobilio priekinį kairį kampÄ , posÅ«kio žibintas nebuvo iÅ¡daužtas, buferio kampas įskilęs (62 b. l.).

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad buvo sugadinimai – buferio kairės pusės gilus įbrėžimas, nuplėšta buferio apatinė juosta, kuri buvo ir suplyšusi, įlenktos vairuotojo pusės durelės bei žymėjimo juosta (82 b. l.). Įvertinus šiuos L. G. teiginius, pastebėtina, kad pačios jos nurodyti iki įvykio buvę automobilio sugadinimai neatitinka. Be to, vien tai, kad L. G. nurodė, jog iki įvykio buvo kažkokie automobilio sugadinimai neįrodo fakto, kad sugadinimai nebuvo padaryti įvykio metu.

Byloje nėra jokių įrodymų, o ir pati L. G. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių faktÄ buvus sugadinimams iki eismo įvykio. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad L. G. automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu, apie transporto priemonės sugadinimus ji privalėjo praneÅ¡ti ir spręsti civilinės atsakomybės klausimÄ . Duomenų, kad ji iki eismo įvykio bÅ«tų kreipusis į atitinkamas institucijas dėl jos automobilio esančių sugadinimų, nėra. Apeliantei nepateikus jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų, tai laikytina prielaida ir nesivadovaujama.

K.E.T. IV skirsnio „Transporto priemonės vairuotojų, savininkų ir valdytojų pareigos ir reikalavimai“ 14 p. numatyta, kad „draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichikÄ veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iÅ¡ pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti Å¡ios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sÄ lygų”. Taigi, apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ji įvykio metu buvo susinervinusi ne tik dėl pamestų buto raktų, bet pamesti buvo ir jai priklausančios įmonės – parduotuvės, kurioje buvo atliekamas patikrinimas, raktai, kas sukėlė didžiulį iÅ¡gÄ stį bei baimę, apeliacinės instancijos teismo nuomone, niekaip neÅ¡alina ir nelengvina L.

G. atsakomybės, nes ji, suvokdama tokiÄ savo emocinę bÅ«senÄ , privalėjo palikti savo transporto priemonę ir grįžti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ kitu bÅ«du (pvz. naudotis taksi paslaugomis), o ne kelti pavojų kitiems eismo dalyviams savo vairavimu esant tokiai bÅ«senai ir tai nelaikytina pateisinančia priežastimi bei paÅ¡alinančia atsakomybę už padarytus pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 1d. ir 130 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad L.

G. kitÄ dienÄ pamačiusi automobilio apgadinimus, turėjo iÅ¡ karto kreiptis į policijÄ , kadangi rÅ«pestingas, sÄ Å¾iningas transporto priemonės savininkas, nežinodamas ar dalyvavo eismo įvykyje ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino, tačiau ryte radęs sugadintÄ transporto priemonę, turėtų kreiptis į policijÄ praneÅ¡damas apie sugadintÄ transporto priemonę ir praÅ¡ydamas iÅ¡aiÅ¡kinti sugadinimus padariusį asmenį, tokiu bÅ«du gindamas savo kaip kilnojamojo turto valdytojo turtines teises bei nuosavybę, tačiau nesiims priemonių sugadintos transporto priemonės pristatymui į autoservisÄ remontuoti.

Nurodyta apeliaciniame skunde aplinkybė, kad L. G. reikėjo skubėti atrakinti parduotuvę, dėl to ji nusprendė vėliau kreiptis į policijÄ , nėra įtikinama, kadangi, kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, pirma L. G. suderino galimybę pasistatyti sugadintÄ transporto priemonę autoserviso teritorijoje, ten nuvažiavo bei paliko savo sugadintÄ transporto priemonę, o tik paskui važiavo į savo darbo vietÄ , kai tuo tarpu sÄ Å¾iningas transporto priemonės savininkas bÅ«tų palikęs rastÄ sugadintÄ transporto priemonę jos nelietęs bei, pirma, informavęs apie tai pareigÅ«nus, o į darbÄ nuvykęs kitokiu bÅ«du, kas bÅ«tų pagrindu paÅ¡alinti visas kilusias abejones.

Pirmosios instancijos teismas L. G. subendrinęs nuobaudas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskyrė galutinę nuobaudÄ 3250 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Tai vidurkis tarp minimalaus ir vidutinio dydžio baudos su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vidutinės trukmės laikotarpiui, numatytiems ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose. Nuobaudų dydžių parinkimo ir skyrimo pažeidimai nepadaryti, todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257, 284 str. nustatytų reikalavimų, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus, L. G. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčiÄ , ir ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo objektyvųjį požymį – žalÄ .

Dėl to laikytina, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarimas teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : L. G. apeliacinio  skundo netenkinti ir  Kelmės rajono  apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                Gražvydas Poškus