55baa449-9adc-4a77-a18f-e85f70020a00 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1126-796/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06630-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.15 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo „PlusPlus Capital“ AS atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo „PlusPlus Capital“ AS praÅ¡ymÄ dėl Europos vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl Europos vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. PraÅ¡yme nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį Nr. 497-2N/2009 ir nutartį 500-1N/2009 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės N. T. iÅ¡ieÅ¡kotojo akcinės bendrovės (toliau – AB) banko „Swedbank“ naudai. Vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdyti antstoliui Aleksandrui Selezniovui. 2018 m. gegužės 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AB bankas „Swedbank“ perleido reikalavimo teises į skolininkės N. T.

įsiskolinimÄ â€žPlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialui. 2018 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas perleido reikalavimo teises į N. T. įsiskolinimÄ pareiÅ¡kėjui „PlusPlus Capital“ AS. Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procese buvo nustatyta, kad skolininkė N. T. 2020 m. liepos 8 d. iÅ¡ Panevėžio pataisos namų buvo konvojuota į Belgijos Karalystę, ten ji tęsia bausmės atlikimÄ . Skolininkė Lietuvoje kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, neturi, todėl skolos padengimo galimybės abejotinos.

Pagal minėtus vykdomuosius dokumentus skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkintas pareiÅ¡kėjo „PlusPlus Capital“ AS praÅ¡ymas dėl Europos vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai: 2.1 Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, iÅ¡ieÅ¡kotojui pagal raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡duoda vykdomÄ jį raÅ¡tÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 1 dalis).

Pagal kiekvienÄ sprendimÄ iÅ¡duodamas vienas vykdomasis raÅ¡tas (CPK 647 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 590 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomÄ jį dokumentÄ antstolis vykdo pagal Å¡io asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , jo turto buvimo vietÄ arba jo darbo vietÄ . Nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų, vykdomasis dokumentas, pagal kurį iÅ¡ieÅ¡kojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiÅ¡kai įvykdytas, grÄ Å¾inamas iÅ¡ieÅ¡kotojui (CPK 631 straipsnio 1 dalis). 2.2 Vadovaujantis CPK 647 straipsnio 1 dalimi, pagal kiekvienÄ sprendimÄ iÅ¡duodamas vienas vykdomasis raÅ¡tas.

Tęsti iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ kitoje valstybėje, Lietuvos Respublikoje nenustačius iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo fakto, nėra tikslinga. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nurodo, kad vykdomasis raÅ¡tas yra vykdomas antstolio Aleksandro Selezniovo, skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota, tačiau kartu su praÅ¡ymu nepateikta jokių Å¡iuos teiginius įrodančių įrodymų, t. y. nėra pateikta įrodymų, ar nėra pasibaigusi ar sustojusi pateikimo vykdyti senaties eiga, taip pat nėra pateiktų įrodymų dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo.

Be to, siekiant gauti Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , privaloma grÄ Å¾inti teismui 2010 m. liepos 8 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 500-1N/2009. III. Atskirojo skundo argumentai 3. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ dėl Europos vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Taip pat praÅ¡o priimti naujus įrodymus – antstolio pateiktÄ informacijÄ apie neiÅ¡ieÅ¡kotÄ skolos likutį.

Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 3.1 PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti Europos vykdomojo raÅ¡to pažymėjimÄ , į teismÄ kreipėsi vadovaudamasis 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 805/2004 (toliau – ir Reglamentas Nr. 805/2004). Tuo tarpu teismas, netenkindamas praÅ¡ymo, savo pozicijÄ grindė CPK įtvirtintomis procesinėmis normomis. Pažymi, jog Europos vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo procedÅ«ra nėra reglamentuota nacionalinės teisės aktais, nacionalinės teisės aktai (įskaitant ir CPK) aktualÅ«s tik Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdant kitoje valstybėje narėje iÅ¡duotÄ Europos vykdomÄ jį dokumentÄ (Reglamento Nr. 805/2004 21 straipsnis).

Europos vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo sÄ lygos ir reikalavimai yra nustatyti Reglamente Nr. 805/2004, kurio nuostatomis, priimdamas skundžiamÄ nutarti, teismas nesirėmė. 3.2 Pažymi, jog nei Reglamente Nr. 805/2004, nei Lietuvos Respublikos civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme, kuris skirtas užtikrinti tinkamÄ civilinį procesÄ reglamentuojančių Europos SÄ jungos teisės aktų (tarp jų ir Reglamento Nr. 805/2004) įgyvendinimÄ , nėra sÄ lygos, kad kreditorius, siekdamas gauti Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , privalo grÄ Å¾inti valstybės narės teismui, priėmusiam sprendimÄ , jo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ , vykdytinÄ toje valstybėje narėje. 3.3 Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad iÅ¡duodant Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ nėra nustatytas reikalavimas patikrinti, ar sprendimas kilmės Å¡alyje (Å¡iuo atveju Lietuvoje) jau yra vykdomas.

Reglamentas nustatė konkretų ir apibrėžtÄ ratÄ aplinkybių, kurias patikrinus iÅ¡duodamas Europos vykdomasis raÅ¡tas, į minėtÄ ratÄ nepatenka kitų sprendimo pagrindu iÅ¡duotų vykdomųjų dokumentų patikra (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1435-864/2020; Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-852-642/2019). 3.4 Nurodo, jog kiekvienas Å¡alies narės pilietis turi teisę laisvai judėti visoje Europos SÄ jungos teritorijoje, todėl, kreditoriui pageidaujant, neturėtų bÅ«ti trukdoma iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdyti keliose valstybėse narėse.

Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, jog, siekiant gauti Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , valstybėje narėje, kurioje tas sprendimas buvo priimtas, iÅ¡ieÅ¡kojimas turėtų bÅ«ti nutraukiamas, prieÅ¡tarauja Reglamento Nr. 805/2004 tikslams ir apsunkina kreditoriaus padėtį, o skolininkui sudarytų sÄ lygas nesunkiai iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo. 3.5 Pažymi ir tai, jog ir pagal nacionalinę teisę nėra draudžiama pagal vienÄ sprendimÄ iÅ¡duoti kelių vykdomųjų dokumentų (CPK 647 straipsnio 1 dalis). 3.6 Mano, jog teismas matydamas, kad pareiÅ¡kėjas prie praÅ¡ymo nepridėjo įrodymų, kad skola iÅ¡ skolininkės nėra iÅ¡ieÅ¡kota, privalėjo vadovaujantis CPK 115 straipsniu ir nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Be to, pagal teismų praktikÄ , pirmosios instancijos teismo įpareigojimas kreditoriui pateikti teismui raÅ¡ytinius įrodymus, jog vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, tačiau pagal vykdomÄ jį dokumentÄ skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota ir vykdomasis dokumentas yra grÄ Å¾intas iÅ¡ieÅ¡kotojui, laikomas pertekliniu (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1217-796/2019). 3.7 Tačiau, nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjas tokio pobÅ«džio bylose neprivalo teikti įrodymų, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas yra vykdomas antstolio, taip pat įrodymų, kad skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota, pareiÅ¡kėjas teikia teismui ir praÅ¡o priimti įrodymus (informacijÄ iÅ¡ antstolio) apie iÅ¡ atsakovės neiÅ¡ieÅ¡kotos skolos likutį.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 4. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinėje instancijoje 5. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė informacijÄ iÅ¡ antstolio (2021 m. spalio 1 d. elektroninio laiÅ¡ko kopijÄ ) apie N. T. skolos likučius pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 500-2N/2009 (tikėtina Nr. 500-1N/2009) ir Nr. 497-2N/2009.

6. CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ .

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

7. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas yra susijęs su byloje nagrinėjamais klausimais, gali turėti įtakos vertinant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, be to, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismas nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka ir nebuvo suteikta galimybė pareiÅ¡kėjui pateikti įrodymų, kurių trÅ«ko pirmosios instancijos teismui, įvertinus tai, kad Å¡io įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šį įrodymÄ priima ir prideda prie bylos.

Dėl atsisakymo iÅ¡duoti Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ teisėtumo ir pagrįstumo 8. PareiÅ¡kėjas kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ . Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, aktualias nagrinėjamai situacijai, teismų praktikÄ , nepagrįstai sprendė, jog siekiant gauti Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ privalo bÅ«ti grÄ Å¾intas vykdomasis raÅ¡tas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikoje.

Taip pat, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė visų teismui reikalingų įrodymų, nepagrįstai teismas netaikė trūkumų šalinimo instituto.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes bei argumentus, bylai aktualias teisės normas, teismų praktikÄ , pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remiantis buvo atsisakyta iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , atskirojo skundo argumentams pritaria.

10. Vienas iÅ¡ pagrindinių pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriuo remiantis buvo atsisakyta iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , yra tai, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas gauti Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , privalo teismui grÄ Å¾inti jau iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Padarydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 647 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad pagal kiekvienÄ sprendimÄ iÅ¡duodamas vienas vykdomasis raÅ¡tas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai yra tik pirmasis Å¡io straipsnio 1 dalies sakinys. Toje pačioje CPK 647 straipsnio 1 dalyje yra numatytos ir iÅ¡imtys, kada gali bÅ«ti iÅ¡duodama daugiau negu vienas vykdomasis raÅ¡tas, viena iÅ¡ tokių iÅ¡imčių – jeigu sprendimas turi bÅ«ti vykdomas skirtingose vietose, teismas gali iÅ¡duoti kelis vykdomuosius raÅ¡tus (CPK 647 straipsnio 1 dalis).

11. Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, jog vykdomųjų raÅ¡tų iÅ¡davimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje, kurio 647 straipsnyje yra reglamentuota kelių vykdomųjų raÅ¡tų iÅ¡davimo pagal vienÄ sprendimÄ tvarka. CPK 647 straipsnyje nurodyta, kad pagal kiekvienÄ sprendimÄ iÅ¡duodamas vienas vykdomasis raÅ¡tas, iÅ¡skyrus CPK numatytus atvejus, kai gali bÅ«ti iÅ¡duodami keli vykdomieji raÅ¡tai. Tais atvejais, kai sprendimas turi bÅ«ti vykdomas skirtingose vietose ar nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ solidariųjų atsakovų, teismas gali iÅ¡duoti kelis vykdomuosius raÅ¡tus. CPK numato, jog tais atvejais, kai sprendimas turi bÅ«ti vykdomas skirtingose vietose, gali bÅ«ti iÅ¡duodami keli vykdomieji raÅ¡tai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1435-864/2020, žr. 22 ir 23 punktus).

12. Europos vykdomojo raÅ¡to pažymėjimo galima reikalauti siekiant sprendimo vykdymo kitoje valstybėje narėje. Teismas, iÅ¡duodamas Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , užpildo standartinę Reglamento Nr. 805/2004 I priede pateiktÄ formÄ . Tai darydamas, teismas privalo patikrinti Å¡iuos dalykus: ar reikalavimas yra susijęs su civilinio ar komercinio pobÅ«džio klausimu, ar reikalavimas yra neginčytinas, ar sprendimas, kuris bus pripažintas Europos vykdomuoju raÅ¡tu, yra vykdytinas, kt. (Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnis). Taigi Reglamentas Nr. 805/2004 nustatė konkretų ir apibrėžtÄ ratÄ aplinkybių, kurias patikrinus iÅ¡duodamas Europos vykdomasis raÅ¡tas. Ä® minėtÄ ratÄ nepatenka kitų sprendimo pagrindu iÅ¡duotų vykdomųjų dokumentų patikra, taip pat privalomumas grÄ Å¾inti iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ .

13. Anksčiau minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas taip pat pasisakė, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas kreditorei pateikti teismui raÅ¡ytinius įrodymus, jog vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, tačiau pagal vykdomÄ jį dokumentÄ skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota ir vykdomasis dokumentas yra grÄ Å¾intas iÅ¡ieÅ¡kotojai, laikytinas pertekliniu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1435-864/2020, žr. 25 punktÄ ).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tiek į CPK, tiek į Reglamento Nr. 805/2004 teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas iÅ¡duoti Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ tuo pagrindu, kad nėra sugrÄ Å¾intas jau iÅ¡duotas ir Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomas vykdomasis raÅ¡tas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis nacionaliniams ir Europos SÄ jungos teisės aktams, taip pat teismų praktikai Å¡iuo klausimu.

15. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, jog kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti Europos vykdomÄ jį raÅ¡tÄ nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad vykdomasis raÅ¡tas yra vykdomas antstolio Aleksandro Selezniovo, kad skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota, taip pat nepateikta įrodymų, ar nėra pasibaigusi ar sustojusi pateikimo vykdyti senaties eiga, nėra pateiktų įrodymų dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, dalyvaudamas vykdymo procese sprendžiant įvairaus pobÅ«džio procesinius klausimus, privalo bÅ«ti aktyvus. Jeigu teismui nepakanka duomenų, kad bÅ«tų teisingai iÅ¡spręstas į teismÄ pasikreipusio asmens praÅ¡ymas, arba pateiktas praÅ¡ymas neatitinka jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, teismas turėtų ne atsisakyti tokį praÅ¡ymÄ patenkinti, tačiau taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnis). Taip pat teismas matydamas, kad jam trÅ«ksta duomenų, susijusių bÅ«tent su vykdymo procesu, gali įpareigoti antstolį pateikti teismui vykdomÄ jÄ bylÄ .

17. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Europos vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo klausimÄ , todėl skundžiama nutartis naikintina, perduodant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Reglamento Nr. 805/2004 3 ir 6 straipsnių nuostatų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Europos vykdomuoju raÅ¡tu pripažįstamas pats teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo, jeigu jis atitinka kitas nustatytas sÄ lygas. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis bÅ«tų pripažintas Europos vykdomuoju raÅ¡tu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimÄ dėl Europos vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo sprendžiantis teismas.

Taigi teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raÅ¡tu tik nustačius, kad: teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; neprieÅ¡tarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; kilmės valstybės narės teismo procedÅ«ros atitiko Reglamento (EB) Nr. 805/2004 III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (kaip ji apibrėžiama Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje), tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta Reglamento dėl Europos vykdomojo raÅ¡to sukÅ«rimo 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; jis susijęs su sutartimi, kuriÄ sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslÄ , kuris gali bÅ«ti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija ir skolininkas yra vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2014).

19. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis bÅ«tų pripažintas Europos vykdomuoju raÅ¡tu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimÄ dėl Europos vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo sprendžiantis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-171-407/2018). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjo „PlusPlus Capital“ AS praÅ¡ymÄ dėl Europos vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėja Kristina Domarkienė