2019-08-28 Nr. AB-16326-3-63-3-00431-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-451-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00431-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) Palangos skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 16SD-738-(14.16.136E.) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta patikrinti pateiktas žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir panaikinti 2018 m. lapkričio 14 d. žemės sklypų kadastro duomenų tikrinimo aktus, kuriuose nurodyta, kad Šventosios gyvenvietės detaliajame plane nėra nustatytos žemės sklypų ribos, linijų ilgiai, naudojimo būdas, kiti reglamentai, todėl būtina detaliojo plano korektūra, nurodyta, kad formuojami sklypai patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją, todėl atsisakyta kadastro duomenų bylas patikrinti. Pareiškėjas siekia suformuoti žemės sklypus valstybinėje žemėje.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos).

Teismas nurodė, kad iš skundo ir pridedamų priedų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 25 d. padavė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus atsisakymus patikrinti kadastro duomenų bylas ir įpareigoti patikrinti, o ji skundą perdavė nagrinėti Palangos skyriaus vadovui, kuris skundžiamu Sprendimu atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Teismas išanalizavo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai). Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo priėmimo, nurodė, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (2014 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr.1P-(1.3.)-500 redakcija) 25 punktas numato, kad teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai <...>, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas), gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka (Taisyklių 26.2 p.).

Teismas nurodė, kad ginčo teisiniame santykyje tinkamas atsakovas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o ne jos teritorinis Palangos skyrius, neturintis juridinio asmens statuso.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, todėl atsisakė priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

III. Pareiškėjas A. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartį ir perduoti teismui nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato ginčo esmės, todėl netinkamai vertino bylos aplinkybes. Pareiškėjas jau kreipėsi ikiteismine tvarka į Nacionalinę žemės tarnybos vadovą 2019 m. kovo 25 d. skundu, tačiau Sprendimą priėmė Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vadovas. Pareiškėjo vertinimu, ginčas šioje byloje kilo ne dėl žemės sklypų kadastro duomenų nederinimo, o dėl viešojo administravimo subjekto priimto neteisėto sprendimo (peržengiant kompetencijos ribas).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas neteikia duomenų, patvirtinančių, kad laikėsi tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėjo vertinimu, jeigu teismui trūko duomenų, teismas privalėjo vadovautis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turėtų būti Nacionalinės žemės tarnyba. Pareiškėjo nuomone, kadangi šiuo atveju skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus sprendimas, todėl būtent atsakovu turi būti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad išankstine bylos ne per teismą tvarka jau kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą, tačiau Sprendimą priėmė Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vadovas, kuris neturėjo teisės priimti ginčijamo sprendimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis, o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą tokia tvarka nepasinaudojo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į bendrovę UAB „Georamas“, kad bendrovė pagal galiojantį Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 2 punktu, parengtų žemės sklypų kadastro duomenų bylas su planais. Bendrovė, parengusi šias bylas, pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui prašymą jas patikrinti, tačiau 2018 m. lapkričio 14 d. gavo patikrinimo aktus Nr. 16KAM-93303, Nr. 16KAM-93304 ir Nr. 16KAM-93305, kuriuose nurodyta, kad jog patvirtintame detaliajame plane nėra nustatytos žemės sklypo ribos, linijų ilgiai, naudojimo būdas, kiti reglamentai, todėl reikalinga detaliojo plano korektūra, formuojamas sklypas patenka į valstybės reikšmės miško teritoriją, atsižvelgiant į tai, būtina detalaus plano korektūra ir byla netikrinta. Pareiškėjas minėtus patikrinimo aktus apskundė teismui, tačiau teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinės bylos nagrinėjo ne per teismą tvarkos. Atitinkamai pareiškėjas tikrinimo aktus apskundė Nacionalinės žemės tarnybos vadovui, kuris pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vadovui, kuris priėmė šioje byloje skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. Sprendimą, kuriuo atsisakyta patikrinti pateiktas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) (Nuostatų 12 p.). Nuostatų 19 punkte įtvirtinta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais; žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas; statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip minėta, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu, be kita ko, parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 5 d., 8 str. 3 d. 15 p., Nuostatų 32.1.10 p., 32.2.11 p. ir kt.). Pagal nuostatų 65 punktą, tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą; nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina <...>; žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo (Nuostatų 67 p.). Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 p.). Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti; žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo (Nuostatų 69 p.).

Taisyklių 9 punkte nurodyta, kad atlikus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas (Taisyklių 1 priedas); žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą surašo tikrinimą kameraliai atlikęs teritorinio padalinio darbuotojas; šis aktas nustatyta tvarka turi būti užregistruotas elektroniniame žurnale ir paskelbtas Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Pagal Taisyklių 25 punktą, teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o pagal Taisyklių 26.2 punktą, vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka.

Akcentuotina, kad skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka yra įtvirtinta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje. Šioje teisės normos nuostatoje, be kita ko, nurodyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Tarnybos teritoriniai padaliniai (2 d.); Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.); Tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (4 d.).

Taigi šiuo atveju privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Patikrinimo aktų patikrą nustato įstatymas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada šiuo klausimu yra teisėta. Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitoje panašaus pobūdžio byloje (žr., 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-318-520/2019). Nors pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog šiuo atveju buvo nustatyta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria pareiškėjas nepasinaudojo, vadovavosi ne įstatymo nuostatomis, o Taisyklių 25 ir 26.2 punktais, kuriuose iš esmės yra pakartota, detalizuota Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, nesudaro pagrindo panaikinti nutartį.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo šioje byloje skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vadovo 2019 m. balandžio 23 d. Sprendimas turi būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovui. Pastebėtina, kad tokia apskundimo tvarka yra nurodyta ir pačiame sprendime. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vadovo Sprendimas buvo priimtas neturinčio tam teisės asmens ir pareiškėjas turi teisę skundą dėl Sprendimo panaikinimo teikti teismui, tačiau nenurodo jokių teisės aktų ir jų nuostatų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, todėl aptariami pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė