55b862f5-aade-4e66-9cf9-22cc16a49239 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1575-240/2016proceso Nr. 1-01-1-19578-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.1.;2.1.10.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 17 d.Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Å alčiuvienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei L. B., nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (ankstesnis pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) atstovui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kauno r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, romų tautybės, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamasis S. A. 2015 m. birželio 15 d., apie 20.11 val., vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad važiuodamas Pramonės pr. ir V. Krėvės pr. žiedinėje sankryžoje kryptimi link Partizanų g., Kaune, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, artėdamas prie sankryžoje įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieÅ¡ jÄ , kad praleistų iÅ¡ kairės pusės, pagal automobilio važiavimo kryptį, per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ nukentėjusiÄ jÄ L.

B., jÄ partrenkė ir sužalojo, padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d.Kaltinamasis S. A. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė padaręs nusikalstamÄ veikÄ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Apie 20.00 val., važiavo iÅ¡ parduotuvės, jį apakino saulė, jis nepamatė nukentėjusiosios ir jÄ patrenkė. Po įvykio iÅ¡ karto priėjo prie jos. Nukentėjusiajai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Buvo prie jos, po to atėjo jos sutuoktinis, atvyko policijos pareigÅ«nai.

Ji prašė jai atlyginti žalÄ , bet jis neturi galimybės tai padaryti. Atlygino tik 200 Eur žalos. KlausimÄ dėl žalos dydžio palieka spręsti teismui. Jis yra bedarbis, iÅ¡laiko vaikÄ , praÅ¡o į tai atsižvelgti. NuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atsipraÅ¡o nukentėjusiosios.Kaltinamajam (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiÅ¡kus, kad jis kaltu prisipažįsta visiÅ¡kai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamÄ jį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimÄ , kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokurorė (BPK 273 str.).Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiosios L.

B. (b. l. 33-35) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.Nukentėjusioji L. B. parodė, kad 2015-06-15, apie 20.00 val., Kaune, Pramonės prospektu ėjo link Savanorių prospekto. Kelio važiuojamoji dalis jai buvo iÅ¡ deÅ¡inės. Ketino kirsti Pramonės prospektÄ ir pereiti į kitÄ gatvės pusę. Kas vyko toliau - nepamena, kadangi eismo įvykio metu jai buvo stipriai sutrenkta galva. Pamena tik tiek, kad buvo beveik perėjusi pėsčiųjų perėjÄ , kai buvo partrenkta automobilio, važiavusio jai iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Buvo praradusi sÄ monę.

Atsipeikėjo tik Kauno klinikose. Eismo įvykio metu patyrė galvos traumÄ , buvo nubrozdintas kÅ«nas, dėl ko ilgai gydėsi. Taip pat atsirado psichologinių traumų, dėl eismo įvykio metu patirto streso gydėsi pas psichiatrus, Krizių centro stacionare, ilgai vartojo antidepresantus. Eismo įvykio metu patyrė turtinę bei neturtinę žalÄ . Draudimo bendrovė dalį žalos atlygino. Kaltinamojo S. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios L.

B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 6-7); eismo įvykio vietos schema (b. l. 8), fotolentele (b. l. 9), kuriuose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015 m. birželio 15 d., apie 20.11 val., Pramonės pr. ir V. Krėvės pr. žiedinėje sankryžoje kryptimi link Partizanų g., Kaune (b. l. 11-12); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada (b. l. 37-38), kurioje nurodyta, jog L. B. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo S. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, jog jis kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos, geranoriÅ¡kai padėjo nustatyti byloje objektyviÄ tiesÄ (BK 59 str. 1 d.).Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Kaltinamasis S. A. padarė neatsargų nusikaltimÄ , jį padarė anksčiau bÅ«damas neteistas, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, - bauda.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas yra neatsargus), į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į S. A. asmenybę (nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba), į tris kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 641 str. nuostatos.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė L.

B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 116,86 eurų turtinės ir 1700 eurų neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡ydama Å¡ias sumas priteisti iÅ¡ kaltinamojo ir draudimo įmonės. Nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio metu patirtų sužalojimų ant veido liko dėmės, nubrozdintos vietos jautrios orų permainoms, iki Å¡iol kartojasi galvos skausmai, pablogėjo atmintis, po įvykio patyrė emocinę depresijÄ , buvo gydoma dėl psichologinių problemų, iki Å¡iol jÄ vargina nerimas, sutrikęs miegas, nuotaikos pokyčiai, Å¡iuo metu tebevartoja migdomuosius vaistus bei vaistus nervų sistemai stiprinti.

Draudimo bendrovė atlygino 800 Eur neturtinės žalos. 250,71 eurų turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos medikamentams, iÅ¡ kurių draudimo bendrovė atlygino 133,85 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad draudimo įmonė atlygino dar dalį turtinės žalos, tačiau ne visÄ praÅ¡omÄ sumÄ , kaltinamasis atlygino 200 Eur neturtinės žalos, todėl praÅ¡o priteisti likusias turtinės ir neturtinės žalos sumas.Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidoms atlyginti iÅ¡mokėtina 203,72 Eur suma, neatlyginant iÅ¡laidų už maisto papildus, vitaminus bei medikamentus, kurių vartojimas nėra susijęs su įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, be to, iÅ¡mokėjo 800 eurų neturtinei žalai atlyginti.Civilinis atsakovas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs vaistų ir kitų medicininių priemonių bÅ«tinumÄ , iÅ¡mokėjo 203,72 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo iÅ¡mokÄ , todėl teismas sprendžia, kad toks turtinės žalos atlyginimo dydis yra realus ir teisingas.

Atsižvelgiant į tai civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Ä®statyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 579,24 Eur iki 2896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.).Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui.

Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl iÅ¡gyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai L. B. sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , emocinį sukrėtimÄ , nepatogumus. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, t. y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad nukentėjusioji iki Å¡iol jaučia įvykio pasekmes, teismas sprendžia, kad dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad S. A. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytÄ tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ , neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų.

Tuo tarpu žalÄ padariusio asmens pareiga atlyginti žalÄ kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Å i nuostata reiÅ¡kia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 str. nustatytos sumos. Maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos, t. y. 5000 eurų, mokama tik gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.3 p.) Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai L.

B. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 12.4 punktas neturtine žala laiko į Taisyklių 12.1 ir 12.2 punktų sudėtį neįeinančiÄ neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl nukentėjusio patirtų sužalojimų sunkumo, jų dydžio, nukentėjusiojo patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių kančių pobÅ«džio ir kt. (žr. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. 1A-547-120/2009).

Toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iÅ¡ pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iÅ¡ kaltininko, pažeistų ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės iÅ¡ieÅ¡koti priteistÄ sumÄ iÅ¡ kaltininko yra blogesnės, nei iÅ¡ už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus.

Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai visiÅ¡kai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo iÅ¡mokos skirtumÄ atlygina žalÄ padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ atlyginimo užtikrinimÄ draudimo įmonės lėšomis. 1500 eurų neturtinės žalos suma nevirÅ¡ija įstatymu numatytos draudimo sumos, nukentėjusioji patyrė sužalojimus, fizinį ir dvasinį skausmÄ , dėl sužalojimų patyrė nepatogumus, todėl visa 1500 eurų neturtinės žalos suma priteistina iÅ¡ draudiko ADB „Gjensidige“, t. y. civilinio atsakovo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).Teismas, vadovaudamasis Lietuvis Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str., n u s p r e n d ž i a : S. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir nuteisti jį bauda 9 MGL, t. y. 338,94 Eur dydžio.Taikyti S. A. atžvilgiu BK 641 str. ir paskirtÄ jÄ bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 3 MGL, laikyti, kad Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra bauda 6 MGL, t. y. 225,96 Eur (dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų 96 ct) dydžio.Ä®pareigoti S. A. baudÄ per keturis mėnesius nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimÄ , pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai L.

B. 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                     Bronislovas Liatukas