Legislator Case Law & Legislation
55b5366a-c593-4f63-b46a-bec35a4ca0ce AI generated

55b5366a-c593-4f63-b46a-bec35a4ca0ce · Kauno apygardos teismas

Case Number 55b5366a-c593-4f63-b46a-bec35a4ca0ce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo (institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo – SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas) ir n u s t a t ė: I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė           IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 2–22, bylos Nr. 2-176-962/2015 dalis) atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo.

Legislator headnote

AI generated

55b5366a-c593-4f63-b46a-bec35a4ca0ce · Kauno apygardos teismas: Tuo tarpu atsakovas nei gyvenant kartu, nei dabar niekada nesirÅ«pino Å¡iais dalykais. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, vaikai yra absoliučiai nekontroliuojami, nuolat žaidžia kompiuteriu, neruoÅ¡ia pamokų. Vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, nes vaikas gali norėti likti su tuo iÅ¡ tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (LAT 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2005). Å iai dienai susidarė tokia situacija, kad vaiko norai nėra aiÅ¡kÅ«s arba nulemti tėvo įtakos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1014-527/2015;proceso Nr. 2-34-3-01480-2014-2;procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 121.14; 122.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 13 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. ir atsakovo R. M. atskiruosius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-176-962/2015 pagal ieškovės D.

M. ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo (institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo – SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas) ir n u s t a t ė: I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė           IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 2–22, bylos Nr. 2-176-962/2015 dalis) atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokinio turto padalijimo.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: nepilnamečių vaikų M. ir M. M. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovo Å¡iems vaikams laikinÄ materialinį iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui atskirai po 600 Lt (173,77 Eur) periodinių iÅ¡mokų kiekvienÄ mėnesį, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Laikinųjų apsaugos priemonių – nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove – taikymo pagrįstumÄ ieÅ¡kovė grindė aplinkybėmis, kad vaikams gyvenant su atsakovu keliama grėsmė jų sveikatai, nes atsakovo draugės aplinkoje yra asmenų, sergančių sunkiomis užkrečiamomis ligomis, atsakovas vaikus palieka vienus be priežiÅ«ros (kelionės su drauge į IspanijÄ , dažnas buvimas E. Ž. namuose (duomenys neskelbtini)), vaikai pradėjo blogai mokytis – vaikų dienynuose nepatenkinami (2, 3, 4 ir pan.) pažymiai bei pastabos dėl nepasiruoÅ¡imo pamokoms, neatliktų namų darbų, neatsineÅ¡imo mokslo priemonių ir panaÅ¡iai, tėvui Å¡iuo metu rÅ«pi tik jo nauja draugė, be to, atsakovas nuteikinėja vaikus prieÅ¡ ieÅ¡kovę, taip juos dar labiau traumuodamas, visa tai neatitinka nepilnamečių vaikų interesų ir suteikia jiems tiek moralinį, tiek fizinį nesaugumÄ , dėl to vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su mama.

Atsižvelgdama į tai, jog praÅ¡o nustatyti laikinÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, o bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgai, be to, siekdama, kad abu tėvai prisidėtų prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir kad bÅ«tų užtikrintas kasdienių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas, ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams sÅ«nums laikinÄ iÅ¡laikymÄ . 2015-01-08 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarta nagrinėti teismo posėdyje 2015-01-20 14.00 val. raÅ¡ytinio proceso tvarka, įpareigojant institucijÄ teikiančiÄ iÅ¡vadÄ byloje pateikti iÅ¡vadÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iÅ¡klausant vaiko nuomonę. 2015-01-19 teisme gautame praÅ¡yme (t. 2, b. l. 54–57, bylos Nr. 2-176-962/2015 dalis) atsakovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: nepilnamečių vaikų M. ir M.

M. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su atsakovu, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡iems vaikams materialinį iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui atskirai po 600 Lt (173,77 Eur) periodinių iÅ¡mokų kiekvienÄ mėnesį iki bylos užbaigimo, lėšų valdytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovÄ . Atsakovas nurodė, kad nesutinka su laikinosios vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieÅ¡kove; paaiÅ¡kino, jog, kol vaikai nuo 2014-02-01 iki 2014 m. balandžio pabaigos gyveno su ieÅ¡kove, atsakovas jais nuolat rÅ«pinosi, mokėjo kiekvienÄ mėnesį po 500 Lt vaikų iÅ¡laikymui. 2014 m. balandžio pabaigoje vaikai patys išėjo gyventi pas atsakovÄ , nes buvo pavargę nuo gyvenimo su motina, nuolatinio iÅ¡gėrinėjimo ir Å¡meižto, kuris buvo nukreiptas prieÅ¡ atsakovo naujÄ draugę ir atsakovÄ .

Vaikai su juo gyvena ligi šiol, mama prie vaikų išlaikymo nuo 2014 m. balandžio mėnesio nėra prisidėjusi nei pinigais, nei jokia kita parama. Nei dabar, nei anksčiau ieškovė nerodo noro bendrauti su vaikais, dėl ko yra praradusi ryšį su savo vaikais. Be to, ieškovė ieškinyje klaidingai nurodo, kad atsakovo namuose dažnai būna K. Ž. Šis asmuo, kuris itin retai lankosi ten, kur gyvena vaikai, nėra savavališkai išėjęs iš gydymo įstaigos, o gydosi ambulatoriškai, jo liga nėra užkrečiama, vaikų sveikata yra patikrinta ir jokio pavojaus jai nėra.

Taigi vaikams yra sukurta teigiama, tinkama ir saugi aplinka. Pačios ieÅ¡kovės aplinka ir draugų ratas yra netinkamas ir asocialus, tokia aplinka vaikams yra pavojinga ir kelianti grėsmę, neleidžianti jiems socialiai normaliai vystytis ir rodanti labai blogÄ pavyzdį. IeÅ¡kovės argumentai apie vaikų nepriežiÅ«rÄ ir jų higienos bÅ«klę yra atmestini, kaip nepagrįsti ir neatitinkantys realybės. IÅ¡ tiesų bÅ«tent atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovės vaikus parsivežė blogos higienos bÅ«klės. IeÅ¡kovės pateikiami faktai apie rÅ«pinimÄ si vaikų mokslais, auklėjimu ir gerove neatitinka realybės. Atsakovas nuolat bendrauja su auklėtoja, dalyvauja visuose tėvų susirinkimuose.

Atsakovė nėra buvusi nė viename iÅ¡ jų. IeÅ¡kovės minimus korepetitorius visada samdydavo atsakovas ir jiems mokėdavo. Neatitinka realybės ir ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovas atostogauja Ispanijoje, palikdamas vaikus vienus. Atsakovas Ispanijoje buvo darbo reikalais, tuo metu vaikai buvo su atsakovo tėvais P. ir A. M., kurie nuolatos gyvena Å«kyje ir nuo vaikų gimimo jais rÅ«pinasi daugiau nei pati motina, todėl jie turi susiformavusį tvirtÄ ir stiprų ryšį. Vaikai su tėčiu turi tvirtÄ susiformavusį ryšį, vienas prie kito yra prisirišę.

Vyresnysis sÅ«nus Å¡iuo metu net nebendrauja su motina ir jokių ryÅ¡ių nepalaiko savanoriÅ¡kai, be to, jis yra nurodęs ir smurto atvejų, kai mama suduodavo dėl nežinomų priežasčių. IeÅ¡kovės požiÅ«ris į vaikų auklėjimÄ yra netinkamas, tÄ rodo pateikiamos nuotraukos, kuriose vaikai rÅ«ko kaljanÄ . Atsakovui žinoma, kad, jam nesant namuose ir nedarant jokios įtakos, pakankamai suaugę ir savo nuomones turintys vaikai Vaiko teisių apsaugos tarnybai iÅ¡sakė savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos su juo, taip pat apie ryšį su juo ir apie mamos netinkamÄ elgesį.2015-01-20 teisme gautuose ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (t.2, b. l. 99–102, bylos Nr. 2-176-962/2015 dalis) ieÅ¡kovė nurodė priežastis, kodėl, jos nuomone, vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tina nustatyti su ieÅ¡kove.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovo požiÅ«ris į vaikų auklėjimÄ ir tobulėjimÄ yra neatsakingas: atsakovas leidžia vaikams bendrauti su asmenimis, kurie serga atvira tuberkuliozės forma. K. Ž. dirba atsakovo Å«kyje, anksčiau valgydavo prie vieno stalo su vaikais. Vaikai nelanko mokyklos, nuolat žaidžia kompiuteriu. Atsakovas taip pat neruoÅ¡ia pamokų su vaikais, nesirÅ«pina, kad vaikai eitų į mokyklÄ pasiruošę. Tai patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai byloje: vaikų dienynų iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad nuo rugsėjo vaikų mokymosi rezultatai yra prasti, vaikai nelanko pamokų, vaikų charakteristikos iÅ¡ mokyklos, kuriose nurodyta, kad pas vaikus eilė nepateisintų nelankytų pamokų;

M. iÅ¡raÅ¡as apie gautas pastabas mokykloje. Vaikai sodyboje nuolat bÅ«na vieni – ieÅ¡kovė kiekvienÄ rytÄ mato, kad atsakovas grįžta iÅ¡ savo draugės namų (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu iki Å¡alių pradėjimo gyventi skyrium Å¡alims gyvenant kartu vaikais visada kaip ir įprasta rÅ«pinosi ieÅ¡kovė, t. y. padėdavo ruoÅ¡ti pamokas, rÅ«pinosi jų mokslais, korepetitoriais, iÅ¡leisdavo į mokyklÄ ir tikrindavo, ar vaikai eina į mokyklÄ , ar yra stropÅ«s ir pan. Jeigu gaudavo nusiskundimų iÅ¡ mokytojų, ieÅ¡kovė griežtai elgdavosi su vaikais.

Tuo tarpu atsakovas nei gyvenant kartu, nei dabar niekada nesirūpino šiais dalykais. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, vaikai yra absoliučiai nekontroliuojami, nuolat žaidžia kompiuteriu, neruošia pamokų. Vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (LAT 2005-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2005). Šiai dienai susidarė tokia situacija, kad vaiko norai nėra aiškūs arba nulemti tėvo įtakos.

Tuo metu, kai sÅ«nus lankosi pas ieÅ¡kovę, akivaizdu, kad jis myli mamÄ ir nori daugiau laiko pabÅ«ti su ja, tačiau susitikimu metu jis sako: „aÅ¡ negaliu bÅ«ti pas tave nors noriu“, „mama aÅ¡ tave myliu, bet negaliu bÅ«ti su tavim“. Atsakovas jau du kartus iki Å¡io karto buvo palikęs Å¡eimÄ . Tokie faktai tik patvirtina, kad atsakovo dorovė ir moralė nėra tinkama auklėti vaikus. Atsakovas visiems įrodinėja, kad ieÅ¡kovė yra alkoholikė ir netgi narkomanė. Tačiau tokie atsakovo teiginiai yra vertinami kaip Å¡meižtas.

Tai, kad ieÅ¡kovė yra tvarkinga, pareiginga, sÄ Å¾ininga ir atsakinga moteris ir mama, patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai byloje: eilė padėkų raÅ¡tų, kai dar Å¡alys gyveno kartu; ieÅ¡kovės charakteristikos iÅ¡ darbdavio, kaimo bendruomenės, savivaldybės – visi Å¡ie asmenys atsiliepia apie ieÅ¡kovę ypatingai teigiamai, kaip sÄ Å¾iningÄ , patikimÄ , visuomenės veikėjÄ , turinčiÄ nuolatinį darbÄ , tvarkingÄ , atsakingÄ , nuoÅ¡irdžiÄ ir pan. Å ie raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia visus atsakovo iÅ¡sakytus neigiamus žodžius ieÅ¡kovės atžvilgiu bei patvirtina, kad toks asmuo gali tinkamai pasirÅ«pinti vaikais ir yra pats geriausias kandidatas juos auginant ir auklėjant, nes yra pavyzdys.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė liko gyventi Å¡eimos bute, butas yra 3 kambarių, todėl vietos vaikams užtenka, yra raÅ¡omieji stalai, mokymosi priemonės ir kitos reikalingos priemonės, gyvenimas jau žinomoje aplinkoje su ieÅ¡kove teiktų daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi.Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ (t. 2, b. l. 58–59, bylos Nr. 2-176-962/2015 dalis), kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.Prienų rajono apylinkės teismas 2015-01-27 nutartimi (t. 2, b. l. 115–121, bylos Nr. 2-176-962/2015 dalis) ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nustatė laikinÄ jÄ nepilnamečių vaikų M. ir M.

M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu iki galutinio teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-176-962/2015, priteisė laikinÄ materialinį iÅ¡laikymÄ po 90 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečiams vaikams M. ir M. M. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-176-962/2015, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; atsakovÄ paskyrė priteisto laikino materialinio iÅ¡laikymo tvarkytoju uzufrukto teise.            Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatė, kad tarp Å¡alių yra susiklostę konfliktiÅ¡ki santykiai, vyksta ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo priteisimo. Kiekviena iÅ¡ Å¡alių kaltina viena kitÄ neužtikrinant vaikų poreikių, veikiant prieÅ¡ingai vaikų interesams ir pageidauja, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja, abi Å¡alys praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti laikinÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. IeÅ¡kovė savo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad atsakovas netinkamai rÅ«pinasi vaikais, nesirÅ«pina jų mokslais, auklėjimu, neužtikrina saugios, sveikos, palankios jų vystymuisi aplinkos, tinkamų gyventi, augti ir vystytis sÄ lygų, atsakovo netinkamu, nedoroviniu elgesiu, bloga jo reputacija bei tuo, kad atsakovas nuteikinėja vaikus prieÅ¡ motinÄ , įtakoja vaikų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos.

Atsakovas savo praÅ¡ymÄ dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iÅ¡ esmės motyvuoja ieÅ¡kovės nesirÅ«pinimu vaikais, ryÅ¡io su vaikais praradimu, vaikų noru gyventi su atsakovu, ieÅ¡kovės netinkamu elgesiu, girtavimu, vaikų nuteikinėjimu prieÅ¡ atsakovÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad abi Å¡alys labai myli vaikus, tačiau akivaizdu, kad Å¡alių tarpusavio santykiuose trÅ«ksta pagarbos, tolerancijos ir geranoriÅ¡kumo. M. ir M. nuo 2014-05-11 gyvena kartu atsakovu. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, teisės normas bei motyvus, atsižvelgęs į tai, jog vaikai nuo 2014-05-11 gyvena su tėvu, į vaikų norÄ gyventi su tėvu bei į tai, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje patvirtino, jog vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, kad, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiktų nepilnamečių interesus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ja, kadangi sÅ«nums yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos jų gyvenamojoje vietoje kartu su tėvu.

Nėra pagrindo teigti, kad vaikų norai neatitinka jų interesų. Teismo nuomone, ieÅ¡kovė neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra bÅ«tinas, nepateikė duomenų, patvirtinančių realiÄ jo sÅ«nų M. ir M. interesams kylančiÄ grėsmę, neįrodė, kad ateityje nebus galimybės įvykdyti priimto teismo sprendimo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, kad geri sÅ«nų ir motinos santykiai gali bÅ«ti ieÅ¡kovės puoselėjami remiantis bendravimo teise.

Dėl laikino materialinio iÅ¡laikymo nepilnamečiams M. ir M. M. priteisimo. Atsakovas prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečiams vaikams laikinÄ materialinį iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui atskirai po 173,77 Eur periodinių iÅ¡mokų kiekvienÄ mėnesį, lėšų valdytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovÄ . Teismas, atsižvelgęs į mažas 285 Eur (983,65 Lt) ieÅ¡kovės gaunamas mėnesio pajamas, nesant vaikų poreikių skaičiuotės, sprendė, jog minimaliems Å¡alių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti pakankama laikinojo materialinio iÅ¡laikymo suma yra 180 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, skiriama abiejų tėvų (kiekvieno – po 90 Eur kiekvienam vaikui) iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.

Teismas pažymėjo, kad, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisdamas laikinÄ jį materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams iÅ¡ esmės nesprendžiamas. Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio iÅ¡laikymÄ vertintinos iÅ¡nagrinėjus bylÄ .

                         II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai          Atsakovas atskirajame skunde (t. 2, b. l. 128–133, bylos Nr. 2-176-962/2015 dalis) praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutarties dalį, susijusiÄ su priteisto laikino iÅ¡laikymo dydžiu, ir jį padidinti, t. y. priteisti laikinÄ materialinį iÅ¡laikymÄ po 173,77 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečiams vaikams M. ir M.

M. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (atsakovÄ paskiriant priteisto laikino materialinio iÅ¡laikymo tvarkytoju uzufrukto teise), o likusiÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Formuojamoje praktikoje abiems tėvams yra numatyta pareiga lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo. Å iuo atveju teismas teisingai ir pagrįstai nustatė vaikų gyvenamÄ vietÄ su atsakovu, tačiau nepagrįstai bei neįvertinęs visų faktinių aplinkybių ir duomenų nustatė pernelyg maÅ¾Ä ir nepakankamÄ ieÅ¡kovės prisidėjimÄ prie vaikų iÅ¡laikymo.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė įpareigota kiekvienam vaikui kas mėnesį skirti tik 90 Eur (310,75 Lt). Toks teismo sprendimas suponuoja tiek teisinį, tiek finansinį tėvų nelygiateisiÅ¡kumÄ ir nelygiavertiÅ¡kumÄ , nes atsakovas privalės skirti dvigubai ar netgi trigubai daugiau lėšų siekiant patenkinti bÅ«tinuosius vaikų poreikius, padėti tinkamai ir pilnavertiÅ¡kai vystytis, tobulėti ir bręsti. Kitu atveju, jeigu atsakovas abiejų vaikų iÅ¡laikymui taip pat skirs tik 180 Eur (kiekvienam vaikui po 90 Eur) mėnesiui, nebus užtikrinami net vaikų bÅ«tinieji minimalÅ«s poreikiai, tokie kaip pietÅ«s mokykloje, maistas, higienos prekės, mokyklos reikmenys ir kita.

Prienų rajono apylinkės teismas 2015-01-08 nutartimi pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemonės ir areÅ¡tavo atsakovo turtÄ , įskaitant ir sÄ skaitos areÅ¡tÄ , todėl iÅ¡vis klausimas, kokiu bÅ«du tėvas dabartinėje situacijoje gali skirti pinigų vaikų iÅ¡laikymui ir ar realu, kol vyksta bylinėjimasis, iÅ¡laikyti vaikÄ , jam skiriant tik po 90 Eur per mėnesį. IÅ¡ atsakovo pateiktos detalizacijos, kuriÄ jis atliko remdamasis turėtomis iÅ¡laidomis nuo vaikų apsigyvenimo jo namuose, matyti, kad bÅ«tinosios iÅ¡laidos bÅ«tiniems poreikiams (neįtraukiant duomenų apie užklasinius užsiėmimus, bÅ«relius, vitaminus, maisto papildus, interneto bei telefono paslaugas) patenkinti vienam vaikui mėnesiui sudaro 378 Eur (1 305,16 Lt), o teismo 2015-01-27 nutartimi vienam vaikui abu tėvai turėtų skirti per mėnesį tik 180 Eur (621,50 Lt).

Tokiu atveju ne tik, kad nebus užtikrinti augančio vaiko interesai ir poreikiai, tačiau bus iÅ¡imtinai vadovaujamasi tik ieÅ¡kovės interesais. Tokia teismo 2015-01-27 nutartis nukrypsta nuo suformuotos LAT praktikos ir pažeidžia tiek vaikų, tiek atsakovo teisėtus lÅ«kesčius ir interesus. Å iuo atveju susidaro tokia situacija, kad mama vienam vaikui skirs tik 90 Eur (310,75 Lt), o tėtis, siekdamas suteikti tinkamÄ ir pilnavertę aplinkÄ vaikams, privalės vieno vaiko turimoms mėnesinėms iÅ¡laidoms skirti net 288 Eur (994,40 Lt), siekiant padengti bent minimaliai bÅ«tinuosius vaikų poreikius.

Vadovaujantis visomis, t. y. tiek bÅ«tinosiomis, tiek papildomomis iÅ¡laidomis, atsakovo skiriamos vaikų iÅ¡laikymui lėšos palyginti su ieÅ¡kovės skiriamomis iÅ¡laidomis bus kelis kartus didesnės. Tai rodo teisinį nelygiateisiÅ¡kumÄ , kai ieÅ¡kovė prie vaikų iÅ¡laikymo prisidės ypatingai minimaliai, o atsakovas – žymiai ženkliau. Tokia situacija yra nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka, nes tėvams yra nustatyta pareiga savo vaikus iÅ¡laikyti lygiomis dalimis skiriant lėšas ir iÅ¡imtinai vadovaujantis savo vaikų, o ne savo gerove.

Susiklosčiusiuose santykiuose tokio teisinio reglamentavimo nėra laikomasi. Atsižvelgiant į tai, jog teismas 90 Eur išlaikymo dydį nustatė, nurodęs, jog nėra pateikta vaikų poreikių skaičiuoklė, bei į teismų praktikoje suformuluojamus kriterijus ir reikalavimus bei minimalų orientacinį vaikų išlaikymo dydį mėnesiui, atsakovas pateikė vaikų poreikių skaičiuoklę, kuri sudaryta vadovaujantis vaikų gerove, jų poreikiais, siekiu, kad jie tinkamai vystytųsi, augtų ir taptų pilnaverte visuomenės dalimi.

Vaikų poreikių skaičiuotė anksčiau nebuvo pateikta, nes praÅ¡oma suma vaikų iÅ¡laikymui buvo nedidelė, t. y. 173,77 Eur (600 Lt), atsižvelgiant į realias iÅ¡laidas vaiko poreikiams, kurios ženkliai didesnės ir kokį iÅ¡laikymÄ skyrė atsakovas. Taip pat teikti iÅ¡samios detalizacijos nebuvo pagrindo, kadangi atsakovas prašė analogiÅ¡kos sumos, kuriÄ ieÅ¡kovė, įvertindama vaikų iÅ¡laikymui skiriamas lėšas, nurodė priteistinÄ iÅ¡ atsakovo. Å iuo atveju, siekiant pagrįsti faktÄ , kad 90 Eur (310,75 Lt) vienam vaikui per mėnesį skirtina suma yra per maža bei nepatenkina net minimaliai jų bÅ«tinųjų poreikių, pateikiama vaikų iÅ¡laidų lentelė, kurioje atsispinti atsakovo skiriamos lėšos vaikų iÅ¡laikymui.

Nurodytina, kad atsakovo praÅ¡oma iÅ¡ vaikų motinos priteisti suma yra ženkliai mažesnė nei reikiama vaikų poreikiams patenkinti, tačiau praÅ¡oma tik ta suma, kuriÄ ieÅ¡kovė pati nurodė galinti teikti vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį, atsižvelgiant į jos iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ . Å iuo atveju, atsižvelgiant į žemiau pateiktÄ vaikų poreikių skaičiuoklę bei poreikius, bendra abiejų tėvų skiriama suma vienam vaikui turėtų bÅ«ti 347,54 Eur (1 200 Lt), kiekvienam iÅ¡ tėvų skiriant po 173,77 Eur (600 Lt).

IÅ¡ pateikto vaikų poreikių detalizavimo matyti, kad 90 Eur (310,75 Lt) suma niekaip negali patenkinti net minimalių bÅ«tinųjų vaikų poreikių, todėl tokia teismo nutartimi yra pažeidžia tiek vaikų interesai, tiek ir teisė į saugiÄ , aprÅ«pintÄ ir patikimÄ aplinkÄ . 2015-01-27 nutartimi teismas iÅ¡imtinai vadovaujasi tik mamos interesais, neatsižvelgdamas į vaikų poreikius, interesus ir tinkamÄ vystymÄ si. Teismas nepateikia jokių pagristų iÅ¡vadų ar argumentų bei todėl klaidingai preziumuoja, kad ieÅ¡kovės pajamos yra mažos.

Å iuo atveju teismas nevertina faktinių aplinkybių visumos ir priima nepagrįstÄ ir nelogiÅ¡kÄ sprendimÄ . Teismas 2015-01-27 nutartyje nurodo, kad ieÅ¡kovės pajamos yra mažos, kurios sudaro 285 Eur (985,65 Lt). Teismas klaidingai ir nepagrįstai konstatuoja ieÅ¡kovės pajamų dydį, kadangi neįvertina, kad ieÅ¡kovė turi nuosavÄ Å«kininko Å«kį, kuriame Å«kininkauja ir vykdo realiÄ veiklÄ . Remiantis byloje jau pateiktais duomenimis, t. y. Å«kio/asmens istorijos paieÅ¡kos rezultatais, ieÅ¡kovės Å«kis veikia ir vykdo realiÄ veiklÄ nuo 2008-08-26 iki dabar. 2014-07-01 žemės Å«kio ir kaimo verslo valdų registro informacinės sistemos duomenis, ieÅ¡kovės valdomos valdos ekonominis dydis yra 0.70 EDV, o toje pačioje sistemoje pateiktais deklaracijų duomenis, ieÅ¡kovė yra pateikusi tris pasėlių deklaracijas, iÅ¡ kurių dvi yra užregistruotos, o viena yra nagrinėjama bei naudmenų bendras plotas yra 71,47.

Taigi teigti, kad jos pajamas sudaro tik gaunamas atlyginimas, neatsižvelgus į nuosavo Å«kio teikiamas pajamas, yra klaidinga ir nelogiÅ¡ka. Reikia atitinkamai įvertinti visas ieÅ¡kovės gaunamas pajamas. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovė turi daug nekilnojamojo turto, t. y. sodybÄ ir butÄ . Å ie nuosavybės teise priklausantys nekilnojami daiktai nėra areÅ¡tuoti ar įkeisti, todėl galima preziumuoti, kad ieÅ¡kovė jokių įsipareigojimų neturi (įrodymus ir informacijos patvirtinimÄ pateikė pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje).

Paminėtina, kad atsakovas prašė vaikų iÅ¡laikymui nustatyti analogiÅ¡kÄ sumÄ , kuriÄ atsakovė prašė priteisti jai. Å is faktas leidžia teigti, kad ieÅ¡kovė manė galinti skirti tokiÄ sumÄ , nes tėvai savo vaikams iÅ¡laikymÄ skiria vienodomis ir lygiomis dalimis. PraÅ¡ydama priteisti 173,73 Eur (600 Lt), ieÅ¡kovė įrodė faktÄ , kad gali ir iÅ¡gali vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį skirti tokį iÅ¡laikymÄ . Taip pat paminėtina, kad atsakovas praÅ¡o bÅ«tent analogiÅ¡kÄ sumÄ , t. y. nurodytÄ ieÅ¡kovės, nors, kaip matyti iÅ¡ pateikto poreikių apskaičiavimo, augančių vaikų poreikiai yra žymiai didesni.

Atsakovas praÅ¡o mažesnės sumos, manydamas, kad ieÅ¡kovė iÅ¡gali mokėti savo nurodytÄ iÅ¡laikymo sumÄ vaikams, nes pati iÅ¡laidas vaikų iÅ¡laikymui savo pateiktame ieÅ¡kinyje ir nustatė.         IeÅ¡kovė atskirajame skunde (bylos Nr. 2-176-962/2015 dalies t. 2, b. l. 136–140) praÅ¡o panaikinti 2015-01-27 Prienų rajono apylinkės teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: nepilnamečių vaikų M. ir M. M. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

IeÅ¡kovės teigimu, teismas iÅ¡ esmės rėmėsi tik Vaikų teisių apsaugos skyriaus duota iÅ¡vada ir prie jos pridėtais dokumentais (vaikų raÅ¡ytine nuomone), tačiau visiÅ¡kai nepasisakė, apie ieÅ¡kovės pateiktus argumentus bei raÅ¡ytinius dokumentus dėl to, kad, nustačius vaikų gyvenamÄ vietÄ su tėvu, kyla grėsmė vaikų vystymuisi, mokymuisi, sveikatai bei ugdymui. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neužtikrina vaikų materialinės, socialinės ir psichologinės aplinkos, todėl vaikų gyvenamoji vieta negali bÅ«ti nustatyta su atsakovu.

Teismas turėjo vertinti visų aplinkybių ir įrodymų visumÄ , o vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ vertinti tik kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, nesuteikiant Å¡iai iÅ¡vadai specifinės prioritetinės reikÅ¡mės. Teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė apie ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus: apie vaikų labai suprastėjusius mokymosi rezultatus (įvertinant, kad vyresnysis vaikas Å¡iuo metu yra dvyliktokas) (t. 1, b. l. 148, 149, t. 2, b. l 162–169), apie eilę gaunamų pastabų iÅ¡ mokytojų (t. 1, b. l. 150, t. 2, 174), apie nuolat vaikų praleidžiamas pamokas (t. 2, b. l. 162–172), apie tai, kad vaikai bendrauja su atvira tuberkuliozės forma sergančiu asmeniu, kuris dirba Å«kyje kartu su vaikais, apie tai, kad vaikas yra neprižiÅ«rėtas (t. 2, b. l. 173).

Tai, kad vaikais yra nesirūpinama, byloja ir mokytojų duodamos pastabos mokykloje. Taigi teismas visiškai nepagrįstai pasisakė, jog ieškovė neįrodė faktų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Teismo išvada, jog laikinos vaikų gyvenamos vietos nustatymas su atsakovu geriau atitinka nepilnamečių vaiku interesus, paremta nepagrįsta vaikų teisių apsaugos pažyma, kurioje vaikai nurodė, kad vaikai nori gyventi su tėčiu. Visgi teismas tokios savo išvados nepagrindžia ir nemotyvuoja, t. y. nenurodo, kokius vaikų interesus geriau atitinka vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu.

Å iai dienai akivaizdu, kad vaikai gyvendami su atsakovu nelanko mokyklos, gauna tik prastus pažymius, nuolat praleidinėja pamokas. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės nurodytus argumentus, kad jai nerimÄ kelia vaikų sveikatos apsauga, kadangi, kiek ieÅ¡kovei yra žinoma, atsakovas bendrauja ir didelę laiko dalį leidžia su savo drauge E. Ž. ir jos giminaičiais, kurie galimai serga tuberkulioze, Å¡ioje aplinkoje bÅ«na ir sutuoktinių vaikai, kuriems yra tiesioginė grėsmė užsikrėsti Å¡ia pavojinga liga.

Kauno Romainių tuberkuliozinės ligoninės administracijos buvo nurodyta, kad K. Ž. jau keletÄ kartų (2013-03-26, 2014-07-13–2014-08-14) gydėsi Å¡ioje ligonėje ir jo sveikatos bÅ«klė yra sunki (atvira tuberkuliozės forma), nes jis nebaigęs gydymo kurso iÅ¡vyko (galimai pabėgo) iÅ¡ ligoninės. BÅ«tent tokio asmens dažnas bendravimas su vaikais bei sėdėjimas prie vieno stalo tiesiogiai keltų pavojų jų sveikatai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡is vaikų sveikatai keliantis grėsmę asmuo dirba atsakovo Å«kyje.

Å is ieÅ¡kovės nerimas yra pagrįstas, kadangi, kiek žinoma ieÅ¡kovei, atsakovo draugės Å¡eimoje tuberkulioze serga atsakovo draugės E. Ž. mama ir kiti artimieji giminaičiai. Dėl K. Ž. atviros tuberkuliozės formos į teismÄ yra pateikti visi raÅ¡ytiniai įrodymai. Dėl jo gyvenimo Å«kyje pažymėtina, kad tokias ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes gali patvirtinti liudytojai arba teismas Å¡iuos duomenis galėjo iÅ¡sireikalauti iÅ¡ atsakovo arba atitinkamų įstaigų. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡is asmuo dirba Å«kyje, kiek žinoma 2014 metų pradžioje buvo oficialiai įdarbintas, Å¡iÄ informacijÄ teismas galėjo patikrinti savarankiÅ¡kai, tačiau to nepadarė.

Teismas dėl Å¡ių ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų dėl grėsmės vaikų sveikatai, dėl mokymosi rezultatų visai nepasisakė ir jų netyrė. Å iuo atveju iÅ¡ pateiktų įrodymų ir Vaikų teisių skyriaus iÅ¡vados matyti, kad vaikų gyvenamoji vieta (atsižvelgiant į buitį, gyvenamÄ plotÄ , vaikams suteiktas sÄ lygas) gali bÅ«ti nustatyta tiek su ieÅ¡kove, tiek su atsakovu, nes jų gyvenimo sÄ lygos yra tinkamos vaikams augti ir mokytis. Visgi, teismas kaip vienÄ iÅ¡ motyvų nurodo tai, kad vaikams yra geriau gyventi su atsakovu, nes vaikai su juo gyvena kurį laikÄ .

Nors teismas visiÅ¡kai nepasisako apie tai, kad ieÅ¡kovė intensyviai stengiasi bendrauti su vaikais (Žr. 2015-01-23 ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai (foto nuotraukos iÅ¡ rugsėjo 1-osios Å¡ventės, t. 2, b. l. 147–161) ir ryÅ¡ys dėl to nėra prarastas. Vadovaujantis tokiu teismo motyvu, teismas, spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos klausimÄ iÅ¡ esmės, taip pat galės remtis ta aplinkybe, kad vaikai dėl nustatytos laikinosios gyvenamosios vietos su atsakovu ilgiau gyvena su juo, todėl jų ir nuolatinė gyvenamoji vieta turi bÅ«ti nustatyta su juo.

Tiek vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė duodama iÅ¡vadÄ , tiek teismas nenagrinėjo aplinkybių, ar vaikai pakankamai brandÅ«s, nesiaiÅ¡kino, dėl ko susidarė tokia vaikų nuomonė, ar vaikų nuomonė neprieÅ¡tarauja vaikų interesams, neanalizavo vaikų prisiriÅ¡imo prie abiejų tėvų laipsnio ir kt., todėl prisiėmė nepagrįstÄ sprendimÄ tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ vaikų laikinÄ gyvenamÄ vietÄ nustatyti su juo. Teismas nevertino eilės ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (t. 1, b. l. 168, 169, 170, 171, 172, 173, t. 2, b. l. 170 ir kt.), kurie patvirtina, kad ieÅ¡kovė yra pareiginga, atsakinga ir nepriekaiÅ¡tingos reputacijos moteris (prieÅ¡ingai nei bando parodyti atsakovas), todėl ji kaip asmenybė yra tinkama auklėti ir auginti vaikus bei sukurti jiems tinkamÄ psichologinę, socialinę ir kitokiÄ aplinkÄ .

Teismas taip pat nevertino atsakovo kaip asmens, t. y. jo nuostatų, moralinių ir kitų normų, jo nuostatų apie mokslo reikÅ¡mę (pažymėtina, kad atsakovas net neturi vidurinio iÅ¡silavinimo, nes, pasak jo, mokslas ir iÅ¡silavinimas nėra reikalingas). Atsakovo tam tikros vertybės ir nuostatos taip pat turi didelę įtakÄ vaikų vystymuisi. Atsakovas apskritai mažai rÅ«pindavosi vaikais, dažnai linksminasi, vartoja alkoholį (foto nuotraukos pateiktos su 2015-01-23 ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, t. 1, b. l. 156, 157), vaikus palieka dažnai vienus namuose (t. 1, b. l. 158, 159, 160), nes didžiÄ jÄ dalį laiko leidžia su savo nauja mylimÄ ja tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, nuolat pas jÄ nakvoja.

Kita vertus, žmogus, kuris bÅ«damas dar santuokoje vieÅ¡ai visiems rodosi ir gyvena su kita moterimi, vaikams taip pat formuoja pažiÅ«ras į moteris, Å¡eimÄ , Å¡eimos svarbÄ , vertybes, iÅ¡tikimybę ir kitus moralines nuostatas.         Atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atsakovas (bylos Nr. 2-176-962/2015 dalies t. 2, b. l. 149–154) praÅ¡o teismo 2015-01-27 nutartį palikti nepakeistÄ , atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas nurodo, kad teismas vertino visÄ Ä¯rodymų visumÄ , tačiau suteikdamas atitinkamÄ nežymų prioritetiÅ¡kumÄ Vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadai, kadangi Å¡iuo atveju ji turi atitinkamÄ kompetencijÄ , nėra įtakojama jokių iÅ¡orinių veiksnių, nes siekia tik iÅ¡imtinai vaiko gerovės ir jo interesų iÅ¡saugojimo, neatsižvelgdama nei į vienos Å¡alies, o tik į vaikų interesus.

Å i institucija vykstančiame procese turi didžiausiÄ kompetencijÄ atsakant į klausimus, susijusius su vaikų gerove. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kuriuos teismas, priimdamas 2015-01-27 nutartį, kaip ieÅ¡kovė nurodo, turėjo vertinti, kadangi visi pateikti ieÅ¡kovės argumentai nebuvo paremti jokiais pagrįstais ir tinkamais įrodymais arba apskritai iÅ¡liko tik ieÅ¡kovės pamÄ stymų bei pasamprotavimų lygmenyje. Pažymėtina, kad kaip tik ieÅ¡kovės pateikti pokalbiai, kuriuose dalyvavo ji ir Å¡alių jaunesnysis sÅ«nus M., įrodo, kad ieÅ¡kovė yra praradusį emocinį ir socialinį ryšį su vaikais, kad jai nėra draudžiama bendrauti su vaikais ir kad ji tai daro kada tinkama ir kaip tik nori.

IÅ¡ susiraÅ¡inėjimų matyti, kad bendravimas vyksta nuolatos ir atsakovas jiems neturi jokios įtakos ir nesistengia jos daryti. Taip pat pačios ieÅ¡kovės pateiktuose programos „Skype“ pokalbiuose atsispindi ir aplinkybė, kad vaikas pats sprendžia, ar nori vykti pas mamÄ , ar ne. Nei viename pokalbyje jaunesnysis sÅ«nus nenurodo, kad jam reikia atsiklausti tėčio ar jis negali atvykti, nes tėtis neleidžia, atvirkščiai, visuose pokalbiuose nurodoma, kad sprendimÄ atvykti ar ne priims pats ir kai norės, tada atvyks.

Aplinkybę, kad tėtis nedraudžia bendrauti su vaikais, ieÅ¡kovė pati patvirtino ir kalbėdama su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais, kurių iÅ¡vadoje ji nurodė su vaikais bendraujanti retai. Atsakovas jaunesnį sÅ«nų M. kartÄ per mėnesį atveža į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Motina su sÅ«numi praleidžia kartais visÄ dienÄ , kartais visÄ savaitgalį. Jos teigimu, praleidžiamas su sÅ«numi laikas priklauso nuo jo noro, su M. kasdien bendrauja telefonu, informacinio ryÅ¡io priemonėmis.

Su vyriausiuoju sÅ«numi bendrauja minimaliai, susitikę pasisveikina, tačiau sÅ«nus nelanko jos namuose, pas jÄ nesisvečiuoja, nerodo noro bendrauti su ja. Visgi, tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir atskirajame skunde ieÅ¡kovė iÅ¡dėsto visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes ir nurodo, kad atsakovas jai draudžia nuolatos bendrauti su vaikais, nors, kaip pati teigia vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, Å¡iuo metu bendravimo tvarka yra nustatyta iÅ¡imtinai pagal vaikų poreikius bei norus, o atsakovas netgi pats atveža jai jaunesnįjį sÅ«nų M.

į ieÅ¡kovės namus. Kyla pagrįsta abejonė, kaip asmuo, draudžiantis pasimatyti su vaiku, gali pats jį atvesti į ieÅ¡kovės namus ir pasiimti tik pagal berniuko poreikį ir norius. IeÅ¡kovės teiginiai apie prastÄ vaikų mokymÄ si yra aplinkybės, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. IeÅ¡kovė kaip įrodymÄ pateikia vaikų elektroninių dienynų kopijas, tačiau pažymėtina, kad Å¡iuose dienynuose yra paryÅ¡kinami tik tie pažymiai, kuriai yra žemesni, taip sumenkinant kitus puikus įvertinimus, kadangi žvelgiant į dienynÄ sukuriamas įspÅ«dis, kad visi pažymiai yra tik nepatenkinami.

Atsakovas pažymi, kad vaikų mokymasis Å¡iuo metu yra ypatingai pagerėjęs, nes 2014 m. balandžio mėnesį, kai vaikai savo noru sugrįžo gyventi pas tėtį, jų pasiekimų situacija buvo labai prasta. IeÅ¡kovė net nuolatos raginama auklėtojos nesugebėjo vaikams nupirkti bÅ«tinų pratybų. Kai bendri sutuoktinių vaikai grįžo gyventi pas tėtį, jaunesniajam sÅ«nui M. jau grėsė kurso kartojimas, tačiau atsakovas dėjo labai dideles pastangas, t. y. samdė korepetitorius, pats daug dirbo su berniuku, ko pasėkoje berniukas buvo sėkmingai perkeltas į kitÄ klasę (Å¡ias aplinkybes gali patvirtinti M. auklėtoja).

Å iuo metu M. pažymiai yra patenkinami, vaikas mokykloje vertinamas teigiamai (tai įrodo pačios ieÅ¡kovės pateikta vaiko charakteristika iÅ¡ berniuko mokyklos), kaip ir jo vyresnysis brolis M. (charakteristika taip pat pateikta ieÅ¡kovės). Taip pat yra pateikiami M. elektrinio dienyno iÅ¡raÅ¡ai, kuriuose atsispindi berniuko padaryta ypatingai didelė pažanga. Pateiktuose dienynuose puikiai matoma, kad pažymių vidurkis yra žymiai didesnis ir berniukas toliau daro didelę pažangÄ , o Å¡i pažanga yra pastebima tuo laikotarpiu, kaip berniukas apsigyveno pas tėtį.

Vyresnysis sÅ«nus Å¡iais metais dar nėra gavęs jokio įvertinimo. Berniukų auklėtojos neturi nusiskundimų vaikais, o atsakovas nuolatos bendrauja su jomis ir dalyvauja visuose tėvų susirinkimuose. IeÅ¡kovė, kuri nurodo, kad nuolatos ir aktyviais veiksmais bendrauja su mokyklos atstovais, net nežino, kuriuo metu ir kuriÄ dienÄ vyks tėvų susirinkimas, kuris yra pagrindinė priemonė siekiant sužinoti apie vaikų rezultatus bei pasiekimus mokykloje ir stengiantis atsižvelgus į auklėtojos nuomonę, jiems padėti siekti geresnių rezultatų.

Å iuo atveju berniukas yra atsakingesnis už ieÅ¡kovę, kadangi pats savo iniciatyva domisi, ar mama vyks į susirinkimÄ . Nesuprantama ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, kuri atskirajame skunde iÅ¡reiÅ¡kia didelį susirÅ«pinimÄ vaikais ir jų mokslais, nes, pasak jos, jie nelanko mokyklos, neruoÅ¡ia pamokų, o tėtis neskatino Å¡io proceso, ko pasėkoje vaikai galimai gali net nebaigti mokyklos, pati nevyksta į tėvų susirinkimÄ , kad sužinotų visÄ informacijÄ bei esamÄ situacijÄ iÅ¡ auklėtojos, o leidžia vykti tik tėčiui, kuris, pasak jos, tinkamai nesirÅ«pina vaikais bei jų mokslais ir leidžia nelankyti mokyklos.

Pažymėtina, kad abiems tėvams atvykti į susirinkimÄ nėra draudžiama, o kaip tik skatinama. Atsakovas pažymi, kad vaikai yra vertinami teigiamai ir jų lankomo Prienų rajono savivaldybės kÅ«no kultÅ«ros ir sporto centro direktoriaus A. D., kuris nurodo, kad M. ir M. lanko Prienų KKSC vykstančias bokso treniruotes, kurios vyksta pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 17:00 val., treniruočių nepraleidinėja, yra žingeidÅ«s ir paklusnÅ«s, daro sportinę pažangÄ .

Ä® Å¡ias treniruotes juos nuveža ir pasiima tėtis, rÅ«pindamasis jų pažanga ir tobulėjimu. IeÅ¡kovės dėstomos aplinkybės, kuriose teigiama, kad atsakovo draugės E. Ž. artimieji, t. y. mama A. Ž. ir brolis K. Ž., serga tuberkulioze ir kad vaikams yra ypatingai nesaugu bÅ«ti Å¡ioje aplinkoje, yra neatitinkančios realybės, niekuo nepagrįstos bei atitinkamai Å¡meižiančios E. Ž. Å¡eimÄ . Tokiais veiksmais ieÅ¡kovė stengiasi suklaidinti teismÄ ir pateikia realybės neatitinkančias faktines aplinkybes.

Å iuos ieÅ¡kovės teiginius paneigia 2014-10-27 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ A. Ž. medicinos dokumentų, kuris patvirtina, kad ji neserga tuberkulioze. Tai pat pateikiama ir K. Ž. 2015-01-20 iÅ¡duota medicininė pažyma Nr. 18, kurioje nurodoma, kad jo tuberkuliozės forma nėra atvira, ko pasėkoje nėra pavojinga aplinkiniams bei nėra užkrečiama. Teismas atitinkamai įvertino visus pateiktus Å¡alių įrodymus bei atitinkamai nežymiai prioritetiÅ¡kai iÅ¡skyrė Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateiktÄ iÅ¡vadÄ .

Tokie veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, kadangi Vaikų teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vada turi ypatingÄ reikÅ¡mę procese, kuriame sprendžiami klausimai dėl vaikų gerovės. Å i tarnyba nėra suinteresuota bylos baigtimi, kaip proceso Å¡alys, o iÅ¡imtinai vadovaujasi vaikų gerove ir interesais. Ji turi kompetencijÄ spręsti, ar vaikai yra pakankamai subrendę ir tinkamai gali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę. Å iuo atveju Vaikų teisių apsaugos tarnyba tinkamai ir pagrįstai įvertino tiek vaikų gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , tiek jų pačių nuomonę.

Pažymėtina, kad vaikai gyvena su abiem tėvais atskirai ir gali pateikti pagrįstÄ ir tinkamÄ nuomonę, su kuriuo iÅ¡ tėvų jiems yra geriau gyventi. Nėra logiÅ¡ki bei pagrįsti atsakovės argumentai, kad pateikta iÅ¡vada yra netinkama, nes buvo atlikta skubotai ir su vaikais pabendravus vos kelias minutes. Å iuo metu vaikai gyvena su atsakovu, todėl ir vaikų apsaugos tarnybos darbuotojų pokalbis vyko atsakovo namuose, todėl nėra aiÅ¡ku, kokiais argumentais bei įrodymais remdamasi ieÅ¡kovė teigia, kad bendravimas su vaikais buvo netinkamas ir neiÅ¡samus, jeigu ji net nedalyvavo Å¡iame susitikime ir nežino, kaip detaliai tai vyko.

Å ie atsakovės argumentai yra vertinami kaip teismo klaidinimas. Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas nuolat keliauja ir vaikus palieka vienus bei girtauja. Å ie teiginiai yra neatitinkantys realybės ir neapgrįsti. Pažymėtina, kad atsakovas buvo į užsienį iÅ¡vykęs tik vienÄ kartÄ kelioms dienoms ir tai darė darbo reikalais. Tuo metu, kai atsakovo nėra namuose, vaikais visada besÄ lygiÅ¡kai ir tinkamai rÅ«pinasi atsakovo tėvai, kurie gyvena kartu ir Å¡iuo metu yra pensijoje, todėl nuolatos bÅ«na namuose ir padeda sÅ«nui prižiÅ«rėti anÅ«kus, todėl ieÅ¡kovės argumentai neatitinka realybės. Paminėtina, kad ieÅ¡kovė gyvena viena ir visÄ dienÄ iki 17.00 val. bÅ«na darbe, todėl berniukai nuolatos bÅ«tų vieni, ji jų negalėtų nei nuvesti, nei pasiimti tiek iÅ¡ mokyklos, tiek ir iÅ¡ nuolat vykstančių treniruočių.

Taip pat ji dažnai dirba viršvalandžius ir grįžta vėliau nei 17.00 val., tokiu atveju vaikų interesai nebus tinkamai užtikrinti, nes ji nepadės jiems paruošti namų darbų ir padėti pasiruošti rytdienos pamokomis. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas nuolat girtauja, yra paneigiama atsakovo charakteristika ir jo darbo rezultatais, t. y. sukurtu ūkiu bei padėkomis. Asmuo, kuris piktnaudžiauja alkoholiu, negalėtų išlaikyti, puoselėti ir plėsti gyvulininkystės šakos ūkio, kurio specifika pasižymi nuolatine priežiūra, tęstiniu darbu bei rezultatais.

Piktnaudžiaujant alkoholiu, tai įtakotų Å«kio nepriežiÅ«rÄ , Å«kis žūtų, o Å¡iuo metu Å«kio apimtis ir veikla yra plečiama bei nuolatos yra gaunamos pagyros bei padėkos už aktyviÄ ir atsakingÄ veiklÄ . Pateiktoje Prienų rajono savivaldybės administracijos 2015-02-10 Nr. (753 )-R3-2015/149 Å«kininko R. M. charakteristikoje nurodoma, kad jis pavyzdingas, darbÅ¡tus ir pareigingas Å«kininkas. IeÅ¡kovės elgesys yra prieÅ¡ingas, nes 2015-02-04 atskirajame skunde žemina atsakovÄ dėl jo iÅ¡silavinimo ir teigia, kad jis negali auginti tinkamai vaikų, nes atitinkamo mokslinio laipsnio įgijimas parodo jo moralinių ir kitų tinkamų įsitikinimų nebuvimÄ .

Toks elgesys žemina atsakovÄ ir formuoja ieÅ¡kovės neigiamÄ charakteristikÄ , kuri Å¡iais savo veiksmai įrodo, kad nėra tinkama auginti vaikus, nes nesilaiko tinkamo ir mandagaus elgesio.Atsiliepime į atsakovo atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė (bylos Nr. 2-176-962/2015 dalies t. 2, b. l. 164–166) praÅ¡o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutarties dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti laikinÄ materialinį iÅ¡laikymÄ po 90 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagrįstai vertino ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį ir, atsižvelgdamas į mažas 285 Eur (983,65 Lt) ieÅ¡kovės gaunamas mėnesio pajamas, nutarė skirti laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 90 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

LAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. CK 3.192 str. 3 d. nurodyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Byloje buvo pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės gaunamas mėnesio pajamas. Atsakovo argumentas, kad teismas neįvertino ieÅ¡kovės turimo nuosavo Å«kio ir iÅ¡ jo gaunamų pajamų, yra nepagrįstas. Vien tai, kad ieÅ¡kovė savo vardu turi įregistravusi nuosavÄ Å«kį, nereiÅ¡kia, kad jis veikia pelningai ir iÅ¡ jo yra gaunamos pajamos.

Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad priteistas laikino iÅ¡laikymo dydis suponuoja teisinį nelygiateisiÅ¡kumÄ , nes ieÅ¡kovei suponuojama pareiga prie vaikų iÅ¡laikymo prisidėti ypatingai minimaliai, o atsakovui – žymiai ženkliau. Negalima sutikti ir su atsakovo teiginiu, kad dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nebegali skirti lėšų savo ir vaikų iÅ¡laikymui. Å is teiginys yra deklaratyvaus požymio argumentas, kadangi vykdant Å«kinę veiklÄ , kaip verslo objektÄ , asmuo neturi tapatinti savo asmeninio pragyvenimo kartu su Å«kinės veiklos lėšomis.

Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neturės galimybės skirti pakankamai lėšų vaikų iÅ¡laikymui ir yra bÅ«tina padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį. Nesant kitų byloje pateiktų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį negalima teigti, kad teismo priteistas laikinas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams yra neproporcingas tėvų turtinei padėčiai ir turėtų bÅ«ti pakeistas. Atsakovas lentelėje atskirajame skunde nurodo vienam vaikui per mėnesį skiriamas lėšas, tačiau nepateikia jokių kvitų, čekių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų Å¡ių iÅ¡laidų realumÄ ir pagrįstumÄ .

Atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė mažesnį laikino iÅ¡laikymo dydį, nei ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti 173,73 Eur iÅ¡laikymo suma, yra nepagrįstas. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad laikino iÅ¡laikymo dydis nebÅ«tinai turi bÅ«ti lygus praÅ¡omam priteisti iÅ¡laikymui. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti nuolatinį ir nepertraukiamÄ iÅ¡laikymo vaikui teikimÄ , iki teismas priims galutinį sprendimÄ ir priteis nuolatinį iÅ¡laikymo dydį. Å is laikino iÅ¡laikymo priteisimas ne visais atvejais yra ir gali bÅ«ti adekvatus praÅ¡omam priteisti iÅ¡laikymo dydžiui, kai nėra aiÅ¡ku, koks iÅ¡laikymas bus teikiamas vaikui atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, įskaitant ir atsakovo turtinę padėtį.

IeÅ¡kovė mano, kad esamoje proceso stadijoje Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutartis ta apimtim, kuri susijusi su teismo nustatytu vaikų iÅ¡laikymo dydžiu, yra teisėta ir pagrįsta. Laikino iÅ¡laikymo dydis pagrįstai priteistas po 90 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, kadangi ieÅ¡kovės gaunamos mėnesinės pajamos yra mažos 285 Eur (983,65 Lt). Atsakovo atskirajame skunde pateikta vienam vaikui per mėnesį skiriama lėšų suma nepagrįsta jokiais įrodymais, taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir jo turtinę padėlį, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡ dalies pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutarties dalį, susijusiÄ su priteisto laikino iÅ¡laikymo dydžiu, ir jį padidinti.          Atsakovas 2015-03-27 pateikė teismui 2015-03-23 papildomÄ informavimÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovė tinkamai neatlieka teismo nustatytos pareigos, nes nuo teismo nutarties priėmimo ieÅ¡kovė atliko tik vienÄ mokėjimÄ .

Šie ieškovės veiksmai vertinami ypatingai neigiamai, kaip aplaidumas ir nerūpestingumas, nes nustatytas vaikų išlaikymo dydis yra kuo minimaliausias, todėl ieškovė, dirbdama ir turėdama savo ūkininkės ūkį, tikrai išgali atlikti šiuos mokėjimus. Ypatingai dėl to, kad šie neteisėti veiksmai pažeidžia jos pačios vaikų interesus. Vaikai su atsakovu gyvena jau nuo 2014 m. balandžio. Savanoriškai, kol nebuvo teismo nurodymo, ji nebuvo atlikusi nei vienos įmokos. Paminėtina, kad atsakovas, kol vaikai gyvena su motina, atitinkamai mokėjo jos pačios nustatyto dydžio įmokas.

Toks ieÅ¡kovės elgesys vertinamas ypatingai neigiamai, nes jai puikiai žinoma, kad Å¡iuo metu (jos praÅ¡ymu) atsakovo sÄ skaita, kurios lėšas jis naudoja Å¡eimos iÅ¡laikymui, yra areÅ¡tuota, todėl jo finansinė padėtis yra ypatingai sudėtinga, nes jis negauna jokių pajamų. Netgi žinodama Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė neprisideda prie savo vaikų iÅ¡laikymo ir nesirÅ«pina jais, t. y. nelanko jų ir nesiekia su jais susitikti, nesidomi jų gerove. 2015-03-12 Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktoje iÅ¡vadoje, kuriÄ atsakovas praÅ¡o prijungti, yra pateikiamos ir vaikų nuomonės. Vyresnysis berniukas, M.

M., nurodė, kad su mama nebendrauja ir bendrauti nenori, o jaunesnysis berniukas, M. M., nurodė, kad mama niekada netęsi pažadų, nurodo, kad jį pasiims, bet niekada neatvyksta. Å iuo atveju ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neprisideda prie vaikų iÅ¡laikymo (atliko tik viena įmokÄ ), atsakovas vienas visiÅ¡kai iÅ¡laiko du berniukus. Tėvų pareiga yra lygiomis dalimis iÅ¡laikyti savo vaikus, o Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė net nemato reikalo sumokėti jai nustatyto kuo įmanoma minimaliausio vaikų iÅ¡laikymo dydžio.

         Atsakovas 2015-04-01 pateikė praÅ¡ymÄ prijungti papildomus įrodymus, turinčius esminę reikÅ¡mę teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui priimti, nes įrodo aplinkybes, kad ieÅ¡kovė nuslėpė bei nepateikė savo realių pajamų. Å ie įrodymai patvirtina faktÄ , kad jos pajamos yra stabilios ir atitinkamai didėja, taip pat ji gauna nustatytas iÅ¡mokas dėl vykdomos savo Å«kinės veiklos (pridedamoje pažymoje matyti, kad ieÅ¡kovė dirba Å«kininko Žemaičio Å«kyje ir savarankiÅ¡kai vykdo Å«kinę veiklÄ ).

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirieji skundai atmestini.Dėl ieÅ¡kovės atskirojo skundoIeÅ¡kovė skundžia nutarties dalį, kuria vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, o atsakovas nesutinka su teismo nustatytu vaikų iÅ¡laikymo dydžiu.IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčo nutartį iÅ¡ esmės rėmėsi tik Vaikų teisių apsaugos skyriaus duota iÅ¡vada ir prie jos pridėtais dokumentais (vaikų raÅ¡ytine nuomone), tačiau visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kovės pateiktų argumentų ir raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad, nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, kyla grėsmė vaikų vystymuisi, mokymuisi, sveikatai bei ugdymui, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu neužtikrina vaikų materialinės, socialinės ir psichologinės aplinkos, todėl vaikų gyvenamoji vieta negali bÅ«ti nustatyta su atsakovu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikinÄ ginčo objektÄ .

Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, gali bÅ«ti taikomos ne tik santuokos nutraukimo bylose, bet ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.).

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobÅ«džio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas iÅ¡nagrinės bylÄ iÅ¡ esmės, bÅ«tina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumÄ jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir spręsti, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais iÅ¡gyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalÄ .

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei vieÅ¡asis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, bÅ«tų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Todėl skiriant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina atsižvelgti ne vien į bÅ«tinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinÄ sias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra konkretÅ«s faktai, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad, netaikius Å¡ių priemonių, gali bÅ«ti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo Å¡alies praÅ¡ymo pagrįstumÄ , privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros, bÅ«tų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

Pažymėtina, kad esminiu kriterijumi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ laikytini vaiko gyvenamosios vietos tinkamumo ir įprastos gyvenamosios aplinkos keitimo bÅ«tinumo aspektai, atsižvelgiant iÅ¡imtinai į vaiko interesus ir jų apsaugÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę bei tai, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iÅ¡ sutuoktinio interesai, tenka asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų. Teismui bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas (pvz. LAT 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Taigi esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų – santuokos nutraukimo byloje taikymo kriterijus yra siekis užtikrinti iÅ¡imtinai vaiko interesus ir jų apsaugÄ , iki bus iÅ¡nagrinėta santuokos nutraukimo byla ir iÅ¡spręsti vaiko gyvenamosios vietos, iÅ¡laikymo ir kiti klausimai.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties argumentų, pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ laikinai nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu (vaikų tėvu) grindė tuo, kad abu vaikai, nuo 2014-05-11 gyvenantys su tėvu, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu, o ne su mama, bei į Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, jog vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiktų nepilnamečių interesus.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ja, kadangi sÅ«nums yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos jų gyvenamojoje vietoje kartu su tėvu, nėra pagrindo teigti, kad vaikų norai neatitinka jų interesų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai, įvertindamas vaikų gyvenamosios vietos procesinio sprendimo – dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – priėmimo metu tinkamumÄ jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, reglamentuotas CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir Å¡i aplinkybė ieÅ¡kovės nėra ginčijama, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai M. ir M. M. nuo 2014-05-11 gyvena kartu atsakovu. Kaip nurodyta Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, bÅ«tent kuris vykstančiame procese turi didžiausiÄ kompetencijÄ atsakant į klausimus, susijusius su vaikų gerove, iÅ¡vadoje (bylos Nr. 2-176-962/2015 dalies t. 2, b. l. 58–59), pačios ieÅ¡kovės teigimu, ji su vaikais bendrauja retai, o, abiejų nepilnamečių vaikų teigimu, jie nori gyventi su tėvu, nes tėvas jais rÅ«pinasi labiau.

M. 2015-01-16 vaiko nuomonėje nurodė, jog su tėčiu jam bÅ«tų gyventi geriau, jis tėtį myli labiau, nes su tėčiu linksma, prižada ir nuveža, o mama gerdavo (bylos Nr. 2-176-962/2015 dalies t. 2, b. l. 60). M. 2015-01-16 vaiko nuomonėje nurodė, jog su tėčiu jam gyventi geriau, nes tėtis juo ir broliu rÅ«pinasi kur kas geriau nei mama, nėra girtaujantis ir neprikiÅ¡inėja, su kuo mama bendrauja, kad ir kokia jos aplinka bÅ«tų. Kai gyvendavo pas mamÄ , ji pastoviai prikiÅ¡inėdavo ir Å¡nekėdavo negerus ir nepakenčiamus dalykus apie jo draugę.

Gyvenant su mama ji pastoviai girtaudavo su savo draugėmis, neblaivi ne kartÄ kabinosi prie jo bei smurtaudavo (bylos Nr. 2-176-962/2015 dalies t. 2, b. l. 61). Atsižvelgdamas į tai, Vaikų teisių apsaugos skyrius savo iÅ¡vadoje nepalaikė ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, padaręs iÅ¡vadÄ , kad gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiktų nepilnamečių interesus. Niekuo nepagrįsti atsakovės argumentai, kad pateikta iÅ¡vada yra netinkama, nes buvo atlikta skubotai ir su vaikais pabendravus vos kelias minutes.

Pažymėtina, jog Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir atsakovo 2015-03-27 apeliacinės instancijos teismui pateikta 2015-03-12 Vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad vyresnysis berniukas, M. M., nurodė, kad su mama nebendrauja ir bendrauti nenori, o jaunesnysis berniukas, M. M., nurodė, kad mama niekada netęsi pažadų, nurodo, kad jį pasiims, bet niekada neatvyksta. Ä®statymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas (CK 3.174 str. 2 d., CPK 380 str. 1 d.).

Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d., CPK 380 str. 1 d.). Å iomis nuostatomis galima vadovautis ir sprendžiant klausimÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės atskirojo skundo argumentais, jog Å¡alių nepilnamečių vaikų, kurie yra jau visiÅ¡kai brandaus amžiaus (12 m. ir 17 m.), net kelis kartus iÅ¡reikÅ¡tas motyvuotas noras gyventi su tėvu, o ne su mama, galėtų kaip nors prieÅ¡tarauti jų interesams.

Pakankamų ir leistinų įrodymų, leidžiančių tvirtinti atsakovÄ darius įtakÄ vaikų apsisprendimui ir / ar draudus bendrauti su mama, apeliacinės instancijos teismo nuomone, į nagrinėjamÄ bylÄ ieÅ¡kovė nepateikė (CPK 12 ir 178 str.). Pačios ieÅ¡kovės pateikti pokalbiai tarp jos ir jaunesniojo sÅ«naus M. įrodo, kad ieÅ¡kovei nedraudžiama bendrauti su vaikais. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimų matyti, kad bendravimas vyksta nuolatos ir kad atsakovas nedaro tam įtakos. Programos „Skype“ pokalbiuose atsispindi ir aplinkybė, kad vaikas pats sprendžia, ar nori vykti pas mamÄ , ar ne.

Nei viename pokalbyje jaunesnysis sÅ«nus nenurodo, kad jam reikia atsiklausti tėčio ar jis negali atvykti, nes tėtis neleidžia, atvirkščiai, pokalbiuose nurodoma, kad sprendimÄ atvykti ar ne priims pats ir kad atvyks tada, kai norės. Aplinkybę, kad tėtis nedraudžia bendrauti su vaikais, ieÅ¡kovė pati patvirtino ir kalbėdama su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais, iÅ¡ kurių pateiktos iÅ¡vados matyti, kad ji nurodė su vaikais bendraujanti retai, kad atsakovas kartÄ per mėnesį atveža į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ jaunesnį sÅ«nų M., su kuriuo ji praleidžia kartais visÄ dienÄ , kartais visÄ savaitgalį, priklausomai nuo jo noro, kad su M. kasdien bendrauja telefonu, informacinio ryÅ¡io priemonėmis.

Tai, kad ieÅ¡kovė nurodė su vyriausiuoju sÅ«numi (kuriam jau sukakę 17 m.) bendraujanti minimaliai, susitikę pasisveikina, tačiau sÅ«nus nelanko jos namuose, pas jÄ nesisvečiuoja, nerodo noro bendrauti su ja, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog tai yra atsakovo draudimo ieÅ¡kovei nuolatos bendrauti su vaikais rezultatas. IeÅ¡kovei pačiai pripažįstant, jog Å¡iuo metu bendravimas su vaikais vyksta iÅ¡imtinai pagal vaikų norus, bei tai, jog atsakovas pats atveža jai jaunesnįjį sÅ«nų M.

į jos namus, kyla pagrįstos abejonės dėl to, kaip asmuo, draudžiantis pasimatyti su vaiku, gali pats jį atvesti į ieÅ¡kovės namus ir pasiimti tik pagal vaiko norÄ . Byloje taip pat nenustatyta, kad vaikų gyvenimas su atsakovu iki bus priimtas teismo sprendimas gali pakenkti jų interesams. IeÅ¡kovės teiginiai apie prastÄ vaikų mokymÄ si tik dėl to, kad jie gyvena su tėvu, yra aplinkybės, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. IeÅ¡kovė kaip įrodymÄ pateikė vaikų elektroninių dienynų kopijas 2014 m. rugsėjo–gruodžio mėn., tačiau palyginimui nesant pateiktų pažymių iÅ¡ laikotarpio, kai vaikai gyveno vien tik su mama, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog vaikų pažymiai ir lankomumas suprastėjo tik dėl to, kad jie gyvena su tėčiu.

Atsakovui teigiant, jog vaikų mokymasis Å¡iuo metu yra ypatingai pagerėjęs, nes 2014 m. balandžio mėnesį, kai vaikai savo noru sugrįžo gyventi pas jį, jų pasiekimų situacija buvo labai prasta, jaunesniajam sÅ«nui M. jau grėsė kurso kartojimas, ieÅ¡kovė net nuolatos raginama auklėtojos nesugebėjo vaikams nupirkti bÅ«tinų pratybų, tačiau atsakovas dėjo labai dideles pastangas, t. y. samdė korepetitorius, pats daug dirbo su berniuku, ko pasėkoje berniukas buvo sėkmingai perkeltas į kitÄ klasę (Å¡ias aplinkybes gali patvirtinti M. auklėtoja), apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai apie mokymosi ir lankomumo rezultatų suprastėjimÄ vaikų gyvenimo pas tėvÄ metu, tuo labiau, kai iÅ¡ atsakovo su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateiktų M. elektrinio dienyno iÅ¡rašų matyti, jog M. pažymiai ir lankomumas Å¡iuo metu yra ypač pagerėjęs. IeÅ¡kovės teiginius, kad atsakovo draugės E. Ž. mama A.

Ž. ir brolis K. Ž. serga tuberkulioze ir kad vaikams yra ypatingai nesaugu bÅ«ti Å¡ioje aplinkoje, paneigia 2014-10-27 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ A. Ž. medicinos dokumentų, kuris patvirtina, kad ji neserga tuberkulioze, bei K. Ž. 2015-01-30 iÅ¡duota medicininė pažyma Nr. 18, kurioje nurodoma, kad jo tuberkuliozės forma nėra atvira, aplinkiniams nepavojingas. Taip pat ieÅ¡kovė be jokių pagrįstų įrodymų nurodo, kad atsakovas nuolat keliauja ir vaikus palieka vienus bei girtauja, tačiau, kaip nurodė atsakovas, jis į užsienį buvo iÅ¡vykęs tik vienÄ kartÄ kelioms dienoms ir tai darė darbo reikalais, o tuo metu, kai atsakovo nėra namuose, vaikais visada besÄ lygiÅ¡kai ir tinkamai rÅ«pinasi atsakovo tėvai, kurie gyvena kartu ir Å¡iuo metu yra pensijoje, todėl nuolatos bÅ«na namuose ir padeda sÅ«nui prižiÅ«rėti anÅ«kus.

IeÅ¡kovė nepaneigė, kad ji, gyvendama viena ir visÄ dienÄ iki 17.00 val. ar net ilgiau bÅ«dama darbe, pati neturėtų galimybių vaikų nei nuvesti, nei pasiimti tiek iÅ¡ mokyklos, tiek ir iÅ¡ nuolat vykstančių sporto treniruočių. IeÅ¡kovės teiginius, kad atsakovas nuolat girtauja, paneigia atsakovo charakteristika Nr. (753 )-R3-2015/149, 2015-02-10 pateikta Prienų rajono savivaldybės administracijos, ir jo darbo rezultatais, t. y. sukurtu Å«kiu bei padėkomis. Asmuo, kuris piktnaudžiauja alkoholiu, negalėtų iÅ¡laikyti, puoselėti ir plėsti gyvulininkystės Å¡akos Å«kio, kurio specifika pasižymi nuolatine priežiÅ«ra, tęstiniu darbu bei rezultatais.

Ä®vertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, kaip laikinoji apsaugos priemonė, taikyta visiÅ¡kai pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės atskirojo skundo.Dėl atsakovo atskirojo skundo         Laikino iÅ¡laikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisdamas laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgdamas į tuo metu byloje pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo iÅ¡ esmės nesprendžiamas.

Å ias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio iÅ¡laikymÄ vertintinos iÅ¡nagrinėjus bylÄ . Nagrinėjamu aspektu atsakovas, nesutikdamas su teismo priteista laikina vaikų iÅ¡laikymo suma, t. y. po 90 Eur, atskirajame skunde nurodo, kad teismo nustatyta iÅ¡laikymo suma per maža. IÅ¡ atskirajame skunde pateiktos detalizacijos, kuriÄ atsakovas teigia atlikęs remdamasis turėtomis iÅ¡laidomis nuo vaikų apsigyvenimo jo namuose, matyti, kad bÅ«tinosios iÅ¡laidos vienam vaikui mėnesiui sudaro 378 Eur (1 305,16 Lt), o teismo 2015-01-27 nutartimi vienam vaikui abu tėvai per mėnesį turėtų skirti tik 180 Eur (621,50 Lt), todėl tokiu atveju ne tik, kad nebus užtikrinti augančio vaiko interesai bei poreikiai, tačiau bus iÅ¡imtinai vadovaujamasi vien tik ieÅ¡kovės interesais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktikÄ ir teisinį reglamentavimÄ , nėra jokio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs nepilnamečiams vaikams laikinÄ iÅ¡laikymÄ tik po 90 Eur, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodyto dydžio laikinÄ iÅ¡laikymÄ teismas priteisė pagrįstai, įvertindamas, kad byloje, nesant vaikų poreikių skaičiuotės, ieÅ¡kovės pajamoms pagal tuo metu pateiktus duomenis esant mažoms, minimaliems Å¡alių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti pakankama laikinojo materialinio iÅ¡laikymo suma yra 180 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, skiriama abiejų tėvų (kiekvieno – po 90 Eur kiekvienam vaikui) iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.

Nors atsakovas atskirajame skunde esančioje lentelėje nurodė vienam vaikui per mėnesį jo skiriamas lėšas, kurios gerokai virÅ¡ija 180 Eur sumÄ vienam vaikui, tačiau pažymėtina, jog net ir su apeliaciniu skundu nėra pateikti jokie kvitai ar kiti dokumentai, kurie patvirtintų Å¡ių iÅ¡laidų realumÄ ir pagrįstumÄ . Atsakovo atskirajame skunde nurodytai lėšų sumai, skiriamai vienam vaikui per mėnesį, nesant pagrįstai jokiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo vertinti, jog Å¡i nurodyta vaikų poreikiams reikalinga suma yra bent jau preliminariai pagrįsta.

Ta aplinkybė, jog atsakovas prašė vaikų iÅ¡laikymui nustatyti analogiÅ¡kÄ sumÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neatleidžia atsakovo nuo pareigos įrodyti vaikų iÅ¡laikymui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį, o, be to, nepatvirtina atsakovo teiginio, jog ieÅ¡kovė tokiu savo ieÅ¡kinio reikalavimu besÄ lygiÅ¡kai sutiko skirti tokiÄ pačiÄ sumÄ pati. Apeliantas taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ skundžiamoje nutartyje, jog ieÅ¡kovės pajamos, sudarančios 285 Eur (985,65 Lt), yra mažos.

Nors skundžiamoje nutartyje iÅ¡ tiesų liko neįvertinta tai, jog ieÅ¡kovė turi nuosavÄ Å«kininko Å«kį, kuris, remiantis Å«kio/asmens istorijos paieÅ¡kos rezultatais, veikia nuo 2008-08-26 iki dabar, ir tai, jog, 2014-07-01 žemės Å«kio ir kaimo verslo valdų registro informacinės sistemos duomenis, ieÅ¡kovės valdomos valdos ekonominis dydis yra 0.70 EDV, o ieÅ¡kovė buvo pateikusi tris pasėlių deklaracijas, iÅ¡ kurių dvi buvo užregistruotos, o viena – nagrinėjama (naudmenų bendras plotas yra 71,47), tačiau, byloje tuo metu nesant pateiktų jokių duomenų apie iÅ¡ Å¡io Å«kio gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės pajamas esant didesnes.

Atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė mažesnį laikino iÅ¡laikymo dydį, nei ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti 173,73 Eur iÅ¡laikymo suma, yra nepagrįstas. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad laikino iÅ¡laikymo dydis nebÅ«tinai turi bÅ«ti lygus praÅ¡omam priteisti iÅ¡laikymui. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti nuolatinį ir nepertraukiamÄ iÅ¡laikymo vaikui teikimÄ , iki teismas priims galutinį sprendimÄ ir priteis nuolatinį iÅ¡laikymo dydį. Å is laikino iÅ¡laikymo priteisimas ne visais atvejais yra ir gali bÅ«ti adekvatus praÅ¡omam priteisti iÅ¡laikymo dydžiui, kai nėra aiÅ¡ku, koks iÅ¡laikymas bus teikiamas vaikui atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, įskaitant vaikų poreikius ir Å¡alių turtinę padėtį, kas, kaip minėta, teismui priimant skundžiamÄ nutartį nebuvo visapusiÅ¡kai atskleista.Kaip minėta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas iÅ¡laikymas ateityje, o tik laikinas, t. y. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Å ios priemonės tik užtikrina bÅ«tinus nepilnamečio vaiko interesus ir juos apsaugo laikinai, bylos nagrinėjimo metu.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės finansines galimybes teikti tam tikro dydžio iÅ¡laikymÄ , vaiko tikruosius poreikius, iÅ¡laikymo dydžio proporcingumÄ tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams, teismas įvertins tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės, iÅ¡klausęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ ir nustatęs, jog vaikams turi bÅ«ti skirtas didesnis ar mažesnis iÅ¡laikymas negu paskirtas laikinojo iÅ¡laikymo dydis, priteis skirtumÄ tarp laikinojo iÅ¡laikymo arba jį sumažins.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ ir keisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutartimi nustatyto iÅ¡laikymo dydį. Tačiau pažymėtina, jog, bylos nagrinėjimo eigoje surinkus duomenis tiek apie realias ir didesnes nei 180 Eur iÅ¡laidas vieno vaiko bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti, tiek apie abiejų Å¡alių gaunamas pajamas, bylos nagrinėjimui užsitęsus, atsakovas taip pat turi teisę reikÅ¡ti naujÄ praÅ¡ymÄ dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsakovo su 2015-03-30 praÅ¡ymu pateiktų duomenų apie ieÅ¡kovės gaunamas didesnes nei 285 Eur pajamas dėl savarankiÅ¡kai vykdytos Å«kinės veiklos nevertina kaip pagrindo pakeisti skundžiamai nutarčiai, kurios priėmimo metu teismui jie nebuvo pateikti ir dėl kurių iÅ¡reikalavimo atsakovas į pirmosios instancijos teismÄ kreipėsi jau bylai esant apeliacijoje (CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia Å¡alių dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog byloje teismo nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio Å¡alims abipusių nuolaidų bÅ«du atkurti teisinę taikÄ dėl klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, siekiant užtikrinti darniÄ ir psichologiÅ¡kai saugiÄ nepilnamečių vaikų raidÄ , pirmenybę teikiant prioritetiniams vaiko interesams, o ne Å¡alių tarpusavio konfliktams.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, laikantis tuo metu byloje pateiktais įrodymais pagrįstos tėvų turtinės padėties bei vaikų poreikių proporcingumo principo, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskiruosius skundus atmesti.Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                               Jolita Cirulienė