2021-12-08 Nr. AB-26668-3-62-3-02040-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-977-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02040-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN jam buvo diagnozuota infekcinė liga – (duomenys neskelbtini). Iki atvykimo į Alytaus PN pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nesirgo ir rentgenograma pakitimų (duomenys neskelbtini) nerodė. Tačiau 2017 m. rugpjūčio 30 d., būdamas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, sužinojo, kad serga (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) jis užsikrėtė kalėdamas Alytaus PN dėl nesudarytų tinkamų kalinimo sąlygų.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2018 m. birželio 5 d. jis buvo laikomas ankštoje Alytaus PN 2-jo lokalinio sektoriaus 19 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurioje kartu su pareiškėju buvo laikoma 12 nuteistųjų. Būrio pastatas buvo avarinės būklės, sienos suskilusios, o gyvenamojoje patalpoje kaupėsi drėgmė. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota 4 kv. m gyvenamojo ploto norma, visi nuteistieji, tame tarpe sergantys (duomenys neskelbtini), naudojosi tuo pačiu dušu, tualetu, leisdavo kartu laiką. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad kiti nuteistieji serga (duomenys neskelbtini), tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos plisti infekcinėms ligoms. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, bendravimo sumažėjimą, baimę, sveikatos pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 50 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas 19 būrio miegamajame Nr. 3, kurio plotas 43,44 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,62 kv. m ploto. Nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. kovo 7 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos namus nesikreipė.

7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2016 m. sausio 18 d. pareiškėjui buvo atlikta profilaktinė (duomenys neskelbtini) rentgenograma ir pakitimų nebuvo nustatyta. 2016 m. sausio 27 d. pirminės sveikatos apžiūros metu nusiskundimų pareiškėjas neišsakė. 2016 m. birželio 28 d. atliekant sveikatos profilaktinį patikrinimą pareiškėjas atsisakė pasidaryti (duomenys neskelbtini) rentgenogramą. 2017 m. liepos 7 d. atlikus profilaktinę krūtinės rentgenogramą (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas židinukas, todėl nuteistasis buvo išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tolimesniam ištyrimui. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo stacionarizuotas, jam nustatyta infekcinė (duomenys neskelbtini), pritaikytas gydymas. 2018 m. kovo 7 d. pareiškėjas buvo grąžintas į Alytaus PN. Pareiškėjui 2019 m. rugpjūčio 2 d. atlikus profilaktinę krūtinės ląstos rentgenogramą buvo rasti pakitimai (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. spalio 7 d. jis buvo stacionarizuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jam atlikti papildomi tyrimai, gydymas netaikytas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad išrašant pareiškėją iš stacionaro, jo būklė buvo patenkinama, aktyvus (duomenys neskelbtini) susirgimas paneigtas.

8. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN 19 būryje (dėl gyvenamojo ploto trūkumo, drėgmės, patalpų avarinės būklės), o kitą pareiškėjo S. N. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1139-739/2019 pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurioje pareiškėjas neturtinę žalą kildino dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN 19 būryje, tame tarpe dėl gyvenamojo ploto trūkumo, drėgmės, avarinės patalpų būklės. Teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1716-629/2020 palikus Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimą nepakeistą. Nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas nutraukė administracinės bylos dalį dėl minėtų aplinkybių (dėl gyvenamojo ploto trūkumo, drėgmės, avarinės patalpų būklės) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.

11. Vertindamas pareiškėjo likusios skundo dalies pagrįstumą, teismas pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo duomenimis nustatė, kad 2016 m. sausio 18 d. pareiškėjui Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo atlikta profilaktinė krūtinės rentgenograma ir pakitimų nebuvo nustatyta. Alytaus PN 2017 m. liepos 7 d. atlikus pareiškėjui profilaktinę krūtinės rentgenogramą, (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas židinukas, todėl pareiškėjas buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tolimesniam ištyrimui. 2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas buvo stacionarizuotas, jam nustatyta (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. kovo 5 d. pareiškėjas buvo gydomas. 2019 m. rugpjūčio 2 d. atlikus pareiškėjui profilaktinę krūtinės ląstos rentgenogramą buvo rasti pakitimai (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. spalio 7 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ištyrimui. Pareiškėjui buvo atlikti papildomi tyrimai, gydymas netaikytas.

12. Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina pareiškėjo argumentus, jog (duomenys neskelbtini) ligos požymiai jam buvo nustatyti tuo metu, kai jis buvo paskirtas į Alytaus PN 19 būrį. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą) būtų galima tik tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, jog Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti.

13. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1279-624/2020 pateiktus Užkrečiamų ligų ir AIDS centro viešai skelbiamus duomenimis apie (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) bakterijomis pareiškėjas galėjo būti užsikrėtęs dar prieš patekdamas į Alytaus PN. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas teigė, jog ankštose, drėgnose, avarinės būklės 19 būrio patalpose buvo sudarytos sąlygos plisti infekcinėms ligoms, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1139-739/2019 nenustatė Alytaus PN administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl pareiškėjo laikymo sąlygų 19 būryje. Teismas vertino, kad nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų 19 būryje (dėl gyvenamojo ploto, drėgmės, patalpų būklės), negalima konstatuoti, kad minėtos aplinkybės galėjo būti priežastimi (duomenys neskelbtini) išsivystyti ir progresuoti.

14. Teismas nurodė, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų laikomas kartu su (duomenys neskelbtini)sergančiais asmenimis. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas Alytaus PN kontaktavo su (duomenys neskelbtini)sergančiu asmeniu ir kalėdamas užsikrėtė šia liga. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į Alytaus PN administraciją dėl jo laikymo kartu su (duomenys neskelbtini) sergančiais asmenimis. Teismas pažymėjo, kad profilaktinio sveikatos patikrinimo Alytaus PN metu pareiškėjui nustačius pakitimus (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 30 d. jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę tolimesniam ištyrimui, kur pareiškėjui buvo diagnozuota liga ir ligoninėje taikytas gydymas iki 2018 m. kovo 5 d. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad žinomai aktyvia (duomenys neskelbtini) sergantys nuteistieji Alytaus PN būtų laikomi kartu su sveikais asmenimis.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad nenustačius, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis teigė patyręs byloje prašomą atlyginti neturtinę žalą, susirgo dėl to, kad Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

16. Nenustatęs valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), taip pat pareiškėjui nerodžius žalos atsiradimo fakto, teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 17. Pareiškėjas S. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo skundą. Pareiškėjas teigia, kad buvo teismui pateikęs patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog Alytaus PN 2 bendrabučio 19 būryje ne jam vienam buvo diagnozuota infekcinė liga, šia liga susirgo ir kartu kalėjęs K. B.. Be to, vienu etapu dėl šios ligos į ligoninę buvo išvežti 6 nuteistieji. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš Alytaus PN administracijos duomenis, kokie asmenys 2017 m. rugpjūčio 30 d. kartu su pareiškėju buvo išvežti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl įtariamos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtina, kad Alytaus PN administracija turėjo pagrįsti, kaip jos įkalinimo įstaigoje asmenys galėjo užsikrėsti šia infekcine liga, jeigu, anot teismo, kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir teismo buvo tinkamai išnagrinėta bei įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Atsakovo atstovo teigimu, nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN, atlyginimo priteisimo.

22. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN 19 būryje (dėl gyvenamojo ploto trūkumo, drėgmės, patalpų avarinės būklės), taip pat nenustatęs atsakovo atstovo Alytaus PN administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei vertindamas, jog pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo fakto, skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašymą išreikalauti į bylą papildomus duomenis, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

25. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą išreikalauti iš Alytaus PN administracijos duomenis, kokie asmenys 2017 m. rugpjūčio 30 d. kartu su pareiškėju buvo išvežti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl įtariamos (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių tokio pobūdžio prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, kuris bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo iš esmės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo teisė teikti prašymus ar įrodymus buvo apribota. Pareiškėjas teismo posėdžio, vykusio 2020 m. lapkričio 23 d., metu teise teikti prašymus nepasinaudojo, papildomų prašymų teismui neturėjo. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepagrindė naujų duomenų išreikalavimo apeliacinės instancijos teisme būtinumo, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo išreikalauti duomenis.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, kuris, pasak pareiškėjo, turėjo būti tenkintas. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodė jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytą pažeidimo faktą (pareiškėjo užsikrėtimą (duomenys neskelbtini) Alytaus PN). Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

29. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis laikosi pozicijos, jog (duomenys neskelbtini) užsikrėtė būdamas Alytaus PN 19 būryje, nes, pasak pareiškėjo, šiame būryje ne jam vienam buvo diagnozuota minėta infekcinė liga, 2017 m. rugpjūčio 30 d. kartu su pareiškėju 6 nuteistieji buvo išvežti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl įtariamos (duomenys neskelbtini).

30. Dėl šių pareiškėjo teiginių teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti tokio pobūdžio Alytaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą) galima būtų tik tuo atveju, jei byloje būtų nustatyta, kad Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Alytaus PN administracijos veiksmų (neveikimo) teisėtumą, pagrįstai atsižvelgė į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1139-739/2019, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. administracinėje byloje Nr. A-1716-629/2020 buvo pripažintas kaip pagrįstas ir teisėtas, konstatuotas faktines aplinkybes, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos dėl gyvenamojo ploto trūkumo, drėgmės, patalpų avarinės būklės Alytaus PN 19 būryje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pripažintos kaip atitinkančios teisės aktų reikalavimus, t. y. teismas nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) dėl pareiškėjo laikymo sąlygų 19 būryje.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad kartu su juo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl užsikrėtimo (duomenys neskelbtini) buvo išvežti 6 nuteistieji, nepatvirtina fakto, jog Alytaus PN administracija nesilaikė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalies reikalavimų izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomus nuteistuosius, sergančius (duomenys neskelbtini). Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo laikomas kartu su (duomenys neskelbtini) forma sergančiais asmenimis, dėl to pareiškėjas nesikreipė į Alytaus PN administraciją.

32. Pažymėtina, kad Užkrečiamų ligų ir AIDS centro viešai skelbiamais duomenimis ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) plinta nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais. Kai žmonės, sergantys (duomenys neskelbtini), kosėja ir čiaudi, jie išskiria (duomenys neskelbtini) sukėlėjus į orą. Kad asmuo užsikrėstų, pakanka įkvėpti kelias šias bakterijas, kurios mažuose lašeliuose gali tvyroti nevėdinamoje patalpoje. Apie trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę (duomenys neskelbtini) bakterijomis (kitaip sakant, yra infekuoti (duomenys neskelbtini) bakterijomis), bet (dar) neserga ir neplatina ligos sukėlėjo. Susirgti (duomenys neskelbtini) turi riziką visų amžiaus grupių žmonės. Žmonės, infekuoti (duomenys neskelbtini) bakterijomis, turi 5–10 proc. riziką per savo gyvenimą susirgti (duomenys neskelbtini). Tačiau asmenys, kurių yra sutrikusi imuninė sistema, pvz., užsikrėtusių ŽIV, blogai maitinasi, serga diabetu, taip pat rūkantys asmenys, turi daug didesnę riziką susirgti šia liga. Taigi pagal viešai pateiktą informaciją, neatmestina galimybė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) bakterijomis galėjo būti užsikrėtęs dar prieš patekdamas į Alytaus PN.

33. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, visų pirma, pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

34. Šiuo atveju nesant pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis teigia patyręs byloje prašomą atlyginti neturtinę žalą, susirgo dėl to, kad Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo pagrindu atmetė pareiškėjo skundą.

35. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė