2019-07-17 Nr. AB-14469-4-45-3-00119-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5007-525/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00119-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjui Sakhizada Mohammad Rauf.

užsieniečiui S. N. K. (S. N. K.) ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro įgaliotai atstovei Janinai Brovkai (Janina Brovko),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Irano Islamo Respublikos piliečio S. N. K. (S. N. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Irano Islamo Respublikos piliečio S. N. K. (S. N. K.) sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) 2019 m. gegužės 22 d. teikime Nr. (21/26)-7K-390 (toliau – ir Teikimas) ir jo atstovė teismo posėdžio metu teismo prašė sulaikyti Užsieniečių registracijos centre Irano Islamo Respublikos pilietį S. N. K. (toliau – ir užsienietis), kuris į Lietuvos Respubliką atvyko maždaug prieš 7 mėnesius iš Graikijos Respublikos (toliau – Graikija) lėktuvu.

2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad užsienietis naudojosi suklastotais dokumentais, dėl ko buvo sulaikytas bei atliko bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Būdamas sulaikytas jis pateikė prieglobsčio prašymą. 2018 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nenagrinėti užsieniečio prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, kadangi yra pagrindas manyti, kad už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą gali būti atsakinga Graikija. 2019 m. balandžio 4 d. 6.50 val. užsienietis išėjo iš Užsieniečių registracijos centro, praėjus nustatytam laikui negrįžo, o 2019 m. balandžio 6 d. užsienietis buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams iš Lenkijos Respublikos, kur buvo sulaikytas, kaip neteisėtai atvykęs bei pasinaudojęs suklastotais dokumentais. Kadangi užsienietis sąmoningai naudojasi suklastotais dokumentais, keliaudamas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) viduje, jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas atlikti tyrimą, siekiant nustatyti Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už jo prašymo nagrinėjimą, todėl prašė sulaikyti šį užsienietį, nes priešingu atveju nebus galimybės išsiųsti jį į jo kilmės šalį, užsienietis vėl gali įgyti suklastotą asmens tapatybės dokumentą ir bandyti išvykti. Tai yra užsieniečio kaltė, kad jis nesilaiko Užsieniečių registracijos centro vidaus taisyklių, naudojasi suklastotais dokumentais, siekdamas nelegaliai išvykti į kitas ES valstybes. Užsieniečių registracijos centre užsieniečiui sudarytos sąlygos kaip ir kitiems užsieniečiams: yra taksofonas, jei turi pinigų yra galimybė nupirkti papildomai maisto, kuris ruošiamas atsižvelgiant į užsieniečių maitinimosi įpročius, yra galimybė sportuoti, užsienietis nesistengia integruotis (pramokti lietuvių kalbos), nors teigė norįs Lietuvoje gyventi ir mokytis. Prašė pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą trims mėnesiams.

3. Užsienietis paaiškino, kad jis neturėtų būti baudžiamas už savo klaidas iš kurių jis pasimokė ir daugiau nekartos. Jis neturi jokios galimybės Užsieniečių registracijos centre nei sportuoti, nei pabendrauti, nes kitų kalbų, išskyrus persų, jis nemoka, o vertėjo Užsieniečių registracijos centre nėra. Nėra ir knygų jo gimtąja kalba: vienintelė, kurią atsivežė su savimi, jau baigia nutriušti nuo skaitymo. Užsieniečių registracijos centro atstovė jo atžvilgiu yra šališka ir tendencinga, teigė, kad jis visiškai nesimoko lietuvių kalbos, tačiau iš kur ji apie tai gali žinoti. Jam tėvai atsiunčia iš Irano pinigų, tad jis, turėdamas judėjimo laisvę, galėtų nusipirkti jam tinkamų produktų, niekieno netrukdomas paskambinti ir telefonu pasikalbėti su savo artimaisiais Irane. Užsienietis teismo prašė netenkinti Užsieniečių registracijos centro teikimo.

4. Užsieniečio atstovė advokatė Asta Astrauskienė prašė netenkinti Užsieniečių registracijos centro teikimo ir skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsieniečių registracijos centras nesilaiko ES reglamentais nustatytų terminų, užsieniečio perdavimas atsakingai už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą valstybei – Graikijai užsitęsė pernelyg ilgai ir iš viso neaišku, ar šiai valstybei jos atstovaujamasis bus perduotas. Užsienietis yra jaunas, išsilavinęs žmogus, suprato padaręs klaidų, kurių nežada kartoti.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. birželio 7 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino ir pratęsė užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams – iki 2019 m. rugsėjo 9 d.

6. Teismas iš bylos medžiagos, byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimų nustatė, kad užsienietis neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvyko prieš 7 mėnesius iš Graikijos Respublikos, pasinaudojęs suklastotais dokumentais, dėl ko buvo sulaikytas bei atliko bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Būdamas sulaikytas jis pateikė prieglobsčio prašymą, tačiau 2018 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nenagrinėti užsieniečio prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, kadangi, remiantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 (toliau – Reglamentas) 13 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas manyti, jog už užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą gali būti atsakinga Graikija. Dėl šios priežasties Migracijos departamentas 2019 m. sausio 18 d. kreipėsi į Graikiją, kad ji prisiimtų atsakomybę dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo. 2019 m. kovo 18 d. iš Graikijos gautas neigiamas atsakymas, tačiau 2019 m. balandžio 4 d. Migracijos departamentas pateikė papildomus duomenis ir paprašė iš naujo įvertinti visą informaciją ir peržiūrėti priimtą sprendimą, tačiau iki šiol atsakymas iš Graikijos dar nėra gautas. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 4 d. 6.50 val. užsienietis išėjo iš Užsieniečių registracijos centro, praėjus nustatytam laiko tarpui, negrįžo ir 2019 m. balandžio 6 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams iš Lenkijos Respublikos.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo ir atmetė užsieniečio apeliacinį skundą dėl jo sulaikymo. Teismas pažymėjo, kad nuo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties iki šio Teikimo išnagrinėjimo momento teismas negavo jokių duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad užsieniečio sulaikymo pagrindai pasikeitė, kad jų dėka galima būtų priimti priešingą sprendimą (nepratęsiant sulaikymo) aukščiau paminėtų teismų sprendimams, todėl Teikimą tenkino.

8. Teismas pažymėjo, kad iš Migracijos departamento informacijos pateiktos Užsieniečių registracijos centrui matyti, kad jeigu Graikija prisiims atsakomybę dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo, tam, kad būtų įgyvendintos Reglamento nuostatos, tai užsienietis turės būti perduotas Graikijai. Tačiau jeigu Graikija neprisiims atsakomybės už užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, jį turės nagrinėti Lietuvos Respublika, atlikti jo apklausą, išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, ir priimti sprendimą dėl jo prašymo.

9. Teismas konstatavo, kad yra užsieniečio sulaikymo pagrindai numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 5 dalies 6 punkte, 7 punkte, 10 punkte, taip pat yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, kadangi jis, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir būdamas apgyvendintas netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką ir išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali vėl bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES šalis ir tokiu būdu trukdyti priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje. Teismas pažymėjo, kad užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjamu atveju nėra galimybės.

III. 10. Irano Islamo Respublikos pilietis S. N. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

11. Užsienietis teigia, kad tiek nagrinėjant Teikimą, tiek šiuo metu teikiant apeliacinį skundą, turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą taip, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkte. Užsieniečio vertinimu, atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, teismas, spręsdamas dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies, 4 dalies 4 punkto, 5 dalies 7 punkto nuostatas.

12. Užsienietis nurodo, kad ginčijamas teismo sprendimas grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punktu, t. y., pagal Reglamento 28 straipsnį, kuris reglamentuoja asmens sulaikymą siekiant užtikrinti jo perdavimą (Sulaikymas perdavimo tikslais) ir atkreipia dėmesį, kad jo atžvilgiu 2018 m. lapkričio 15 d. yra priimtas Migracijos departamento sprendimas nenagrinėti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, kadangi yra pagrindas manyti, kad už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą gali būti atsakinga Graikija, t. y., perdavimo klausimas nesprendžiamas. Užsienietis vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 65 ir 74 punktais, analogiškomis Įstatymo 74 straipsnio nuostatomis ir teigia, jog tik nustačius, kad kita ES valstybė yra atsakinga už Lietuvos Respublikoje pateikto prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, yra priimamas sprendimas perduoti prieglobsčio prašytoją šiai valstybei ir tik tada gali būti asmuo sulaikomas Reglamento 28 straipsnio pagrindu. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nuo 2018 m. lapkričio 15 d. jokių kitų sprendimų, juolab dėl užsieniečio perdavimo atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą valstybei, nebuvo, todėl sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu yra nepagrįstas.

13. Užsienietis teigia, kad jo sulaikymas grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalies 7 punktu, kadangi nesulaikytas užsienietis gali pasislėpti, o tokio vertinimo pagrindas, kad užsienietis, neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką prieš 8 mėnesius iš Graikijos, pasinaudojęs suklastotais dokumentais, 2019 m. balandžio 6 d. perduotas iš Lenkijos Respublikos, kur buvo sulaikytas, kaip neteisėtai atvykęs ir su suklastotais dokumentais, t. y., užsienietis pažeidė Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas, tačiau, užsieniečio įsitikinimu, būtina įvertinti tokio poelgio motyvus neapsiribojant formaliu situacijos vertinimu. Užsienietis remiasi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise į gerą administravimą bei akcentuoja, kad jaučia nuolatinį nerimą ir stresą, kadangi per daugiau nei septynis mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo nenagrinėti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, joks papildomas sprendimas ar veiksmas dėl užsieniečio teisinio statuso nepriimtas ir neįvykdytas. Papildomai paaiškina, kad iš savo kilmės valstybės pabėgo dėl ten gresiančio persekiojimo pakeitus religiją (iš musulmono į krikščionį), o dėl pernelyg ilgai užsitęsusio jo teisinės padėties nustatymo proceso Lietuvos Respublikoje, nebėra aišku, ar apskritai užsienietis bus perduodamas Graikijai, o jeigu bus – kada, ir kada turės galimybes pateikti prieglobsčio prašymą. Užsienietis atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas priimtas 2019 m. birželio 7 d. ir jame nurodyta, kad joks atsakymas tai dienai iš Graikijos dėl pakartotinio Lietuvos kreipimosi nėra gautas. Užsieniečio vertinimu, prašoma valstybė narė išnaudojo maksimalius terminus priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo priėmimo savo žinion, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Aprašo 72.3 papunkčiu bei 74 punktu, turėjo priimti sprendimą perduoti prieglobsčio prašytoją Graikijai arba, gavus pakartotinį atsisakymą užsienietį perimti savo žinion, priimti sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, ir šį prašymą nagrinėti iš esmės.

14. Užsieniečio nuomone, teismui spendžiant, ar nagrinėjamu atveju yra būtina sulaikyti užsienietį, turėjo būti atsižvelgiama į jo paaiškinimus, jog nors jis ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau toks elgesys įtakotas nebuvimo tikru dėl savo teisinės padėties, kalbos barjero bei žinių stokos, tiek apimty, ar papildomas sprendimas / veiksmas dėl užsieniečio teisinio statuso bus priimtas ir neįvykdytas ar ne, tiek ir – dėl grąžinimo procedūros į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą. Užsienietis teigia pasimokęs iš padarytos klaidos, po konsultacijos su atstove supranta, kad jo prieglobsčio prašymo kitoje ES valstybėje nenagrinės ir vis vien jį grąžins į Lietuvos Respubliką pagal Dublino III reglamentą, taip pat, jog pažeidus laikinojo išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką ir negrįžus per 24 valandas, jam gresia sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, kartu išaiškinta ir ilgai trunkanti procedūra dėl atsakingos už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo valstybės nustatymą. Užsieniečio nuomone, trijų mėnesių terminas, praleistas esant sulaikytu, yra pakankama sankcija už padarytą pažeidimą, o sulaikymo termino pratęsimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingai taikoma priemonė.

15. Užsienietis teigia nevengiąs bendradarbiauti su institucijomis nustatant jo teisinę padėtį, nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl, užsieniečio vertinimu, turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

16. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Užsieniečių registracijos centras teigia, kad užsienietis klaidina teismą, nurodydamas, jog bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl tokių priežasčių, kaip netikrumas dėl teisinės padėties, kalbos barjero bei žinių stokos. Pažymi, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką pateikęs suklastotus dokumentus, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas. Akivaizdu, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje suteikimo procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Užsieniečių registracijos centras teigia, kad užsienietis žinojo, jog prieglobsčio prašytojo statusas nesuteikia jam teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos kol yra sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio jam suteikimo / nesuteikimo, nes pateikęs prieglobsčio prašymą, užsienietis buvo pasirašytinai supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis, gyvendamas Užsieniečių registracijos centre buvo nuolat konsultuojamas jam suprantama kalba, aiškinamos Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklės.

18. Užsieniečių registracijos centras atkreipia dėmesį, kad užsienietis žinojo, kad negali keliauti per Europos Sąjungos valstybes nares neturėdamas tinkamų kelionės dokumentų, tačiau suvokdamas, kad pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, sąmoningai išvyko į Lenkijos Respubliką. Nurodė, kad užsienietis jau ne pirmą kartą naudojasi suklastotais dokumentais su tikslu keliauti per Europos Sąjungos šalis, o šis aspektas patvirtina tikruosius užsieniečio neteisėtus ketinimus ir tikslus. Užsieniečių registracijos centro vertinimu, užsienietis nebūdamas sulaikytas bandys vėl išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu užkirsdamas kelią galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo bei sprendimo dėl jo išsiuntimo arba neišsiuntimo priėmimui, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir kitų valstybių migracijos įstatymus.

19. Užsieniečių registracijos centras pakartoja faktines aplinkybes dėl Migracijos departamento kreipimosi į atsakingas Graikijos Respublikos institucijas ir teigia, kad prieglobsčio siekiantis asmuo taip pat turi prisiimti atsakomybę už tai, jog savo veiksmais jis trukdo tam, kad būtų išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas.

20. Užsienietis ir jo atstovė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu palaikė apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir prašymus. Žodinius paaiškinimus iš esmės grindė pažeidžiama teise į gerą administravimą, nes jau daugiau nei septynis mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo nenagrinėti jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, joks papildomas sprendimas ar veiksmas dėl užsieniečio teisinio statuso nepriimtas ir neįvykdytas. Užsieniečio atstovės vertinimu, maksimalus terminas gauti atsakymą iš galimai atsakingos valstybės už užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (Graikijos) yra 2019 m. liepos 4 d. Akcentavo, kad būdamas sulaikytas ir neužtikrintas dėl savo padėties jaučia nuolatinį nerimą ir stresą, nesutiko su Užsieniečių registracijos centro nurodytų pažeidimų kiekiu, nes Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių kelis kartus nepažeidė, o išvykdamas iš jo tik pasirinko netinkamą keliavimo būdą. Užsienietis nurodė, jog gailisi, kad gyvendamas Užsieniečių registracijos centre, kuomet jam buvo netaikomas judėjimo laisvės apribojimas, pasišalino iš jo, žadėjo klaidos nekartoti.

21. Užsieniečių registracijos centro įgaliota atstovė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdžio metu palaikė Teikime išdėstytą poziciją, akcentavo, kad tai ne pirmas užsieniečio pažeidimas, todėl jo gailėjimasis abejotinas, o lūkestis dėl pasitikėjimo nėra pagrįstas. Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, jau du kartus buvo išvykęs iš Lietuvos, naudodamasis suklastotais dokumentais, su tikslu keliauti į kitas ES valstybes. Dėl ilgai užtrukusio atsakingos valstybės už užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nustatymo procedūros, nurodė, kad vadovaujamasi Dublino reglamentu, kuris reguliuoja atsakingos valstybės nustatymo procedūrą ir įtvirtina 6 mėn. terminą, per kurį galimai atsakinga valstybė turi duoti atsakymą, ir tik tuomet, jeigu ji neduoda atsakymo, laikoma, jog ta valstybė, kurioje yra užsienietis yra atsakinga už užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir atkreipiant dėmesį į tai, jog buvo kreiptasi į Graikiją, kuri dažniausiai delsia duoti atsakymą dėl įvairiausių priežasčių, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį kol kas nenagrinėjamas. Užsieniečių registracijos centras akcentavo, kad užsienietis saugus Lietuvoje, o jo nerimas nepagrįstas, nes visa situacija jam yra ir buvo žinoma, pakankamai aiškiai išaiškinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. birželio 7 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino Užsieniečių registracijos centro Teikimą ir pratęsė užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams – iki 2019 m. rugsėjo 9 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo perdavimo klausimas nesprendžiamas, išnaudoti maksimalūs terminai priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo priėmimo savo žinion, todėl užsieniečio sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu yra nepagrįstas. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad nesulaikytas užsienietis gali pasislėpti.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą iki 2019 m. rugsėjo 9 d. priėmė vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 7 punktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, o Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

25. Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinio pobūdžio procedūros, tikslu išsiaiškinti atsakingą už užsieniečio prieglobsčio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą vyksta: 2018 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nenagrinėti užsieniečio prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės, yra pagrindas manyti, jog už užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą gali būti atsakinga Graikija. Dėl šios priežasties Migracijos departamentas 2019 m. sausio 18 d. kreipėsi į Graikiją, kad ji prisiimtų atsakomybę dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo. 2019 m. kovo 18 d. iš Graikijos gautas neigiamas atsakymas. 2019 m. balandžio 4 d. Migracijos departamentas pateikė papildomus duomenis ir paprašė iš naujo įvertinti visą informaciją ir peržiūrėti priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, užsieniečio argumentas, jog nuo 2018 m. lapkričio 15 d. jokių kitų sprendimų dėl užsieniečio perdavimo atsakingai už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą valstybei nebuvo, atmetamas kaip nepagrįstas.

26. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismo sprendimas priimtas 2019 m. birželio 7 d. ir jame nurodyta, kad joks atsakymas tai dienai iš Graikijos dėl pakartotinio Lietuvos kreipimosi nėra gautas. Užsieniečio vertinimu, prašoma valstybė narė išnaudojo maksimalius terminus priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo priėmimo savo žinion, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Aprašo 72.3 papunkčiu bei 74 punktu, turėjo priimti sprendimą perduoti prieglobsčio prašytoją Graikijai arba, gavus pakartotinį atsisakymą užsienietį perimti savo žinion, priimti sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, ir šį prašymą nagrinėti iš esmės. Teisėjų kolegija pastebi, kad vadovaujantis Reglamento 22 straipsnio 7 dalimi, maksimalus terminas Graikijai priimti sprendimą dėl užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo yra 2017 m. liepos 4 d, šią aplinkybę teismo posėdžio metu akcentavo užsieniečio atstovė, taigi pirmos instancijos teismo sprendimo, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjamu atveju, priėmimo metu maksimalus terminas dar nebuvo suėjęs.

27. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, kurios 4 punktas numato sulaikymo pagal Reglamento 28 straipsnį. Reglamento 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jei nustatoma didelė rizika, kad asmuo pasislėps, valstybės narės gali sulaikyti atitinkamą asmenį, kad būtų užtikrintos perdavimo procedūros pagal šį reglamentą, individualiai įvertinus konkretų atvejį, ir tik jei sulaikymas yra proporcingas ir kitos švelnesnės alternatyvios prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos. To paties straipsnio 3 dalyje numatoma, kad sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir ne ilgiau nei pagrįstai būtina reikalaujamoms administracinėms perdavimo procedūroms su deramu kruopštumu atlikti, kol bus įvykdytas perdavimas pagal šį reglamentą.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad užsieniečio sulaikymo pagrindai jau buvo įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4350-261/2019. Šioje nutartyje buvo konstatuota, jog „užsieniečio sulaikymas Užsieniečių registracijos centre yra pateisinama ir proporcinga priemonė įvertinant tikslus, kurių siekiama taikant (Įstatymo 113 str. 2 d.)“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad maksimalus terminas Graikijai priimti sprendimą dėl užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo dar nebuvo suėjęs, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu Graikija prisiims atsakomybę dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tam, kad būtų įgyvendintos Reglamento nuostatos, tai užsienietis turės būti perduotas Graikijai. Tačiau jeigu Graikija neprisiims atsakomybės už užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį, jį turės nagrinėti Lietuvos Respublika, atlikti jo apklausą, išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, ir priimti sprendimą dėl jo prašymo. Šiems veiksmams atlikti, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pritaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punktas.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punktu, kuris nustato, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką.

30. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4350-261/2019 priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu jam paskirtas sulaikymas, nepasikeitė, iš esmės sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, kadangi jis pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir būdamas apgyvendintas netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką ir išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl turėdamas galimybę laisvai judėti, gali vėl bandyti išvykti ir tokiu būdu trukdyti priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje (prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas, įtvirtintas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte).

31. Užsienietis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro taisykles pažeidė dėl savo teisinės padėties netikrumo, kalbos barjero bei žinių stokos ir daugiau jų nepažeis. Užsienietis teigia, kad teismas formaliai vadovavosi Įstatyme įtvirtintais sulaikymo pagrindais. Bylos duomenimis nustatyta, kad užsienietis 2019 m. balandžio 4 d. 6.50 val. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo, o 2019 m. balandžio 6 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams iš Lenkijos Respublikos, kurioje buvo sulaikytas kaip neteisėtai atvykęs bei pasinaudojęs suklastotais dokumentais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje buvo konstatuota, kad nėra pagrindo išvadai, kad užsienietis, atsiradus galimybei, dar kartą nebandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių).

32. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atliktą faktinių aplinkybių (dėl užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos) teisinį vertinimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, neturėjo pagrindo minėtų aplinkybių vertinti kitaip, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su minėtos situacijos formaliu vertinimu, atmetami kaip nepagrįsti.

33. Kiti užsieniečio apeliacinio skundo argumentai laikomi nereikšmingais ir dėl jų nepasisakoma.

34. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Užsieniečių registracijos centas 2019m. gegužės 22 d. teikime dėl sulaikymo termino pratęsimo prašė sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. liepos 8 d (b.l. 1-2). Todėl nors pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, tačiau nepagrįstai pratęsė užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2019 m. rugsėjo 9 d., nes teikimas tokiam terminui sulaikyti užsienietį nebuvo teikiamas. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Irano Islamo Respublikos piliečio S. N. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: Patenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą ir pratęsti Irano Islamo Respublikos piliečio S. N. K., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2019 m. liepos 8 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Milda Vainienė