55ac3c75-bd5d-4284-9367-fa2e54e47500 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1940-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24748-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. Å . (R. Å .) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovų R. Å . ir L.

G. praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo civilinėje byloje Nr. e2-32-419/2018 pagal ieÅ¡kovų R. Å ., L. G. ir G. M. (G. M.) ieÅ¡kinį atsakovei sodininkų bendrijai „Vitaminas“ dėl sodininkų bendrijos susirinkimo sprendimo dalies panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieÅ¡kovų R. Å ., L. G. ir G. M. ieÅ¡kinį atsakovei sodininkų bendrijai „Vitaminas“ dėl dalies sodininkų bendrijos „Vitaminas“ susirinkimo sprendimo panaikinimo.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovams terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti – pateikti teismui duomenis apie 310 Eur žyminio mokesčio dalies už ieÅ¡kinį sumokėjimÄ .IeÅ¡kovai R.

Å . ir L. G. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti juos nuo 310 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi ieÅ¡kovų R. Å . ir L. G. praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atmetė.Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalimi, asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Tačiau ieÅ¡kovų atstovas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovų turtinę padėtį, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Apskritai, pateikdamas praÅ¡ymÄ , ieÅ¡kovų atstovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių 310 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas galėtų ženkliai apsunkinti ieÅ¡kovų turtinę padėtį.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad 310 Eur žyminį mokestį turi sumokėti ne kiekvienas ieÅ¡kovas, o visi trys ieÅ¡kovai bendrai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas R. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atleisti ieÅ¡kovus nuo 310 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovai praÅ¡ymÄ atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo grindė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų analizavimu, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, prašė teismo įvertinti svarbias Å¡io klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes – tai, kad ieÅ¡kovai yra sodininkai, o atsakovė – pelno nesiekiantis vieÅ¡as juridinis asmuo, ir ginčas yra kilęs dėl bendrijos veiklos.

Tačiau teismas Å¡ių ieÅ¡kovų argumentų nevertino ir neanalizavo, todėl priėmė nemotyvuotÄ nutartį.Teismas, matydamas, kad teisingam ir iÅ¡samiam klausimo iÅ¡sprendimui esamų duomenų ar dokumentų nepakanka, galėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovams juos pateikti, tačiau to nepadarė.Teismas, spręsdamas atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimÄ , vadovavosi tik CPK nuostatomis, nors Å¡io klausimo iÅ¡samiam ir teisingam iÅ¡sprendimui yra aktualÅ«s ir kiti teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPÄ®) 20 straipsnio 1 dalį, nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , o, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 3 punktÄ , teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ , turi ir asmenys, turintys teisę į socialinę paÅ¡alpÄ pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms Å¡eimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymÄ .

Å iuo metu ieÅ¡kovo Å¡eima yra sunkioje finansinėje padėtyje, todėl jo Å¡eimai, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms Å¡eimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymÄ , yra paskirta socialinė paÅ¡alpa. Teismui byloje nustačius bent vieno iÅ¡ ieÅ¡kovų teisę į žyminio mokesčio sumokėjimo lengvatÄ , žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas byloje iÅ¡ esmės tampa beprasmis. Tokiu atveju laikytina, kad byloje žyminis mokestis yra sumokėtas.

Tačiau teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų nenustatinėjo, nors, pagal CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalis, galėjo tai padaryti, nes žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas laikomas vieÅ¡uoju interesu. IeÅ¡kovai L. G. ir G. M. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:PraÅ¡ymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pateikimo faktas jau savaime reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovų materialinė padėtis nėra itin gera, prieÅ¡ingu atveju, žyminis mokestis bÅ«tų sumokėtas ir nebÅ«tų praÅ¡oma taikyti jokių lengvatų.Teismui buvo gerai žinoma, kad ieÅ¡kovas, pagal VGTPÄ®, turėjo pateikti pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad asmuo yra socialinės paÅ¡alpos gavėjas, nes tik tokiu atveju jis gali bÅ«ti pagrįstai atleistas nuo žyminio mokesčio.

Todėl, esant tokiai situacijai, kai teisme gaunamas praÅ¡ymas, bet nepateikiami bÅ«tini įrodymai ar jų nepakanka, teismas privalėjo taikyti CPK 179 straipsnio 1 dalies normÄ ir pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus bei nustatyti terminÄ jiems pateikti, tačiau to nepadarė.BÅ«tinos tinkamam ir iÅ¡samiam klausimo iÅ¡sprendimui pažymos buvo gautos tik 2018 m. kovo 21 d., todėl ieÅ¡kovas, 2018 m. kovo 5 d. teikdamas teismui praÅ¡ymÄ , jų neturėjo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimo.Apelianto teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nes teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovų praÅ¡yme nurodytų argumentų bei aplinkybių, t. y. kad ieÅ¡kovai yra sodininkai, atsakovė – pelno nesiekiantis vieÅ¡as juridinis asmuo, o ginčas yra kilęs dėl sodininkų bendrijos veiklos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal teismų praktikÄ , teismo procesinis sprendimas laikomas nemotyvuotu tik tuo atveju, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla (kitas procesinis klausimas) galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovai pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymÄ nėra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieÅ¡kinius, susijusius su sodininkų bendrijų veikla.

Taigi ieÅ¡kovų nurodomos aplinkybės, kad jie yra sodininkai, o ginčas yra kilęs dėl sodininkų bendrijos veiklos, sprendžiant ieÅ¡kovų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimÄ , neturi esminės teisinės reikÅ¡mės, atitinkamai teismas, dėl jų nepasisakydamas, procesinės teisės normų pažeidimo, susijusio su pareiga tinkamai motyvuoti procesinį sprendimÄ , nepadarė.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ , turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovams pateikti papildomus duomenis ar įrodymus.

CPK 179 straipsnio 1 dalyje, kuria remiasi apeliantas, numatyta teismo teisė pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus tuo atveju, jeigu Å¡alių pateiktų įrodymų neužtenka, o ne, kaip nagrinėjamu atveju, jeigu įrodymų (konkrečiai, apie ieÅ¡kovų turtinę padėtį) apskritai nepateikta. Be to, ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pateikė profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas, todėl jam turėjo bÅ«ti žinoma CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys tokio praÅ¡ymo pagrįstumÄ .Apeliantas yra teisus teigdamas, kad, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (atsižvelgiant į Å¡io įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis).

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju sprendimas suteikti apeliantui antrinę teisinę pagalbÄ nebuvo priimtas (tokių įrodymų apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė), o nesant priimto (ir teismui pateikto, VGTPÄ® 20 straipsnio 3 dalis) tokio sprendimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimÄ sprendė CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį.Teismas konstatuoja, kad apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktos pažymos apie jo Å¡eimai paskirtÄ socialinę paÅ¡alpÄ iÅ¡samiai nepagrindžia apelianto turtinės padėties, juo labiau neįrodo, kad 310 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas visiems trims ieÅ¡kovams kartu bÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismai kitose bylose, spręsdami ieškovų prašymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra nustatę, kad ieškovas L. G. turi nekilnojamojo turto už daugiau nei 213 000,00 Eur bei kas mėnesį gauna didesnį kaip 1 300,00 Eur darbo užmokestį; ieškovai R. Š. (t. y. apeliantas) bei G. M., nors ir negauna kas mėnesį oficialių pajamų, bet yra darbingo amžiaus ir neturi sveikatos sutrikimų, kiekvienas su savo šeima valdo nekilnojamojo turto už daugiau nei 100 000,00 Eur, tarp kurio yra ne tik oriam kasdieniam gyvenimui būtino turto – garažų, žemės sklypų, buto, kuriame R.

Å . (t. y. apelianto) Å¡eima negyvena (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1381-987/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovų nurodytas argumentas, kad vien praÅ¡ymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pateikimo faktas jau savaime reiÅ¡kia blogÄ ieÅ¡kovų materialinę padėtį, yra nepagrįstas ne tik dėl pirmiau nurodytų priežasčių, bet ir dėl to, kad, kaip minėta, reikalavimas pagrįsti praÅ¡ymÄ pridedamais įrodymais yra įtvirtintas pačiame įstatyme (CPK 83 straipsnio 3 dalyje).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                               Loreta Bujokaitė