2017-11-08 Nr. AB-20690-3-63-3-00378-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1851-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00378-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), po 30 Eur už kiekvieną Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – ir areštinė) praleistą dieną neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad periodiškai laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. liepos 16 d. jis buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas ir perpildytose kamerose, neužtikrinant vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus ploto reikalavimų. Tualetai areštinėje nebuvo atitverti nuo bendros kamerų erdvės. Kamerų Nr. 6, 8, 9 sanitariniuose mazguose nenusileisdavo vanduo, todėl pareiškėjas turėjo kentėti smarvę. Naktį iš sanitarinių mazgų lįsdavo gyviai. Pareiškėjas teigė, kad čiužiniai kamerose buvo apdegę, smirdantys, patalynė purvina. Langai kamerose buvo kiauri, per juos į kameras prisnigdavo ir prilydavo, todėl kamerose būdavo labai šalta, drėgna, net užšaldavo vanduo puodelyje.

3. Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu nurodė, kad su pareiškėjo skundu iš dalies sutinka ir prašė konstatuoti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas areštinėje. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Klaipėdos AVPK nurodė, kad pareiškėjas areštinėje laikytas periodiškai nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. liepos 17 d. ir tuo metu pareiškėjui nežymiai galėjo tekti mažiau ploto, nei nustatyta minimali ploto norma. Tačiau per parą areštinės kamerose laikomų asmenų skaičius kinta, nes jie yra išvedami pasivaikščioti, etapuojami į teismus, ikiteisminio tyrimo įstaigas ir kt. Pareiškėjo laikymo sąlygos areštinės kamerose atitiko higienos normų reikalavimus. Daugelis pareiškėjo nurodytų pažeidimų (pvz., dėl šalčio, drėgmės) yra išsigalvoti siekiant prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad kamerose Nr. 2, 4, 5, 6, 14, 40 pareiškėjas nebuvo laikytas. Areštinėje čiužiniai nėra suplyšę, lovos skalbiniai yra plaunami. Laikymo areštinėje metu pareiškėjas nusiskundimų neturėjo ir prašymų ar skundų Klaipėdos AVPK administracijai neteikė.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVKP, 350 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju 38 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam tinkamomis kameros ploto sąlygomis, t. y., kad kameroje vienam asmeniui tektų ne mažiau kaip 5 kv. m plotas. Tačiau teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų. Sanitarinis mazgas kamerose taip pat buvo tinkamai įrengtas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodyta, jog laikomiems areštinėje asmenims esant tualete galima naudoti kameroje esantį audinį (širmą, užuolaidą), dėl to konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis tualetu, nėra pagrindo.

7. Atsižvelgęs, kad pareiškėjas yra nepilnametis ir įvertinęs pažeidimo (kalinimo per mažo ploto sąlygomis) pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. 8. Klaipėdos AVPK, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas areštinėje buvo pažeista, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Klaipėdos AVPK nesutinka, kad 38 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamomis kameros ploto sąlygomis. Pareiškėjas per mažo kameros ploto sąlygomis areštinėje daugiausiai buvo laikomas 35 paras. Pabrėžia, kad pareiškėjas per mažo kameros ploto sąlygomis buvo laikomas periodiškai, o ploto trūkumas buvo nežymus. Pareiškėjas padavė skundą teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamoje byloje praėjus 12 mėnesių nuo paskutinės jo laikymo areštinėje dienos. Nenustatyta, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų pablogėjo sveikata. Pabrėžia, kad Klaipėdos AVPK turtinė padėtis yra bloga. Be to, atsakovo atstovo nuomone, priteistas neturinės žalos atlyginimo dydis šioje byloje diskriminuoja asmenis, kurie nedaro nusikalstamų veikų. Klaipėdos AVPK nurodo, kad pareiškėjas jau 7 kartus yra teistas, dėl to jam areštinės sąlygos buvo žinomos, todėl tai negalėjo jam sukelti sunkių išgyvenimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 350 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą priteisė nustatęs aplinkybę, kad pareiškėjas areštinėje 38 dienas buvo laikomas per mažo kameros ploto sąlygomis.

12. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad pareiškėjas 38 paras buvo laikomas per mažo kameros ploto sąlygomis, ir teigia, kad pareiškėjui pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti būtų pripažinimas, kad jo teisė į tinkamas laikymo sąlygas areštinėje buvo pažeista.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaudamasi minėta ABTĮ nuostata, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinės bylą pagal apeliacinio skundo ribas.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

15. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

16. Lietuvos generalinio policijos komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkte nustatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

17. Įvertinusi bylos duomenis apie areštinės kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą ir jose laikytų asmenų kartu su pareiškėju skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. liepos 17 d. (b. l. 14), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas mažesnio nei 5 kv. m kameros ploto (atskaičius ir sanitarinio mazgo užimamą plotą) sąlygomis buvo laikomas 46 paras. Taigi pareiškėjas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą buvo laikomas net ilgiau, nei nustatė pirmosios instancijos teismas ir nei teigia Klaipėdos AVPK. Todėl Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

18. Pareiškėjui laikymo per mažo kameros ploto sąlygomis metu 28 paras teko mažiau nei 3 kv. m ploto. Iš viso pareiškėjui kalinimo per mažo kameros ploto sąlygomis metu teko nuo 2,49 iki 4,98 kv. m ploto. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirtai žalai atlyginti priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, o pirmosios instancijos teismo priteista suma yra adekvati tai žalai kompensuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos AVPK nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydis buvo įvertintas netinkamai.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo Klaipėdos AVPK apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė