2013-12-16 Nr. AB-10161 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1978/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 13.2; 13.2.3; 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Neringos savivaldybės, trečiųjų suinteresuotų asmenų V. V., N. F. (N. F.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Neringos savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“, V. V., N. F. (N. F.), R. K. projektavimo firmai dėl administracinių aktų panaikinimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartimi (II t., b. l. 7-8) priimtas pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2007 m. balandžio 24 d. prašymas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 44 „Dėl teritorijos Juodkrantės gyv., apimančios p/n „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su L. Rėzos g. vakarine dalimi, detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir 2001 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 44) ir jo pagrindu priimtus projektavimo sąlygų sąvadus, statybos leidimus ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pripažinimo tinkamu naudoti aktus.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi (IX t., b. l. 78-81) priimtas pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. gruodžio 21 d. prašymas Nr. 14-22 (CB1/43-07) (teisme gautas 2012 m. gruodžio 28 d.) dėl dalies reikalavimų atsisakymo bei 2012 m. gruodžio 21 d. patikslintas prašymas Nr. 14-23 (CB1/43-07) (teisme gautas 2012 m. gruodžio 28 d.) (IX t., b. l. 66-72) atsakovui Neringos savivaldybei (toliau – ir atsakovas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (ji yra Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) (toliau – ir Inspekcija), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Saugomų teritorijų tarnyba), Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Klaipėdos RAAD), Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, AB poilsio namams „Ąžuolynas“, V. V., N. F. (N. F.), R. K. projektavimo firmai, kuriuo prašoma:

1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 44 „Dėl teritorijos Juodkrantės gyv., apimančios p/n „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su L. Rėzos g. vakarine dalimi, detaliojo plano patvirtinimo“ dalį dėl sklypo R1 (sprendinys Nr. 6) bei dėl sklypo K4 (sprendinys Nr. 7) dalies (kuria planuojama atviras erdves, t. y. vidinius kiemus, uždengti skaidriu stogu, uždengti stikliniu stogu „C“ plokščiastogius pastatus, II aukšte įrengti patalpas – Kėglių aikštelę, sveikatingumo centrą su treniruokliais);

2) panaikinti Neringos savivaldybės išduotą 2002 m. balandžio 22 d. projektavimo sąlygų sąvadą;

3) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos išduotą 2003 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimą Nr. 110.

Pareiškėjas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 44 patvirtinto detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyti sprendiniai sklype R1 (kuriais šiame sklype planuojama vietoje esančių teniso kortų įrengti universalią sporto salę, kurioje tilptų teniso kortai, krepšinio, tinklinio gabaritų aikštelės, įrengti sporto centrą (kompleksą), kuris turėtų veikti ištisus metus) bei dalis sprendinių sklype K4 (kuriais šiame sklype planuojama atviras erdves, t. y. vidinius kiemus Nr. 7 ir Nr. 8 uždengti skaidriu stogu, uždengti stikliniu stogu „C“ plokščiastogius pastatus, II aukšte įrengti patalpas – kėglių aikštelę, sveikatingumo centrą su treniruokliais) prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269, patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (toliau – ir KNNP planavimo schema) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – ir KNNP tvarkymo planas) sprendiniams, draudžiantiems ginčo detaliuoju planu apibrėžtoje teritorijoje didinti užstatymo tankumą ir esamą pastatų aukštį.

Pareiškėjas teigė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 44 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai sklype R1 bei minėta dalis sprendinių sklype K4 prieštarauja ir kitiems Lietuvos Respublikos norminiams teisės aktams: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (toliau – ir KNNP nuostatai) 4, 6.6, 11 punktams, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) 25 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Be to, pareiškėjas nurodė, kad Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 44 patvirtinto detaliojo plano dalies pagrindu priimti kiti administraciniai aktai – Neringos savivaldybės užsakovui AB „Ąžuolynas“ 2002 m. balandžio 22 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas vidaus kiemo uždengimui, adresu (duomenys neskelbtini), Juodkrantė, Neringa, ir 2003 m. rugsėjo 26 d. išduotas statybos leidimas Nr. 110 – vidaus kiemo uždengimui (objektas tinkamu naudoti nepripažintas) taip pat pripažintini neteisėtais ir naikintini.

Atsakovas Neringos savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo patikslintą prašymą (X t., b. l. 30-39) nurodė, kad su pareiškėjo prašymu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka. Manė, kad prašymas yra nepagrįstas, todėl prašė pareiškėjo prašymą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigė, kad pareiškėjo prašymas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Atsakovas Neringos savivaldybė dėl viešojo intereso nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi jau yra praėję daugiau kaip 10 metų nuo ginčijamų aktų priėmimo, suinteresuoti asmenys investavo pinigines lėšas į jų sprendinių įgyvendinimą, o šių aktų teisėtumą turėjusios kontroliuoti institucijos nepagrįstai ilgą laiką delsė kreiptis į prokurorą. Manė, kad prioritetas šioje byloje turėtų būti teikiamas teisiniam stabilumui, teismui atsisakant ginti viešąjį interesą, nes panaikinus ginčijamus valdžios sprendimus ir atstačius buvusią padėtį, būtų paneigtos asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Patenkinus prokuroro prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo neišvengiamai kils klausimai dėl asmenims padarytos turtinės žalos atlyginimo. Teigė, jog visuomenė ir valstybė patirtų didesnę žalą negu toji, kurią visuomenė ir valstybė patirtų, jeigu ginčijami administraciniai aktai nebūtų panaikinti, nes reikalavimas panaikinti administracinius aktus negali būti vertinamas kaip proporcinga priemonė siekiant apsaugoti tam tikros vietovės ypatumus, kurių pažeidimas nebuvo įrodytas.

Atsakovas teigė, kad ginčijamame detaliajame plane sklype pažymėtame R1 dar 1984 metais buvo pastatyti siurblinė, teniso kortų aikštelė, aikštelė, atraminė siena ir iš esmės ten esančios konstrukcijos yra nebaigti statiniai, todėl detaliuoju planu nebuvo ir nėra siūloma leisti statyti naują statinį, o priešingai – esamo statinio, t. y. teniso kortų aikštelės ribose įrengti uždarą sporto kompleksą, kuris neturi jokios įtakos supančiai gamtinei ir urbanizuotai aplinkai, nes nekeičiami užstatymo plotai, nedidinamas aukštingumas. Reikalinga šiuo metu sklype R1 esančius statinius pakeisti nauju geresnės architektūrinės kokybės statiniu, laikantis saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų reikalavimų. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, koks buvo užstatymo tankis ginčo teritorijoje iki patvirtinant ginčijamus detaliojo plano sprendinius, todėl neaišku, kaip jis keičiasi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą prašymą (IX t., b. l. 137-139) nurodė, kad sutinka su pareiškėjo prašyme išdėstyta pozicija ir taip pat pritaria, kad būtų panaikinti neteisėto teritorijų planavimo dokumento pagrindu priimti kiti administraciniai aktai, t. y. ginčijamas projektavimo sąlygų sąvadas bei statybos leidimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą prašymą (IX t., b. l. 123-126) nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka ir pritaria jo reikalavimams.

Manė, kad esamas teritorijos užstatymo tankumas ir pastatų aukštis yra tas, kuris buvo (yra) KNNP tvarkymo plano įsigaliojimo metu, o nuo jo įsigaliojimo ginčijami detaliojo plano sprendiniai, prieštaraujantys KNNP tvarkymo plano sprendiniams, negali būti įgyvendinami. Teigė, kad neturi būti leista įgyvendinti ginčijamus detaliojo plano 6 bei 7 punktais numatytų sprendinius. Nurodė, kad minėti sprendiniai Nr. 6 (sklypas R1), kuriais nurodoma, kad šiame sklype planuojama vietoje esančių teniso kortų įrengti universalią sporto salę, kurioje tilptų teniso kortai, krepšinio, tinklinio aikštelės, įrengti sporto centrą (kompleksą), kuris turėtų veikti ištisus metus ir dalis sprendinio Nr. 7 (sklypas K4), kuria šiame sklype planuojama atviras erdves (vidinius kiemus) Nr. 7 ir Nr. 8 uždengti skaidriu stogu, uždengti stikliniu stogu „C“ plokščiastogius pastatus, II aukšte įrengti patalpas – kėglių aikštelę, sveikatingumo centrą su treniruokliais, prieštarauja KNNP planavimo schemos ir KNNP tvarkymo plano sprendiniams, draudžiantiems ginčo detaliuoju planu apibrėžtoje teritorijoje didinti užstatymo tankumą ir esamą pastatų aukštį. Be to, šie ginčijami detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ir KNNP nuostatų 4, 6.6, 11 punktams bei Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 daliai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė poilsio namai „Ąžuolynas“ atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą prašymą (IX t., b. l. 105-111) nurodė, kad su pareiškėjo prašymu, kiek tai susiję su AB poilsio namų „Ąžuolynas“ interesais, t. y. su reikalavimu panaikinti sklypo K4 sprendinių dalį (kuria planuojama atviras erdves – vidinius kiemus, uždengti skaidriu stogu, uždengti stikliniu stogu „C“ plokščiastogius pastatus, II aukšte įrengti patalpas – kėglių aikštelę, sveikatingumo centrą su treniruokliais) bei 2003 m. rugsėjo 26 d. statybos leidimą Nr. 110, nesutinka, todėl prašė administracinę bylą nutraukti arba atmesti minėtus pareiškėjo reikalavimus kaip nepagrįstus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ nustatytą terminą prašymui paduoti, be to, nėra įrodęs viešojo intereso pažeidimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB poilsio namai „Ąžuolynas“ nurodė, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, KNNP tvarkymo plane yra išreiškusi poziciją, kad pagal ginčijamą statybos leidimą atlikti pastatų, kurie ribojasi L. Rėzos g. vakarine dalimi statybos darbai (vidinio kiemo uždengimas skaidriu stogu ir patalpų II aukšte įrengimas) yra teisėti ir jie neturi būti šalinami, be to, analogiška pozicija išreikšta ir Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtintame Neringos savivaldybės ir jos dalių bendrajame plane (toliau ir – Neringos bendrasis planas). Teigė, kad ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba yra aiškiai nurodžiusi, kad KNNP tvarkymo plano sprendiniais nereikalaujama likviduoti (pašalinti) jau įgyvendintus ginčijamus detaliojo plano sprendinius, t. y. galiojantis patvirtintas KNNP tvarkymo planas nereikalauja pašalinti ginčijamų sklypo K4 sprendinių dalies ir panaikinti statybos leidimo, kurių pagrindu vidinis poilsio namų „Ąžuolynas“ kiemas buvo uždengtas skaidriu stogu bei prie baseino buvo įrengti vandens atrakcionai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimu į pareiškėjo patikslintą prašymą (IX t., b. l. 86-96) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo visas bylinėjimosi išlaidas.

Manė, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą prašymui paduoti. Dėl viešojo intereso nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi jau yra praėję daugiau kaip 10 metų nuo ginčijamų aktų priėmimo, suinteresuoti asmenys investavo pinigines lėšas į jų sprendinių įgyvendinimą, o šių aktų teisėtumą turėjusios kontroliuoti institucijos nepagrįstai ilgą laiką delsė kreiptis į prokurorą. Manė, kad prioritetas šioje byloje turėtų būti teikiamas teisiniam stabilumui, teismui atsisakant ginti viešąjį interesą, nes panaikinus ginčijamus sprendimus ir atstačius buvusią padėtį būtų paneigtos asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą, be to, patenkinus prokuroro prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo neišvengiamai kils klausimai dėl asmenims padarytos žalos atlyginimo. Teigė, jog visuomenė ir valstybė patirtų didesnę žalą negu toji, kurią visuomenė ir valstybė patirtų, jeigu ginčijami administraciniai aktai nebūtų panaikinti, nes reikalavimas panaikinti administracinius aktus negali būti vertinamas kaip proporcinga priemonė siekiant apsaugoti tam tikros vietovės ypatumus, kurių pažeidimas nebuvo įrodytas.

Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 44 dalies dėl sklypo R1 sprendinių, kuriais šiame sklype planuojama vietoje esančių teniso kortų įrengti universalią sporto salę, kurioje tilptų teniso kortai, krepšinio, tinklinio gabaritų aikštelės, įrengti sporto centrą (kompleksą), kuris turėtų veikti ištisus metus, trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. pažymėjo, kad šiame sklype detaliuoju planu nebuvo ir nėra siūloma leisti statyti naują statinį, priešingai, esamo statinio – teniso kortų aikštelės ribose įrengti uždarą sporto kompleksą, kuris neturi jokios įtakos supančiai gamtinei ir urbanizuotai aplinkai, nes minėtu detaliuoju planu nekeičiami užstatymo plotai, nedidinamas aukštingumas. Šiame sklype esančios konstrukcijos iš esmės yra nebaigti statiniai, o šių pagrindu detaliajame plane yra numatyta įrengti uždarą sporto salę, t. y. detaliojo plano sprendiniais yra numatyta neestetiškai ir vizualiai teršiančių aplinką statinių vietoje įrengti aplinkos nedarkantį uždarą statinį, sutvarkyti teritoriją, kuri taptų patrauklesne poilsiautojams. Šie ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, be to, statyba nėra uždrausta. Sklype R1 statiniai – siurblinė ir teniso aikštelė su ją ribojančiomis sienomis (1,9; 3 ir 3,1 metrų aukščio) – buvo pastatyti dar 1984 m., todėl nuo šio statinio pastatymo ši teritorija laikytina turinti tam tikrą užstatymą ir aukštingumą, o įgyvendinant ginčijamus detaliojo plano sprendinius nebūtų keičiamas esamų statinių užstatymo plotas, po rekonstrukcijos pastatas neviršytų šiuo metu nustatyto aukštingumo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą tenkino iš dalies, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 44 „Dėl teritorijos Juodkrantės gyv., apimančios p/n „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su L. Rėzos g. vakarine dalimi, detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtinti sprendiniai įrengti universalią sporto salę (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypas pažymėtas R1; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 6), stiklu uždengti plokščiastogę dalį, įrengti treniruoklių sales, kėglius (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypo pažymėto K4 teritorija pažymėta C; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 7), kaip prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktams, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą dėl reikalavimų panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 44 „Dėl teritorijos Juodkrantės gyv., apimančios p/n „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su L. Rėzos g. vakarine dalimi, detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtinti sprendiniai uždengti stikliniu stogu vidinį kiemą ir mažąjį kiemelį (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypo pažymėto K4 teritorijos pažymėtos A ir B; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 7) bei Neringos savivaldybės 2002 m. balandžio 22 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ir 2003 m. rugsėjo 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 110 ir atmetė atsakovo Neringos savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų AB poilsio namai „Ąžuolynas“ bei V. V. prašymus dėl teismo išlaidų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas dėl termino pareiškėjo prašymui paduoti teismui nurodė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi (I t., b. l. 225-228) šioje byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju termino kreiptis į teismą pradžia skaičiuotina nuo 2007 m. kovo 26 d. Iš naujo svarstant termino kreiptis į teismą klausimą, būtų iš esmės kvestionuojama apeliacinės instancijos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis, o tai būtų laikytina esminiu procesinės teisės normų pažeidimu, kas laikytina pagrindu panaikinti šį sprendimą. Tokią pačią poziciją išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi (IV t., b. l. 12-16) šioje administracinėje byloje. Klausimas dėl termino praleidimo, laikant jį nepraleistu, plačiau nenagrinėtas ir atmesti argumentai šiuo klausimu.

Teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gegužės 9 d.) 19 straipsnio 2 dalį, detalųjį planą sudarė planuojamos teritorijos raidos programa ir sprendiniai, kurie patvirtinti įgauna juridinę galią. Detaliojo plano sprendinių aiškinamajame rašte (I t., b. l. 25, p. 19-23) nurodyta, kad planuojama teritorija yra vakarinėje L. Rėzos gatvės pusėje, tarp gatvės ir parabolinių kopų. Detaliojo plano sprendinių pagrindiniame brėžinyje (I t., b. l. 25, p. 3), sprendiniais, eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintais Nr. 6, sklype pažymėtame R1, planuojama AB poilsio namų „Ąžuolynas“ universali sporto salė, nurodoma sklypo R1 paskirtis – rekreacinė; plotas – 1514 kv. m; užstatymo tankis – 0,5; užstatymo intensyvumas 0,6; statinių aukštis – 11 m iki karnizo; kiti reikalavimai ir pastabos – žemės servitutas 30, teisė tiesti ir aptarnauti požemines komunikacijas, inžinerinius įrenginius. Be to, dėl sklypo R1, Detaliojo plano sprendinių aiškinamajame rašte (I t., b. l. 25, psl. 19-23) detalizuojama, kad sklypą numatoma praplėsti pietų kryptimi, koreguojant 11 ir 12 pozicijas; esančių teniso kortų vietoje įrengti universalią sporto salę, kurioje tilptų teniso kortai, krepšinio, tinklinio gabaritų aikštelės; siūloma įrengti sporto centrą, greta yra vienintelis Neringos stadionas ir Juodkrantėje yra olimpinių rinktinių rengimo centras; centras turėtų veikti ištisus metus, jame rengiami tradiciniai turnyrai; sklypas priklauso AB poilsio namams „Ąžuolynas“; statant sporto kompleksą nuo aukštos įtampos stulpo elektros linija nuvedama aukštos įtampos kabeliu iki elektros pastoties Nr. 10/35.

Teismas išdėstė, kas planuojama AB poilsio namai „Ąžuolynas“ detaliojo plano sprendinių pagrindiniame brėžinyje, sprendiniais, brėžinio eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintais Nr. 7, sklype pažymėtame K4. Pažymėta, kad vidiniai kiemai žymimi „Nr. 7“ ir „Nr. 8“ yra pažymėti Neringos savivaldybės tarybos 2000 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 132 patvirtino teritorijos, apimančios p/n „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su L. Rėzos g. vakarine dalimi, Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano raidos programos schemoje (I t., b. l. 25, p. 17, 32), tačiau Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje (I t., b. l. 25, psl. 3) šie kiemai pažymėti „A“ ir „B“.

Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2007 m. vasario 15 d. rašte Nr. (4.16) V15-381 (I t., b. l. 187) Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai nurodyta, jog ginčijamo Detaliojo plano sklypo pagrindiniame brėžinyje pažymėto sklypo K4 pagrindu buvo suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Juodkrantė, o R1 pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Juodkrantė.

Teismas išdėstė, kokią informaciją pateikė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2012 m. spalio 12 d. raštu Nr. V3(5)-2506 2.8 (IX t., b. l. 39-41). Be to, Inspekcijos 2012 m. gruodžio 18 d. rašte pareiškėjui Nr. (6.5)-2D-18827 (IX t., b. l. 61-65) pažymėta, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2012 m. vasario 24 d. rašte Nr. (3)-V3-422(12.5) nurodyta, jog pagal turimą topografinę medžiagą, teniso aikštelė (jos pietinė dalis), esanti Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinio prioriteto zonoje (duomenys neskelbtini), 1984 m. buvo įrengta nukasus kopos šlaitą, dabar ši vieta išlyginta, o pagal Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninių erdvinių žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų SEŽP_0,5Lt duomenis kopos šlaito polinkio kampas atkarpose, 15-40 metrų atstumu į pietus – pietvakarius nuo teniso aikštelės sudaro 36,24 laipsnius ir 27,74 laipsnius.

Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 21 d. prašyme Nr. 14-23 (CB1/43-07) reikalavimą dėl sklypo K4 formulavo taip: panaikinti dalį, „<...> (kuria planuojama atviras erdves, t. y. vidinius kiemus, uždengti skaidriu stogu, uždengti stikliniu stogu „C“ plokščiastogius pastatus, II aukšte įrengti patalpas – kėglių aikštelę, sveikatingumo centrą su treniruokliais)“.

Pagal pateiktą informaciją, virš rytų pusėje esančio pastato antrojo aukšto terasos yra uždengtas stogas, tačiau tai buvo numatyta detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendiniuose eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintuose Nr. 7 – „stiklu dengta terasa 748 kv. m.“, detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje teritorija pažymėta „G“. Tačiau pareiškėjas ginčija sprendinius stikliniu stogu uždengti vidinius kiemus, kas atitiktų detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendiniuose, eksplikacijoje įvardintuose Nr. 7 – „stiklu dengtas vidaus kiemas <...>“ ir „stiklu dengtas mažasis kiemelis 180 kv. m.“, detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje teritorijos pažymėtos „A“ ir „B“. Dėl stiklu dengtos II aukšto terasos detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtos G, pareiškėjas nepasisako.

Išanalizavus Detaliojo plano medžiagą (I t., b. l. 25, planas voke), Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktą informaciją bei pareiškėjo prašymo turinį, padaryta išvada, kad pareiškėjas ginčija neįgyvendintus detaliojo plano sprendinius, t. y. Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 44 dalį, kuria buvo patvirtinti detaliojo plano sprendiniai žemės sklypui, šio plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtam R1, ir detaliojo plano sprendiniai žemės sklypui, šio plano pagrindiniame brėžinyje pažymėtam K4, ta apimtimi, kuria suplanuota stiklu uždengti vidaus kiemą (pagrindiniame brėžinyje teritorija žymima „A“) ir mažąjį kiemelį (pagrindiniame brėžinyje teritorija žymima „B“) bei stiklu uždengti plokščiastogę dalį ir joje įrengti treniruoklių salę, kėglius (pagrindiniame brėžinyje teritorija žymima „C“).

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, įsigaliojusį 1991 m. gegužės 1 d., kuruio buvo inter alia nutarta įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas). Šiuo teisės aktu įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas bei apibrėžtas konkretus šio parko plotas.

1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė 1992 m. kovo 31 d., jos 4 ir 5 straipsnius teismas citavo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuriuo patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas turėjo priedą „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“, kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudėtinė minėto teisės akto dalis. KNNP planavimo schemos redakcijos galiojusios ginčijamo sprendimo priėmimo metu (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 99-1977, redakcija galiojusi nuo 1997 m. liepos 5 d. iki 2005 m. gruodžio 25 d.), pagrindinių teiginių 5 punkte buvo nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Taigi minėtame punkte buvo įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą. Pagrindinių teiginių 4.1 punkte numatyta, jog KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius. Nurodė KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 6 punktą ir 14 punktą. KNNP planavimo schemoje nagrinėjama teritorija patenka į gyvenamąją zoną (I t., b. l. 182-184).

Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija patenka į XXI reglamentu pažymėtą teritoriją, schematiškai pavaizduotą kaip esamos poilsio įstaigų teritorijos (I t., b. l. 185). KNNP planavimo schemos Juodkrantės ir apylinkių principinio plano (I t., b. l. 186) Architektūrinės planinės dalies skyriaus „Juodkrantės ir jos aplinkos principinio plano siūlymai“ poskyryje „Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamentas“ XXI reglamentu pažymėtoje teritorijoje, įvardintoje kaip „Bažnyčios ir „Ąžuolyno“ poilsio namų teritorija“, numatyta parengti kompleksinį aplinkos sutvarkymo projektą, kuriame reikia numatyti želdinius, pridengiančius agresyvius poilsio namų tūrius bei techninės-komunalinės paskirties statinius, rekonstruoti elektros teikimo sistemą ir iškelti iš bažnyčios pašonės TP arba ją izoliuoti želdinių atitvara, marių pusėje esančios teritorijos papildomai neapstatyti, paliekant esamą 1 a. pastatą, apstatytose poilsio namų teritorijose pastatų aukštingumo nedidinti, apstatymo netankinti, marių pusėje esančią neapstatytą teritoriją apželdinti tradiciniais želdiniais, parengus tam specialų projektą, želdinių tikslas – izoliuoti „Ąžuolyno“ tūrius panoramoje stebimoje iš marių“.

Teismas nurodė KNNP nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. kovo 25 d. iki 2004 m. birželio 20 d.) 4 punktą, 6.6 punktą, 11 punktą, Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 28 d.) 25 straipsnio 6 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre – registro Nr. 100002000006. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad planavimo schemą parengęs Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas du jos originalius egzempliorius (tekstinę ir grafinę dalis) perdavė tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, vienas egzempliorius liko šiame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. perdavė Neringos miesto merui vieną originalų planavimo schemos egzempliorių. Akivaizdu, kad Neringos savivaldybės tarybai buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl jų buvo būtina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus.

Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimo (kartu su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negali būti priimami neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negali prieštarauti Schemos nuostatoms. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas.

2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė. Lietuvos valstybė Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Taigi šiai vietovei galioja visos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse numatytos apsaugos priemonės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ (įsigaliojo nuo 2012 m. birželio 24 d.) patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir, be kita ko, pripažino netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, 1997 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 690 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) dalinio pakeitimo“, 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1378 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pakeitimo“.

Pagal KNNP tvarkymo plano 9.3.2 punktą, ginčo teritorija patenka į intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną – GRi (IX t., b. l. 47), kuri apima esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias užstatytas Nidos ir Juodkrantės rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis su vyraujančiu daugiabučių užstatymu ir kuriai taikomas intensyvaus tvarkymo reglamentas, užtikrinamas principinis architektūros tūrio ir formų suderinamumas su Kuršių nerijos rekreacinių gyvenamųjų vietovių erdvine-planine struktūra ir architektūra, nepažeidžiant raiškių panoramų ir siluetų nuo Kuršių marių pusės. KNNP tvarkymo plano 9.3.2.4 punkte numatyta, kad teritorijoje, apimančioje poilsio namus „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą ir teritoriją, kuri ribojasi su L. Rėzos g. vakarine dalimi, vykdant statybos darbus esamų ir / ar buvusių „Ąžuolyno“ poilsio namų teritorijoje, nedidinamas esamas teritorijos užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis; vykdant statybos darbus, pastatų išorės formos ir elementai keičiami tradiciniais, būdingais Juodkrantės senosioms viloms.

Teismas nurodė Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. balandžio 6 d.) 13 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 2 dalį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ (Valstybės Žinios, 2003, Nr. 58-2611) patvirtinto statybos techninio reglamento 8.14 punktą sporto salė priskirta prie sporto paskirties pastatų, kurie priskirti negyvenamiesiems pastatams.

Detaliojo plano sprendiniais „uždengti stikliniu stogu vidinius kiemus“ nėra imperatyviai nurodyta, kad uždengus vidinius kiemus stikliniais stogais juose numatoma įrengti patalpas, tokiu būdu sukuriant statinį, atitinkantį pastato sąvoką, todėl padaryta išvada, kad įgyvendinant šį sprendinį nebūtinai būtų didinamas teritorijos užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis. Įgyvendinant šį sprendinį turėtų būti laikomasi KNNP tvarkymo plano. Detaliojo plano sprendiniais „uždengti stikliniu stogu plokščiastogius pastatus, II aukšte įrengti kėglių aikštelę, sveikatingumo centrą su treniruokliais“ numatyta plokščiastogius pastatus paaukštinti, įrengiant juose antrą aukštą su planuojama kėglių aikštele, sveikatingumo centru, treniruokliais, darytina išvada, kad įgyvendinant šį sprendinį būtų didinamas teritorijos esamas pastatų aukštis. Detaliojo plano sprendiniais „esančių teniso kortų vietoje įrengti universalią sporto salę, kurioje tilptų teniso kortai, krepšinio, tinklinio gabaritų aikštelės“ numatyta vietoje esančio kito statinio – teniso kortų aikštelės pastatyti pastatą – sporto salę, kuri būtų statoma arčiau kaip 50 metrų nuo šlaito, kurio nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, apatinės briaunos, darytina išvada, kad įgyvendinant šį sprendinį būtų didinamas teritorijos užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis bei pažeidžiamas Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuota, kad ginčijamas Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 44 dalimi, kuria patvirtinti sprendiniai įrengti universalią sporto salę (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypas pažymėtas R1; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 6), stiklu uždengti plokščiastogę dalį, įrengti treniruoklių sales, kėglius (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypo pažymėto K4 teritorija pažymėta C; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 7), tiek priėmimo metu, tiek šiuo metu prieštarauja aukščiau paminėtų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, todėl vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šia dalimi pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Be to, konstatuota, kad ginčijamas Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 44 dalimi, kuria patvirtinti sprendiniai uždengti stikliniu stogu vidinius kiemus (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypo pažymėto K4 teritorijos pažymėtos A ir B; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 7) nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų, todėl ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigė, kad Neringos savivaldybės 2002 m. balandžio 22 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadas (I t., b. l. 190–191) AB „Ąžuolynas“ vidaus kiemo uždengimui, adresu (duomenys neskelbtini), Juodkrantės gyv., Neringa ir 2003 m. rugsėjo 26 d. išduotas statybos leidimas Nr. 110 (I t., b. l. 199) statytojui AB „Ąžuolynas“ vidaus kiemo uždengimui stikliniu stogu adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, yra neteisėti ir naikintini, kadangi jie priimti neteisėto ginčijamo Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 44 pagrindu. Tačiau konstatavus, jog šis ginčijamas sprendimas dalimi, kuria patvirtinti sprendiniai uždengti stikliniu stogu vidinius kiemus, nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų, padaryta išvada, kad panaikinti ginčijamą projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą taip pat nėra pagrindo, todėl, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo prašymas ir šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju teismas nurodė ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus, kuriuose atskleidžiama viešojo intereso samprata. Saugomų teritorijų steigimo pagrindinė funkcinė paskirtis – natūralių, nepaliestų teritorijų išsaugojimas. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju. Kadangi pareiškėjo ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomai teritorijai, konstatuota, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu. Būtent tokį viešąjį interesą šioje byloje gina pareiškėjas. Taigi šioje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipimusi į teismą gina viešąjį interesą. Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisė yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti supriešinamos, todėl šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą. Sprendžiant šį klausimą, pažymėta, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkrečiam subjektui. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik ginčijamų aktų teisėtumo klausimas, neribojant savininko teisių, asmens teisės ir teisėti interesai ir viešasis interesas nėra priešpriešinami.

Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-65/2009 ir nustatinėjo, ar pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, susijusius su statybomis Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio rekreacinio tvarkymo zonoje.

Pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai yra viena iš prielaidų, leidžiančių statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso gynimu. Vadinasi, prokuroro reikalavimas panaikinti ginčijamus administracinius aktus gali būti siejamas su viešojo intereso apgynimu. Atkreiptas dėmesys į tai, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų grupei. Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis. Visuomenė yra suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, todėl akivaizdu, kad pirmą kartą Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl pirmiau minėtų administracinių aktų panaikinimo, administracinę bylą inicijavo neabejotinai esant viešajam interesui.

Atsižvelgiant į tai, kad viešojo intereso gynimas yra specialių valstybės įgaliotų subjektų specifinė veikla ir kad viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, padaryta išvada, kad viešąjį interesą ginantiems subjektams taikomas dispozityvumo principas, tačiau jis ribojamas viešojo ir individualių interesų derinimu. Viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 32 d.), kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą. Neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus ir pan., tačiau šie administraciniai aktai dar nėra realizuoti, jų panaikinimas leidžia užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir tuo pačiu apginti viešąjį interesą, todėl pareiškėjo keliami reikalavimai yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti.

Dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo teismas nurodė ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, 45 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo patikslintas prašymas tenkintas iš dalies. Šiuo teismo sprendimu neapginti trečiųjų suinteresuotų asmenų AB poilsio namų „Ąžuolynas“ bei V. V. interesai, todėl jie neturi teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo N. F. (N. F.) apeliaciniu skundu (t. X, b. l. 82-89) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo prašymas tenkintas, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti visiškai. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde teigia, jog jis 2005 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš AB poilsio namų „Ąžuolynas“ kartu su V. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo pastatą – siurblinę, unikalus Nr. 2398-1000-5041, ir kiemo statinius – kiemo aikštelę ir atraminę sieną, unikalus Nr. 4400-0222-2044, esančius (duomenys neskelbtini), Neringoje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nagrinėjo ir vertino administracinio akto – detaliojo plano – sprendinius, kurie buvo parengti ir patvirtinti 2001 m., t. y. dar iki apeliantui įsigyjant ginčo teritorijoje esančius statinius. Todėl apeliantas nebuvo nei ginčijamo detaliojo plano (ir jo sprendinių) užsakovas, nei teritorijų planavimo proceso organizatorius, nei dalyvavo rengiant, svarstant, derinant ar tvirtinant ginčijamą detalųjį planą. Apeliantas nuosavybės teise įsigijo anksčiau minėtus statinius, o su jais – teisę į ilgalaikę valstybinės žemės nuomą 2002 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2002-0062 pagrindu kartu su galimybe pagal detaliojo plano sprendinius pertvarkyti nuosavybės teise priklausančius statinius. Sudarant 2005 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, buvo įvertinta ir į sutarties kainą įtraukta galimybė esamus statinius – atvirus teniso kortus – pritaikyti sporto veiklai ištisus metus (įrengiant dengtą universalią sporto salę). Teismo sprendimas panaikinti detaliojo plano sprendinius, parengtus ir patvirtintus prieš daugiau nei 11 metų (daugiau nei prieš 4 metus iki apeliantui įsigyjant nekilnojamąjį turtą), iš esmės pažeidžia apelianto teises pilnavertiškai įgyvendinti nuosavybės teisę bei apriboja apelianto teisėtus lūkesčius, susiformavusius 2005 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai informuodamas apie teismo posėdį šioje byloje, grubiai pažeidė procesines teisės normas. Apeliantas neturi duomenų, kad procesiniai dokumentai byloje ir pranešimas apie administracinės bylos nagrinėjimą 2013 metais (t. y. po 2012 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro patikslinto prašymo pateikimo ir priėmimo) būtų bandomi įteikti apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Rusijos Federacija, Sankt Peterburgas, (duomenys neskelbtini)). Apeliantas taip pat neturi duomenų, kad administracinėje byloje būtų imtasi priemonių tokią apelianto gyvenamąją vietą nustatyti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apelianto N. F. gyvenamąją vietą pripažino nežinoma ir tiek 2012 m. gruodžio 21 d. patikslintą prašymą, tiek pranešimus apie 2013 metais vykusius teismo posėdžius nutarė paskelbti interneto tinklalapyje. Pažymi, jog rusakalbiam, lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui adresuotas skelbimas tik lietuvių kalba yra nesuprantamas ir negali pasiekti adresato. Net tuo atveju, jei procesinių dokumentų įteikimas Rusijos Federacijos piliečiui, gyvenančiam Sankt Peterburge, paskelbiant Lietuvos Respublikos teismų tinklalapyje būtų laikomas tinkamu, toks pranešimas turėjo būti išverstas į Rusijos Federacijos piliečiui suprantamą kalbą. Vertindamas procesinių dokumentų ir pranešimų apie teismo posėdžius tinkamumą, akcentuoja, kad ankstesnių dokumentų (2007 m. balandžio 24 d. prokuroro prašymo) įteikimas negali būti laikomas tinkamu informavimu apie ginčą.

Dėl valstybės institucijų veiksmų, prokuroro reikalavimų ir teismo proceso ydingumo nurodo, jog tiek prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime esamą teritorijos užstatymo tankumą ir pastatų aukštį vertina pagal šiuo metu faktiškai pastatytų (o ne galiojančias teritorijų planavimo dokumentais numatytų pastatyti) statinių charakteristikas. Mano, kad tokia pozicija yra klaidinga. Toks detaliojo plano sprendinių įteisinimo arba ginčijimo kriterijus, įvertinant sprendinių įgyvendinimo faktą, yra ydingas ir niekaip nesusijęs su deklaruojamu viešojo intereso gynimu. Jau įgyvendintų detaliojo plano sprendinių panaikinimas ir jų pasekmių pašalinimas susijęs su ženkliai didesnėmis sąnaudomis: tuo pagrindu kyla valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti dėl teismo neteisėtais pripažintų administracinių aktų patirtą žalą, toks detaliojo plano sprendinių ginčijimo kriterijus vertintinas kaip akivaizdžiai nesąžiningas naudojimasis administraciniais įgalinimais ir siekis išvengti materialinės atsakomybės už priimtus tariamai neteisėtus administracinius aktus. Iki šiol neįgyvendintų detaliojo plano sprendinių ginčijimas vertintinas tik kaip siekis minimaliomis priemonės parodyti, kad tiek prokuratūra, tiek kitos aktyviai tariamą viešąjį interesą gynusios institucijos ne veltui nuo 2007 m. keliasdešimt sąžiningų ir nieko nepažeidusių asmenų buvo įtraukusios į nesibaigiantį bylinėjimąsi, apribojusios galimybes pilnavertiškai naudotis sąžiningai įsigytu ir nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Akcentuoja, kad byloje iki 2013 m. sausio 16 d. dalyvavę asmenys (nekilnojamojo turto ginčo teritorijoje savininkai) šiuo metu yra skirstomi ne tik detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo (ar neįgyvendinimo) pagrindu, tačiau taip pat diskriminuojami dėl galimybės dalyvauti tiek administracinėse procedūrose, tiek teismo procese. Pažeidžiant ABTĮ ir Teismų įstatymo reikalavimus apeliantas nebuvo informuotas nei apie prokuroro reikalavimų patikslinimą, nei apie tokio tikslinimo pagrindą, priimtus kitus diskriminuojančius administracinius aktus. Apelianto diskriminavimas dėl jo gyvenamosios vietos, tautybės ir kalbos pasireiškė ne tik teismo procese pirmosios instancijos teisme, tačiau taip pat ir tariamai viešąjį interesą ginančiam prokurorui tikslinant prašymo reikalavimus ir atitinkamoms valstybės ir savivaldybių institucijoms rengiant, derinant ir tvirtinant KNNP tvarkymo planą. Nurodo Konstitucijos 29 straipsnį, taip pat kitas nuostatas, draudžiančias diskriminaciją. Atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo ar neįgyvendinimo kriterijus negali būti tinkamu pagrindu atsisakyti ar palaikyti reikalavimą ginti viešąjį interesą, laiko, kad ginčijamas teismo sprendimas buvo priimtas diskriminaciniais gyvenamosios vietos, tautybės, kalbos pagrindais. Tokia pozicija iš esmės atitinka ir Europos Teisingumo Teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad ieškovas diskriminacijos byloje visiškai įvykdo įrodinėjimo pareigą, jeigu pateikia nepalankaus poveikio faktus (byla Jenkins v. Kingsgate (Clothing Productions) Ltd, 96/80 (1981) ECR 911). Šioje byloje teismas nustatė, kad iš ieškovo neturi būti reikalaujama įrodyti atsakovo taikyto diskriminacinio veiksmo (neveikimo) motyvus bei pagrindus. Ieškovo pareiga apsiriboja tuo, kad jis privalo įrodyti atsakovo priimto sprendimo diskriminacinį poveikį jam. Taigi, kai diskriminavimo faktinės aplinkybės pateiktos, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui.

Dėl detaliojo plano sprendinių dalies panaikinimo nurodo, jog mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuomet panaikinama dalis detaliojo plano sprendinių, kurie nukreipti į viešosios rekreacijos infrastruktūros sukūrimą, visuomeninių sporto bei aktyvaus laisvalaikio praleidimo poreikių tenkinimą ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų, nors iš esmės tuo pačiu teritorijų planavimo dokumentu sudaromos sąlygos plėsti apgyvendinimo ir turizmo sektorių, yra akivaizdžiai nepagrįstas ir pažeidžiantis visuomenės poreikius ir interesus. Detaliojo plano sprendiniai tam tikroje dalyje galėtų būti pripažįstami negaliojančiais tik išimtiniais atvejais, pareiškėjui pagrindus ir įrodžius, kad likę detaliojo plano sprendiniai (jų įgyvendinimas) gali galioti savarankiškai. Nagrinėjamu atveju detaliojo plano sprendinių naikinimo iš dalies klausimas (įvertinant likusios galioti detaliojo plano dalies sprendinius ir pasekmes) apskritai nebuvo vertintas.

Dėl detaliojo plano sprendinių atitikimo šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimams nurodo, jog nėra jokio pagrindo ginčo sprendinius vertinti šiuo metu jau nebegaliojančios KNNP planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimų aspektu. Šiuo atveju ginčas kyla dėl KNNP tvarkymo plano nuostatos, numatančios esamo teritorijos užstatymo tankumo ir pastatų aukščio išsaugojimą, aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime esamą teritorijos užstatymo tankumą ir aukštį vertino pagal šiuo metu ginčo teritorijoje faktiškai egzistuojančių statinių fizines charakteristikas.

Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Naujo KNNP tvarkymo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procesas vertintinas kaip nauja administracinė procedūra, kurios rezultatas – priimtas naujas administracinis aktas. Šis administracinis aktas buvo parengtas ir patvirtintas nepriklausomai nuo teismuose nagrinėjamų ar jau išnagrinėtų bylų ir juose ginčijamų teritorijų planavimo dokumentų. Akivaizdu, kad 2001 m. kovo 16 d. detalusis planas, kaip bet kuris administracinis aktas, galioja, kol jis nėra panaikinamas administracine ar teismine tvarka.

Aktualiu atveju KNNP tvarkymo plano priėmimo metu ginčo teritorijos detalusis planas nebuvo nuginčytas ir galiojo. Atsižvelgiant į tai, kad detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendiniais yra nustatomas konkrečios teritorijos privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, akivaizdu, kad esamas sklypo užstatymo tankumas ir aukštis turi būti nustatomas pagal galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, o ne pagal istorinius (istoriškai susiformavusius) duomenis. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai detaliojo plano sprendinius lygino su faktiškai žemės sklype susiklosčiusiomis statinių charakteristikomis ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Net remiantis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl KNNP tvarkymo plano nuostatų aiškinimo, nebuvo jokio pagrindo pripažinti ginčijamų detaliojo plano sprendimų prieštaravimą KNNP tvarkymo plano nuostatoms, kadangi nedidinamas esamas teritorijos užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis. Mano, kad detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas laikantis KNNP tvarkymo plano reikalavimų yra pastato projektavimo stadijos uždavinys ir abejonės dėl techninių tokių reikalavimų įgyvendinimo galimybių negali būti pagrindu naikinti detaliojo plano sprendinius.

Be to, ginčijamais detaliojo plano sprendiniais numatytas teniso kortų pertvarkymas į universalią sporto salę turi būti vertinamas ne kaip nauja statyba (Statybos įstatymo 2 str. 17 d.), o kaip statinio rekonstrukcija (Statybos įstatymo 2 str. 18 d.). Dėl nurodytų priežasčių turi būti atmesti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek prokuroro argumentai, kad nei KNNP planavimo schema, nei naujas KNNP tvarkymo planas nagrinėjamoje teritorijoje nenumato naujų statinių (pastatų) statybos.

Atsakovas Neringos savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. X, b. l. 98-105) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 44 dalis, kuria patvirtinti sprendiniai įrengti universalią sporto salę (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypas pažymėtas R1; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 6), stiklu uždengti plokščiastogę dalį, įrengti treniruoklių sales, kėglius (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypo pažymėto K4 teritorija pažymėta C; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 7), kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl termino pareiškėjo prašymui paduoti apeliaciniame skunde nurodo, jog pareiškėjas be pateisinamos priežasties praleido įstatymu numatytą vieno mėnesio terminą, o objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą, nėra. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalį ir teigia, jog negalima pripažinti, kad senaties termino eiga administraciniams aktams nuginčyti prasidėjo tik prokurorui gavus 2007 m. kovo 26 d. pačią paskutinę ir, be to, patikslintą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pažymą Nr. V 3-2.8-524, kurioje nurodyti sukonkretizuoti pažeidimai, t. y. darytina pagrįsta išvada, kad visi pažeidimai prokurorui buvo žinomi dar iki šios pažymos.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-578/2007. Pirminis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2006 m. rugsėjo 11 d. prašymas kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo prokuratūrai buvo pateiktas dar 2006 m. rugsėjo 15 d. Dėl minimos pažymos patikslinimo į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą pareiškėjas kreipėsi po beveik 5 mėnesių, t. y. 2007 m. vasario 9 d. raštu Nr. B2-839.

Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl terminas prašymui paduoti nagrinėjamos bylos atveju turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti – per mėnesį nuo pirminio prašymo kreiptis į teismą gavimo dienos. Be to, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2007 m. kovo 20 d. pažymoje Nr. V 3-2.8-524 nebuvo konstatuota jokių naujų pažeidimų, kurie nebūtų buvę paminėti pirmajame rašte, prokurorui nebuvo pateikta kokia nors nauja informacija, reikalinga prašymui dėl administracinių aktų panaikinimo surašyti, o tik pateikta atskiros valstybės institucijos – Aplinkos ministerijos – išreikšta nuomonė dėl Neringos planavimo schemos teisinio statuso, tačiau ne pats ginčijamas administracinis aktas – Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 44, kurį pareiškėjas gavo 2006 m. rugsėjo 15 d. ir su kurio turiniu jau buvo susipažinęs (tai jis pripažino 2007 m. vasario 9 d. rašte Nr. B2-839).

Dėl viešojo intereso gynimo nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog prokuroras kreipimusi į teismą gina viešąjį interesą, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra nepagrįsta ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Vadovaujasi Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimais. Konstitucinės teisės doktrina suformulavo, kokie tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose ir Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai yra laikomi būtini demokratinėje visuomenėje, atitinkantys proporcingumo principą ir užtikrinantys savininko nuosavybės teisių įgyvendinimo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.

Dėl tos priežasties tais atvejais, kai kyla konkurencija tarp savininko nuosavybės teisių įgyvendinimo galimybės ir visuomenės pagrįstų ir teisėtų interesų, svarbu ne deklaruoti, jog būtina užtikrinti tokių interesų pusiausvyrą, o tiksliai suformuluoti kriterijus, kuriais remiantis nustatomi konkuruojančių vertybių prioritetai, lemiantys, kokia apimtimi gali būti apribotas savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-2499/2011.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė, kaip viešojo intereso apgynimas, panaikinus skundžiamus aktus, taptų didesne vertybe, nei palikimas galioti susiklosčiusių dabartiniu metu santykių. Be to, prašymas dėl administracinių aktų panaikinimo pateiktas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2007 m. balandžio 24 d., o skundžiami ir prašomi panaikinti 2001 metų administraciniai aktai. Akivaizdu, jog nuo paminėtų teisės aktų išleidimo iki kreipimosi į teismą dienos yra praėjęs nemažas laiko tarpas, kuris artimas maksimaliam įstatymų leidėjo nustatytam ieškinio senaties terminui, faktinė situacija bei teisės aktų normos yra visiškai pasikeitusios.

Taigi yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento, todėl teismas turėjo atsisakyti ginti viešąjį interesą. Pažymi, kad tokio atsisakymo ginti viešąjį interesą yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1517/2012, Nr. A556-194/2011). Teismas turėjo atsisakyti ginti viešąjį interesą, kadangi nagrinėjamu atveju yra praėję daugiau kaip 10 metų nuo ginčijamų aktų priėmimo, be to, suinteresuoti asmenys investavo pinigines lėšas į sprendinių įgyvendinimą, o ginčijamų administracinių aktų teisėtumą turėjusios kontroliuoti institucijos nepagrįstai ilgą laiką delsė kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo.

Tokiu būdu prioritetas šioje byloje turėjo būti teikiamas teisiniam stabilumui, pirmosios instancijos teismui atsisakant ginti viešąjį interesą, nes panaikinus ginčijamus valdžios sprendimus ir atstačius buvusią padėtį būtų paneigtos asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Be to, panaikinus administracinius aktus neišvengiamai kils klausimai dėl asmenims padarytos žalos atlyginimo, todėl visuomenė ir valstybė patirtų didesnę žalą negu toji, kurią visuomenė ir valstybė galimai patirtų, jeigu ginčijami administraciniai aktai nebūtų panaikinti.

Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo pažymi, kad ginčo teritorija ir sklypas yra įtraukti į intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną – GRi. Ši zona apima esamas ženklesne architektūrine-urbanistine verte nepasižyminčias Nidos ir Juodkrantės rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis su vyraujančiu daugiabučių užstatymu, užtikrinamas principinis architektūros tūrių ir formų suderinamumas su Kuršių nerijos rekreacinių gyvenamųjų vietovių erdvine – planine struktūra bei architektūra, nepažeidžiant raiškių panoramų bei siluetų nuo Kuršių marių pusės. Be to, Kuršių Nerijos nacionalinio parko rekreacinio prioriteto zonoje sklypą L. Rėzos 54H, Neringoje, pagal Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2002-0062.2005-04-25 ir jame esančius statinius (pastatas-siurblinė un. Nr. 2398-1000-5041), teniso kortų aikštelę, aikštelę, atraminę sieną, (un. Nr. 4400-0222-2044), kurie buvo pastatyti dar 1984 m., įsigijo trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. ir N. F.. Šiame sklype detaliuoju planu nebuvo ir nėra siūloma leisti statyti naują statinį, priešingai, esamo statinio – teniso kortų aikštelės ribose įrengti uždarą sporto kompleksą, kuris neturi jokios įtakos supančiai gamtinei ir urbanizuotai aplinkai, nes minėtu detaliuoju planu nekeičiami užstatymo plotai, nedidinamas aukštingumas, t. y. detaliuoju planu nėra pažeidžiamas KNNP planavimo schemos (generalinio plano) XXI reglamento d. punktas. Iš byloje esančios Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2007 m. kovo 20 d. pažymos matyti, kad tarnyba neturi duomenų, koks užstatymo tankis buvo iki detaliojo plano 6 ir 7 sprendinių patvirtinimo ir kaip stiklinio stogo uždengimas lemia aukštingumą ir užstatymo tankį. Taigi byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, koks užstatymo tankis buvo ginčijamoje teritorijoje ir kaip pasikeičia tankis, patvirtinus detalųjį planą. Nurodyti įrodymai bei argumentai, taip pat teisingumo ir protingumo principai iš esmės paneigia pirmosios instancijos teismo teiginius dėl panaikintų administracinių aktų prieštaravimo aukštesnės galios aktams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. apeliaciniu skundu (t. X, b. l. 107-127) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde dėl termino prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, kreiptis į teismą, teigia, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino ir taikė skundo senatį reglamentuojančias teisės normas, pažeidė skundo senaties eigos pradžios nustatymo taisykles, nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisės aiškinimo, netaikė skundo senaties termino pabaigą reglamentuojančių teisės normų, visiškai neįvertino apelianto nurodytų duomenų (įrodymų) apie skundo senaties pradžią ir motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepasisakė, kodėl juos bei apelianto argumentus dėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies taikymo atmeta.

Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų viešumo reikšmės ieškinio senaties termino eigos pradžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1210/2002), neįvertino šių teisės normų reikšmės skundo senačiai, o be to, neįvertino kitų byloje surinktų tiesioginių įrodymų, kurie paneigia teismų nustatytą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju termino kreiptis į teismą pradžia skaičiuotina nuo 2007 m. kovo 26 d.

Dėl to pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai priėjo prie išvados, kad iš naujo svarstant termino kreiptis į teismą klausimą, būtų iš esmės kvestionuojama apeliacinės instancijos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis. ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis bei viešasis interesas reikalauja, kad teismo sprendimas, kaip teisingumo aktas, būtų tinkamai motyvuotas, o teisės normos teisingai išaiškintos ir pritaikytos. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007, 2006 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006 ir kt.), Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi ir pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų išviešinimas registre paneigia bet kurio asmens galimybę teisintis tuo, kad nežinojo duomenų arba neturėjo pareigos domėtis registro duomenimis.

Šie nurodymai taikytini tiek valstybei, tiek kitoms valstybės institucijoms, tiek ir prokuratūrai, kaip valdžios institucijai. Termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau.

Nagrinėjamos bylos atveju buvo surinkti įrodymai – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 13 d. raštas Nr. 13.1-2664-(3.4-13.1) (t. II b. l. 92-99), kuriuo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui I. L. bei kitoms suinteresuotoms institucijoms buvo pateikta 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada, iš kurios turinio yra visiškai akivaizdu, kad dar 2005 m. rugsėjo 30 d. buvo surengtas išplėstinis tarpžinybinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos, Klaipėdos apygardos prokuratūros, Neringos savivaldybės administracijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovai. Patikrinimo metu komisija, kurioje dalyvavo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovai, nagrinėjo Valstybinės saugomų teritorijų inspekcijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje „Apie Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklos, susijusios su statybų plėtra nuo 2000 m., patikrinimo rezultatus“ pateiktą situaciją, susijusią su statybų plėtra Kuršių nerijos nacionaliniame parke nuo 2000 m. iki 2005 m. rugpjūčio 8 d. Buvo patikrinta dokumentacija, esanti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus archyve ir gauta iš Neringos savivaldybės administracijos, susijusi su statybų plėtra, paminėta Valstybinės saugomų teritorijų inspekcijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje „Apie Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklos, susijusios su statybų plėtra nuo 2000 m., patikrinimo rezultatus“, įskaitant ir teritorijos Juodkrantės gyv., apimančios p/n „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su Liudviko Rėzos g. vakarine dalimi, Neringos mieste – patvirtinta Neringos m. savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 44. Šie duomenys patvirtina tas aplinkybes, jog pareiškėjas dar 2005 m. rugsėjo mėn. gavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atitinkami sprendimai pažeidžia viešąjį interesą.

Nagrinėjamoje byloje prejudicinių faktų požiūriu yra reikšmingi ir du įsiteisėję teismų sprendimai: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-12/2010 ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-269-609/2009. Nurodytose nutartyse teismai nustatė, kad 2005 m. spalio 12 d. posėdyje, vykusiame Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, dalyvavo Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, kuris buvo supažindintas su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje Nr. V3-2.8-1131 aptartais galimais pažeidimais, be kita ko, tvirtinant ir detalųjį planą teritorijos, besiribojančios su Liudviko Rėzos g. vakarine dalimi, Neringos mieste, ir todėl nusprendė, kad jau 2005 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras turėjo pakankamai duomenų apie viešojo intereso saugomoje teritorijoje pažeidimus. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę, tiek res judicata galią. Pareiškėjo prašymas dėl administracinių aktų panaikinimo turėjo būti atmestas kaip pateiktas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprastai neperžiūrimi (ABTĮ 57 str. 5 d.). Žemesnės instancijos teismo sprendime padarytos išvados pagrįstos ne įrodymais, bet prielaidomis.

Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju pažymi, jog teismas, konstatuodamas viešojo intereso pažeidimą, nevertino ir nepasisakė dėl protingumo, proporcingumo, pažeistų teisių gynybos adekvatumo ir pusiausvyros tarp viešojo intereso, kad įgyvendinus eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente nurodytą sprendinį Nr. 6, įrengus universalią sporto salę, tai turės neigiamą įtaką minėtai teritorijai, ir viešojo intereso, kad sąžiningiems teisių įgijėjams – apeliantui, kuris nėra atsakingas dėl administracinių teisės aktų išdavimo procedūrų, – nebus padaryta neproporcingai didelė žala, taip pat valstybei atlyginant žalą dėl tokių jos veiksmų. Proporcingumo principas taip pat yra Europos Sąjungos teisės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/1999).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas viešojo intereso gynimo klausimą, turėjo nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškė viešojo intereso pažeidimas, kaip konkrečiai įgyvendinus eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente nurodytą sprendinį Nr. 6 tai turės neigiamą įtaką minėtai teritorijai. Patikslintą prašymą dėl dalies detaliojo plano sprendinių panaikinimo pareiškęs prokuroras savo poziciją grindė formaliais teisės aktų – KNNP planavimo schemos reikalavimų pažeidimais, naujuoju KNNP tvarkymo planu.

Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad faktinė aptariamos Juodkrantės dalies – teritorijos Juodkrantės gyv., apimančios p/n „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su L. Rėzos g. vakarine dalimi užstatymo ir kraštovaizdžio situacija yra iš esmės pasikeitusi. Juodkrantės gyvenvietės kraštovaizdį iš esmės pakeitė ne tik minėto ginčo sprendimo pagrindu jau įgyvendinti sprendiniai – pastatyti nauji statiniai, tačiau ir šalia pastatytas naujas uostas, pakeista marių kranto linija.

Taigi ginčijami detalaus plano sprendiniai ir jau įgyvendinti pastatyti nauji statiniai bei dar neįgyvendinti kiti sprendiniai sudaro vieną kompleksą, t. y. ši teritorija bei greta esantys statiniai formuoja vientisą rekreacinį – komercinį kompleksą. Čia yra lauko estrada, kurioje vyksta renginiai, poilsio namai „Ąžuolynas“, restoranas, viešoji pirtis bei miesto tualetas. Kitoje kelio pusėje yra stadionas, vėtrungių galerija, miniatiūrų muziejus, mini golfo aikštelė. Šiame komplekse gali apsistoti bei ilsėtis ne tik poilsiautojai, bet ir sportininkai, jų rinktinės, besiruošiantys varžyboms.

Todėl jau dabar yra sudarytos sąlygos apsistoti, treniruotis ir ilsėtis, o įgyvendinus visiškai detalųjį planą – įgyvendinus ginčijamą sprendimą dėl esamos teniso aikštelės pertvarkymo, taptų visiškai užbaigta sudedamąja šio komplekso dalimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nebuvo jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimą vien tik tuo pagrindu, kad, kaip prašė pareiškėjas, likęs Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. 44 ir tik dalyje dėl sklypo Rl (sprendinys Nr.

6) prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Ginčijamas administracinio akto sprendinys turi būti vertinamas jau įgyvendintų ir pareiškėjo nebeginčijamų sprendinių kontekste, nes ginčijamo administracinio akto – Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 44 dalies sprendiniai – dėl sklypo R1 (sprendinys Nr.

6) atitinka naujai įgyvendintų kitų sprendinių paskirtį, derinasi su nauja marių kranto linija, uostu bei kitais jau pastatytais naujais ar rekonstruotais statiniais. Taip pat ginčo detaliojo plano sprendinys Nr. 6 atitinka Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano raidos koncepciją, kurioje numatyta išlaikyti gyvenamosios ir rekreacinės aplinkos kokybės, atitinkančios strateginės vystymo krypties ir funkcionalumo gerinimą, bei užtikrina Neringos kurorto rekreacinio vystymo interesus. Prokuroras, kreipdamasis į teismą su patikslintu reikalavimu panaikinti dalį neįgyvendintų detalaus plano sprendinių, konkrečiu atveju detaliojo plano dalį, kuria patvirtinti sprendiniai įrengti universalią sporto salę, kaip prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktams, visiškai nesiima jokių priemonių dėl kitų neįgyvendintų sprendinių panaikinimo.

Tai patvirtina byloje pateiktas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2012 m. spalio 12 d. raštas Nr. V3-(5)-2506 dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 44 detaliojo plano (t. 9 b. l. 39-41), t. y. G2-6 mažaaukščių statinių gyvenamosios teritorijos sklype (sklypo plotas 2156 kv. m., numatytas užstatymo tankis 0,08, užstatymo intensyvumas 0,3) gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą rekonstruoti pagal paminklotvarkines sąlygas ir G2-7 mažaaukščių statinių gyvenamosios teritorijos sklype (sklypo plotas 2115 kv. m., numatytas užstatymo tankis 0,08, užstatymo intensyvumas 0,3) esančius poilsio namus rekonstruoti į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, dėl ko preziumuotina, jog prokuroras, privalantis ginti viešąjį interesą, nelaiko, kad šie neįgyvendinti sprendiniai, nors kaip ir ginčo sprendiniai įtvirtinti tuo pačiu pagrindu, pažeidžia viešąjį interesą.

Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad tai nesuponuoja absoliučios išvados, kad ginčijamas neįgyvendintas sprendinys įrengti universalią sporto salę pažeidžia viešąjį interesą.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė viešojo intereso sampratą, neatsižvelgė į apelianto nurodytus argumentus, į visas šios konkrečios bylos aplinkybes, turinčias esminę reikšmę viešojo intereso konstatavimui nagrinėjamoje byloje. Tokiu būdu žemesnės instancijos teismas priėjo visiškai nepagrįstos išvados, kad ginčo teritorija, apimanti p/n „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su L. Rėzos g. vakarine dalimi, pasižymi moksline, ekologine, kultūrine verte, kurią būtina išsaugoti, o taip pat kad panaikinus dalį ginčijamo akto nebus apribotos savininko teisės ir teisėti interesai, o viešasis interesas nėra priešinami. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2001. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimų patenkinimas reiškia apelianto kaip sąžiningo teisų pagal ginčijamą aktą įgijėjo teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą, kadangi faktinių aplinkybių kontekste jo atžvilgiu priimtas teismo sprendimas vien dėl tos aplinkybės, jog jis nespėjo įgyvendinti sprendinio įrengti universalią sporto salę (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypas pažymėtas R1, sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 6). Teismas neįvertinęs šių faktinių aplinkybių bei nurodomų argumentų negalėjo tinkamai vertinti ir taikyti viešojo intereso gynimo principo. Teismas nenustatė, kokia apimtimi ir kokia dalimi pareiškėjo nurodomas viešasis interesas būtų apgintas prašymo patenkinimo atveju ir ar tai nepažeistų kito viešojo intereso, ar nebus padaryta neproporcinga žala apeliantui, apribojant jo teises ir teisėtus interesus.

Klaipėdos apygardos administraciniam teismui patenkinus prokuroro prašymą viešasis interesas buvo apgintas padarant didesnę žalą kitoms viešojo intereso sferoms bei pačiam apeliantui. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-2499/2011). Apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti ir turėtų netenkinti pareiškėjo reikalavimų, kadangi jau yra praėję daugiau kaip 10 metų nuo jų priėmimo, didžioji dalis sprendinių šiandien yra įgyvendinti. Palikus galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą dėl administracinių aktų panaikinimo neišvengiamai kils klausimai dėl apeliantui padarytos žalos atlyginimo.

Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 44 dalies dėl sklypo R1 (sprendinys Nr.

6) sprendinių nurodo, jog teismas visiškai neįvertino, kad ginčo teritorija ir sklypas yra įtraukti į intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną – GRi. Detaliuoju planu nebuvo ir nėra siūloma leisti statyti naują statinį, priešingai, esamo statinio – teniso kortų aikštelės – ribose įrengti uždarą sporto kompleksą, kuris neturi jokios įtakos supančiai gamtinei ir urbanizuotai aplinkai, nes minėtu detaliuoju planu nekeičiami užstatymo plotai, nedidinamas aukštingumas, į ką teismas visiškai neatsižvelgė, t. y. detaliuoju planu nėra pažeidžiamas KNNP planavimo schemos (generalinio plano) XXI reglamento d. punktas.

Byloje taip pat buvo pateikta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2007 m. kovo 20 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad tarnyba neturi duomenų, koks užstatymo tankis buvo iki detaliojo plano 6 ir 7 sprendinių patvirtinimo ir kaip stiklinio stogo uždengimas lemia aukštingumą ir užstatymo tankį. Byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, galinčių pagrįsti teismo prieitą išvadą, kad įgyvendinus šį ginčijamą sprendinį būtų didinamas teritorijos užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis. Į bylą apeliantas taip pat pateikė įrodymus – duomenis apie faktinę statinių – siurblinės ir teniso aikštelės – būklę, t. y. aikštelė išlieta asfaltu, jos teritorija apribota trimis aukštomis (1.90, 3.00 ir 3.10 m.) betoninėmis sienomis bei viena armatūros tinklo siena, kas įrodo aplinkybę, jog šie statiniai nuo pat 1984 m. statybos pradžios turi tam tikrą aukštingumą ir užstatymo tankį (šiuo metu ten esančios konstrukcijos iš esmės yra nebaigti statiniai).

Minėtų konstrukcijų pagrindu detaliajame plane yra numatyta įrengti uždarą sporto salę, t. y. detaliojo plano sprendiniais yra numatyta neestetiškų ir vizualiai teršiančių aplinką statinių vietoje įrengti aplinkos nedarkantį uždarą statinį, sutvarkyti teritoriją. Svarbu paminėti, kad KNNP tvarkymo plane numatyti spręstini probleminiai klausimai, susiję su urbanistinės infrastruktūros vystymu, architektūriniu bei estetiniu aplinkos tobulinimu. Išskirta, kad Juodkrantės probleminiame ruože viena iš svarbiausių problemų yra vizualiai teršiantys aplinką teritorijos užstatymo fragmentai.

Tokiais fragmentais laikytini (duomenys neskelbtini), Neringoje, esantys statiniai – kiemo aikštelė bei atraminė siena. Akivaizdu, kad šie statiniai estetiniu požiūriu visiškai nedera prie bendro Kuršių nerijos aplinkos vaizdo. Statinių architektūra nebūdinga tradicinei regioninei architektūrai ir vizualiai teršia aplinką. KNNP tvarkymo planu ginčo teritorijoje statyba nėra uždrausta, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtindama tokią formuluotę pripažino, kad turi būti atsižvelgta į dar Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintą detalųjį planą.

Teismas nagrinėjamos bylos atveju turėjo įvertinti ir Bendrąjį planą, kuris buvo parengtas pagal KNNP tvarkymo planą, jame yra detalizuojami KNNP tvarkymo plane nurodyti reikalavimai. Ginčo detaliajame plane numatytas sprendinys įrengti universalią sporto salę atitinka KNNP tvarkymo planą ir Bendrąjį planą, kadangi juo yra išlaikomas 31 proc. užstatymo tankumas ir neviršijamas 14 m. aukštingumas.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimais į apeliacinius skundus (t. X, b. l. 132-140, 175-183) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Dėl netinkamo N. F. informavimo apie bylos nagrinėjimą nurodo, jog apeliantas pateikia klaidingus duomenis apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą. Remiantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per Išorinių vartotojų naršyklę prokurorui pasiekiamais ir šiame registre esančiais duomenimis, N. F. nuo 2008 m. liepos 18 d. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Neringoje (šiuo metu šiam nekilnojamajam turto vienetui yra suteiktas patikslintas adresas – (duomenys neskelbtini), Neringa).

Šiuo adresu esantis butas priklauso N. F. nuosavybės teise. Be to, rengdamasis bylos nagrinėjimui, prokuroras 2011 m. rugsėjo mėn. nustatė kitą N. F. gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), Vilniuje (patikslintas adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius). Apie tai prokuroras informavo Klaipėdos apygardos administracinį teismą 2011 m. spalio 10 d. raštu Nr. 3-8323. Šiais adresais teismas 2011–2012 m. siuntė trečiajam suinteresuotam asmeniui teismo procesinius dokumentus ir jie buvo įteikti. Šiais adresais teismas siuntė ir pareiškėjo pateiktus teismui procesinius dokumentus – 2012 m. gruodžio 21 d. prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo su priedais, o taip pat teismo pranešimus apie 2013 m. vyksiančių teismo posėdžių datas.

Esant apelianto deklaruotai gyvenamajai vietai Lietuvoje adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, taip pat turint pakankamai duomenų apie tai, kad apeliantas su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismui nebuvo pagrindo nustatinėti kitos apelianto gyvenamosios vietos adresą. Pažymi, kad byloje yra 2008 m. rugpjūčio 28 d. N. F. ranka rašytas raštas, kuriame nurodyta, jog apeliantas pageidauja, kad visi procesiniai dokumentai šioje administracinėje byloje jam būtų siunčiami adresu (duomenys neskelbtini) (patikslintas adresas (duomenys neskelbtini)), Juodkrantė, Neringa.

Kadangi 2013 m. teismo dokumentai apeliantui ankščiau nurodytais adresais nebuvo įteikti, teismas 2013 m. vasario 7 d. priėmė nutartį pareiškėjo patikslintą prašymą ir jo priedus bei teismo pranešimą apie teismo posėdžio datą ir laiką įteikti viešo paskelbimo būdu. Kadangi 2013 m. vasario 28 d. teisme buvo gautas atsakovo atstovo prašymas dėl objektyvių priežasčių atidėti bylos nagrinėjimą, teismas paskyrė kitą bylos nagrinėjimo datą ir laiką – 2013 m. kovo 28 d. 8.20 val. ir pranešimą apie tai 2013 m. kovo 15 d. priimta nutartimi nutarė įteikti viešo paskelbimo būdu (ABTĮ 73 str. 3 d.).

Teismas, siųsdamas teismo procesinius dokumentus apeliantui ankščiau nurodytais apelianto gyvenamųjų vietų (faktinės ir deklaruotos) adresais, bei vėliau įteikdamas juos viešo paskelbimo būdu, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Apelianto argumentai bei duomenys apie jo gyvenamąją vietą vertintini kaip klaidinantys teismą.

Pažymi, jog tiek 2007 m. balandžio 24 d. prokuroro prašyme, tiek patikslintame 2012 m. gruodžio 21 d. prokuroro prašyme buvo pareikšti reikalavimai kaip neteisėtą ir pažeidžiantį specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus bei aukštesnės galios teisės aktus panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintame detaliajame plane numatytą sprendinį Nr. 6 – įrengti universalią sporto salę (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypas pažymėtas Rl). Prokuroras 2007 m. balandžio 24 d. prašymu prašė teismo panaikinti kaip neteisėtą visą Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintą detalųjį planą, o 2012 m. gruodžio 21 d. prašymu, atsisakęs dalies reikalavimų, prašė panaikinti nurodytu Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano dalį – teisės aktus bei planavimo dokumentus, pažeidžiančius detaliojo plano sprendinius, tarp kurių ir sprendinį Nr. 6. Prokuroro prašymuose pareikšti reikalavimai buvo tiesiogiai siejami su apelianto kaip statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininko teisine padėtimi. Apelianto teiginys, kad jam nebuvo jokio procesinio ar materialinio pagrindo toliau domėtis bylos eiga ir baigtimi, yra nepagrįstas.

Prokuroro patikslinto prašymo teismui pateikimo ir reikalavimų dalies atsisakymo pagrindas yra KNNP tvarkymo plano sprendiniai. Iš esmės KNNP tvarkymo plane numatyti sprendiniai apibrėžia, jog ginčo teritorija patenka į intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną – GRi, kuri apima esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias užstatytas Juodkrantės rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis su vyraujančiu daugiabučių užstatymu, t. y. ginčo detaliojo plano sprendiniai Nr. 8–Nr. 12 (sklypai G2-1, G2-2, G2-3, G2-4, G2-5), kuriais buvo numatytas poilsio įstaigų teritorijų keitimas į gyvenamąsias teritorijas, neprieštarauja KNNP tvarkymo plane numatytiems sprendiniams. Atsižvelgiant į tai, kad nors Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2007 m. balandžio 25 d. teikiant 2007 m. balandžio 24 d. prašymą Nr. CB1/43, teisinis ginčo sklypų G2-1, G2-2, G2-3, G2-4, G2-5 (sprendiniai Nr. 8–Nr. 12) naudojimo ir tvarkymo reglamentavimas draudė gyvenamosios paskirties sklypų formavimą bei esamų poilsio namų keitimą į gyvenamuosius pagal tuo metu galiojusios Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius ir prokuroro prašyme nurodyti reikalavimai buvo pagrįsti bei teisėti, tačiau, pasikeitus ginčo sklypų tvarkymo teisiniam reglamentavimui, pareiškėjas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, ekonomiškumo principais bei atsižvelgdamas į viešojo intereso gynimo instituto esmę, atsisakė reikalavimų šioje dalyje, liečiančių žemės sklypus G2-1, G2-2, G2-3, G2-4, G2-5, ginčo detaliajame plane pažymėtus sprendiniais Nr. 8–Nr. 12. Taip pat buvo atsisakyta reikalavimų, susijusių su Neringos savivaldybės 2001 m. lapkričio 6 d., 2002 m. lapkričio 22 d., 2002 m. lapkričio 28 d., 2003 m. gegužės 29 d., 2003 m. birželio 10 d. išduotų projektavimo sąlygų sąvadų panaikinimu, o taip pat reikalavimų, susijusių su Neringos savivaldybės administracijos išduotų statybos leidimų (2002 m. lapkričio 15 d. Nr. 49, 2002 m. lapkričio 29 d. Nr. 51, 2003 m. rugsėjo 17 d. Nr. 108, 2003 m. lapkričio 5 d. Nr. 114) panaikinimu bei reikalavimų, susijusių su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. gruodžio 1 d., 2004 m. gruodžio 3 d., 2003 m. spalio 15 d., 2004 m. balandžio 4 d. išduotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimu.

Atkreipia dėmesį, jog prokuroro prašyme ginčo detaliojo plano sprendinių, nurodytų 13 bei 14 punktuose (teritorijos G2-6, G2-7) prieštaravimas KNNP generaliniam planui nebuvo konstatuotas, nes KNNP generalinio plano sprendiniai nedraudė šių teritorijų paversti gyvenamosiomis. Dabar galiojančio KNNP tvarkymo plano sprendiniai taip pat neprieštarauja šiai nuostatai, juose nurodoma, jog ginčo teritorija patenka į intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną – GRi. Jeigu vykdoma rekonstrukcija atitiks teisės aktų reikalavimus ir nebus didinamas užstatymo tankumas ir aukštingumas, tokia rekonstrukcija bus galima. Techninis projektas turėtų būti rengiamas vadovaujantis ne detaliuoju planu, bet KNNP tvarkymo planu ir galiojančių teisės aktų (Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų) nuostatomis. Nurodo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos 2012 m. spalio 12 d. raštą Nr. V3(5)-2506, Inspekcijos 2012 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. (6.5)-2D-18827. Minėtos institucijos nurodė, kad ginčo detaliojo plano sprendinių teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į KNNP tvarkymo plano įsigaliojimo metu neįgyvendintus (nerealizuotus) detaliojo plano sprendinius, todėl apelianto teiginiai, kad esamas sklypo užstatymo tankumas, aukštis ar kiti rodikliai turi būti nustatomi pagal galiojančio teritorijų planavimo dokumento (ginčo detaliojo plano) sprendinius, yra nepagrįsti.

Pažymi, jog Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu detaliuoju planu numatytas sprendinys Nr. 6 prieštaravo tiek Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, tiek prieštarauja 2012 m. patvirtinto KNNP tvarkymo plano sprendiniams. Šis detaliojo plano sprendinys yra neįgyvendintas. Detaliajame plane numatytos sporto salės statybos sprendinys šiurkščiai pažeidžia šiuo metu galiojančio KNNP tvarkymo plano reikalavimus, numatančius ginčo teritorijoje nedidinti esamo teritorijos užstatymo tankumo ir esamo pastatų aukščio.

Identiškas reikalavimas ginčo teritorijai buvo numatytas ir ginčo detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusios KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniuose, būtent apstatytose poilsio namų teritorijose pastatų aukštingumo nedidinti, apstatymo netankinti (KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies skyrius „Juodkrantės ir jos aplinkos principinio plano pasiūlymai“ poskyris „Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamentas“, XXI reglamentu pažymėtoje teritorijoje įvardinta „Bažnyčios ir „Ąžuolyno“ poilsio namų teritorija“).

Šiuo metu ginčo vietoje esanti teniso kortų aikštelė (registro Nr. 23/326) yra įregistruota kaip „kiti inžineriniai statiniai“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateikta inžinerinio statinio sąvoka, pagal šio straipsnio 7 dalį pastatas – tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o 2 dalyje pateikta statinio sąvoka – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 8.14 punktu, sporto salė priskirtina prie negyvenamųjų pastatų pogrupio, sporto paskirties pastatų. Šiuo metu ginčo vietoje esantį inžinerinį statinį – teniso kortų aikštelę – rekonstravus į uždarą sporto salę, inžinerinis statinys taptų pastatu – apdengtu stogu statiniu, kurio vidų sudarytų patalpos. Tokios konstrukcijos – su patalpomis bei stogu – statinys (pastatas) suformuotų užstatymo tankumą, kurio neturi inžineriniai statiniai, šiuo atveju, teniso kortų aikštelė.

Užstatymo tankumas – tai pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 50 p.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra nurodytos teniso kortų aikštelės charakteristikos – aikštelė, kurios plotas 679 kv. m (gautas padauginus aikštelės ilgį iš jos pločio), ir atraminė siena, kurios plotas 214 kv. m (gautas padauginus sienos ilgį iš jos aukščio). Šis inžinerinis statinys pagal savo pobūdį neturi užstatymo ploto, kuris ir nenurodytas Nekilnojamojo turto registre prie šio statinio charakteristikų.

Todėl neteisingas ir klaidinantis yra apelianto vertinimas ir šios aikštelės (horizontalios konstrukcijos) ploto bei atraminės sienos (vertikalios konstrukcijos) ploto sumavimas, nurodant, kad šių dviejų statinių bendro ploto (kurių realiai negalima sumuoti dėl skirtingo aikštelės ir atraminės sienos konstrukcinio pobūdžio) santykis su sklypo plotu sudarytų užstatymo tankumą.

Ginčo detaliojo plano sprendinys Nr. 6, kuriuo numatoma vietoje esamų teniso kortų pastatyti universalią, visus metus veikiančią uždarą sporto salę, prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano), KNNP tvarkymo plano sprendiniams, o taip pat Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms.

Dėl apelianto teisių ir teisėtų lūkesčių ir dėl viešojo intereso gynimo nurodo, jog Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintu detaliojo plano sprendiniu Nr. 6 esminiai teisės aktų bei specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų pažeidimai padaryti valstybės saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Teismų praktikoje formuojama nuostata, jog kiekvienu atveju būtina pasverti, kuri iš vertybių – tinkama saugomų teritorijų priežiūra ir šių teritorijų apsauga ar stabilumas nuosavybės bei asmens, įsigijusio nuosavybę, lūkesčiai nuosavybės santykiuose – yra svarbesnė konkrečioje viešojo intereso gynimo byloje.

Vertinant šiuos du aspektus nagrinėjamoje byloje, turėtų būti laikomasi visuotinai pripažinto teisinės valstybės principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Visų pirma, negali likti galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, susiję su ūkinės veiklos vykdymu Kuršių nerijos nacionaliniame parke, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams. Valstybė priimdama teisės aktus, kuriais nustatytas specialus Kuršių nerijos nacionalinio parko teisinis režimas, siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje.

Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti valstybės ir visuomenės interesą, apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes, t. y. ginti viešąjį interesą.

Tokiu būdu negali būti realizuojami asmens, įsigijusio nuosavybę, lūkesčiai nuosavybės teisiniuose santykiuose kaip svarbesni, jeigu jie susiformavo neteisėtai priimtų administracinių aktų pagrindu. Šiuo atveju viešojo intereso apgynimo tikslas – užkirsti kelią realizuoti neteisėtu administraciniu aktu – Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 44 – patvirtinto detaliojo plano sprendinį Nr.

6. Panaikinus ginčijamo administracinio akto dalį, neteisėto teritorijų planavimo dokumento sprendinys Nr. 6 negalėtų būti realizuojamas, tokiu būdu būtų apgintas viešasis interesas.

Dėl termino pareiškėjo prašymui teismui paduoti nurodo, jog iš apeliacinių skundų turinio tiesiogiai nėra aišku, apie kokį konkrečiai ir kada užregistruotą Nekilnojamojo turto registre objektą yra teigiama apeliaciniuose skunduose. Be to, prokuroras pagal jam teisės aktais nustatytą kompetenciją nevykdo bendrosios priežiūros teritorijų planavimo srityje. Prokuroras, pagal jam teisės aktais nustatytą kompetenciją nagrinėja jam pateiktą informaciją (pranešimus, pareiškimus, skundus) ir, nustatęs teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimus, imasi teisės aktais nustatytų priemonių viešajam interesui apginti. Teiginiai, susiję su 2005 m. rugsėjo 30 d. išplėstinio tarpžinybinio pasitarimo metu nagrinėta medžiaga, nebuvo apeliantų pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl yra nepagrįsti, neturi teisinės reikšmės ir negali būti vertinami šios administracinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde minimoje 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje Nr. V3-2.8-1131 pateikta bendro pobūdžio informacija, iš kurios galima spręsti, kad minėtame pasitarime buvo aptariami Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklos patikrinimo rezultatai, aiškinamasi direkcijos veikla, todėl tokio pobūdžio duomenys negali būti laikomi pakankamais spręsti, kad yra pažeistas viešasis interesas ar skaičiuojama termino pradžios eiga dėl konkretaus teisės akto pažeidimo ginčo byloje. Nurodo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašymu kreipėsi į teismą 2007 m. balandžio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi šioje administracinėje byloje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju termino kreiptis į teismą pradžia skaičiuotina nuo 2007 m. kovo 26 d. ir terminas prašymui teismui paduoti pareiškėjo nėra praleistas. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo argumentai, jog iš naujo svarstant termino kreiptis į teismą klausimą, būtų iš esmės kvestionuojama apeliacinės instancijos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartis, o tai būtų laikytina esminiu procesinės teisės normų pažeidimu, yra pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimais į apeliacinius skundus (t. X, b. l. 161-166, 192-195) nurodo, jog su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad apeliaciniuose skunduose pateiktų aplinkybių teisinis vertinimas yra neobjektyvus ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai. Nepritaria apelianto nuostatai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ydingas dėl to, kad detaliojo plano sprendiniai buvo pripažinti negaliojančiais iš dalies. Teismas panaikino tą detaliojo plano dalį, kuri prieštaravo atitinkamoms įstatymų nuostatoms. Akivaizdu, kad saugomoje teritorijoje viešasis interesas pirmiausia turi būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės (Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 32 d.), kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą bei padarytų pažeidimų pašalinimą.

Teismas teritorijos užstatymo tankumą ir aukštį vertino (pagal šiuo metu ginčo teritorijoje faktiškai egzistuojančių statinių fizines charakteristikas) būtent tų pastatų, kurie pastatyti neprieštaraujant teisės aktų nuostatoms, o ne statinių, kurie negalėjo ir negalės būti nagrinėjamoje (nukasto kopos šlaito) vietoje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimai yra ne tik pagrįsti, bet ir užkirto eilę kitų neigiamų pasekmių atsiradimui, kai, realizavus teisės aktams prieštaraujančius sprendinius, pastačius kopoje statinius, būtų nagrinėjamas klausimas jau ne dėl neteisėtų detaliojo plano sprendinių, o dėl statinių nugriovimo.

Net jei ir būtų galimybė atliekant rekonstrukcijos darbus pertvarkyti teniso aikštelę į sporto salės pastatą, tokio pastato statyba vis tiek prieštarautų Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktui, kadangi šio punkto nuostatos draudžia statyti naujus pastatus. Šiuo atveju esminės reikšmės statybos rūšis (naujo statinio statyba ar rekonstrukcija) neturi, svarbu, kad ginčo teritorijoje statant sporto salę apskritai atsirastų naujas pastatas, t. y. statybos darbais būtų pakeista statinio rūšis (iš inžinerinio statinio sukurtas pastatas), o naujų pastatų atsiradimą šioje teritorijoje draudžia Saugomų teritorijų įstatymas.

Teniso aikštelę – inžinerinį statinį – perstačius į pastatą, iš nesamo tūrio būtų sukurtas naujas, o įstatymas draudžia didinti net esamų pastatų tūrį. Galiojant draudimui atlikti mažesnio masto statybos darbus (didinti jau esamų pastatų tūrius), įstatymas negali būti aiškinamas kaip leidžiantis atlikti didesnio masto statybos darbus (naujo tūrio sukūrimą). Nesutinka su argumentais dėl praleisto termino kreiptis į teismą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimais į apeliacinius skundus (t. X, b. l. 167-169, 189-191) nurodo, jog su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. X, b. l. 171-172) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti. Mano, jog dėl to, kad N. F. nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, buvo pažeistos procesinės teisės normos (ABTĮ 78 str. 1 d., 48 str. 2 d., 142 str. 2 d. 7 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. F. (N. F.) atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. X, b. l. 185-186) prašo tenkinti apeliacinius skundus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimais į apeliacinius skundus (t. XI, b. l. 1-4, 7-9) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

Teigia, jog nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuomet panaikinama dalis detaliojo plano sprendinių, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymi, kad esant aplinkybėms, kai esminiai pažeidimai nustatyti ne viso detaliojo plano atžvilgiu, o tam tikroje jo dalyje, yra naikintina tik ta detaliojo plano dalis, dėl kurios nustatyti pažeidimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, 2008 m. lapkričio 7 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A438-1905/2008 ir A822-1797/2008). Apeliantas gana laisvai ir per daug plečiamai aiškina užstatymo tankumo sąvoką, kuri pateikiama Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje. Apeliantai nepagrįstai kvestionuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. ir 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, kuriomis jau buvo konstatuota, kad pareiškėjas šioje byloje nėra praleidęs vieno mėnesio kreipimosi į teismą termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmetami.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neringos savivaldybės tarybos 2001 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. 44 „Dėl teritorijos Juodkrantės gyv., apimančios p/n „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su L. Rėzos g. vakarine dalimi, detaliojo plano patvirtinimo“ dalies dėl sklypo R1 (sprendinys Nr. 6) bei dėl sklypo K4 (sprendinys Nr. 7) dalies (kuria planuojama atviras erdves, t. y. vidinius kiemus, uždengti skaidriu stogu, uždengti stikliniu stogu „C“ plokščiastogius pastatus, II aukšte įrengti patalpas – kėglių aikštelę, sveikatingumo centrą su treniruokliais), Neringos savivaldybės 2002 m. balandžio 22 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado bei Neringos savivaldybės administracijos 2003 m. rugsėjo 26 d. išduoto statybos leidimo Nr. 110, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijama Detaliojo plano dalis Sprendimu patvirtinta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus patikslintą skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2011-03-16 sprendimo Nr. 44 „Dėl teritorijos Juodkrantės gyv., apimančios p/n „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su L. Rėzos g. vakarine dalimi, detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria patvirtinti sprendiniai įrengti universalią sporto salę (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypas pažymėtas R1; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 6), stiklu uždengti plokščiastogę dalį, įrengti treniruoklių sales, kėglius (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypo pažymėto K4 teritorija pažymėta C; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 7), kaip prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktams, o kitoje dalyje (dėl reikalavimo panaikinti Detaliojo plano dalį, kuria patvirtinti sprendiniai uždengti stikliniu stogu vidinį kiemą ir mažąjį kiemelį (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypo pažymėto K4 teritorijos pažymėtos A ir B; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 7), 2002-04-22 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą ir 2003-09-26 išduotą statybos leidimą Nr. 110) patikslintą skundą atmetė.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d nutarimu Nr. 1269 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą). Kartu su šiuo nutarimu kaip sudėtinė minėto teisės akto dalis buvo paskelbtas priedas „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“. KNNP planavimo schemos (redakcija galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) pagrindinių teiginių 5 punkte buvo nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Taigi minėtame nutarime buvo įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą. Taip pat Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 4.1 punkte nurodyta, jog KNNP planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius. Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 6 punktą nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: 1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); 2) apsauginę; 3) rekreacinę; 4) gyvenamąją; 5) ūkinę, o pagal 14 punktą – gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatytąja tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais.

Pagal Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą nagrinėjama teritorija patenka į XXI reglamentu pažymėtą teritoriją, kuri schematiškai pavaizduota kaip esamos poilsio įstaigų teritorijos. KNNP planavimo schemos Juodkrantės ir apylinkių principinio plano Architektūrinės planinės dalies skyriaus „Juodkrantės ir jos aplinkos principinio plano siūlymai“ poskyryje „Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamentas“ nustatyta, kad Juodkrantės pamario zonos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje (M 1:2000) nurodytos teritorijos, kurioms nustatomos atitinkamos diferencijuotos tvarkymo programos bei jos pateikiamos žemiau. Nurodyta, kad į XXI reglamentu pažymėtą teritoriją patenka bažnyčios ir „Ąžuolynas“ poilsio namų teritorija. Šioje teritorijoje numatyta: 1) parengti kompleksinį aplinkos sutvarkymo projektą, kuriame reikia: a) numatyti želdinius, pridengiančius agresyvius poilsio namų tūrius bei techninės-komunalinės paskirties statinius; b) rekonstruoti elektros teikimo sistemą ir iškelti iš bažnyčios pašonės TP arba ją izoliuoti želdinių atitvara; c) marių pusėje esančios teritorijos papildomai neapstatyti, paliekant esamą 1 a. pastatą; d) apstatytose poilsio namų teritorijose pastatų aukštingumo nedidinti, apstatymo netankinti; e) marių pusėje esančią neapstatytą teritoriją apželdinti tradiciniais želdiniais, parengus tam specialų projektą, želdinių tikslas – izoliuoti „Ąžuolyno“ tūrius panoramoje stebimoje iš marių.

Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad teritorija, pažymėta indeksu R1 yra rekreacinės paskirties teritorija, kurios plotas 1514 kv. m, sklypo užstatymo tankis 0,5, sklypo užstatymo intensyvumas 0,6. Siūloma sklypą praplėsti pietų kryptimi, koreguojant 11 ir 12 pozicijas, esančių teniso kortų vietoje įrengti universalią sporto salę, kurioje tilptų teniso kortai, krepšinio, tinklinio gabaritų aikštelės, kadangi rekonstravus Juodkrantės pagrindinę mokyklą sporto salė neatitinka krepšinio aikštelės gabaritų. Ši aiškinamojo rašto nuostata vienareikšmiškai rodo, kad sporto/teniso aikštelė bus praplečiama, kas reiškia, jog bus didinamas ir teritorijos užstatymo tankumas.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog patvirtintu Detaliuoju planu nesiruošiama statyti naują statinį, o teniso kortų aikštelės ribose įrengti uždarą sporto kompleksą, kuris neturi jokios įtakos supančiai gamtinei ir urbanizuotai aplinkai nes minėtu detaliuoju planu nekeičiami užstatymo plotai, nedidinamas aukštingumas, į ką pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Taip pat pažymi, kad ši aikštelė išlieta asfaltu, jos teritorija apribota trimis aukštomis (1,90 m, 3,00 m ir 3,10 m) betoninėmis sienomis bei viena armatūros tinklo siena, kas įrodo aplinkybę, jog šie statiniai nuo pat 1984 m. statybos pradžios turi tam tikrą aukštingumą ir užstatymo tankį (šiuo metu ten esančios konstrukcijos iš esmės yra nebaigti statyti statiniai). Tuo tarpu iš detaliojo plano sprendinių matyti, jog teniso kortų aikštelės ribose planuojamo statyti statinio aukštis 11 m, o šio plano eksplikacijoje įvardijama kaip AB poilsio namų „Ąžuolynas“ universali sporto salė. Vadinasi, planuojama statyti universalų uždaro tipo sporto kompleksą (buvo atviro tipo aikštelė), kurio aukštis 11 m (aikštelės aukščiausia betoninė siena yra/buvo 3,10 m). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Detaliojo plano sprendiniu ženkliai didinamas sklypo, pažymėto indeksu R1, aukštingumas.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija) 13 straipsnio 2 dalį (galioja nuo 2001 m. gruodžio 28 d.), valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose (4 punktas), statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas (5 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-12-18 raštas Nr. (6.5)-2D-18827 „Dėl informacijos pateikimo“), kad pagal VSTT turimą topografinę medžiagą, teniso aikštelė (arba jos pietinė dalis), esanti Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinio prioriteto zonoje (duomenys neskelbtini), 1984 m. buvo įrengta nukasus kopos šlaitą, dabar ši vieta išlyginta. Nurodyta, kad VSTT taip pat buvo nustačiusi, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninių erdvinių žemės paviršiaus lazerinio skenavimo taškų SEŽP_0,5Lt duomenis kopos šlaito polinkio kampas atkarpose, 15-40 metrų atstumu į pietus-pietvakarius nuo teniso aikštelės sudaro 36,24 laipsnius ir 27,74 laipsnius. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" sporto salė pagal statinių klasifikaciją priskiriama prie negyvenamųjų pastatų pogrupio – sporto paskirties pastatų, kurių statyba pagal Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą valstybinių parkų šlaituose, kurių nuolydis daugiau kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 m iki šių šlaitų, yra draudžiama. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatvo, kad Detaliojo plano sprendiniais „esančių teniso kortų vietoje įrengti universalią sporto salę, kurioje tilptų teniso kortai, krepšinio, tinklinio gabaritų aikštelės“ numatyta vietoje esančio kito statinio – teniso kortų aikštelės pastatyti pastatą – sporto salę, kuri būtų statoma arčiau kaip 50 metrų nuo šlaito, kurio nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, apatinės briaunos, darytina išvada, kad įgyvendinant šį sprendinį būtų didinamas teritorijos užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis bei pažeidžiamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 5 punktas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Šio nutarimo 9.3.2 punkte įtvirtinta, kad intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo kraštovaizdžio tvarkymo zona - GRi apima esamas architektūrine ir urbanistine verte nepasižyminčias užstatytas Nidos ir Juodkrantės rekreacinio prioriteto gyvenamųjų vietovių dalis su vyraujančiu daugiabučių užstatymu. Taikomas intensyvaus tvarkymo reglamentas, užtikrinamas principinis architektūros tūrio ir formų suderinamumas su Kuršių nerijos rekreacinių gyvenamųjų vietovių erdvine-planine struktūra ir architektūra, nepažeidžiant raiškių panoramų ir siluetų nuo Kuršių marių pusės, o 9.3.2.4 punkte – teritorijoje, apimančioje poilsio namus "Undinė", miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą ir teritoriją, kuri ribojasi su L. Rėzos g. vakarine dalimi, vykdant statybos darbus esamų ir / ar buvusių "Ąžuolyno" poilsio namų teritorijoje, nedidinamas esamas teritorijos užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis. Vykdant statybos darbus, pastatų išorės formos ir elementai keičiami tradiciniais, būdingais Juodkrantės senosioms viloms. Taigi ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą ginčo teritorijoje taip pat negali būti didinamas teritorijos užstatymo tankumas ir esamas pastatų aukštis.

Ginčijamo Neringos savivaldybės tarybos 2001-03-16 sprendimu Nr. 44 „Dėl teritorijos Juodkrantės gyv., apimančios p/n „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su Liudviko Rėzos g. vakarine dalimi, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano pagrindiniuose sprendiniuose numatyta uždengti stikliniu stogu „C“ plokščiastogius pastatus, esančius komercinės paskirties sklype K–4. Šį sprendinį detalizuoja Detaliojo plano aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, jog komercinės paskirties sklype K–4 planuojama uždengti stikliniu stogu „C“ plokščiastogius pastatus, II a. įrengti kėglių aikštelę, sveikatingumo centrą su treniruokliais. Tai rodo, jog numatyta plokščiastogius pastatus paaukštinti, įrengiant juose antrą aukštą su planuojama kėglių aikštele, sveikatingumo centru ir treniruokliais, nors šioje teritorijoje taip pat negali būti didinamas esamų pastatų aukštis.

Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Neringos savivaldybės tarybos 2001-03-16 sprendimu Nr. 44 „Dėl teritorijos Juodkrantės gyv., apimančios p/n „Undinė“, miesto viešąjį tualetą, Juodkrantės kultūros centrą bei teritoriją, besiribojančią su Liudviko Rėzos g. vakarine dalimi, detaliojo plano patvirtinimo“ dalimi, kuria patvirtinti sprendiniai įrengti universalią sporto salę (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypas pažymėtas R1; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 6), stiklu uždengti plokščiastogę dalį, įrengti treniruoklių sales, kėglius (patvirtinto detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje sklypo pažymėto K4 teritorija pažymėta C; sprendinys eksplikacijoje ir teritorijos planavimo reglamente įvardintas Nr. 7), tiek priėmimo metu, tiek šiuo metu prieštarauja aukščiau paminėtų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šia dalimi pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Nenustačius teisės aktų pažeidimų pareiškėjo skundas kitoje dalyje pagrįstai atmestas.

Neringos savivaldybės administracija ir V. V. apeliaciniuose skunduose kelia klausimą dėl termino prašymui ginti viešąjį interesą paduoti. Pažymėtina, jog šioje byloje termino klausimas buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nebepasisako. Kadangi anksčiau aptartais ginčijamo Detaliojo plano sprendiniais padaryti esminiai teisės aktų ir specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų pažeidimai Kuršių nerijos nacionaliniame parke, t. y. valstybės saugomoje teritorijoje, todėl pagrįstai konstatuotas viešojo intereso buvimas ir poreikis jį ginti.

Apeliaciniame skunde N. F. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ydingas ir tuo aspektu, jog detaliojo plano sprendiniai buvo ginčijami ir pripažinti negaliojančiais iš dalies, nes detalusis planas kaip teritorijų planavimo proceso pagrindu priimtas administracinis aktas yra vieningas ir vientisas dokumentas. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, esant aplinkybėms, kai esminiai pažeidimai nustatyti ne viso detaliojo plano atžvilgiu, o tam tikroje jo dalyje, yra naikintina tik ta detaliojo plano dalis, dėl kurios nustatyti pažeidimai.

N. F. apeliaciniame skunde teigia, jog nebuvo tinkamai ir suprantamai informuotas apie vykstančią administracinę bylą, joje reiškiamus reikalavimus, galinčius turėti įtakos jo kaip statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Neringoje, savininko teisėms ir pareigoms. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalimi, 2013 m. kovo 14 d. apie šios bylos nagrinėjimo datą ir laiką paskelbė specialiame internetiniame tinklalapyje (www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“). Tai reiškia, jog minėtos įstatymo nuostatos ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas apie teismo posėdžio datą ir laiką paskelbė įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog ginčas byloje vyksta nuo 2007 m. balandžio 25 d., todėl tretysis suinteresuotas asmuo N. F. turėjo pareigą domėtis proceso eiga ir sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Kita vertus, pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro duomenimis, N. F. nuo 2008 m. liepos 18 d. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Neringoje (šiuo metu šiam nekilnojamajam turto vienetui yra suteiktas patikslintas adresas, t. y. L. (duomenys neskelbtini), Neringa). Taip pat byloje yra N. F. 2008 m. rugpjūčio 28 d. ranka rašytas raštas, kuriame nurodoma, jog apeliantas pageidauja, kad visi procesiniai dokumentai šioje administracinėje byloje jam būtų siunčiami adresu (duomenys neskelbtini) (patikslintas adresas (duomenys neskelbtini)), Juodkrantė, Neringa. Be to, N. F. nustatytais terminais pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo panaikinimo. Ši aplinkybė nepripažintina tokiu administracinių bylų teisenos įstatymo pažeidimu, dėl kurio buvo iš esmės suvaržytos pareiškėjo procesinės teisės ar kuris galėjo lemti iš esmės neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą, ir dėl to naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.

Neringos savivaldybė ir N. F. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi apeliaciniai skundai netenkinami, t. y. sprendimas priimtas ne jų naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinius skundus tenkinti juose išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Neringos savivaldybės, trečiųjų suinteresuotų asmenų V. V. ir N. F. (N. F.) apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius