2023-02-22 Nr. AB-4317-3-61-3-04794-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas). Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2023-02-22 Nr. AB-4317-3-61-3-04794-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja R. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) direktoriaus 2021 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. PS1-1595 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Full text
Administracinė byla Nr. A-568-662/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04794-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas). Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja R. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) direktoriaus 2021 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. PS1-1595 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėja paaiškino, kad 2021 m. spalio 6 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą iš NMA Prevencijos ir saugos departamento Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus (toliau – ir NMA PSD KOS) apie inicijuotą 2021 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo Nr. BR9-9š „Dėl MB „Veikėjas“ skundo nagrinėjimo“ pagrindu ir 2021 m. rugsėjo 29 d. NMA direktoriaus pavedimu pradėtą galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl veiksmų vykdant pareigas. Pareiškėja 2021 m. spalio 12 d. paaiškinime nurodė, kad NMA neišnagrinėjo 2021 m. vasario 15 d. gauto pareiškėjo skundo dėl netinkamo skundo užregistravimo NMA Dokumentų tvarkymo skyriuje.
Pagal pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d. atsiųstą elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) skundų ir gautų atsakymų iš NMA išklotinę, pareiškėjo mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Veikėjas“ vadovas P. P. siuntė skundą ir pakartotinę Kaišiadorių rajono vietos veiklos grupės (toliau – ir Kaišiadorių VVG) projekto kokybės vertinimo ataskaitą 2021 m. vasario 15 d. elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt, bet jis negavo patvirtinimo apie užregistruotus dokumentus. Atsakymas apie užregistruotus dokumentus galėjo būti negautas, nes pareiškėjo siųsti dokumentai NMA buvo užregistruoti kaip gauti iš Kaišiadorių VVG. 2021 m. balandžio 2 d. pareiškėjas pakartotinai persiuntė 2021 m. vasario 15 d.
NMA siųstus dokumentus elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt ir 2021 m. balandžio 6 d. gavo atsakymą iš Dokumentų tvarkymo skyriaus vyr. specialistės I. M., kad 2021 m. balandžio 2 d. gautas pakartotinis pareiškėjo skundas nebus užregistruotas, kadangi dokumentai užregistruoti 2021 m. vasario 15 d. raštu Nr. BR5.2-2738. Atsakant pareiškėjui apie registruojamus 2021 m. balandžio 2 d. dokumentus, NMA Dokumentų tvarkymo skyrius nepastebėjo, kad jo siųsti dokumentai buvo užregistruoti ne jo, o Kaišiadorių VVG vardu. Kaišiadorių VVG atsiuntė 2021 m. vasario 11 d. atliktą pakartotinį vietos projekto pridėtinės vertės (kokybės) vertinimą su 2021 m. vasario 12 d. raštu Nr. 4.2-28 (BR5.2-2614).
Pati 2021 m. vasario 11 d. atlikta pakartotinio vietos projekto pridėtines vertės (kokybės) vertinimo ataskaita, siųsta su raštu Nr. 4.2-28 (BR5.2-2614) yra užregistruota ir su raštu Nr. BR5.2-2738. Su minėtu raštu yra pridėtas ir pareiškėjo skundas į kurį nebuvo atsakyta. DVS dokumentų sąraše „BR5.2”, Kaišiadorių VVG rašto Nr. BR5.2-2738, su kuriuo buvo pateiktas ir MB „Veikėjas“ skundas, antraštė „Dėl VP vertinimo ataskaitos pateikimo“, ir tas pats gauto dokumento numeris leido daryti išvadą, kad tai tik antrą kartą pateikta projekto kokybės vertinimo ataskaita.
Dėl didelio darbo krūvio ir darbo nuotoliniu būdu, nebuvo įsitikinta, kas sudaro užregistruoto dokumento turinį. Pagal 2021 m. spalio 11 d. NMA dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) duomenis, Dokumentų tvarkymo skyriaus vyr. specialistė M. J. pakeitė 2021 m. vasario 15 d. rašto Nr. BR5.2-2738 siuntėją iš Kaišiadorių r. VVG į MB „Veikėjas“. Prie paaiškinimo buvo pridėti DVS ekrano vaizdo kopijos, susirašinėjimo laiškai su NMA Dokumentų tvarkymo skyriumi, 2021 m. spalio 8 d. siųstų skundų ir gautų atsakymų iš NMA išklotinė.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 17 gavo iš NMA PSD KOS 2021 m. spalio 29 d. išvadą apie tyrimo rezultatus NR. VT-14 (toliau – ir Išvada) ir Įsakymą. Pareiškėja sutiko su Išvadoje pateiktais teiginiais, kad pareiga atsakyti į pareiškėjo skundą nedingsta, nors ir nesilaikant atsakymo į skundą pateikimo termino. Tačiau nesutinka, kad nesiėmė jokių veiksmų nuo sužinojimo apie klaidą momento, kad būtų pateiktas atsakymas į 2021 m. vasario 15 d. MB „Veikėjas“ skundą. Pareiškėja 2021 m. spalio 29 d. išsiuntė elektroninį laišką savo tiesioginei vadovei. Laiške uždavė klausimą, ar dar reikėtų atsakyti į MB „Veikėjas“ 2021 m. vasario 12 d. skundą, nurodė, kad padarė techninę klaidą, nes klausimas buvo apie 2021 m. vasario 15 d. skundą, o dėl neatidumo įrašytas vasario 12 d. skundas. Pareiškėja tą pačią dieną gavo vedėjos elektroninį laišką su atsakymu, kad atsakyti pareiškėjui MB „Veikėjas“ nebereikia.
4. Pareiškėja pabrėžė, kad ji yra tiesiogiai pavaldi skyriaus vedėjai, todėl gavusi patvirtinimą, kad nebereikia atsakyti į MB „Veikėjas“ skundą, atsakymo neberengė. Pagal nustatytą tvarką, vedėja atsako už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. NMA PSD KOS, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, neatsižvelgė į paaiškinime pateiktus faktus, kad NMA Dokumentų tvarkymo skyrius netinkamai užregistravo pareiškėjo skundą. Pareiškėjos įsitikinimu, vertinant jos veiksmus dėl neatsakyto MB „Veikėjas“ skundo buvo svarbu atsižvelgti į šias lengvinančias aplinkybes: netinkama skundo registracija ir NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento (toliau – ir KPDR) Leader priemonių skyriaus vedėjos, t. y. tiesioginės pareiškėjos vadovės, veiksmai.
5. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. vedėja I. M. elektroniniu laišku paaiškino, jog atsakyti į NMA PSD KOS nebereikia, taip pat nereikia atsakyti į MB „Veikėjas“ skundą. Užtikrintas atsakymas leido daryti išvadą, kad ji yra įsitikinusi savo sprendimu ir NMA PSD KOS pritaria vedėjos sprendimui. Pareiškėja skunde nurodė neteisingą susirašinėjimo datą su vedėja – teisinga elektroninio laiško išsiuntimo data yra 2021 m. rugsėjo 29 d. Pažymi, kad visus raštus pasirašo jos tiesioginė vadovė, pareiškėja gal tik parengti atsakymo turinį. Pati nepasirašo oficialių dokumentų ir negalėjo savo iniciatyva atsakyti į skundą. MB „Vedėjas“ skundas buvo gautas sudėtingu karantino laikotarpiu, kai buvo privaloma dirbti iš namų, NMA nesudarė tinkamų darbo aplinkos sąlygų, dėl didelio darbo krūvio nebuvo galimybės kruopščiai ir su dideliu atidumu įsigilinti į rašto turinį. Esant dideliam darbo krūviui yra labai svarbu atsirinkti pačius skubiausius darbus einamuoju momentu, todėl teisinga dokumento (skundo) antraštė būtų padėjusi atsakyti reikiamu laiku į MB „Vedėjas“ skundą.
6. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. NMA paaiškino, kad atliekant pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo gauta pareiškėjos skunde nurodyta informacija apie jos kreipimąsi į skyriaus vedėją, kaip ir pareiškėjos nurodytas atsakymas. Prie skundo pridėtų susirašinėjimo su tiesiogine vadove elektroniniu paštu laiškų pareiškėja nepateikė nei teikdama paaiškinimą NMA atsakingam padaliniui, vykdžiusiam tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei vėliau tyrimo metu. Pareiškėjos informacija traktuotina kaip naujai pateikta aplinkybė, dėl to šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos susirašinėjimas su tiesiogine vadove, tikėtina, vyko 2021 m. spalio 29 d. – t. y. pačioje tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigoje. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja nuo sužinojimo apie galbūt padarytą nusižengimą momento (2021 m. spalio 6 d., kuomet jai įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame aiškiai išdėstytos visos aplinkybės) iki pat 2021 m. spalio 29 d. – tyrimo pabaigos, nedarė jokių veiksmų – nesirūpino, kad jai priskirtas skundas būtų kuo skubiau išnagrinėtas ir į jį atsakyta, todėl sąmoningai tęsė daromą nusižengimą.
8. NMA, skirdama pareiškėjai tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 32, 33, 34, 35 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgė į jose nustatytus kriterijus. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo išanalizuotos visos tyrimo metu paaiškėjusios aplinkybės, aktualios teisės aktų nuostatos, Išvadoje aptartos NMA direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 patvirtintos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos etikos taisyklės (toliau – ir Etikos taisyklės), pareiškėjos pareigas apibrėžiančio NMA direktoriaus 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. PS1-790 patvirtinto NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Leader priemonių skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nuostatos.
9. Atsakovas pažymėjo, kad vykdant NMA vadovų pasitarimo veiksmų planų užduotį, dar iki tarnybinio tyrimo inicijavimo momento buvo atliktas pirminis tarnybinio nusižengimo tyrimui svarbios aplinkybės vertinimas. Nustatyta, kad MB „Veikėjas“ skundas užregistruotas kaip gautas ne iš MB „Veikėjas“, bet kaip Kaišiadorių VVG pateiktas dokumentas, tačiau pranešimas apie užregistruotą laišką išsiųstas elektroninio pašto adresu mbveikejas@gmail.com. 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo pateiktas paklausimas KPRD Leader priemonių skyriui dėl atsakymo nepateikimo pareiškėjui ir gautas skyriaus vedėjos atsakymas, kuriame teigiama, jog gautas skundas NMA buvo netinkamai užregistruotas, t. y. buvo priskirtas kaip gautas ne iš pareiškėjo (MB „Veikėjas“), bet iš Kaišiadorių rajono VVG. Kadangi tuo metu buvo laukiama Kaišiadorių rajono VVG atsakymo apie pervertinimo rezultatus, gautas dokumentas dėl administratoriaus žmogiškosios klaidos buvo palaikytas būtent šiuo dokumentu, nes kartu su nauju skundu buvo pateiktas ir Kaišiadorių rajono VVG raštas Nr. 4.2.-28 „Dėl atsakymo į skundą“, informuojantis NMA apie atlikto pervertinimo rezultatus, kaip ir buvo VVG pavedusi NMA 2021 m. vasario 9 d. raštu Nr. BRK-1715. Kadangi dėl nežinomų priežasčių VVG raštas ir naujas pareiškėjo skundas buvo užregistruoti kartu, nebuvo pakankamai įsigilinta į rašto priedo turinį, manant, kad VVG prie savo siunčiamos informacijos pridėjo ankstesnį skundą, kurio pagrindu ir buvo atliktas pervertinimas, todėl į naują skundą nebuvo atsakyta. Pareiškėjas pakartotinai dėl atsakymo į naują skundą nesikreipė, daugiau skundų nepateikė, todėl ši žmogiškoji klaida nebuvo identifikuota ir ištaisyta. Taigi pareiškėjai ši aplinkybė buvo žinoma nuo pat pranešimo apie tarnybinį pranešimą įteikimo dienos, t. y. 2021 m. spalio 6 d., dėl to ji 2021 m. spalio 12 d. teikė paaiškinimą, kuriame pripažino neatsakiusi į MB „Veikėjas“ skundą dėl žmogiškosios klaidos ir didelio darbo krūvio, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja sąmoningai suprato savo galimai neteisėtą veiklą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų taisyti situaciją.
10. NMA atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos minimas pavaldumas skyriaus vedėjui bei paties vedėjo tiesioginė atsakomybė už skyriui pavestas funkcijas neatleidžia pareiškėjos nuo tinkamo savo pareigų vykdymo ir neįpareigoja besąlygiškai vykdyti skyriaus vedėjo nurodymus, jeigu pareiškėja mano, kad turėtų elgtis kitaip. Todėl net ir tai, kad skyriaus vedėjas nurodė į skundą neatsakyti, neatleidžia pareiškėjos nuo jos asmeninės atsakomybės ir pareigos atsakyti į gautą raštą, nes būtent pareiškėja buvo paskirta pagrindine vykdytoja, kur, būdama atsakinga valstybės tarnautoja, galėjo ir privalėjo veikti profesionaliai.
11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad tyrimo metu nebuvo išanalizuota MB „Veikėjas“ skundo registracija NMA DVS ir tai turėjo būti traktuojama kaip tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo ištirtos visos aplinkybės, be kita ko, ir aplinkybė, kad DVS MB „Veikėjas“ skundui pagrindine vykdytoja buvo paskirta pareiškėja, jog valstybės tarnautojas, kuriam yra paskirta rezoliucija atlikti užduotį, privalo pats imtis iniciatyvos ir susipažinti su rašto / skundo turiniu – atsidaryti ir siunčiamą raštą, ir visus prie rašto pridedamus priedus, juos peržiūrėti, išanalizuoti ir nuspręsti dėl poreikio imtis tolimesnių veiksmų. Pareiškėja nuo pat darbo NMA pradžios 2018 m. sausio 12 d. buvo apmokyta, kaip reikia dirbti su NMA DVS, buvo supažindinta su NMA vidiniais teisės aktais (NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29 patvirtintu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamentu (toliau – ir Darbo reglamentas), NMA direktoriaus 2011 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. BR1-607 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos standartu; kt.). Netinkamas rašto užregistravimas DVS buvo įvertintas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu skiriant pažeidimo pobūdžiui adekvačią ir proporcingą nuobaudą – pastabą, o pagal VTĮ 35 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojo galbūt netinkamus veiksmus kaip lengvinančią aplinkybę traktuoti nebuvo jokio teisinio pagrindo.
II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
13. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
13.1. NMA PSD KOS, vykdant 2021 m. liepos 19 d. NMA vadovų pasitarimo veiksmų planų užduotį – atlikti korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei srityje, susijusioje su vietos veiklos grupių (toliau – ir VVG) veikla, įvertinant, ar esamas procesų reglamentavimas ir praktika NMA užtikrina tinkamą VVG veiklos kontrolę, buvo pastebėta, kad NMA neatsakė MB „Veikėjas“ į jos 2021 m. vasario 15 d. teiktą skundą Nr. BR5.2-2738 „Dėl asociacijos Kaišiadorių rajono vietos veiklos grupės sprendimo“ (toliau – ir MB „Veikėjas“ skundas).
13.2. NMA direktoriaus 2021 m. spalio 1 d. pavedimu pagal NMA PSD KOS vedėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. tarnybinį pranešimą Nr. BR9-96 „Dėl MB „Veikėjas“ skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir tarnybinis pranešimas) pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjos veiksmų.
13.3. Pareiškėjai buvo įteiktas 2021 m. spalio 6 d. pranešimas Nr. PS9-10 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodytas galbūt padarytas nusižengimas. Pranešime buvo išdėstyta informacija dėl identifikuoto pareiškėjai nukreipto MB „Veikėjas“ skundo, į kurį nebuvo atsakyta. Pranešime nurodoma, jog pareiškėja neatsakė į MB „Veikėjas“ skundą ir jo neišnagrinėjo, todėl galbūt buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir (arba) 4 dalyje nurodytos nuostatos, bei Darbo reglamento 102 punkto nuostata dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo, dėl ko galėjo būti neigiamai paveikti MB „Veikėjas“ interesai. Taip pat galbūt buvo pažeisti Etikos taisyklių 1 punkte ir 5.2 papunktyje nustatyti reikalavimai, pareiškėjos Pareigybės aprašymo 6 ir 8 punktai.
13.4. Pareiškėja 2021 m. spalio 12 d. pateikė paaiškinimą dėl Pranešimo, kuriame nurodė, kad MB „Veikėjas“ skundas buvo netinkamai užregistruotas, pažymėjo, kad dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškosios klaidos nebuvo pastebėta, kad kartu su Kaišiadorių VVG projekto kokybės vertinimo ataskaita pridėtas naujas skundas. MB „Veikėjas“ į Kaišiadorių VVG ir NMA nesikreipė dėl atsakymo.
13.5. NMA PSD KOS 2021 m. spalio 29 d. parengė Išvadą, Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą – neatliko jai pavestų tarnybinių funkcijų, t. y. neatsakė į MB „Veikėjas“ skundą. NMA PSD KOS tyrimo metu nustatė, kad pareiškėja, neatsakydama į MB „Veikėjas“ skundą, neatliko jai pavestų tarnybinių funkcijų, pareiškėja neneigė situacijos (dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškosios klaidos nebuvo pastebėta), kad kartu su Kaišiadorių VVG projekto kokybės vertinimo ataskaita pridėtas naujas MB „Veikėjas“ skundas, todėl Išvadoje konstatuotas faktas, kad nuo sužinojimo apie klaidą momento (nuo MB „Veikėjas“ skundo delegavimo DVS) vis tiek nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išnagrinėtas MB „Veikėjas“ skundas. Išvadoje NMA direktoriui siūloma: 1) pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą; 2) įpareigoti KPRD Leader priemonių skyriaus vedėją Ievą M. užtikrinti, kad iki 2021 m. gruodžio 6 d. būtų parengtas atsakymas į MB „Veikėjas“ skundą; 3) įpareigoti KPRD Leader priemonių skyriaus vedėją I. M. iki 2021 m. gruodžio 6 d. suorganizuoti skyriaus surinkimą, kurio metu būtų aptariama ir primenama atsakymų į skundus nagrinėjimo tvarka ir atsakingai kontroliuoti gautų skundų nagrinėjimo procesą ir užtikrinti, kad į juos būtų atsakyta.
13.6. NMA direktoriaus ginčijamu Įsakymu pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, taip pat KPRD Leader priemonių skyriaus vedėją I. M. įpareigojo užtikrinti, kad iki 2021 m. gruodžio 6 d. būtų parengtas atsakymas į MB „Veikėjas“ skundą bei iki 2021 m. gruodžio 6 d. suorganizuoti skyriaus susirinkimą, kurio metu būtų aptariama ir primenama atsakymų į skundus nagrinėjimo tvarka ir atsakingai kontroliuoti gautų skundų nagrinėjimo procesą ir užtikrinti, kad į juos būtų atsakyta.
14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsniu, pažymėjo, kad sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
15. Teismas nurodė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis VTĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 34 straipsnio 1, 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 17.1 papunkčiu bei atsižvelgiant į Išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėja neatsakė į MB „Veikėjas“ skundą ir neatliko jai pavestų tarnybinių funkcijų, nuo sužinojimo apie klaidą momento, nesiėmė jokių veiksmų skundui išnagrinėti. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta dėl to, kad ji nesilaikė VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir 4 dalyje nurodytų nuostatų, Etikos taisyklių 1 punkte ir 5.2 papunktyje įtvirtintų nuostatų, pažeidė NMA direktoriaus 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. BR1-614 (NMA direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. BR1-205 redakcija) patvirtinto Skundų Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir NMA skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas) 27 punkto, KPRD Nuostatų 6.3 papunkčio nuostatas, netinkamai vykdė Pareiškėjos Pareigybės aprašymo 6 ir 8 punktuose jai deleguotas vykdyti pareigas.
16. Teismas apžvelgė valstybės tarnautojų pareigas, nustatytas VTĮ 16 straipsnyje, apžvelgė VAĮ 10–11 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, NMA galiojančių Etikos taisyklių paskirtį ir tikslą, kitus NMA lokalinius teisės aktus – NMA skundų nagrinėjimo tvarkos aprašą, NMA direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. BR1-116 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento nuostatų (toliau – KPRD Nuostatai) 6.3 punktą, pareiškėjos Pareigybės aprašymo 6 ir 8 punktus.
17. Teismas pažymėjo, kad MB „Veikėjas“ 2021 m. vasario 15 d. skundu kreipėsi į NMA, DVS sistemoje skundas užregistruotas kaip Kaišiadorių VVG pateiktas dokumentas, 2021 m. vasario 15 d. pareiškėja paskirta atlikti rezoliuciją, taip pat ji buvo paskirta pagrindine vykdytoja, pareiškėja per nustatytą terminą neatliko rezoliucijos, t. y. neatsakė ir neišnagrinėjo MB „Veikėjas“ skundo.
18. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad MB „Veikėjas“ skundas buvo netinkamai užregistruotas kito darbuotojo, tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad DVS atlikti rezoliuciją MB „Veikėjas“ skundui pagrindine vykdytoja buvo paskirta pareiškėja. Teismo vertinimu, valstybės tarnautojas, kuriam yra paskirta rezoliucija atlikti užduotį, privalo pats imtis iniciatyvos ir susipažinti su rašto (skundo) turiniu – atsidaryti ir siunčiamą raštą, ir visus prie rašto pridedamus priedus, juos peržiūrėti, išanalizuoti ir nuspręsti dėl poreikio imtis tolimesnių veiksmų. Byloje esantys duomenys patvirtino, kad pareiškėja buvo apmokyta, kaip reikia dirbti su NMA DVS, buvo supažindinta su Darbo reglamentu ir pan., todėl, teismo vertinimu, nors MB „Veikėjas“ skundas buvo užregistruotas su kitu skundu, pareiškėja turėjo identifikuoti tikrąjį skundo siuntėją ir per teisės aktų nustatytą terminą parengti atsakymą.
19. Įvertinęs tai, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja neatsakė į MB „Veikėjas“ skundą ir neatliko jai pavestų tarnybinių funkcijų, o pareiškėja neneigė situacijos (dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškosios klaidos nebuvo pastebėta, kad kartu su Kaišiadorių VVG projekto kokybės vertinimo ataskaita pridėtas naujas skundas), teismas konstatavo, kad neteisėta veika nustatyta – pareiškėja pažeidė VAĮ 10 straipsnio 4 dalį, NMA skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 27 punktą, KPRD Nuostatų 6.3 papunktį, pareiškėjos Pareigybės aprašymo 6 ir 8 punktus, pareiškėja pažeidė blanketines teisės normas – VAĮ 11 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, Etikos taisyklių 1 punktą ir 5.2 papunktį (nevykdė teisės aktų, nurodytų aukščiau, reikalavimų).
20. Teismas pabrėžė, kad bylos nagrinėjimo ribos lemia, jog teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl pareiškėjos vadovų elgesio, be to, pareiškėjos neteisėta veika nustatyta iš jos elgesio, teismo vertinimu, pareiškėjos vadovės elgesys nešalino pareiškėjos veikos neteisėtumo aspektų. Buvo pripažinta, jog Išvadoje pagrįstai nurodoma, kad pareiga atsakyti į skundą nedingsta, jei neatsakyta per teisės aktuose nustatytą terminą, atsakymas į skundą, nors ir pavėluotai, būtų laikoma kaip lengvinanti aplinkybė. Teismas konstatavo, kad dėl nustatyto pažeidimo galėjo būti neigiamai paveikti MB „Veikėjas“ interesai, pažeista nustatyta darbo tvarka ir darbo tvarką reglamentuojantys teisės aktai. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie realiai atsiradusią materialinę žalą, tačiau vien teisės aktų reikalavimų nesilaikymas buvo pakankamas pagrindas teigti atsiradus neigiamas pasekmes, kadangi MB „Veikėjas“ negavo NMA atsakymo.
21. Teismo vertinimu, tarnybinis nusižengimas padarytas esant pareiškėjos kaltei – neatsargumui: pareiškėja turėjo tinkamai vykdyti savo pareigas, pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes (dėl to, kad neatsidarė dokumentų ir jų neperskaitė, nepamatė skundo, į jį nebuvo laiku atsakyta). Teismo vertinimu, kitų asmenų veiksmai nešalino pareiškėjos atsakomybės, nes neteisėta veika nustatyta ir iki ir po vadovės elektroninių laiškų.
22. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas darė išvadą, kad NMA detaliai Išvadoje, kuri yra Įsakymo sudedamoji dalis, nustatė pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, NMA pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Nurodęs, kad pareiškėjai Įsakymu paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, teismas atkreipė dėmesį, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Atsižvelgęs į tai, kad dėl pareiškėjos veiksmų atsirado neigiamos pasekmės, t. y. iš esmės MB „Veikėjas“ negalėjo įgyvendinti savo teisės gauti atsakymo į skundą, teismas darė išvadą, kad paskirta nuobauda yra laikytina tikslinga ir proporcinga.
23. Teismas apžvelgė VTĮ 35 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas, teismas pažymėjo, jog lengvinančios nusižengimo aplinkybės yra vertinamos sprendžiant dėl tarnybinio nusižengimo sunkumo, tačiau skiriant tarnybinę nuobaudą jų buvimas negali visiškai pašalinti atsakomybės.
24. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl jos pavaldumo skyriaus vedėjai ir kitų darbuotojų atsakomybės. Buvo pažymėta, kad skyriaus vedėjos veiksmai neatleidžia pareiškėjos nuo tinkamo savo pareigų vykdymo ir neįpareigoja besąlygiškai vykdyti skyriaus vedėjos nurodymus, jeigu jie prieštarauja pareiškėjos pareigybės funkcijoms. Teismas jau buvo minėjęs, kad pareiškėja privalėjo pati imtis iniciatyvos ir susipažinti su skundo turiniu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti laikomos lengvinančiomis, todėl darė išvadą, kad NMA pagrįstai pareiškėjos veiksmuose nenustatė VTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvinančių aplinkybių.
25. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra paskirta pagrįstai, nėra per griežta (už teisės aktų pažeidimą dėl kaltės paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda, atsižvelgta į puikią darbo charakteristiką), todėl ją naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų skundžiamo Įsakymo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III. 26. Pareiškėja R. R. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
27. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė netinkamą sprendimą ir neatidžiai vertino bylos aplinkybes. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nustatydamas ginčo dalyką, teismas nurodė kitą NMA įsakymą, priimtą dėl kito asmens, todėl abejoja, ar teismas vertino pareiškėjos skundžiamo įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą.
28. Pareiškėja pažymi, kad teismas turėjo vertinti, ar Išvadoje nurodyti faktai, jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Išvadoje nurodyta, jog pažeidimo paaiškėjimo diena yra šios išvados surašymo diena, o nusižengimo padarymo diena – 2021 m. kovo 17 d., tačiau į skundą neatsakyta, t. y. pažeidimas vis dar tęsiamas. Pareiškėjos vertinimu, turėjo būti pritaikytas VTĮ 34 straipsnis. Pareiškėja pakartoja, kad ji negalėjo atsakyti iki 2021 m. spalio 1 d. į skundą, nors apie neatsakymo faktą sužinojo 2021 m. rugsėjo mėn., kadangi 2021 m. rugsėjo 29 d. elektroniniame laiške jos tuomet buvusi tiesioginė vadovė atsakė, kad nereikia atsakinėti į MB „Veikėjas“ skundą.
29. Dėl teismo pozicijos, kad jis nepasisako dėl pareiškėjos vadovų elgesio, kad skyriaus vedėjos veiksmai neatleidžia pareiškėjos nuo tinkamo pareigų vykdymo, pareiškėja, vadovaudamasi NMA skundų nagrinėjimo aprašo 27 ir 39 punktais, pastebi, kad skundas buvo rašytinis (nuskenuotas skundas), kurį pareiškėjos vadovė pasirašė elektroniniu parašu. Pareiškėja pateikia kartu su apeliaciniu skundu įrodymus, kad į MB „Veikėjas“ skundą buvo atsakyta 2021 m. gruodžio 2 d.
30. Pareiškėja nesutinka su teismo atliktu pareiškėjos tiesioginės vadovės veiksmų vertinimu. Pareiškėja tvirtina, kad pagal Pareigybės aprašymą ir KPDR Nuostatų 8.1 punktą, būtent struktūrinio padalinio vedėjas atsako už pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, šiuo atveju nebus užfiksuotas atsakymo į skundą parengimo faktas, kol jis nebus pasirašytas vadovės elektroniniu parašu. Atkreipiamas dėmesys į pareiškėjos tiesioginei vadovei skirtus įpareigojimus, suformuluotus Išvadoje.
31. Dėl aplinkybių, kad MB „Veikėjas“ skundas buvo netinkamai užregistruotas kito darbuotojo, pareiškėja pažymi, kad dirbant sudėtingomis karantino sąlygomis namuose, esant dideliam darbo krūviui, prioritetą teikiant skubiausiems darbams, dėl DVS specialisto žmogiškos klaidos, pareiškėja negalėjo tinkamai ir laiku atsakyti į MB „Veikėjas“ skundą.
32. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
33. NMA nurodo, kad apeliaciniame skunde pakartojamos aplinkybės, kurios jau buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, tačiau nepateikiama argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo.
34. Dėl pareiškėjos argumentų, kad turėjo būti taikomas VTĮ 34 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti, NMA pabrėžia, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja vis dar nėra atsakiusi į MB „Veikėjas“ skundą, todėl buvo pažeistos VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 1 dalyje ir / arba 4 dalyje nurodytos nuostatos, kiti teisės aktai. Kadangi į skundą nebuvo vis dar atsakyta, daryta išvada, kad remiantis šia nuostata terminas (6 mėnesių) dar nėra suėjęs (nes pažeidimas vis dar tęsiamas). Be to, pareiškėja skunde neginčijo NMA PSD KOS tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros, skundo reikalavimai iš esmės buvo grįsti dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo. Vadovaudamasi administracinių teismų praktika, NMA pažymi, kad tokie pažeidimai savo pobūdžiu yra tęstiniai ir trunka iki įvykdomas nustatytas reikalavimas.
35. NMA laikosi pozicijos, kad pareiškėja iki pat tyrimo pabaigos nesiėmė reikiamų priemonių, kad jai DVS priskirtas MB „Veikėjas“ skundas būtų išnagrinėtas, o Išvadoje pagrįstai nurodyta, kad atsakyti į skundą pareiškėjai pareiga nedingsta. NMA vertinimu, buvusios tiesioginės vadovės skyriaus vedėjos 2021 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu laišku pateiktas paaiškinimas, jog atsakyti į MB „Veikėjas“ skundą nereikia, nešalina pareiškėjos veikos neteisėtumo aspektų ir atsakomybės, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos neteisėta veika nustatyta ir iki ir po vadovės elektroninių laiškų.
36. NMA nesutinka su pareiškėjos argumentais, susijusiais su jos pavaldumu skyriaus vedėjai ir kitų darbuotojų atsakomybe, kadangi šios aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir išdėstytos išvadoje, taip pat buvo atliktas pirminis tarnybinio nusižengimo tyrimui svarbių aplinkybių vertinimas. NMA tvirtina, kad pareiškėja turėjo gerai išmanyti DVS veikimo principus ir susipažinti su gautu vykdymui dokumento ir prie jo pridedamų dokumentų (jei tokių yra) turiniu. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai dėl 2021 m. gruodžio 2 d. MB „Veikėjas“ išsiųsto atsakymo (po Įsakyme nustatyto įpareigojimo) nelaikytini teisiškai reikšmingais, nes nekeičia tyrimo metu nustatytų ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
37. NMA nuomone, teismas sprendime aiškiai išdėstė, kokiais veiksmais pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nurodė konkrečias pažeistas teisės aktų nuostatas ir pakankamai aiškiai argumentavo, kodėl pareiškėja pagrįstai pripažinta padariusia tarnybinį nusižengimą, kokių savo pareigų ji nevykdė. Išvadoje nurodytos aplinkybės bei šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pažeidė ginčijamame Įsakyme ir Išvadoje nurodytas teisės aktų nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, pareiškėjos neteisėti veiksmai, kaltė, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 38. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NMA direktoriaus 2021 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. PS1-1595 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo, be kita ko, pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad Įsakymas priimtas laikantis nustatytos tvarkos, Išvadoje, kuri yra motyvuojamoji Įsakymo dalis, išsamiai išdėstytos ir išnagrinėtos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pareiškėjos veiksmai tinkamai kvalifikuoti, paskirta nuobauda – pati švelniausia ir laikytina proporcinga padarytam pažeidimui.
40. Pareiškėja apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad tarnybinė nuobauda Įsakymu jai buvo paskirta nesilaikant VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino nuo pažeidimo padarymo dienos. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji ėmėsi priemonių, kad į MB „Veikėjas“ skundą būtų atsakyta, o dėl elektroniniu paštu išdėstyto pareiškėjos tiesioginės vadovės nurodymo buvo įsitikinusi, kad atsakinėti į minėtą skundą nereikia; pareiškėja yra pavaldi savo tiesioginei vadovei, kurios veiksmai teismo buvo įvertinti netinkamai.
41. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribų.
42. Visų pirma, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginių, iš kurių galima suprasti, kad Įsakymas priimtas ir pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta nesilaikant procedūrinių terminų, teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (1 str.) (2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-3136 redakcija). VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
43. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas vertino, kad padaryto pažeidimo paaiškėjimo diena yra Išvados surašymo diena (t. y. 2021 m. spalio 29 d.), o padaryto nusižengimo diena – 2021 m. kovo 17 d. (nuo skundo praėjus 20 darbo dienų). Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra, jog pareiškėja į MB „Veikėjas“ 2021 m. vasario 15 d. skundą nebuvo parengusi atsakymo iki skundžiamo Įsakymo priėmimo dienos, nors teisės aktai į gautą kreipimąsi (skundą ar prašymą) viešojo administravimo subjektą paprastai įpareigoja atsakyti per 20 darbo dienų nuo šio kreipimosi gavimo dienos.
44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A10-593/2005, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013, 2019 m. kovo 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019). Panašiai trunkamoji veika suprantama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje Nr. 2K-7-68/2009 išaiškino, jog teismų praktikoje tęstinė veika suprantama kaip keli tapatūs, laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. O trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Teismų praktikoje trunkamuoju nusikaltimu pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja kaltininkui priskirtų pareigų nevykdymą. Jam būdinga tai, kad pareiga veikti ar neveikti atsiranda baudžiamojo įstatymo arba kitų įstatymų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019; kt.).
45. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir aptartą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas teisingai vertino pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir pagrįstai Išvadoje nurodė, kad jis tarnybinio patikrinimo metu buvo tęsiamas (pareiškėja vis dar nebuvo parengusi atsakymo į MB „Veikėjas“ skundą), jo padarymo momentas neapsiriboja 2021 m. kovo 17 d., iki kada turėjo būti parengtas atsakymas, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas netinkamai nustatė pažeidimo padarymo momentą ir pažeidė VTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus.
46. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-423-552/2018). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2017).
47. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėja nesutinka su, jos manymu, svarbių aplinkybių (vadovės veiksmų įtakos ir pavaldumo, klaidingo skundo užregistravimo, keblių darbo sąlygų nuotoliniu būdu karantino laikotarpiu; kt.) teismo atliktu vertinimu, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės nepateikiama jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
48. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir detaliai išdėstė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir kilusiam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl jų nekartoja.
49. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad ji ėmėsi aktyvių pastangų, kad būtų atsakyta į MB „Veikėjas“ skundą, kad būtent iš tiesioginės vadovės gauta informacija lėmė, jog atsakymas buvo neparengtas. Iš bylos duomenų matyti, kad, nors ir gavus tiesioginės vadovės 2021 m. rugsėjo 29 d. elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad atsakyti MB „Veikėjas“ nereikia, DVS nebuvo duomenų, kad pakeistas MB „Veikėjas“ skundo nagrinėjimo vykdytojas, taip pat nebuvo duomenų, kad į minėtą skundą atsakyta ar šio skundo nagrinėjimo procedūra užbaigta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra žinoma nacionaliniuose ir NMA lokaliniuose teisės aktuose nustatyta skundų, gautų NMA, nagrinėjimo tvarka, terminai, iki tarnybinio nusižengimo tyrimo jau buvo paaiškėję, kad į MB „Veikėjas“ skundą neatsakyta, todėl ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad minėtos aplinkybės pareiškėjos tarnybinės atsakomybės nešalina.
51. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčo situacijos vertinti kitaip ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ar neteisėtas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir jų nekartodama (šiuo aspektu žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė