A-552-2682-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-2682/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00224-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 5; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui A. N.,

atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovui D. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl vilkinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija, SAM) ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Tarnyba) vilkina pateikti atsakymą į jo 2011 m. lapkričio 7 d. skundą; 2) įpareigoti atsakovus raštu atsakyti į šį skundą.

Skunde (b. l. 2) pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Pastaroji 2011 m. lapkričio 14 d. perdavė jo skundą nagrinėti Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), tačiau iki šiol nei viena iš nurodytų institucijų nepateikė A. B. atsakymo.

Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 9-10) paaiškino, kad SAM 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 4-(1.23-11)-3925 persiuntė A. B. 2011 m. lapkričio 7 d. skundą Inspekcijai, kurios teisių perėmėja yra Tarnyba. Dėl Tarnybai nežinomų priežasčių Inspekcija pareiškėjo skundo neišnagrinėjo, jo neperdavė ir Tarnybai. Tarnyba, tik 2012 m. sausio 20 d. iš Sveikatos apsaugos ministerijos gavusi A. B. 2012 m. sausio 14 d. skundą, sužinojo, kad pareiškėjo 2011 m. lapkričio 7 d. skundas nėra išnagrinėtas ar perduotas jai nagrinėti. Tarnyba pažymėjo, kad 2011 m. lapkričio 7 d. skundą gavo tik 2012 m. vasario 1 d., kai jo kopija buvo persiųsta SAM 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. (1.23-11)4-407. Vadovaudamasi Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. T1-31 (toliau – ir Pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašas), Tarnyba A. B. skundo priėmimo metu nustatė skundo trūkumų, kuriuos išdėstė 2012 m. vasario 3 d. rašte Nr. D2-11-12-(1.20.). Šiuo sprendimu nėra apribota pareiškėjo teisė skųstis dėl galimai pažeistų teisių gynimo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo, tačiau siekiant ją įgyvendinti nurodyti trūkumai privalo būti pašalinti.

Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija prieštaravo A. B. skundo tenkinimui.

Atsiliepime (b. l. 19-21) nurodė, kad A. B. skundas buvo gautas 2011 m. lapkričio 10 d., t. y. tuo metu, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybinę kontrolę bei ekspertizę vykdė Inspekcija. Todėl, įvertinusi A. B. skundo turinį ir vadovaudamasi įstatymais bei poįstatyminiais teisės aktais, SAM jo kreipimąsi pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Inspekcijai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skundą persiuntė Inspekcijai per 4 dienas nuo jo gavimo, kai teisės aktai nustato 5 darbo dienų terminą persiųsti skundą nagrinėti tam subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus sprendimui priimti. Dėl šios priežasties pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog SAM vilkino jo skundo nagrinėjimą. Be to, 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 4-(1.23-11)-3926 A. B. buvo informuotas, kad jo skundą pavesta nagrinėti Inspekcijai. Skundo nagrinėjimas Inspekcijoje turi būti baigtas per 3 mėnesius nuo skundo Inspekcijoje gavimo dienos. Darant prielaidą, jog A. B. skundą Inspekcija gavo 2011 m. lapkričio 14 d., išnagrinėti jį privalėjo iki 2012 m. vasario 14 d. Dėl vilkinimo priimti sprendimą A. B. į teismą kreipėsi 2012 m. sausio 17 d., t. y. anksčiau nei baigėsi terminas sprendimui priimti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė (b. l. 40-43).

Teismas, sistemiškai įvertinęs Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-941 (neteko galios nuo 2012 m. sausio 1 d.), 1, 8.1 ir 9.11 punkto, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 4 dalies, Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų ir skundų nagrinėjimo Sveikatos apsaugos ministerijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 23 d.

įsakymu Nr. V-864 (toliau – ir Taisyklės), 9 punktą, padarė išvadą, kad SAM, 2011 m. lapkričio 10 d. gavusi A. B. 2011 m. lapkričio 7 d. skundą dėl galimai netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo sveikatos priežiūrą teikiančioje įstaigoje (VšĮ Kauno miesto 2-oje klinikinėje ligoninėje), teisėtai ir pagrįstai, nepraleisdama įstatyme nustatyto 5 darbo dienų termino, 2011 m. lapkričio 14 d. persiuntė jį nagrinėti Inspekcijai pagal kompetenciją ir tą pačią dieną apie skundo persiuntimą informavo pareiškėją. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog SAM vilkina pateikti atsakymą į 2011 m. lapkričio 7 d. skundą ir įpareigoti SAM atsakyti pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, ar Inspekcija gavo skundą ir ar ji pradėjo šio skundo nagrinėjimo procedūrą, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjo kreipimosi į teismą dieną, t. y. 2012 m. sausio 23 d., Inspekcija neprivalėjo būti išnagrinėjusi jo skundo ir pateikusi atsakymą, nes pagal Skundo nagrinėjimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 3V-35 (toliau – ir Aprašas), 32 punktą, šį skundą Inspekcija turėjo teisę nagrinėti 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad skundą Inspekcijai SAM išsiuntė 2011 m. lapkričio 14 d., galima preziumuoti, jog paskutinė diena sprendimui dėl šio skundo priimti buvo 2012 m. vasario 14 d. Turimi įrodymai patvirtina, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, nuo 2012 m. sausio 1 d. veikianti kaip Inspekcijos teisių ir pareigų perėmėja (Vyriausybės 2011 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 819 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos“) tik 2012 m. vasario 1 d. gavusi A.

B. skundą, teisėtai ir pagrįstai, nepraleisdama įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, 2012 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. D2-11-12-(1.20.) ir apie tai informavo A. B.. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo nagrinėjimo termino Tarnyba nepraleido, net jei šis terminas būtų skaičiuojamas nuo skundo gavimo SAM dienos, todėl pareiškėjo argumentai, jog Tarnyba vilkina pateikti jam atsakymą, atmesti kaip nepagrįsti. Atitinkamai atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi Tarnyba 2012 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. D2-11-12-(1.20.) atsakė pareiškėjui ir šis administracinis aktas nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas.

III. Pareiškėjas A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 50-51).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas be pareiškėjo sutikimo iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalindamas Inspekciją ir į bylą atsakovu įtraukdamas Tarnybą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 ir 57 straipsnio nuostatas.

2. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės šiame ginče (ABTĮ 85-87 str.), t. y. nepasisakė, ar: a) SAM, persiųsdama 2011 m. lapkričio 7 d. skundą Inspekcijai ir 2011 m. lapkričio 14 d. rašte nepaaiškindama tokio elgesio priežasčių, veikė teisėtai ir pagrįstai; 2) SAM buvo kompetentinga vertinti jai pateikto skundo tinkamumą ir tik pripažinusi, kad skundas atitinka nustatytus reikalavimus, galėjo jį persiųsti reorganizuojamai Inspekcijai, bet ne tiesiogiai Tarnybai.

3. Byloje būtina išreikalauti naujus įrodymus, kurie leistų išsiaiškinti, ar Inspekcija gavo jai persiųstą skundą ir pradėjo jo nagrinėjimo procedūrą. Pareiškėjo manymu, apie skundo trūkumus jis turėjo būti informuotas nedelsiant.

Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba atsiliepimu (b. l. 55-56) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes teismo teisė pakeisti proceso šalį jos teisių perėmėju yra įtvirtinta ABTĮ 55 straipsnyje.

Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu (b. l. 57-59) nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad įstatymai nesuteikia SAM įgaliojimų atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigose teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės, todėl Sveikatos apsaugos ministerija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Kadangi pareiškėjo skundo dalykas buvo priskirtas Inspekcijos kompetencijai, būtent ši institucija privalėjo vertinti skundo atitikimą formaliems reikalavimams ir nustatyti skundo trūkumus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. B. kelia administracinį ginčą dėl to, kad atsakovas SAM ir Inspekcija vilkino atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, t.y. įstatymų nustatytais terminais atsakyti į pareiškėjo 2011 m. lapkričio 7 d. skundą.

Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, jog jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui. Taisyklių 9 punktas taip pat nustato, kad jeigu SAM, kuriai pateiktas prašymas (skundas), neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo (skundo) gavimo išsiunčia prašymą (skundą) kompetentingai institucijai (pasilikdama kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad SAM, 2011 m. lapkričio 10 d. gavusi pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma atlikti medicininį auditą sveikatos priežiūrą teikiančioje įstaigoje (VšĮ Kauno miesto 2-oje klinikinėje ligoninėje), 2011 m. lapkričio 14 d. persiuntė jį nagrinėti pagal kompetenciją Inspekcijai ir tą pačią dieną apie skundo persiuntimą raštu informavo pareiškėją (b. l. 11, 24). Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 9 punktas numatė, kad būtent Inspekcija kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pagal šią kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus.

Todėl, remdamasi aptartu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atlikdama nurodytus veiksmus, SAM įstatyme nustatyto 5 darbo dienų termino nepraleido ir jos veiksmai persiunčiant pareiškėjo skundą jį nagrinėti kompetentingai institucijai, t. y. Inspekcijai, laikytini teisėtais ir pagrįstais. Teisės aktai neįpareigoja Sveikatos apsaugos ministeriją vertinti pateikto skundo atitikimą konkrečių teisės aktų reikalavimams ir jo pagrįstumą, jei skundo nagrinėjimas nepriklauso šios institucijos kompetencijai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyti pareiškėjo argumentai, kad SAM, persiųsdama jo skundą, jam nepaaiškino to priežasčių, yra pagrįsti. Tačiau tai laikytina formaliu informacinio rašto trūkumu, kuris iš esmės nepažeidė pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų ir nesudaro pagrindo laikyti aptariamų Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų neteisėtais.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovas Tarnyba, nuo 2012 m. sausio 1 d. veikianti kaip Inspekcijos teisių ir pareigų perėmėja, laiku išnagrinėjo pareiškėjo skundą, svarbu nustatyti, ar Tarnyba laikėsi Skundų nagrinėjimo Inspekcijoje tvarkos aprašo 32 punkto nuostatų, kurios numatė, kad skundo nagrinėjimas turi būti baigtas per 3 mėnesius nuo skundo Inspekcijoje gavimo dienos.

Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos nurodytu termino, per kurį Inspekcija turėjo priimti sprendimą, skaičiavimu, kuriuo remiantis, atsižvelgiant į tai, kad skundą Inspekcijai SAM išsiuntė 2011 m. lapkričio 14 d., paskutine diena sprendimui dėl šio skundo priimti laikytina 2012 m. vasario 14 d. Kadangi pagal byloje esančius dokumentus, Tarnyba, tik 2012 m. vasario 1 d. gavusi pareiškėjo skundą, 2012 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. D2-11-12-(1.20.) ir apie jo priėmimą informavo pareiškėją (b. l. 14, 17, 18), konstatuotina, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai, nepraleisdama įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, atsakė į pareiškėjo pateiktą skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. vasario 3 d. sprendime Nr. D2-11-12-(1.20.) Tarnyba nurodė teisės aktų reikalavimus, kurių neatitiko pareiškėjo 2011 m. lapkričio 7 d. skundas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad priimtu Tarnybos sprendimu pareiškėjui neužkertamas kelias pakartotinai tuo pačiu klausimu kreiptis į Tarnybą, pašalinus nurodytus skundo trūkumus.

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas ir tuo, kad teismas pažeidė ABTĮ 54 straipsnio nuostatas, kadangi be pareiškėjo sutikimo į bylos nagrinėjimą atsakovu įtraukė Tarnybą, iš trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalindamas Inspekciją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis ABTĮ 55 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba reikalavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-466/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 819 nurodė, kad Inspekcija reorganizuojama ją prijungiant prie Tarnybos, kuriai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymo V-839 16.4 punktą, nuo 2012 m. sausio 1 d. perėjo visos Inspekcijos teisės ir pareigos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundu kreipėsi dėl to, kad jo manymu Inspekcija vilkino atsakyti į jo 2011 m. lapkričio 7 d. skundą, t. y. dėl šios institucijos vilkinimo atlikti jai priskirtas funkcijas, o nuo 2012 m. sausio 1 d. Tarnybai perėmus Inspekcijos teises ir pareigas, būtent Tarnyba 2012 m. vasario 3 d. raštu atsakė į pareiškėjo skundą, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. sausio 26 d. nutartimi (b. l. 5) pagrįstai iš trečiųjų suinteresuotųjų asmenų pašalino Valstybinę medicininio audito inspekciją ir atsakovu įtraukė Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kuriai buvo perduotos visos Inspekcijos, kaip ginčo (administracinės bylos) šalies, procesinės teisės. Tokiu būdu teismas, siekdamas užtikrinti proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus, o tuo pačiu ir pareiškėjo teisę į teisingą teismo procesą, dar iki teisminio nagrinėjimo pirmojoje instancijoje pradžios Inspekciją procese pakeitė jos įstatymine teisių perėmėja – Tarnyba.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje numatytas pareiškėjo sutikimas netinkamos šalies pakeitimui apima tik tuos atvejus, kai procese pakeičiamas vienintelis atsakovas. Nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas papildomas atsakovas, todėl atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teisių nepažeidė. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl netinkamo atsakovo pakeitimo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė