2019-11-06 Nr. AB-21198-3-61-3-00552-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1252-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00552-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – ir Taryba) Kauno II teritorinio skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. NA-1521, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. SS-2983 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. DNS-16 (toliau visi kartu – ir ginčijami sprendimai).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 1989 m. kovo 20 d. Jonavos „Azotas“ gamybiniame susivienijime (šiuo metu akcinė bendrovė (toliau – AB) „Achema“) kilo gaisras, o pareiškėjas likviduojant gaisro padarinius dalyvavo kaip gaisrinės mašinos vairuotojas. Po gaisro padarinių likvidavimo pareiškėjas patyrė sužalojimus, nuo 1989 m. kovo 31 d. iki 1989 m. balandžio 24 d. gydėsi Kauno akademinėse klinikose dėl kvėpavimo takų nudeginimo amoniaku ir nitrofoska. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebuvo surašytas, tačiau dėl nelaimingo atsitikimo darbe jis neteko profesinio darbingumo, todėl yra pagrindas pripažinti neįgalumą dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe. Pareiškėjas skundžiasi dusuliu, skausmais krūtinėje, galvos svaigimu, spengimu galvoje ir ausyse, blogėjančia klausa, rankų, kojų tirpimu, nugaros skausmais, kelių ir klubų sąnarių skausmais, blogėjančia atmintimi ir kt. nusiskundimais. Neįgalumas nepagrįstai nustatytas dėl bendro susirgimo, o ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kadangi sveikata pablogėjo būtent po šio įvykio.

2.2. Jonavos rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-126-660/2008 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas buvo apnuodytas cheminėmis medžiagomis. 1991 m. liepos 16 d. medicinos komisija pripažino, kad pareiškėjas nėra tinkamas rikiuotės tarnybai dėl susirgimų, įgytų tarnybos vidaus reikalų organuose metu. Pareiškėjas konsultuotas darbo medicinos gydytojo ir Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – CDMEK), tačiau 2009 m. gegužės 5 d. įvertinus darbingumo lygį, profesinė liga nebuvo nustatyta, profesinio darbingumo netekimas taip pat nenustatytas. 2015 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas nusiųstas į Tarnybą, kad būtų nustatyti specialieji poreikiai, tačiau Tarnybos Kauno II teritorinis skyrius 2015 m. gruodžio 1 d. pranešė, jog specialieji poreikiai jam nenustatyti. Priimant ginčijamus sprendimus nebuvo vadovautasi teismo ekspertų išvadomis ir medicininiais dokumentais, todėl nepagrįstai nustatytas 100 proc. bazinis darbingumo lygis.

3. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo bendrame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjui nustatytas 100 proc. bazinis darbingumas, nes nėra kitų funkcinių sutrikimų, dėl kurių nustatytas 80 proc. ar mažesnis bazinis darbingumo lygis, todėl netaikytas mažinantis koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kad darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su darbingumo lygio priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nustatymu, bazinis darbingumas yra prilyginamas darbingumo lygiui dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, todėl pareiškėjui nustatytas 100 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“.

3.2. Pareiškėjo patektas ekspertizės aktas vertintinas kritiškai, kadangi pareiškėjo byloje esantys medicininiai duomenys kliniškai patvirtina trumpalaikį lengvo laipsnio apsinuodijimą amoniaku ir nitrofoska, gesinant gaisrą AB „Achema“. Ekspertizę teismo medicinos ekspertas atliko remdamasis pareiškėjo byloje esančia medicinine dokumentacija, tačiau teismo medicinos eksperto išvadoje preziumuojami galimi funkciniai sutrikimai nei kliniškai, nei atliktų tyrimų duomenimis nepatvirtinti, vienintelis patvirtintas funkcijos sutrikimas dėl apsinuodijimo – nežymus kvėpavimo funkcijos sutrikimas. Darbingumo lygis nustatomas remiantis atliktų tyrimų duomenimis, kurie patvirtina išliekantį funkcijos sutrikimą, o šiuo nagrinėjamu atveju ekspertas nepatvirtino priežastinio ryšio, tiesiog nurodė prielaidą, kad „gali būti“.

3.3. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka, kad darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nustatytinas nuo 1989 m. kovo 20 d., nes darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų dokumentų, reikalingų darbingumo lygio vertinimui, Tarnyboje gavimo diena. Pareiškėjui ne kartą buvo paaiškintos priežastys, jog jam nustatytas darbingumo lygis negali būti susietas su priežastimi „profesinė liga“, taip kaip nėra nustatytas profesinis susirgimas. 1998 m. gruodžio 5 d. CDMEK, išnagrinėjusi pareiškėjo susirgimo atvejį, patvirtino išvadą, kad sieti esamą susirgimą ((duomenys neskelbtini)) su ūmaus apsinuodijimo darbe liekamaisiais reiškiniais, nėra pagrindo. Kauno klinikų specialistai konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo metu buvęs trumpalaikis lengvo laipsnio apsinuodijimas amoniaku ir nitrofoska, gesinant gaisrą AB „Achema“, negali būti susirgimų priežastimi. Lietuvos sveikatos universiteto ligoninės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Kauno klinikos 2015 m. gegužės 11 d. išraše taip pat nėra duomenų apie profesinę ligą. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyto profesinio susirgimo, Tarnyba neturi pagrindo pareiškėjo sveikatos sutrikimus susieti su profesine liga ir nustatyti darbingumo lygį dėl minėtos priežasties.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 1989 m. kovo 20 d. dalyvavo likviduojant Jonavos „Azotas“ (dabar – AB „Achema“) kilusio gaisro padarinius kaip gaisrinės mašinos vairuotojas. Pareiškėjas nuo 1989 m. kovo 31 d. iki 1989 m. balandžio 24 d. buvo gydytas Kauno klinikose. Pažymėjime nurodyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebuvo surašytas, dėl šios priežasties pareiškėjas kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, kuris 2008 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-126-660/2008 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad dėl darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio 1989 m. kovo 20 d. – 1989 m. kovo 31 d. darbe (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 16-oje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje Jonavos AB „Achema“ apsaugai) pareiškėjui vykdant pavestas darbines funkcijas, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – apsinuodijimas amoniaku ir nitrofoska. Dėl priežasties „bendri susirgimai“ pareiškėjui 1998 m. gegužės 4 d. – 2000 m. balandžio 1 d. buvo nustatyta antra, 1998 m. gruodžio 7 d. – 2001 m. sausio 1 d. – trečia, 1999 m. kovo 25 d. – 2000 m. balandžio 1 d. – antra, 2000 m. kovo 27 d. – 2001 m. balandžio 1 d., 2001 m. balandžio 3 d. – 2002 m. gegužės 1 d., 2002 m. balandžio 22 d. – 2004 m. gegužės 11 d., 2004 m. balandžio 26 d. – 2005 m. balandžio 30 d., 2005 m. balandžio 25 d. – 2006 m. balandžio 30 d. – antra invalidumo grupės. Nuo 2009 m. kovo 4 d. neterminuotai pareiškėjo darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ įvertintas 100 proc., nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjo darbingumo lygis dėl priežasties „ligos ar būklės“ įvertintas 40 proc., nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjo darbingumo lygis dėl priežasties „liga (suluošinimas) įgyta tarnybos ar mokymu metu“ įvertintas 80 proc.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas 1989 m. kovo 20 d. įvykio metu apsinuodijo amoniaku ir nitrofoska, nėra. Šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su tuo, kad darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ buvo įvertintas 100 proc.

7. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas taip pat neginčija diagnozių, atsiradusių dėl nelaimingo atsitikimo: (duomenys neskelbtini). Tarnybos Kauno II teritorinis skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. darbingumo lygio vertinimo akte dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-1521 (toliau – ir Aktas) šios diagnozės vertintinos kaip diagnozės, susijusios su nelaimingu atsitikimu darbe (Akto 12 p.). Akte nurodyta, kad šios diagnozės, nustatant bazinį darbingumą, vertinamos pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija) patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas) 1 priedo XV dalies 81.1 papunktį. Akte nurodyta, ir kokiais dokumentais vadovaujamasi: 2015 m. gegužės 6 d. pulmonologo konsultacija, 2016 m. birželio 20 d. pulmonologo konsultacija, 2016 m. rugpjūčio 9 d. pulmonologo konsultacija, VšĮ Jonavos PSPC 2016 m. birželio 8 d. siuntimu ir kitomis konsultacijomis. Teismas vertino, kad šie duomenys patvirtina, jog surašant aktą buvo vadovautasi medicininiais dokumentais.

8. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad kiti sveikatos sutrikimai yra susiję su nelaimingu atsitikimu darbe, todėl jam nepagrįstai buvo nustatytas 100 proc. darbingumo lygis. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš Akto, pareiškėjui buvo nustatytas lengvas kvėpavimo funkcijos sutrikimas (15.10 papunktis). Pareiškėjas neginčija nustatyto sutrikimo, tačiau jis nesutinka su nustatytu sutrikimo laipsniu, teigdamas, jog jam turėjo būti nustatytas ne lengvas, o sunkus kvėpavimo funkcijos sutrikimas. Teismas pabrėžė, kad kvėpavimo sistemos sutrikimo laipsnis buvo nustatomas remiantis objektyviais kvėpavimo mėginiais: spirometrija, bronchodilataciniu mėginiu, dujų difuzijos tyrimu, fizinio krūvio mėginiu, arterinio kraujo dujų tyrimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo atlikti minėti tyrimai ir specialistų išvados patvirtino, kad pareiškėjo kvėpavimo sutrikimas yra lengvas. Be to, pažymėta, kad Dujų difuzijos tyrimas neatliktas, nes trūko ligonio pastangų, jis tyrimą tęsti atsisakė, pletizmografijos tyrimą dėl subjektyvių priežasčių pareiškėjas tęsti taip pat atsisakė. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo teiginius, jog specialistai padarė neteisingas išvadas, vertino kritiškai.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nepagrįstai nenustatyti kiti funkcijų sutikimai (klausos, rankų, liemens, kojų), teismas pažymėjo, jog Akto 13 punkte nurodyti duomenys apie sveikatos būklę ir organizmo funkcijų sutrikimų aprašymas (susiję su nelaimingu atsitikimu darbe), t. y. nurodyta, kad pareiškėjas iki dabar skundžiasi įvairiais negalavimais. Taip pat nurodyta, kad su apsinuodijimu siejami kvėpavimo sistemos sutrikimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad kiti pareiškėjo nusiskundimai, tiek, kiek jie yra susiję su nelaimingu atsitikimu darbe, priimant ginčijamas sprendimus buvo įvertinti. Teismas šiame kontekste taip pat akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog siuntime nurodytos kitos diagnozės būtų susijusios su nelaimingu atsitikimu darbe, todėl diagnozės, priežastiniu ryšiu nesusijusios su nelaimingu atsitikimu darbe, nevertinamos. Teismas pripažino, kad Akte pagrįstai buvo vertinamas tik kvėpavimo funkcijų sutrikimas, nevertinant kitų funkcijų sutrikimų (klausos, rankų, liemens, kojų).

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies (Kitų organų ligos ir pažeidimai) 81.1 papunktyje nurodyta, jog asmeniui nustatomas 100 proc. darbingumas, kai yra nežymus funkcinis sutrikimas (asmens veikla nesutrikusi). Šiuo atveju buvo nustatytas lengvas kvėpavimo funkcijos sutrikimas. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo kvėpavimo rodikliai buvo normos ribose, gydymo fone funkcija nesutrikusi, todėl Tarnybos Kauno II teritorinis skyrius pagrįstai pareiškėjui netaikė Kriterijų aprašo 1 priedo V dalies (kvėpavimo sistemos ligos) specializuoto punkto ir remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81.1 papunkčiu nustatė 100 proc. darbingumą.

11. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad nustatant darbingumo lygį nebuvo vadovautasi eksperto išvadomis (2014 m. gegužės 22 d. ekspertizės aktu), teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog nustatant darbingumo lygį nebuvo vertinama atlikta ekspertizė. Priešingai, Tarnyba ekspertizės aktą vertino, tačiau pareiškėjas ekspertizės aktą savaip interpretuoja ir daro medicininiais duomenimis ir tyrimais nepagrįstas prielaidas.

12. Dėl darbingumo nustatymo dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ datos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija) patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 17 punkte nurodyta, jog tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotinai pagal šio Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 papunkčius, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų šio Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktuose išvardytų dokumentų Tarnyboje gavimo diena, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas remiantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos įstaigos pateiktais dokumentais, medicininėmis išvadomis ir administracinio pobūdžio informacija arba kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl socialinės paramos, pateiktais medicininiais dokumentais – darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra diena, kurią darbingumo lygis asmeniui nustatytas kitoje valstybėje. Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą, teismas pritarė atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nustatytinas nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. (nuo kreipimosi į Tarnybą), o ne, kaip prašo pareiškėjas, nuo 1989 m. kovo 20 d. (nelaimingo atsitikimo darbe).

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jam turi būti nustatytas neįgalumas dėl profesinio susirgimo, teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-1/V2 „Dėl darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis, profesines ligas nustato ir patvirtina CDMEK. Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad pareiškėjui yra nustatyta profesinė liga, nėra. Priešingai, nustatyta, kad 2009 m. gegužės 5 d. CDMEK, įvertinusi pareiškėjo darbingumo lygį, profesinės ligos nenustatė, taip pat nenustatė ir netekto profesinio darbingumo.

14. Įvertinęs bylos nustatytas aplinkybes, teismas sprendė Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus specialistai, vertindami pareiškėjo darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją, objektyviai įvertino asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus bei tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažindamas, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. kovo 2 d., 2018 m. kovo 20 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. birželio 14 d., 2018 m. lapkričio 20 d. gauti pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino, kodėl Tarnybos Kauno II skyrius Aktą priėmė pulmonologams neatlikus visų privalomų atlikti pareiškėjo darbingumo lygiui nustatyti reikalingų tyrimų, nustatytų Kriterijų aprašo 1 priedo V dalies „Kvėpavimo sistemos ligos“. Pagal šią Kriterijų aprašo 1 priedo dalį kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis objektyviais kvėpavimo mėginiais: spirometrija, bronchodilataciniu mėginiu, dujų difuzijos tyrimu, fizinio krūvio mėginiu, arterinio kraujo dujų tyrimu. Nei teismas, nei atsakovas, nei Ginčų komisija nepatikrino, dėl kokių, ne nuo pareiškėjo valios priklausančių objektyvių priežasčių, pulmonologai negalėjo atlikti visų spirometrijos matavimų. Negalima teigti, jog salbutamolio įkvėpimas yra adekvataus gydymo fonas, dėl kurio kvėpavimo funkcija normali, nes Kriterijų aprašo 1 priedo V dalyje, be kita ko, nustatyta, kad sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis, vertinami spirometrijos, atliktos su bronchodilataciniu mėginiu, duomenys.

16.2. Akto 14 punkto duomenys patvirtina, kad be salbutamolio 2015 m. balandžio 29 d. – 2015 m. gegužės 6 d. Forsuoto iškvėpimo tūris per vieną sekundę (toliau – FEV1) (Kriterijų aprašo 37 p.) – 49 proc., o 2016 m. rugpjūčio 9 d. FEV1 –57 proc. FEV1 procentai atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo 38 punkte nustatytą vidutinio sunkumo kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimą, pagal kurį FEV1 > 40 proc. normos, bet < 60 proc., kai FEVl/FVC(arba FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis kaip 0,7 ir dėl kurio nustatomas 50 proc. bazinis darbingumas. Po salbutamolio inhaliacijos pareiškėjo spirometrijos rodikliai trumpam laikui pagerėjo daugiau kaip 40 proc., todėl pareiškėjui galėjo būti diagnozuojamas slaptas (latentinis) bronchų spazmas, tačiau tai yra ne teismo, o atsakovo kompetencija. Vien dėl šių objektyvių duomenų Akto 16 punkte atsakovo nustatytas 100 proc. bazinis darbingumo lygis yra neteisingas, tačiau teismas nepatikrino, kodėl Akte nurodomas ne vidutinis, o tik lengvas kvėpavimo sutrikimo laipsnis, ir kodėl esant lengvam kvėpavimo sutrikimo laipsniui netaikytas Kriterijų aprašo 1 priedo V dalies 37 punktu reglamentuotas 70 proc. dydžio bazinis darbingumo lygis.

16.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat neaptikrino: ar teisėtai Ginčų komisija, esant nustatytam lengvam kvėpavimo sutrikimo laipsniui, atsisakė taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo V dalies 37 punktą; kodėl Ginčų komisija apskritai nenurodė jokio teisės akto, kurio pagrindu nustatyta, jei saturacija (kraujo įsotinimas deguonimi) daugiau nei 90 proc., laikoma, jog kvėpavimo funkcijos nepakankamumo nėra; kodėl Ginčų komisija nevertino aplinkybių, kad neatlikti pagal Kriterijų aprašo 1 priedo V dalį privalomi fizinio krūvio mėginys ir arterinio kraujo dujų tyrimas, nors Ginčų komisijos sprendimas turi būti pagrįstas duomenimis ir teisės aktų normomis; kodėl nustačius ligos diagnozę pagal TLK-10-AM kodus – (duomenys neskelbtini) – lėtinės plaučių ligos, kurioms reikalingas medikamentinis gydymas, nustatant bazinį darbingumo lygį, nebuvo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo V dalies „Kvėpavimo sistemos ligos“ punktai; kodėl Akte nieko pasakyta apie pagal šią Kriterijų aprašo 1 priedo dalį privalomus fizinio krūvio mėginį ir arterinio kraujo dujų tyrimą; kodėl pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodomų nusiskundimų nagrinėjimas buvo atliktas ir sprendimai priimti nesilaikant pagrindinių procedūrų ir taisyklių, nustatytų Kriterijų aprašo 1 priedo V dalyje, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.

17. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo bendrame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime į apeliacinį nurodo:

17.1. Apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytą terminą.

17.2. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad neištyrė: 1) dėl kokių, ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių, pulmonologai negalėjo atlikti visų spirometrijos matavimų; 2) dėl kurių priežasčių pareiškėjui tirpsta rankos, kojos, skauda krūtinę ir liemenį, sutrikusi klausa. Tarnyba yra ne sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl neatlieka asmenų medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Tarnyba taip pat neturi įgaliojimų spręsti su asmens sveikata susijusių klausimų: stebėti asmens sveikatos būklę, atlikti reikalingus tyrimus ar skirti gydymą. Tarnyba, vadovaudamasi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242 „Dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, neatlieka medicininės apžiūros ir nenaudoja jokių papildomų įrenginių asmens sveikatos būklei tirti. Šios funkcijos priskiriamos asmenį gydančių gydytojų kompetencijai. Asmens sveikatos priežiūrą atlieka ir visus su paciento sveikata susijusius klausimus sprendžia asmenį gydantis gydytojas. Vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo aprašo 45 punktu, už pateikto siuntimo į Tarnybą teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą – konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas. Atlikdami vertinimą Tarnybos specialistai vadovaujasi asmenį gydančio gydytojo parengtais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais paciento darbingumą ribojančius organizmo funkcijų sutrikimus, o teisės aktai nesuteikia teisės Tarnybai nustatyti ir (arba) vertinti pareiškėjo ligų ar būklių, kurios nėra nurodytos Tarnybos gautuose dokumentuose.

17.3. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, jog prašymuose ir skunduose nurodytų nusiskundimų nagrinėjimas buvo atliktas ir sprendimai priimti nesilaikant pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Tarnyba, siekdama priimti pagrįstą sprendimą, atliko visus galimus procedūrinius veiksmus: pareiškėjas buvo pakviestas ir dalyvavo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje vykusiame posėdyje; Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus specialistai kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomos informacijos (duomenų) pateikimo. Tarnybai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis. Pareiškėjui nustatytos diagnozės ir susirgimų sukelti organizmo funkcijų sutrikimai buvo patvirtinti gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis ir atliktų tyrimų duomenimis, kurių pakako priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. NA-1521, kurio pareiškėjui nustatytas 100 proc. darbingumo lygis pagal darbingumo lygio priežastį „nelaimingas atsitikimas darbe“, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. SS-2983, kuriuo paliktas galioti Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2016 m. rugsėjo 26 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. NA-1521, bei Ginčų komisijos 2017 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. S-16, kuriuo NDNT 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad atsakovas neištyrė, dėl kokių, ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių, pulmonologai negalėjo atlikti visų spirometrijos matavimų; dėl kurių priežasčių pareiškėjui tirpsta rankos, kojos, skauda krūtinę ir liemenį, sutrikusi klausa. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar teisėtai Ginčų komisija, esant nustatytam lengvam kvėpavimo sutrikimo laipsniui, atsisakė taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo V dalies 37 punktą; kodėl Ginčų komisija apskritai nenurodė jokio teisės akto, kurio pagrindu nustatyta, jei saturacija (kraujo įsotinimas deguonimi) daugiau nei 90 proc., laikoma, jog kvėpavimo funkcijos nepakankamumo nėra; kodėl Ginčų komisija nevertino aplinkybių, kad neatlikti pagal Kriterijų aprašo 1 priedo V dalį privalomi fizinio krūvio mėginys ir arterinio kraujo dujų tyrimas, nors Ginčų komisijos sprendimas turi būti pagrįstas duomenimis ir teisės aktų normomis; kodėl nustačius ligos diagnozę pagal TLK-10-AM kodus – (duomenys neskelbtini) – lėtinės plaučių ligos, kurioms reikalingas medikamentinis gydymas, nustatant bazinį darbingumo lygį, nebuvo taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo V dalies „Kvėpavimo sistemos ligos“ punktai; kodėl Akte nieko pasakyta apie pagal šią Kriterijų aprašo 1 priedo dalį privalomus fizinio krūvio mėginį ir arterinio kraujo dujų tyrimą; kodėl pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodomų nusiskundimų nagrinėjimas buvo atliktas ir sprendimai priimti nesilaikant pagrindinių procedūrų ir taisyklių, nustatytų Kriterijų aprašo 1 priedo V dalyje, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamų ar nepakankamų medicininių tyrimų konkrečiu atveju iš esmės yra naujai formuluojami klausimai, kurie nebuvo iškelti skunde teismui ir nebuvo pirmosios instancijos teismo nagrinėjimo dalyku. Dėl šios priežasties jie negali sudaryti pagrindo pripažinti neteisėtu pirmosios instancijos teismo sprendimą.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į NDNT dėl darbingumo lygio ir jo nustatymo atgaline data nuo 1989 m. kovo 20 d. dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“. NDNT Kauno II teritorinis skyrius 2016 m. rugsėjo 26 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. NA-1521 pareiškėjui nustatė 100 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. neterminuotai. Šio akto pagrindu 2016 m. rugsėjo 26 d. išduota NDNT darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DNL-2 Nr. 2315. Pažymoje nurodytas darbingumo lygis – 100 proc., netektas darbingumas – 0 proc. 2016 m. lapkričio 7 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius savo sprendimu paliko galioti NDNT teritorinio skyriaus sprendimą nepakeistą. Ginčų komisija 2017 m. sausio 26 d. priėmė sprendimu nustatė, kad pareiškėjo darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ NDNT įvertintas teisingai, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 1989 m. kovo 20 d. dalyvavo likviduojant Jonavos „Azotas“ (dabar – AB „Achema“) kilusio gaisro padarinius kaip gaisrinės mašinos vairuotojas. Remiantis 1995 m. balandžio 25 d. Kauno akademinių klinikų pažymėjimu pareiškėjas nuo 1989 m. kovo 31 d. iki 1989 m. balandžio 24 d. buvo gydytas klinikose. Pažymėjime nurodyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebuvo surašytas. Dėl šios priežasties pareiškėjas kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, kuris 2008 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-126-660/2008 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad dėl darbo aplinkos pavojingo, kenksmingo veiksnio 1989 m. kovo 20 d. – 1989 m. kovo 31 d. darbe (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 16-oje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje Jonavos AB „Achema“ apsaugai) pareiškėjui vykdant pavestas darbines funkcijas, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe – apsinuodijimas amoniaku ir nitrofoska. Dėl priežasties „bendri susirgimai“ pareiškėjui 1998 m. gegužės 4 d. – 2000 m. balandžio 1 d. buvo nustatyta antra, 1998 m. gruodžio 7 d. – 2001 m. sausio 1 d. – trečia, 1999 m. kovo 25 d. – 2000 m. balandžio 1 d. – antra, 2000 m. kovo 27 d. – 2001 m. balandžio 1 d., 2001 m. balandžio 3 d. – 2002 m. gegužės 1 d., 2002 m. balandžio 22 d. – 2004 m. gegužės 11 d., 2004 m. balandžio 26 d. – 2005 m. balandžio 30 d., 2005 m. balandžio 25 d. – 2006 m. balandžio 30 d. – antra invalidumo grupės. Nuo 2009 m. kovo 4 d. neterminuotai pareiškėjo darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ įvertintas 100 proc. Nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjo darbingumo lygis dėl priežasties „ligos ar būklės“ įvertintas 40 proc. Nuo 2009 m. kovo 4 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjo darbingumo lygis dėl priežasties „liga (suluošinimas) įgyta tarnybos ar mokymu metu“ įvertintas 80 proc.

22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors CDMEK 2009 m. gegužės 5 d. nenustatė pareiškėjui profesinės ligos, nenustatė taip pat ir profesinio darbingumo netekimo, pareiškėjas iš naujo kelia klausimą, kad nedarbingumas yra susijęs su patirtais sužalojimais 1989 m. kovo 20 d. AB „Achema“ gaisro metu. Pareiškėjas pageidauja, kad būtų nustatytas neįgalumas dėl profesinio susirgimo ar nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ buvo įvertintas 100 proc. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vienas iš svarbiausių nagrinėjamoje byloje aspektų yra tai, kad ginčijamu 2016 m. rugsėjo 26 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. NA-1521 darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ pareiškėjui nustatytas nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. (nuo kreipimosi į NDNT), o ne, kaip prašo pareiškėjas, nuo 1989 m. kovo 20 d. (nelaimingo atsitikimo darbe).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

24. Vadovaujantis Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 3 punkto nuostatomis, asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), funkcinius (2 priedas), profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Kriterijų aprašo 4 punkte nurodyta, kad medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Kriterijų aprašo 1 priede pateiktas sąrašas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais apibrėžtuose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus, pagal tai, kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (Kriterijų aprašo 11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius bei fizinės, darbinės ir informacinės aplinkos pritaikymas (Kriterijų aprašo 12 p.).

25. Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro medicininio kriterijaus vertinimas nustatant pareiškėjo darbingumo lygį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas yra kompetentingas patikrinti, ar nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, o konkrečiai Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir kitos nuostatos, sprendžiant dėl pareiškėjo darbingumo lygio, o taip pat, ar priimant ginčijamą Aktą buvo laikytasi procedūrinių taisyklių, ar atsakovas veikė savo kompetencijos ribose.

26. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą išduoti siuntimą į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kaip yra išduodamas siuntimas, kokie duomenys turi būti siuntime, o 81 punkte nurodyta, kada siuntimas neišduodamas. Tai gali būti ir atvejis, kai neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės. Svarbu tai, kokie funkciniai sutrikimai išliko, nors ir buvo taikomos reabilitacijos priemonės. Taip pat matyti, kad siuntime turi būti nurodomos diagnozės, su siuntimu pateikiami medicininių tyrimų išrašai, kiti asmens sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai, o atsižvelgiant į asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdį teikiami ir kiti dokumentai, informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį ir kt. Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad, esant Tvarkos aprašo 27.3–27.14 punktuose nurodytoms priežastims, asmuo papildomai teikia dokumentus. Šioje normoje išvardijamos darbingumo lygio priežastys, o nuo 27.3 iki 27.14 punkto nurodomos tokios priežastys kaip nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe, liga (suluošinimas), įgyta tarnybos ar mokymų metu ir pan. Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad tik esant reikalui NDNT teritoriniai skyriai kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su kita medicinine informacija, taip pat dėl papildomų medicininių dokumentų pateikimo gali kreiptis į kitas įstaigas ar institucijas, jeigu gauti medicininiai dokumentai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 24 punktas nustato, kad dėl priežasčių, nurodytų šio Tvarkos aprašo 27.3–27.4 („nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ ir „profesinė liga“) punktuose, darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su nurodytų priežasčių nustatymu. Šiuo atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui.

27. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo nustatytas lengvas kvėpavimo funkcijos sutrikimas (15.10 papunktis). Pareiškėjas neginčija nustatyto sutrikimo, tačiau jis nesutinka su nustatytu sutrikimo laipsniu. Iš apeliacinio skundo aišku, kad pareiškėjas mano, kad turėjo būti nustatytas ne lengvas, o sunkus kvėpavimo funkcijos sutrikimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo atlikti reikalingi tyrimai ir specialistų išvados patvirtino, kad pareiškėjo kvėpavimo sutrikimas yra lengvas. Teismas vertino, kad Dujų difuzijos tyrimas neatliktas, nes trūko ligonio pastangų, jis tyrimą tęsti atsisakė, pletizmografijos tyrimą dėl subjektyvių priežasčių pareiškėjas tęsti taip pat atsisakė. Apeliacinio skundo argumentai neleidžia paneigti minėtų išvadų.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai nenustatyti kiti funkcijų sutrikimai (klausos, rankų, liemens, kojų). Akto 13 punkte nurodyti duomenys apie sveikatos būklę ir organizmo funkcijų sutrikimų aprašymas (susiję su nelaimingu atsitikimu darbe), t. y. nurodyta, kad pareiškėjas iki dabar skundžiasi įvairiais negalavimais. Be to, nurodyta, kad su apsinuodijimu siejami kvėpavimo sistemos sutrikimai. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjo nusiskundimai, tiek, kiek jie yra susiję su nelaimingu atsitikimu darbe, buvo vertinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 24 punktu pagrįstai Akte buvo vertinamas tik kvėpavimo funkcijų sutrikimas, nevertinant kitų funkcijų sutrikimų (klausos, rankų, liemens, kojų).

29. Remiantis Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81.1 papunkčiu asmeniui nustatomas 100 proc. darbingumas, kai yra nežymus funkcinis sutrikimas (asmens veikla nesutrikusi). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nustačius, kad pareiškėjo kvėpavimo rodikliai buvo normos ribose, gydymo fone funkcija buvo nesutrikusi, NDNT teritorinis skyrius pagrįstai jam netaikė Kriterijų aprašo 1 priedo V dalies (kvėpavimo sistemos ligos) specializuoto punkto ir remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81.1 papunkčiu nustatė 100 proc. darbingumą.

30. Dėl darbingumo nustatymo dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ datos pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 17 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą arba pakartotinai pagal šio Tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 papunkčius, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų šio Tvarkos aprašo 8 ir 10 punktuose išvardytų dokumentų NDNT gavimo diena. Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas laikėsi teisingos pozicijos, kad darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nustatytinas nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. (nuo kreipimosi į NDNT), o ne, kaip prašo pareiškėjas, nuo 1989 m. kovo 20 d. (nelaimingo atsitikimo darbe).

31. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad NDNT Kauno II teritorinio skyriaus specialistai, vertindami pareiškėjo darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, vadovavosi darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais, laikėsi juose nustatytos vertinimo tvarkos, veikė pagal savo kompetenciją, objektyviai įvertino asmens sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus bei tinkamai taikė minėtų teisės aktų nuostatas.

32. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjas apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė