2020-10-28 Nr. AB-20197-3-61-3-01321-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3225-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01321-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 53.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. Č. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (juridinis asmuo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K) pasibaigė dėl reorganizavimo), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K 2018 m. Pareiškėjas teigė, kad sanitariniai mazgai Lukiškių TI-K kamerose nebuvo tinkamai atitverti nuo likusios gyvenamosios patalpos, pareigūnai galėjo matyti jį besinaudojantį sanitariniu mazgu. Dušo patalpose nebuvo įrengtos atskiros dušo kabinos. Dušo duryse buvo įrengtas stebėjimo langelis ir taip pažeidžiamas pareiškėjo privatumas. Išduodama patalynė buvo netinkama naudoti. Lukiškių TI-K pareigūnai į pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų neatsižvelgdavo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo E. Č. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 510 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d., iš viso 170 parų, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais ir dušu. Todėl pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pažymėtina, jog teisių perėmimas po fizinio asmens mirties sprendžiamas pagal paveldėjimo teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5 knygoje.

Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Gyventojų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas E. Č. mirė (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Testamentų registro išraše nurodyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškėjo E. Č. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų, dėl pareiškėjo palikimo priėmimo į notarų biurą iki (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 str. 3 d.) niekas nesikreipė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra gauta duomenų apie pareiškėjo teisių perėmimą, sprendžia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje procesinių teisių perėmimas pagal ABTĮ 54 straipsnį nėra galimas, o ši aplinkybė yra pagrindas nutraukti administracinę bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 6 punktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1035/2007; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-748/2013; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2634-492/2017 ir kt.).

ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad jeigu nustatomos ABTĮ 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos ABTĮ 103 straipsnio 6 punkte nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą nutraukia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1453-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-401-575/2018 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė