559bdfaf-afb2-485a-9bf7-031e6b032df3 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1204-583/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00397-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 24; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir AuÅ¡relės Mažrimienės, sekretoriaujant Neringai KerÅ¡ienei, 2015 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.

Ž. skundÄ atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja T. Ž. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-21 sprendimÄ Nr. (1.32.)-SR-1740, įpareigoti atsakovÄ priimti naujÄ sprendimÄ dėl gynėjo paskyrimo ir priteisti iÅ¡ atsakovo 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo skundo padavimo teismui dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo dienos.Skunde T.

Ž. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00068-15 tyrėja J. K. nutarimu nusprendė paskirti pareiÅ¡kėjai kaip nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje gynėjÄ ir 2015-04-17 kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl gynėjo paskyrimo. Tvirtina, kad atsakovas ginčijamu 2015-04-21 sprendimu Nr. (1.32.)-SR-1740 nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė skirti gynėjÄ , motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėja nėra nepilnametė.Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau ir Tarnyba) atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimais bei praÅ¡o jų netenkinti.

Pažymi, kad pagal Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos įstatymo (toliau ir Ä®statymas) 21 straipsnio 1-2 dalis, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas yra bÅ«tinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas praneÅ¡a tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam bÅ«tinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam bÅ«tinas įgaliotasis atstovas;

Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ praneÅ¡imÄ , privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbÄ teiksiantį advokatÄ ir praneÅ¡ti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui. Remiasi Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas bÅ«tinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir Å¡eimai ar dorovei, kai nuo Å¡ių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų reikiamai ginami.

Pažymi, kad T. Ž. yra gimusi 1959 m., todėl nėra nepilnametė nukentėjusioji. Argumentuoja, kad sprendimÄ dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo priima ne Tarnyba ir ne pats pareiÅ¡kėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas, o Tarnyba tik parenka gynėjÄ . Tvirtina, jog atsakovas yra atsakingas už racionalų bei teisėtÄ valstybės lėšų, skirtų antrinei teisinei pagalbai apmokėti, panaudojimÄ . Pabrėžia, kad gavusi akivaizdžiai neteisingÄ ir neteisėtÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos J.

K. nutarimÄ paskirti T. Ž., gim. 1959 m., gynėjÄ vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, Tarnyba negalėjo parinkti advokato, nes prieÅ¡ingu atveju toks parinkimas akivaizdžiai prieÅ¡tarautų teisės aktams bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principams ir paskirčiai. Teigia, kad ginčijamas Tarnybos raÅ¡tas tyrėjai yra procedÅ«rinio pobÅ«džio, kuriuo informuojama apie tyrėjos akivaizdžiai netinkamai pritaikytÄ teisės normÄ . Mano, jog jei tyrėja nusprendė, kad Tarnybos atsisakymas parinkti gynėjÄ yra neteisėtas, ji galėjo kreiptis į TarnybÄ su papildomais motyvais ar argumentais, pagrindžiančiais antrinės teisinės pagalbos teikimo pagrindÄ .

Nesutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimu priteisti neturtinę žalÄ , kadangi T. Ž. neturtinės žalos nepagrindžia jokiais įrodymais.PareiÅ¡kėja ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-21 sprendimo Nr. (1.32.)-SR-1740, kuriuo T. Ž. atsisakyta parinkti įgaliotÄ jį atstovÄ baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00068-15, teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėja, kreipdamasi į teismÄ , siekia įpareigoti atsakovÄ priimti naujÄ sprendimÄ bei priteisti patirtÄ neturtinę žalÄ .Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-16 nutarimu paskirti gynėjÄ (toliau ir Nutarimas) tyrėja J.

K. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 04-2-00068-15, dėl melagingų parodymų davimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsniu, nutarė paskirti nukentėjusiajai T. Ž., gim. 1959, įgaliotÄ atstovÄ ir nutarimÄ pavesti vykdyti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Gavusi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos NutarimÄ , Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ginčijamu 2015-04-21 sprendimu Nr. (1.32.)-SR-1740, konstatavusi, jog Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalis taikoma tik nukentėjusiajam esant nepilnamečiui ir tik tais atvejais, kai jo teisės ir teisėti interesai nėra reikiamai ginami, nusprendė, kad Tarnybos centrinis koordinatorius negali parinkti įgalioto atstovo T.

Ž. baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00068-15, nes tam nėra teisinio pagrindo. Dėl 2015-04-21 sprendimo Nr. (1.32.)-SR-1740 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos Å¡altinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbÄ Å¡iems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 3 dalį, įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimÄ , o teismas – nutartį, o to paties straipsnio 4 dalis numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas bÅ«tinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir Å¡eimai ar dorovei, kai nuo Å¡ių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų reikiamai ginami.

Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 5 dalimi, įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas turi teisę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje, reglamentuojančiame antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose, numatyta, kad kai gynėjo ar jo įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas yra bÅ«tinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas praneÅ¡a tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam bÅ«tinas gynėjas, ar kad nukentėjusiajam bÅ«tinas įgaliotasis atstovas (1 d.);

Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ praneÅ¡imÄ , privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbÄ teiksiantį advokatÄ ir praneÅ¡ti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui (2 d.). Atitinkamai ir sprendimÄ nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, priima ne Tarnyba, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas (Ä®statymo 23 str. 3 d.).Nei Baudžiamojo proceso kodeksas, nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nesuteikia kompetencijos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai kvestionuoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimÄ ar teismo nutartį, kuria pripažinta, kad baudžiamojoje byloje bÅ«tinas įgaliotojo atstovo dalyvavimas, prieÅ¡ingai – įtvirtinta atsakovo pareiga nedelsiant parinkti antrinę teisinę pagalbÄ teiksiantį advokatÄ ir praneÅ¡ti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui.

Spręstina, kad Tarnyba Å¡iuo atveju atlieka tik jau priimto nutarimo ar nutarties vykdytojos vaidmenį ir jokios diskrecijos teisės neturi. Teisėjų kolegija pažymi, kad vieÅ¡ojo administravimo srityje taikytinas bendrasis principas – vieÅ¡ojo administravimo subjektui leidžiama tai, kas konkrečiai įtvirtinta teisės aktuose. Todėl konstatuotina, jog priimdamas ginčijamÄ administracinį aktÄ atsakovas iÅ¡ esmės veikė ultra vires, t.y. virÅ¡ydamas savo kompetencijos ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog veikimas virÅ¡ijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktÄ pripažinti neteisėtu.

Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14–1166/2005, 2011-01-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A575–100/2011). Nors atsiliepime atsakovas nurodo, kad ginčijamas administracinis aktas yra procedūrinio pobūdžio informacinis raštas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimas neparinkti T.

Ž. įgaliotojo atstovo akivaizdžiai įtakoja ir pažeidžia pareiÅ¡kėjos teises. Vertintina, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kaip vieÅ¡ojo administravimo institucija savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau ir Ä®statymas) nuostatomis. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad Å¡is įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato vieÅ¡ojo administravimo principus, vieÅ¡ojo administravimo sritis, vieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemÄ ir administracinės procedÅ«ros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimÄ ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstÄ ir objektyvų asmenų praÅ¡ymų, skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimÄ ;

įtvirtina kitas asmenų ir vieÅ¡ojo administravimo subjektų teises ir pareigas vieÅ¡ojo administravimo srityje. Nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu yra priimti du skirtingi tÄ pačiÄ situacijÄ juridiÅ¡kai įvertinantys sprendimai – skirti advokatÄ ir jo neskirti (neparinkti), prieÅ¡tarauja gero administravimo principui, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams. Be to, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis reikalauja, jog kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms Å¡is individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡io akto priėmimo raÅ¡tu bÅ«tų praneÅ¡ama apie individualaus administracinio akto priėmimÄ , kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ kopijÄ , jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Todėl spręstina, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai ir neteisėtai neinformavo T. Ž. apie su jos teisėmis ir pareigomis tiesiogiai susijusį priimtÄ individualų administracinį aktÄ .Pažymėtina, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijų (plačiÄ jÄ prasme) priimti sprendimai laikomi pagrįstais ir teisėtais tol, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisės aktai įprastai numato tokių sprendimų apskundimÄ vertikaliu lygmeniu, t.y.

žemesnio lygmens institucijos priimti aktai skundžiami aukštesnio lygmens institucijai. Tuo tarpu nepavaldžios viena kitai viešojo administravimo institucijos negali nepripažinti ir netaikyti galiojančių viena kitos priimtų aktų. Klaipėdos valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius yra viena kitai nepavaldžios institucijos ir neturi viršenybės viena kitos atžvilgiu.

Savo veikloje Å¡ios institucijos turėtų vadovautis inter alia tarnybinės pagalbos principu, reiÅ¡kiančiu, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingÄ informacijÄ ir kitokiÄ pagalbÄ (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 5 p.).Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimÄ organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui.

Jei prokuroras atsisako patenkinti skundÄ , Å¡is jo nutarimas gali bÅ«ti skundžiamas aukÅ¡tesniajam prokurorui Å¡io Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Apylinkės teismo priimtos nutartys dėl įgaliotojo atstovo paskyrimo skundžiamos tos apylinkės apygardos teismui (žr. Kauno apygardos teismo 2012-04-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-761-133/2012). Byloje esantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2015-05-11 raÅ¡tas Nr. 30-S-51942 patvirtina, jog Klaipėdos valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba, net ir nesutikdama su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-16 nutarimu paskirti gynėjÄ (advokatÄ ), teise šį nutarimÄ apskųsti ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 04-2-00068-15 organizuojančiai ir jam vadovaujančiai Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei M.

K. iki Å¡iol nepasinaudojo.Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad kai gynėjo praÅ¡o įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra bÅ«tinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba Å¡io įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl manydama, kad nėra teisinio pagrindo skirti pareiÅ¡kėjai įgaliotÄ atstovÄ pagal Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnį, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atsisakydama parinkti gynėjÄ , privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjai teisę praÅ¡yti antrinės teisinės pagalbos bendra Ä®statymo 18 straipsnyje įtvirtinta tvarka.Administracinio teismo kompetencija sprendžiant ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo srityje nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Tokiu bÅ«du administracinis teismas privalo patikrinti administravimo subjekto kompetencijÄ priimant atitinkamÄ aktÄ , akto teisėtumÄ , tai yra, ar jį priimant nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ar priimtas aktas yra pagrįstas teisės normomis, o akto turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Taip pat teismas privalo tikrinti, ar administravimo įgaliojimai yra įgyvendinami siekiant tų tikslų, dėl kurių jie buvo suteikti atitinkamais įstatymais (LVAT 2009 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-225/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-794/2011).Konstatavus ginčijamo 2015-04-21 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. (1.32.)-SR-1740 turinio prieÅ¡taravimÄ teisės aktų normoms, pareiÅ¡kėjos T.

Ž. skundas Å¡io reikalavimo dalyje tenkintinas ir 2015-04-21 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. (1.32.)-SR-1740 naikintinas kaip nepagrįstas. Vertintina, kad pažeisto teisėtumo atkÅ«rimas paprastai pasiekiamas sugrÄ Å¾inant Å¡alis į padėtį, buvusiÄ iki neteisėto administracinio akto priėmimo, todėl panaikinus ginčijamÄ administracinį aktÄ , atsakovas įpareigotinas priimti naujÄ sprendimÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-16 nutarimo paskirti gynėjÄ (advokatÄ ).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakovÄ nedelsiant parinkti antrinę teisinę pagalbÄ teiksiantį advokatÄ , tačiau konkretaus apibrėžto termino sprendimui priimti nenumato, todėl teismas, atsižvelgdamas į to paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ maksimalų 5 darbo dienų terminÄ sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ Ä¯pareigoja priimti naujÄ sprendimÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-16 nutarimo paskirti gynėjÄ (advokatÄ ) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl neturtinės žalos priteisimo PareiÅ¡kėja T. Ž. skundu taip pat praÅ¡o priteisti 10000 eurų neturtinę žalÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo skundo padavimo teismui dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo dienos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tai reiÅ¡kia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Pažymėtina, jog tam, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti konstatuotos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėjo patirta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiÅ¡kėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iÅ¡ esmės neveikė taip, kaip privalėjo veikti – priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ 2015-04-21 sprendimÄ Nr. (1.32.)-SR-1740.

Tačiau pabrėžtina, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijos priimto administracinio akto panaikinimas ipso facto nesudaro pagrindo konstatuoti, jog asmuo, kurio atžvilgiu priimtas neteisėtas administracinis aktas, patyrė neturtinę žalÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ (2009 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. A556- 95/2009).

Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėja T. Ž. skunde neapibrėžė kuo pasireiÅ¡kė patirta neturtinė žala ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtÄ neturtinę žalÄ . Darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamoje byloje nenustačius esminės žalos atlyginimo sÄ lygos –žalos pareiÅ¡kėjai padarymo fakto, T. Ž. skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:             PareiÅ¡kėjos T.

Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-21 sprendimÄ Nr. (1.32.)-SR-1740.Ä®pareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naujÄ sprendimÄ dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-16 nutarimo paskirti gynėjÄ (advokatÄ ).Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                             Remigijus Arminas                                                                                                     Dalia Gumuliauskienė                                                                                                  Aušrelė Mažrimienė