2019-05-15 Nr. AB-11156-3-61-3-03769-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1385-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03799-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (juridinis asmuo pasibaigė dėl reorganizavimo, teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti po 20 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną kalinimo Lukiškių TI-K parą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas nustatytas vienam asmeniui turinti tekti minimalus 3,6 kv. m plotas kamerose. Be baldų dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas, kuris buvo atitvertas tik sienele ir įrengtas šalia įėjimo durų. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo pareiškėjas buvo stebimas pareigūnų tuo metu, kai naudojosi sanitariniu mazgu. Kamerose neįrengta ventiliacija, nuolat trūko gryno oro, dėl drėgmės patalpose veisėsi pelėsis ir grybelis, krito tinkas, luposi dažai, kamerose veisėsi parazitai. Kamerose žiemą būdavo šalta, o žiemą – karšta. Kamerose staliukas buvo per mažas, kad būtų įmanoma pavalgyti. Kamerose taip pat nebuvo tekančio šilto vandens, o maudytis į dušą pareiškėjas buvo išvedamas tik kartą per savaitę po 15 minučių, per tokį laiko tarpą jis negalėjo tinkamai nusiprausti. Pasivaikščioti į kiemelį pareiškėją išvesdavo tik 1 valandai, į sporto salę – tik kartą per savaitę. Pareiškėjo nevedė paskambinti telefonu, nors buvo kreipęsis su prašymais. Lukiškių TI-K administracija nepatenkintiems laikymo sąlygomis asmenims nepagrįstai inkriminavo režimo pažeidimus ir skyrė nuobaudas už akių, taip pareiškėjas buvo bauginamas, kad nesikreiptų su skundais. Minėtos kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, juto baimę ir emocinę įtampą, nuolat blogėjo jo sveikata, sutriko skrandžio veikla, krito svoris. Dėl tokių išgyvenimų pareiškėjui turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu jokioje kameroje nebuvo laikomas vienas, nors atsiliepime nurodyta, kad kartais kameroje pareiškėjas buvo vienas. Pareiškėjui nepakako Lukiškių TI-K tiekiamo maitinimo, maistas buvo praktiškai nevalgomas. Atvykęs į Alytaus pataisos namus pareiškėjas sužinojo, kad jo svoris sumažėjo apie 20 kg. Paaiškino, kad kreipėsi su skundais dėl maisto, tačiau administracija visada patvirtindavo, kad maistas yra geros kokybės, nors akivaizdu, kad būdavo priešingai. Pareiškėjo skundų administracija neregistruodavo, versdavo juos atsiimti arba išnagrinėdavo itin formaliai, todėl nebuvo prasmės dėl kiekvieno pažeidimo kreiptis į Lukiškių TI-K su skundais ar prašymais.

4. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 3,60 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

5. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuobaudos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus taikomos nebuvo. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitiko reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių.

Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendravo griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalavo iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą buvo atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie buvo aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Lukiškių TI-K visose kamerose buvo įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti. Dėl pakankamai mažo ploto kamerose nebuvo galimybių įrengti papildomų baldų. Gyvenamosios kameros buvo vėdinamos per langus, tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas tiekti karštą vandenį į gyvenamąsias kameras, o pagal teisės aktų reikalavimus Lukiškių TI-K laikomiems asmenims buvo sudaryta galimybė prausti duše visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių. Kalinamų asmenų pasivaikščiojimas kiemelyje buvo vykdomas kiekvieną dieną, vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke, patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 11 d.

įsakymu Nr. 1-213 ir Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarke, patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205. Lukiškių TI-K nebuvo įregistruota pareiškėjo skundų ar prašymų, susijusių su sveikatos priežiūra. Pareiškėjas savo skundą pagrindė abstrakčiais argumentais, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti po 20 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną Lukiškių TI-K praleistą parą. Pareiškėjas teigė, kad visu skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d., Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K iš viso buvo laikomas 257 dienas.

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas iš esmės visą ginčo laikotarpį Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose kartu su kitais asmenimis. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 24-7540 nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m. kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 m. buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas daugiavietėse kamerose Nr. 254 ir Nr. 257, kuriose sanitarinis mazgas buvo izoliuotas nuo likusios kameros erdvės, įrengtas kaip atskira kabina. Todėl teismas darė išvadą, kad šiuo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu nepažeidė. Tačiau pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. liepos 26 d., t. y. 154 paras, buvo laikomas kamerose, kur, Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu ir šiuo aspektu pažeidė pareiškėjo teises. Įvertinęs kitus bylos duomenis, teismas kitų pareiškėjo nurodomų pažeidimų nenustatė.

9. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatyto pažeidimo (privatumo pažeidimo) mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 800 Eur.

10. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K prašymo dėl išlaidų atlyginimo nenagrinės, nes tokios išlaidos atsakovui nagrinėjamu atveju nepriklauso (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalis).

III. 11. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

12. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Jo nuomone, jam turėtų būti priteistas daug didesnis neturtinės žalos atlyginimas, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas už kalinimą netinkamomis kalinimo sąlygomis priteisia po 100 Eur už parą. Pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas.

13. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Lukiškių TI-K nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žalą jį kalinant Lukiškių TI-K.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo patirtų išgyvenimų jam kalint netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d.

16. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 800 Eur jo patirtai neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K atlyginti. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, nurodydamas, kad jam teismas priteisė nepakankamą sumą neturtinei žalai atlyginti.

17. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Tad teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja atsižvelgdama tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

18. Tuo pagrindu pabrėžtina, kad šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje ginčas kyla tik dėl to, ar teismas priteisė pakankamą sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Teismo nustatytos aplinkybės (tiek nustatyti pažeidimai, tiek nenustatyti pažeidimai) pareiškėjo nėra kvestionuojamos, dėl to teisėjų kolegija dėl šių teismo nustatytų aplinkybių pagrįstumo detaliau nepasisako, o tik vertina pareiškėjo atžvilgiu nustatytą teisės į privatumą pažeidimą, kiek tai yra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies pagrindu.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis (b. l. 10–11, 27–28), pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas 154 paras buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo nevisiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, dėl to pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) buvo pažeidžiamas jo privatumas. Ši aplinkybė taip pat yra pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2913-662/2018).

20. Taigi konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

21. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus minėto pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, intensyvumą ir trukmę, pirmosios instancijos teismo priteistas 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra per mažas jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Nors pareiškėjas nurodo, kad Europos Žmogau Teisių Teismas analogiško pobūdžio bylose asmenims priteisia daug kartų didesnes kompensacijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir dėl to patirtų išgyvenimų, tačiau pabrėžtina, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, o paties neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi pareigą atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistinas neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų asmens patirtą žalą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui turėtų būti priteisiama daugiau nei 800 Eur suma, ši suma yra adekvati ir proporcinga kompensuoti pareiškėjo patirtiems išgyvenimams dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad būtų pagrindas jo patirtus išgyvenimus įvertinti didesne suma.

22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pakankamą sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius