5598a7f2-d7aa-4bc1-87f3-50f305d0d0ff · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-781-460/2010

                                                                                     (Proceso Nr. 2-57-3-00979-2009-3)

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos 35.4.;

 (S)

  63.; 116.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 22 d.

Klaipėda

           Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai

Mockuvienei, dalyvaujant ieškovui G. R., atsakovo V. Š. atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei, viešame teismo

posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. R. ieÅ¡kinį atsakovui V. Å . dėl skolos priteisimo ir n u s t a t ė :

ieškovas G.

R. ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . 676 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pagal 2002-02-22 sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, kuriÄ sudarė pagal 1993-12-23 paskolos sutartį ir pagal 1993-12-23 pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas grÄ Å¾ins ieÅ¡kovui 720 000 Lt skolÄ iki 2003-02-22. 2003-05-07 atsakovas grÄ Å¾ino dalį paskolos – 44 000 Lt. Atsakovas liko skolingas 676 000 Lt.

Atsakovas su pateiktu

ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jokių pinigų nesiskolino ir                   2002-02-22 jų negavo, o prie

ieškinio pridėta 2002-02-22 sutartis yra suklastota ir negaliojanti.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas jam per metus žadėjo grÄ Å¾inti 720 000 Lt, tačiau 720 000 Lt nebuvo perduota atsakovui. 2002-02-22 sutartis buvo sudaryta atsiradusiems nuostoliams dėl 1993 metais sudarytų sutarčių padengimo. Didelė suma atsirado dėl palÅ«kanų.                  20 000 JAV dolerių (44 000 Lt) atsakovas sumokėjo, tačiau, ieÅ¡kovo teigimu, tai ne paskolos suma, o palÅ«kanos. Pirkimo–pardavimo sutarties neįregistravo, nes to prašė V. Å ..

Atsakovo atstovė nurodo,

jog su ieškiniu nesutinka, ieškovas paskolos neįrodė. Pagal               2002 m. sutartį nebuvo perduoti

pinigai. IeÅ¡kovas nesugeba paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kur susidaro skolos suma. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad G. R. grÄ Å¾inti 230 000 Lt. Atsakovas neginčija, kad pagal 1993-12-23 sutartį gavo 100 000 JAV dolerių. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

           Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2002-02-22 sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo            G. R. ir atsakovo V. Š., nurodyta, kad vadovaujantis 1993-12-23 paskolos sutartimi ir 1993-12-23 pirkimo–pardavimo sutartimis, registro Nr. 2-5913 ir 2-5914, V. Š. yra skolingas G.

R. 720 000 Lt. Minėtoje sutartyje numatyta, kad skolÄ V. Å . įsipareigoja grÄ Å¾inti per metus laiko nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo datos (b. l. 6). 2003-12-23 sutartyje nurodyta, kad G. R. paskolino

V. Š. 100 000 JAV dolerių 6 mėnesių laikotarpiui, t. y.

iki 1994-06-23. Užstatui už paskolÄ V. Å . pardavė R. Å . kavinę su įranga, esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir P. autoservisÄ su įranga, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį V. Å ., notariÅ¡kai patvirtinant pirkimo–pardavimo aktus

(baudžiamoji byla Nr. 10-9-037-08, b. l. 5, 24–27). Minėtos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys Registrų centre užregistruotos nebuvo. Vadovaujantis

1964 m. liepos 7 d. Civilinio kodekso 149 straipsnio                        2 dalimi, jeigu

sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu, t. y. ieškovas minėtų pastatų nuosavybės teise neįgijo. Šalys neginčija, kad turtas nebuvo įregistruotas ir jį įgijo tretieji asmenys.

LR CK 6.193 str. numato, kad aiÅ¡kinant sutartis, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę bei jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo. Tai reiÅ¡kia, kad tikrasis sutarties turinys pirmiausia nustatomas remiantis tikraisiais Å¡alių ketinimais, o ne vien raÅ¡ytiniu, pažodiniu sutarties tekstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2000-04-03 nutartis civilinėje byloje, kurioje AB Turto bankas v. UAB ,,Vaidluvė“, Nr. 34-3-406/2000), ir, teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas

aplinkybes, konkrečios bylos atveju turi diskrecijÄ nustatyti, kokiÄ sutartį Å¡alys turėjo omenyje iÅ¡ tikrųjų, o esant lingvistinės sutarties teksto reikÅ¡mės ir Å¡alių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę teikti bÅ«tent tikriesiems Å¡alių ketinimams, kuriuos jos turėjo omenyje sudarydamos sutartį. Jeigu teismas nustato, kokiÄ sutartį Å¡alys turėjo omenyje, ir Å¡i sutartis atitinka esmines sÄ lygas, reikalingas jai konstatuoti, bÅ«tent tokia sutartis ir laikytina sutartimi, kuriÄ Å¡alys turėjo omenyje.

Nagrinėjamo ginčo atveju teismas,

įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, nustatė, kad pagal minėtÄ 2002-02-22 sutartį nors ir nurodyta atsakovo skola

ieškovui yra 720 000 Lt, tačiau iš tiesų abi šalys pripažino, kad 2002-02-22 sutartis buvo sudaryta siekiant užtikrinti 1993-12-23 paskolos sutartį, t. y. 2002-02-22 sutartimi ieškovas neperdavė joje nurodytų 720 000 Lt, o atsakovas jų negavo. Šalys neginčija 1993-12-23 paskolos sutartimi perduotų ir gautų 100

000 JAV dolerių, todėl konstatuotina, kad ginčas iÅ¡ esmės vykta dėl Å¡ia sutartimi perduotų pinigų bei Å¡alių pasiraÅ¡yta sutartis atitiko esmines paskolos sutarties sÄ lygas, kurios dalykas buvo užsienio valiuta – JAV doleriai.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis Nr. 3K-3-595/2008), konstatuoja esant bÅ«tinybę Å¡ioje byloje ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ imperatyvių įstatymo normų, nustatančių užsienio valiutos naudojimÄ Lietuvos Respublikoje, laikymosi užtikrinimÄ . Teismas pažymi, kad asmenų laisvė sutartimis nustatyti tarpusavio įsipareigojimus nėra absoliuti, nes sutarties Å¡alių valios autonomija yra ribojama imperatyviųjų teisės normų, kurių galiojimo ir taikymo Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (LR CK 6.157 str. 1 d.; 1964 m. LR CK 4 str. 1 d.). Taigi sutarties teisėtumas yra bÅ«tina jos galiojimo sÄ lyga. Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas (fiziniai asmenys) 1993-12-23 sudarė paskolos sutartį, kurios dalykas buvo užsienio valiuta – JAV doleriai. Sutarčių sudarymo metu galiojusio 1964 m. LR CK 184 str. nustatyta, kad piniginės prievolės iÅ¡reiÅ¡kiamos ir apmokamos Lietuvos Respublikos valiuta (t. y. litais), o įstatymų nustatytais atvejais piniginės prievolės gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamos ir vykdomos ir užsienio valiuta.

Užsienio valiutos naudojimÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas. Paskolos sutarčių sudarymo metu galiojo imperatyvioji Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 str. 3 d. nuostata, nustačiusi subjektus, turinčius teisę atlikti operacijas, įskaitant paskolų teikimÄ , užsienio valiuta – tokias

operacijas turėjo teisę atlikti tik bankai, turintys Lietuvos banko leidimÄ . Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos Å¡alių – fizinių asmenų –

sudaryta paskolos sutartis tokio imperatyvaus įstatymo reikalavimo neatitiko. Remiantis sutarčių sudarymo metu galiojusio 1964 m. LR CK 47 str. 1 d., sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Toks pat sandorio negaliojimo pagrindas (imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja) yra nustatytas ir 2000 m. LR CK 1.80 str. 1 d., todėl, vadovaudamasis LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str. 4 d. ir nurodytais argumentais, teismas konstatuoja, kad šalių

sudaryta paskolos sutartis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento (1964 m. LR CK 47 str. 1 d., 59 str. 1

d.).

Ieškovas teisminės gynybos kreipėsi 2009-04-07 – galiojant 2000 m. LR CK. Vadovaujantis LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo

9 str. 2 d., sandoriams, pripažintiems negaliojančiais, 2000 m. LR CK įsigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti, taikomos 2000 m. LR CK taisyklės dėl sandorio negaliojimo pasekmių. Taigi, pripažinus niekine ir negaliojančia Å¡alių sudarytÄ

paskolos sutartį, remiantis 2000 m. LR CK 1.80 str. 2 d. ir 6.145 str.      1 d., atsakovas privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui

visÄ pagal Å¡itÄ sutartį gautÄ sumÄ pagal tuo metu galiojusį JAV dolerio ir

Lietuvos Respublikos lito kursÄ . Å iuo atveju atsakovas turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui                  400 000 Lt (100 000 JAV

dolerių x 4). Tačiau Baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-037-08 bei                    2009-03-17 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad V. Å . dalį skolos pagal              1993-12-23 sutartį grÄ Å¾ino. Pats G. R. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dalį lėšų – apie              22 000 JAV dolerių – V. Å . 1993

m. jam grÄ Å¾ino kaip palÅ«kanas, vėliau dar yra sumokėjęs apie                 18 000 Lt grynaisiais pinigais.

Taip pat G. R. ir liudytojas A. Z. parodė (tÄ patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu pateikta 2003-05-07 skolos perkėlimo sutartis Nr. (7.19-52-03) bei 1997-11-27 turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas vykdomojoje byloje Nr. 2-1120), kad dalį paskolintų lėšų V. Å . grÄ Å¾ino padengdamas G. R. įmonės „Domus“ įsiskolinimÄ

44 000 Lt, bei A. Z. motinos įsiskolinimÄ bankui – 20 000 JAV dolerių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas dalį skolos – 230

000 Lt – pagal 1993-12-23 sutartį grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui (b. l. 44–47).

Esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta 1993-12-23 sutartis pripažįstama niekine ir negaliojančia, todėl taikytina restitucija, atsakovui priteistina gauta ir negrÄ Å¾inta paskolos dalis – 170 000 Lt (400 000 Lt–230 000 Lt).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str., atsakovas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatytas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas pažymi, kad procesinių palÅ«kanų paskirtis yra operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, todėl, pripažinus Å¡alių sandorį niekiniu ir pritaikius restitucijÄ â€“ priteisus ieÅ¡kovui jo perduotus pagal sandorį atsakovui pinigus, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo 2009-04-07 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Atsakovui priteisus gautÄ ir negrÄ Å¾intÄ paskolos dalį, iÅ¡ atsakovo priteistina dalis ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų– 2690 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovui Klaipėdos apygardos teismo                      2009-11-27 nutartimi (b. l. 28–30) ieškovo reikalavimui užtikrinti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

           ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieÅ¡kovo G. R. ir atsakovo V. Å . 1993-12-23 paskolos sutartį dėl 100 000 JAV dolerių niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taikyti restitucijÄ ir iÅ¡ atsakovo V. Å . ieÅ¡kovui

G. R. priteisti gautÄ ir negrÄ Å¾intÄ paskolos dalį – 170

000 Lt.

Priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovui

G. R. 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2009-04-07 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 2690 Lt žyminio mokesčio.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-27 nutartimi atsakovui V. Å ., palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

           Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                Â

            AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė           Â

Â