2021-11-24 Nr. AB-25653-3-61-3-03690-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2779-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03690-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. ir atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13857 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pripažintas pareiškėjas, einantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Supplementum“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pareigas, padaręs administracinį nusižengimą nelegaliai įdarbinant užsienio šalies piliečius ir paskirta 8 680 Eur dydžio bauda.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. vasario 10 d. Bendrovė sudarė darbo sutartis su Nutarime minimais asmenims. Bendrovės direktoriui D. V. 2020 m. birželio 11 d. buvo surašytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) pažeidimo protokolas Nr. UĮPPJ 0583-0003, kuriame nurodyta, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr.10K-7324 Inspekcija yra informuota, jog (duomenys neskelbtini) piliečiams L. M., A. B., Y. B., P. B., P. T., Y. K., O. K., O. P. bei (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiams O. P. ir D. P., kuriems leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip ketinantiems dirbti UAB „Milgauda“, nuo 2020 m. vasario 11 d. buvo įdarbinti Bendrovėje neturėdami tarpininkaujant Bendrovei išduoto leidimo laikinai gyventi ar Departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį, todėl įdarbinant užsieniečius Bendrovė nesilaikė Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio 22 dalies tuo pažeidžiant UĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Inspekcija 2020 m. liepos 15 d. nutarimu pažeidimo byloje Bendrovei nutraukė pažeidimo bylą, nes padaryta veika neatitiko UĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo požymių. Tačiau buvo atliktas tyrimas dėl galimai atliktų pažeidimų įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Bendrovei Inspekcija 2020 m. spalio 1 d. surašė UĮ pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ 0583-0007, kuriuo nustatytos faktinės aplinkybės: i) įdarbinti užsienio piliečiai turėjo išduotus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kad jie ketina dirbti UAB „Milgauda“; ii) Bendrovės prašymai leidimui laikinai gyventi išduoti / pakeisti ir prašymai darbdaviui pakeisti nutarime įvardintų užsieniečių atžvilgiu buvo pateikti vėliau, nei šie asmenys įdarbinti Bendrovėje. Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad Bendrovė pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju Nutarime įvardintos Įstatymo normos pažeistos nebuvo, užsieniečiai prieš sudarant darbo sutartis su Bendrove turėjo galiojančius leidimus gyventi, išduotus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais. Užsieniečiams keičiant darbdavį, kaip tai numatyta Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, netaikytinos Nutarime įvardintos Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio 22 dalies, 57 straipsnio 2 dalies normos, kaip tai numatyta Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje.

4. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad darbuotojų, šiuo atveju užsieniečių, darbas turi būti teisėtas, t. y. atitikti teisės aktų nuostatas. Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje (jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją). Šio ginčo atveju nustatyta, kad užsieniečiai buvo įdarbinti ir dirbo Bendrovėje, nors leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jiems buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip ketinantiems dirbti UAB „Milgauda“. Pareiškėjo argumentas, kad visi Nutarime nurodyti užsieniečiai turėjo leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje yra laikomas nepagrįstu, nes vien faktas, kad šie užsieniečiai turėjo leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, nesudarė jiems teisės dirbti Bendrovėje, iki kol nebus gautas Departamento sprendimas leisti užsieniečiams pakeisti darbdavį. Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Šiuo atveju nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiai buvo įdarbinti Bendrovėje ir faktiškai pradėjo joje dirbti jos naudai, už darbines funkcijas gavo darbo užmokestį neturint dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Bendrovėje, užsieniečiai buvo įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, konstatuojant šių užsieniečių nelegalų darbą, už kurį atsakomybė numatyta UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo D. V. skundą tenkino iš dalies ir Inspekcijos Nutarimu paskirtą pareiškėjui 8 680 Eur bauda sumažino iki 2 000 Eur.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrovė 2020 m. vasario 10 d. sudarė darbo sutartis su ginčo Nutarime minimais asmenims. Pareiškėjui 2020 m. birželio 11 d. buvo surašytas pažeidimo protokolas, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams L. M., A. B., Y. B., P. B., P. T., Y. K., O. K., O. P. bei (duomenys neskelbtini) piliečiams O. P. ir D. P., kuriems leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip ketinantiems dirbti UAB „Milgauda“, nuo 2020 m. vasario 11 d. yra įdarbinti Bendrovėje neturint išduoto leidimo laikinai gyventi ar Departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį. Tačiau Inspekcija 2020 m. liepos 15 d. nutarimu UĮ pažeidimo byloje Bendrovei Nr. NUĮPBJ 13754 nutraukė UĮ pažeidimo bylą, nes padaryta veika neatitiko UĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo požymių. Atlikus tyrimą dėl galimai atliktų pažeidimų įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, Bendrovei Inspekcijos 2020 m. spalio 1 d. surašytas UĮ pažeidimo protokolas Nr. UĮPPJ 0583-0007, kuriuo nustatytos faktinės aplinkybes: i) įdarbinti užsienio piliečiai turėjo išduotus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kad jie ketina dirbti UAB „Milgauda“; ii) Bendrovės prašymai leidimui laikinai gyventi išduoti / pakeisti ir prašymai darbdaviui pakeisti nutarime įvardintų užsieniečių atžvilgiu buvo pateikti vėliau nei šie asmenys įdarbinti Bendrovėje. Todėl Bendrovė pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Inspekcijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 13857 pareiškėjui kaip UAB „Supplementum“ direktoriui pagal UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą paskirta 8 680 Eur bauda.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos. Iš teisinio reglamentavimo seka, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikoje gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio.

9. Iš Departamento 2020 m. vasario 20 d. rašto Nr.10K-7324 buvo matyti, jog (duomenys neskelbtini) piliečiams L. M., A. B., Y. B., P. B., P. T., Y. K., O. K., O. P. bei (duomenys neskelbtini) piliečiams O. P. ir D. P., kuriems leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip ketinantiems dirbti UAB „Milgauda“, nuo 2020 m. vasario 11 d. yra įdarbinti pareiškėjo Bendrovėje neturėdami tarpininkavimo Bendrovei išduoto leidimo laikinai gyventi ar Departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Taigi, šios faktinės aplinkybės patvirtino, kad trečiųjų šalių – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) piliečiams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog su užsieniečiais buvo sudarytos darbo sutartys ir užsieniečiai turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu tarpininkaujant UAB „Milgauda“, neatleidžia naujojo darbdavio, šiuo atveju UAB „Supplementum“, nuo pareigos kreiptis dėl naujo leidimo užsieniečiams išdavimo, nes yra nustatytas toks teisinis reglamentavimas leidimo laikinai gyventi išdavimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu siejant su užsieniečio teise dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.

11. Teismas nustatė, kad Bendrovei už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. už 10 asmenų, paskirtas baudos dydis atitinka UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytą minimumą. Inspekcija, nustatydama baudos dydį, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę. Nustatydama baudos dydį, Inspekcija atsižvelgė į Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę jog Bendrovė, atstovaujama pareiškėjo, dėl padaryto pažeidimo gailisi. Byloje Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, atsakovas, skirdamas baudą pareiškėjui, atsižvelgė į bylos aplinkybių visumą ir paskyrė teisingą bei proporcingą nuobaudą. Išskirtinių sąlygų, sudarančių pagrindą Bendrovei skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas baudos minimumas, byloje nėra. Inspekcija, priimdama Nutarimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, tinkamai kvalifikavo Bendrovės padarytus pažeidimus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, todėl jį panaikinti nebuvo teisinio pagrindo.

12. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Įstatymo pažeidimus padarė pirmą kartą, pažeidimų nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimus pripažino, gailisi, padėjo juos išaiškinti. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Be to, Lietuvos Respublikoje yra paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, yra susidariusi sunki ekonominė padėtis, todėl paskirta pareiškėjui tokia didelė bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį bei mastą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti pareiškėjui skirtą baudą iki 2 000 Eur dydžio. Būtent tokia bauda būtų proporcinga padarytiems pažeidimams ir pakankama pasiekti nurodytus baudos tikslus.

13. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, darė išvadą, kad Inspekcijos Nutarimas keistinas, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir paskirta bauda mažinama iki 2 000 Eur.

III. 14. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė ir pareiškėjas, ir atsakovas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skunde išdėstytus reikalavimus tenkinti ir panaikinti Inspekcijos Nutarimą bei priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, kaip nurodoma Inspekcijos pažeidimo protokole Nr. UĮPPJ 0583-0007, įdarbinti užsienio piliečiai turėjo išduotus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Taigi, darbdavys pagal Įstatymo 62 straipsnio 2 dalį gali sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, o nagrinėjamu atveju įdarbinti užsieniečiai turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Įdarbintų užsieniečių turėti galiojantys leidimai laikinai gyventi Lietuvoje patvirtina juos turėjus teisę dirbti Lietuvoje.

17. Pareiškėjas teigia, kad Įstatymo 62 straipsnio 22 dalimi detalizuota užsieniečio įdarbinimo tvarka, jog užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, netaikytina atvejams nurodytiems Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 441 straipsnio 5 dalyje ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Aiškinant Įstatymo 62 straipsnio 22 dalį priešingai, kad darbdavys gali įdarbinti tik užsienietį kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tarpininkaujant darbdaviui, įvardintos išimtys netenka prasmės. Pareiškėjo tvirtinimus, visi minėti trys atvejai (Įstatymo 44 str. 7 d., 441 str. 5 d ir 495 str. 1 d. 1 p.) yra išimtiniai atvejai, kada darbdaviui netaikomas reikalavimas įdarbinti tik tuos užsieniečius dėl kurių darbdaviui tarpininkaujant užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nagrinėjamu atveju Nutarime įvardintos Įstatymo normos pažeistos nebuvo, užsieniečiai prieš sudarant darbo sutartis su UAB “Supplementum” turėjo galiojančius leidimus gyventi išduotus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais. Užsieniečiams keičiant darbdavį, kaip tai numatyta Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, netaikytinos Nutarime įvardintos Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio 22 dalies, 57 straipsnio 2 dalies normos, kaip tai numatyta Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje.

18. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pakeisti paskirtą nuobaudą UĮ 56 straipsnio 5 dalies 6 punkte numatytos sankcijos ribose.

19. Atsakovo nuomone, teismo skirta 2 000 Eur bauda juridiniam asmeniui už dešimties trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą UAB „Supplementum“ nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. įmonei įdarbinus ir leidus pradėti dirbti šiems asmenims neturint leidimo dirbti įmonėje UAB „Supplementum“ yra akivaizdžiai per maža, neatitinka administracinės nuobaudos skyrimo tikslų bei UĮ numatyto baudos minimumo.

20. Inspekcijos duomenimis, D. V., būdamas atsakingu asmeniu, už nelegalų darbą yra baudžiamas jau nebe pirmą kartą (žr. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. įsiteisėjusi nutartis), taigi ši aplinkybė galėtų charakterizuoti, šį asmenį kaip nepakankamai atidų ar rūpestingą darbo teisiniuose santykiuose įdarbinant asmenis į jo vadovaujamą įmonę laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o administracinės nuobaudos paskirtis nepasiekta.

21. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas paaiškina, kad administracinė nuobauda yra skirta ne juridiniam asmeniui, o juridinio asmens vadovui, t. y. fiziniam asmeniui – D. V.. Tačiau, atsiliepiant į Institucijos motyvą, kad juridiniam asmeniui skirtoji 2 000 Eur dydžio bauda yra per maža, nesutinka, nes dėl COVID-19 pandemijos visoje šalies teritorijoje, nuo 2020 m. kovo 16 d. įvesto karantino režimo bei dėl pandemijos valdymo taikyti ir taikomi įvairūs draudimai ir apribojimai palietė ir UAB „Supplementum“, kaip ir daugumą kitų ūkio subjektų. Aplinkybę, kad Bendrovė, kaip ir daugelis kitų ūkio subjektų, patiria finansinius sunkumus, liudija Bendrovės socialinio draudimo įmokų, baudų bei delspinigių skolų pokytis (pareiškėjas prideda socialinio draudimo skolų istoriją). Inspekcijos teiginiai, kad juridiniam asmeniui skirta 2 000 Eur dydžio bauda yra akivaizdžiai per maža, yra ne tik nepagrįsti, bet ir nesąžiningi.

23. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcijos teiginiai, jog pareiškėjas už nelegalų darbą yra baudžiamas jau nebe pirmą kartą, analizuojant Inspekcijos įvardijamą 2014 m. pareiškėjo padarytą administracinės teisės pažeidimą ir nagrinėjamą 2020 m. padarytą pažeidimą, priešingai nei teigia atsakovas, nesudaro pagrindo manyti pareiškėją esantį linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, iš esmės visiškai priešinga situacija, nes šiuo atveju su darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys ir apie įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Pareiškėjo nuomone, Inspekcijos pateiktas pareiškėjo charakterizavimas yra ir netinkamas, ir nesąžiningas.

24. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį atmesti.

25. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo poziciją, kad į UAB „Supplementum“ įdarbinti užsieniečiai esą turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodo, kad darbo teisiniuose santykiuose svarbu ne tik „teisė dirbti Lietuvoje“ (iš esmės tai atitinka teisę būti Lietuvoje), bet ir „teisė dirbti konkrečioje įmonėje Lietuvoje“, dėl kurios užsienio pilietis, ketinantis dirbti ir tuo pagrindu būti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p.), privalo kreiptis į Migracijos departamentą (Įstatymo 62 str. 22 d.), ko pareiškėjas, nėra tinkamai ir laiku padaręs. Pažymėta ir tai, kad Inspekcijos Vilniaus teritoriniame skyriuje buvo inicijuota UAB „Supplementum“ (D.

V.) administracinė byla pagal Migracijos departamento pranešimą Inspekcijoje apie nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos įdarbinus dešimt užsienio piliečių (Y. K., D. P., L. M., A. B., Y. B., P. B., O. K., P. T., O. P. ir O. P.) į įmonę UAB „Supplementum“, kai leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šiems užsieniečiams buvo išduoti tuo pagrindu, kad jie ketina dirbti įmonėje UAB „Milgauda“. Departamento informacija apie šių užsieniečių teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindus yra aktuali ir šiandien, Migracijos departamento atstovui 2021 m. kovo 9 d. el. laišku Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovę informavus (patvirtinus), kad nėra duomenų, jog dėl užsieniečių Y.

K., D. P., L. M., A. B., Y. B., P. B., O. K., P. T. atveju apskritai buvo kreiptasi į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį iš UAB „Milgauda“ į UAB „Supplementum“, o O. P. ir O. P. atveju tai buvo padaryta pavėluotai, kai šie asmenys jau buvo įdarbinti ir dirbo įmonėje UAB „Supplementum“. Visi aukščiau minėti užsieniečiai į UAB „Supplementum“ buvo įdarbinti 2020 m. vasario 1 1d. ir joje faktiškai dirbo (ilgiau ar trumpiau, neskaitant nedraudiminių laikotarpų), kai kurių jų darbo santykiai šioje įmonėje su pertraukomis tęsėsi ilgą laiką (pvz., O.

K. įmonėje UAB „Supplementum“ dirbo iki 2020 m. lapkričio 30 d., J. B. – iki 2021 m. sausio 18 d.), šiems asmenims neturint teisės dirbti UAB „Supplementum“ teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nesikreipus į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį iš UAB „Milgauda“ į UAB „Supplementum“. Išimtinių atvejų galiojimo pagrindų, kad dėl aukščiau įvardintų užsieniečių darbo įmonėje UAB „Supplementum“ nebūtų taikomas reikalavimas įdarbinti tik tuos užsieniečius, dėl kurių darbdaviui tarpininkaujant užsieniečiui būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, byloje nenustatyta ir netaikytina.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta 8 680 Eur dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Inspekcijos Nutarimu pareiškėjui, kaip UAB „Supplementum“ direktoriui, pagal UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą paskirta bauda pripažinus, kad Bendrovė pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y. užsieniečiai nuo 2020 m. vasario 11 d. buvo įdarbinti Bendrovėje neturėdami tarpininkaujant Bendrovei išduoto leidimo laikinai gyventi ar Departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį.

28. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą Inspekcijai dėl Nutarimo panaikinimo, nusprendė patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies, Inspekcijos Nutarimu paskirtą baudą sumažino iki 2000 Eur.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Nutarime įvardintos Įstatymo normos pažeistos nebuvo, užsieniečiai prieš sudarant darbo sutartis su Bendrove turėjo galiojančius leidimus gyventi, todėl užsieniečiams keičiant darbdavį, kaip tai numatyta Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, netaikytinos Nutarime įvardintos Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies, 62 straipsnio 22 dalies, 57 straipsnio 2 dalies normos, kaip tai numatyta Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda, kuri mažesnė, nei UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytos sankcijos ribos.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas, kartu su atsiliepimais į apeliacinius skundus, pateikia naujus įrodymus, kurie nebuvo teikiami pirmosios instancijos teismui ir nebuvo jo vertinami.

32. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl naujų įrodymų vertinimo, pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniam teismui pateiktų įrodymų neprideda prie bylos medžiagos ir jų nevertina. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos tokia išvada daroma nustačius, kad tokie įrodymai galėjo būti renkami, teikiami ir vertinami tiek atliekant tyrimą dėl pažeidimų padarymo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tai reiškia, jog pareiškėjas ir atsakovas turėjo visas galimybes šiuos įrodymus surinkti ir pateikti anksčiau, tačiau to nepadarė. Be to, nei pareiškėjas, nei atsakovas nenurodė ir apeliaciniam teismui priežasčių, kodėl šių įrodymų rinkimo ir pateikimo būtinybė atsirado tik teikiant atsiliepimus į apeliacinius skundus.

34. Be to, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Byloje buvo nustatyta, kad ginčijamu Nutarimu Bendrovė pripažinta pažeidusi UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

36. Įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Įstatymo 58 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–3, 7–10 punktus.

37. Pagal Įstatymo 62 straipsnio 22 dalį užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 441 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

38. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, apžvelgdamas minėtas Įstatymo nuostatas, teigia, kad darbdavys pagal Įstatymo 62 straipsnio 2 dalį gali sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, o nagrinėjamu atveju įdarbintiems užsieniečiams turint leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išduotus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, jie patvirtina užsieniečius turėjus teisę dirbti Lietuvoje.

40. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata įtvirtina, kad „leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis <...> atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal aptariamą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 44 str. 7 d). Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino minėtas teisės aktų nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio

41. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostatos detalizuoja užsieniečio įdarbinimo tvarką ir užsieniečiams, turintiems leidimus gyventi (išduotus Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p. pagrindais) keičiant darbdavį, netaikytinos Nutarime įvardintos Įstatymo (62 str. 2 d., 62 str. 22 d. ir 57 str. 2 d.) normos. Teisėjų kolegija, nesutinka su tokiu pareiškėjo teisės aktų nuostatų aiškinimu dėl aukščiau nurodytų išvadų ir pažymi, kad, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog su užsieniečiais buvo sudarytos darbo sutartys ir užsieniečiai turėjo galiojančius leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu tarpininkaujant UAB „Milgauda“ neatleidžia naujojo darbdavio, šiuo atveju UAB „Supplementum“, nuo pareigos kreiptis dėl naujo leidimo užsieniečiams išdavimo, nes yra nustatytas toks teisinis reglamentavimas, leidimo laikinai gyventi išdavimą Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu siejant su užsieniečio teise dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje.

42. Byloje buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams L. M., A. B., Y. B., P. B., P. T., Y. K., O. K., O. P. bei (duomenys neskelbtini) piliečiams O. P. ir D. P., kuriems leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduoti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kaip ketinantiems dirbti UAB „Milgauda“, nuo 2020 m. vasario 11 d. yra įdarbinti pareiškėjo Bendrovėje neturėdami tarpininkavimo Bendrovei išduoto leidimo laikinai gyventi ar Departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas gali būti laikomas nepažeidęs UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodo jokio teisės akto, kuriame būtų nustatytas atleidimas nuo pareigos kreiptis į Departamentą su prašymu leisti užsieniečiui pakeisti darbdavį.

43. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas baudos dydis neatitinka UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte (atsakovas klaidingai nurodo 6 punktą) numatytos sankcijos ribų, pažymėtina, kad UĮ minėtoje nuostatoje iš tiesų yra nustatytos ženkliai didesnės sankcijos ribos, nei pirmosios instancijos teismas skyrė pareiškėjui.

44. UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad darbdaviui, padariusiam šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pagal UĮ 60 straipsnio 2 dalį šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.

45. Pirmosios instancijos teismas sumažino Nutarimu paskirtą baudą iki 2 000 Eur įvertinęs, kad pareiškėjas Įstatymo pažeidimus padarė pirmą kartą, pažeidimų nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimus pripažino, gailisi, padėjo juos išaiškinti. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Be to, Lietuvos Respublikoje yra paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, yra susidariusi sunki ekonominė padėtis, todėl paskirta pareiškėjui tokia didelė bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui.

46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybes principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, nustatęs pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskelbtą karantiną dėl COVID-19 pandemijos, bei susidariusią sunkią ekonominę padėtį, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui paskirta bauda nors ir atitinka UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytą minimumą, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais mažintina iki 200 Eur.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

49. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. V. ir atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan