2022-10-12 Nr. AB-24618-3-63-3-00848-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-691-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00848-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 20-IL-30-00489-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymą išduoti leidimą įsigyti ginklą; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. kovo 15 d. atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą medžioklei, savigynai. Klaipėdos AVPK Sprendimu nusprendė minėto prašymo netenkinti. Atsakovas Sprendimą grindė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nurodydamas, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Klaipėdos AVPK Sprendime nurodė, jog per 5 metų laikotarpį pareiškėjo vardu registruoti 4 administraciniai nusižengimai, o Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre yra užfiksuota, kad pareiškėjas: 1) 1997 m. balandžio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimas); 2) 2003 m. kovo 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas ir realizavimas); 3) 2010 m. vasario 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (melagingas skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas); 4) 2013 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė. Atsakovas, remdamasis minėtą informaciją padarė išvadą, kad pareiškėjas gali kelti pavojų sau ar kitiems asmenims.

3. Pareiškėjas nesutiko su Sprendime padarytomis išvadomis. Atkreipė dėmesį, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi be nurodytos informacijos apie pareiškėjo teistumus bei padarytus administracinius nusižengimus, nepateikta jokių kitų pagrįstų duomenų, kad būtų galima neginčytinai teigti, jog pareiškėjas savo veiksmais gali kelti pavojų žmonių, visuomenės ar valstybės saugumui. Pareiškėjas neneigia, jog keturis kartus buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip motyvas pripažinti jį keliančiu grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Minėtos nusikalstamos veikos padarytos labai senai, bausmės pagal šiuos nuosprendžius yra atliktos, o teistumai išnykę.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad siekia įsigyti ginklą ne pramogai, o apsaugos darbuotojo pareigoms eiti. Yra baigęs apsaugos darbuotojo mokymus ir kursus, nuo 2008 m. yra medžiotojas, medžioklės būrelyje charakterizuojamas teigiamai. Pridedamos medicininės pažymos įrodo, kad pareiškėjas nepiktnaudžiauja alkoholiu, nėra priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje. Minėtos aplinkybės įrodo, kad jis yra nepriekaištingos reputacijos ir jokios grėsmės sau ar kitiems asmenims nekelia.

5. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti skundą.

6. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą bei tikrinant informaciją apie pareiškėją administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad pareiškėjas 5 metų laikotarpyje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 4 kartus: 1) pareiškėjas vykdė statybos darbus nesuformuotoje valstybinėje žemėje, neturint privalomojo dokumento – valstybinės žemės patikėtinio sutikimo dėl naudojimosi valstybine žeme; 2) padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, palikdamas transporto priemonę stovėti kelio vietoje, kur uždrausta stovėti; 3) pareiškėjas būdamas neblaivus paskambimo į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė tikrovės neatitinkančią informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje; 4) remontuojamame pastate atlygintinai vykdė statybos darbus, siekdamas pelno, tačiau nurodytai veiklai vykdyti įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo. Pagal pareiškėjo anketinius duomenis patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą buvo gauta informacija, jog pareiškėjas: 1) 1997 m. balandžio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 2 dalį; 2) 2003 m. kovo 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 234 straipsnio 1 dalį; 3) 2010 m. vasario 25 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį; 4) 2013 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė.

7. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijos ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, buvo nuspręsta, kad pareiškėjas savo veiksmais gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nes padarytos nusikalstamos veikos bei administraciniai nusižengimai yra tyčinės veikos.

8. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad įvertinus surinktą informaciją ir Įstatyme jam pavestas funkcijas užtikrinant teisėtą ginklo leidimo siekiantiems asmenims išdavimą, jis priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

10. Teismas nustatė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, faktinis pagrindas – aplinkybė, jog 5 metų laikotarpyje pareiškėjas yra keturis kartus baustas administracine tvarka, tris kartus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką ir vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiuoju. Skundžiamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais gali kelti pavojų žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo 2021 m. kovo 15 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

11. Teismas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų dėl jo taikymo kontekste iš 2021 m. birželio 3 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 30-ANR_I-3127-2021 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2021 m. pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka keturis kartus: 1) 2016 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1595 straipsnio 3 dalį (statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus); 2) 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį (kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas); 3) 2017 m. gruodžio 19 d. pareiškėjui surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas); 4) 2019 m. liepos 6 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį (komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas). Teismas, įvertinęs nurodytą informaciją konstatavo, jog pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau atkreipė dėmesį, jog 2017 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjas buvo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,74 promilių).

12. Teismas iš 2021 m. birželio 3 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatė, kad 1997 m. balandžio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą senosios redakcijos (galiojusios iki 2003 m. gegužės 1 d.) BK 214 straipsnio 2 dalyje (savavaldžiavimas). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą senosios redakcijos BK 234 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų gaminimas arba realizavimas). Taip pat pareiškėjas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (melagingi parodymai, išvados ir vertimas). Pareiškėjo atžvilgiu taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros 2013 m. liepos 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi pareiškėjas susitaikė su nukentėjusiuoju. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas iš viso yra teistas tris kartus, vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėjo, kad pareiškėjo teistumai yra išnykę, paskirtos bausmės įvykdytos.

13. Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą daryti išvadą dėl pareiškėjo pavojingumo kitų ar savo asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, dalis teisės aktų pažeidimų yra susiję su smurtu, padaryti pareiškėjui esant neblaiviam, įrodantys jo nepagarbų požiūrį į spec. tarnybas (melagingi spec. tarnybų iškvietimai, melagingų parodymų davimas) ir neteisėtas ginklo bei šaudmenų laikymas. Akivaizdu, jog pareiškėjas nėra linkęs bendradarbiauti su teisėsaugos institucijoms, o tai yra viena iš imperatyvių prievolių, numatytų asmenims, turintiems šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Pareiškėjo dalis padarytų administracinių nusižengimų ir nusikalstamos veikos yra tyčinės, o tai sudaro prielaidą teigti, jog jis gali kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms.

14. Teismas, įvertinęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriaus, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovo ir (duomenys neskelbtini) seniūnės pasirašytas charakteristikas ir Klaipėdos AVPK turimų duomenų turinį, sprendė, kad pateikta teigiamai pareiškėją charakterizuojanti medžiaga nėra pakankama, jog būtų galima teigti, kad pareiškėjo gyvenimo būdas, požiūris į teisėsaugos institucijas, bendrąsias visuomenines vertybes iš esmės pasikeitę. Nuo padarytų nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo sprendimo priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, tačiau pareiškėjo ir toliau atliekami administraciniai nusižengimai neleidžia daryti išvados, kad 2021 m. birželio 3 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį esanti informacija prarado savo aktualumą visa apimtimi.

15. Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, pripažino, jog jis iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais bei teisės aktų normomis.

16. Teismas, netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą dėl Klaipėdos AVPK įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 15 d. prašymą išduoti leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą bei procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas vertino tik menamai neigiamas pareiškėjo savybes ir nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas individualiai. Aktualu tai, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tinkamai socialiai integravęsis į visuomenę, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją ir deklaruotą vietą, pareiškėjo gyvenimo būdas yra visiškai pasikeitęs, medicininės pažymos liudija, kad pareiškėjas nepiktnaudžiauja alkoholiu, nes nėra priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje, medicininę pažymą ginklui įsigyti turi, šiuo metu pareiškėjas turi neįgalumą ir yra darbingas tik 45 procentus, todėl jo netektas darbingumas turi įtakos darbo paieškai, pareiškėjas siekia įsigyti ginklą ne pramogai, o apsaugos darbuotojo pareigoms, nes yra baigęs apsaugos darbuotojų mokymo kursus bei išlaikęs egzaminus. Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovo ir (duomenys neskelbtini) seniūnės pasirašytų charakteristikų matyti, kad pareiškėjas vertinamas teigiamai.

19. Pareiškėjas pažymi, kad jo padaryti smulkūs administraciniai mažareikšmiai pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis yra pavojingas visuomenei bei neturi jokio ryšio su specifiniais ginklų naudojimo reikalavimais. Pareiškėjo nusikalstamos veikos įvykdytos labai senai, nuo jo pripažinimo kaltu praėję daugiau kaip 24, 18, 11, 8 metai. Bausmės pagal nuosprendžius yra pilnai atliktos, teistumai išnykę, duomenų apie naujus padarytus nusikaltimus ar esamus teistumus, nėra, administraciniai nusižengimai šiuo metu jau yra negaliojantys. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą. Asmeniui tapus nebepavojingu visuomenei, teistumo žyma nebegali būti taikoma. Šiuo atveju turi būti paisoma Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriame pripažįstama, kad prieštarauja Konstitucijai Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai, be kita ko, konstatuojant, kad Įstatymo įtvirtintu neterminuotu draudimu įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, buvo nepaisyta konstitucinio teisinės valstybės principo. Pareiškėjo teigimu, draudimu visą likusį gyvenimą asmeniui, kuris buvo teistas, gauti leidimą turėti ginklą, pažeidžiamas ir tarptautinis teisinis reglamentavimas.

20. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas turėjo atsižvelgti į jo veiksmų visumos pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į pažeidimų sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo. Teismas iš esmės selektyviai vertino vien tik atsakovo pateiktas aplinkybes, neįvertino pateiktų pareiškėjo duomenų visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pateikta teigiamai pareiškėją charakterizuojanti medžiaga nėra pakankama.

21. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, akcentuoja, kad 2021 m. kovo 15 d. prašymu pareiškėjas prašė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei, savigynai, t. y. visai kitai paskirčiai, nei nurodoma apeliaciniame skunde. Taip pat pareiškėjas 2009 m. kovo 27 d. yra baigęs apsaugos darbuotojo mokymo programą, tačiau niekada neturėjo apsaugos darbuotojo pažymėjimo. Pažymi, kad norint dirbti apsaugos darbuotoju, nėra būtina turėti leidimą ginklui, nes apsaugos darbuotojo darbo pobūdis ir specifika nebūtinai reikalauja turėti ginklą.

23. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teistumo žymos jam netaikymo, Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime Nr. 14/2011-35/2011 pateiktų išaiškinimų kontekste pabrėžia, kad teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu bei biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę.

24. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo akcentuojamame Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamam atvejui, nes skundžiamas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, o ne Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK Sprendimo, kuriuo pareiškėjui A. M. atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis apie pareiškėją, pagrįstai nusprendė, jog jis, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pripažino ginčijamą Sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pirmosios instancijos teismas vertino tik menamai neigiamas pareiškėjo savybes ir nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas individualiai. Aktualu tai, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tinkamai socialiai integravęsis į visuomenę, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją ir deklaruotą vietą, pareiškėjo gyvenimo būdas yra visiškai pasikeitęs, medicininės pažymos liudija, kad pareiškėjas nepiktnaudžiauja alkoholiu, nes nėra priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje, medicininę pažymą ginklui įsigyti turi, šiuo metu pareiškėjas turi neįgalumą ir yra darbingas tik 45 procentus, todėl jo netektas darbingumas turi įtakos darbo paieškai, pareiškėjas siekia įsigyti ginklą ne pramogai, o apsaugos darbuotojo pareigoms, nes yra baigęs apsaugos darbuotojų mokymo kursus bei išlaikęs egzaminus.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) vadovo ir (duomenys neskelbtini) seniūnės pasirašytų charakteristikų matyti, kad pareiškėjas vertinamas teigiamai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į jo veiksmų visumos pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į pažeidimų sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.

Teismas iš esmės selektyviai vertino vien tik atsakovo pateiktas aplinkybes, neįvertino pateiktų pareiškėjo duomenų visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pateikta teigiamai pareiškėją charakterizuojanti medžiaga nėra pakankama. Pareiškėjas pažymi, kad jo padaryti smulkūs administraciniai mažareikšmiai pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis yra pavojingas visuomenei bei neturi jokio ryšio su specifiniais ginklų naudojimo reikalavimais. Pareiškėjo nusikalstamos veikos įvykdytos labai senai, nuo jo pripažinimo kaltu praėję daugiau kaip 24, 18, 11, 8 metai.

Bausmės pagal nuosprendžius yra pilnai atliktos, teistumai išnykę, duomenų apie naujus padarytus nusikaltimus ar esamus teistumus, nėra, administraciniai nusižengimai šiuo metu jau yra negaliojantys. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą. Asmeniui tapus nebepavojingu visuomenei, teistumo žyma nebegali būti taikoma.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

30. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Ginčijamo atsakovo Sprendimo teisinis pagrindas yra Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

31. Aiškindamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016; 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

32. Aiškinant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974-14).

33. Ginčijamame administraciniame sprendime kaip faktinis šio administracinio akto priėmimo pagrindas nurodyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauti duomenys apie pareiškėjo atžvilgiu inicijuotus ikiteisminius tyrimus ir nusikalstamas veikas: 1) 1997 m. balandžio 9 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimas); 2) 2003 m. kovo 18 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 234 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas ir realizavimas); 3) 2010 m. vasario 25 d.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (melagingas skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas); 4) 2013 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė. Taip pat Sprendime nurodyti iš 2021 m. birželio 3 d.

Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 30-ANR_I-3127-2021 duomenys, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2021 m. pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka keturis kartus: 1) 2016 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu pagal ATPK 1595 straipsnio 3 dalį (statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus); 2) 2016 m. gruodžio 6 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį (kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas); 3) 2017 m. gruodžio 19 d. pareiškėjui surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimas); 4) 2019 m. liepos 6 d. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį (komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas).

Paminėtina, jog 2017 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjas buvo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,74 promilių).

34. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Sprendime nurodyti teistumai išnykę, tačiau akcentuotina, kad taikant Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, t. y. konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nebūtina nustatyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktui taikyti pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad surinktų tiek teigiamų, tiek neigiamų duomenų, charakterizuojančių pareiškėją, visumos teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, inter alia atsižvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Surinkti duomenys apie pareiškėją rodo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

36. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad visi jo padaryti nusikaltimai yra praradę aktualumą, nes buvo padaryti daugiau nei prieš 8 metus, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo surinkti duomenys nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje, be kita ko, ir aktualumo šių dienų kontekste, nes svarbu yra tai, jog pakanka įžvelgti grėsmę ir nebūtinai tokia grėsmė turi būti jau iškilusi ir reali. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. gruodžio 19 d. administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjas buvo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,74 promilių), o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas su ginklais ir šaudmenimis gali elgtis neatsakingai, tuo potencialiai sukeldamas grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog jo teistumas išnykęs ir tuo pagrindu jis neturi būti vertinamas negatyviai ar kaip asmuo keliantis grėsmę, pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

38. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Teisė turėti ir laikyti ginklus nėra konstitucinė teisė, taip pat nėra teisė saugoma Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos. Tai teisė, kuri įgyjama pagal įstatymo nuostatas. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Ginčijamas atsakovo Sprendimas nepažeidžia specialiaisiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nesuponuoja priešingų, nei nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ir atsakovo Sprendime, padarytų išvadų. Šiuo aspektu akcentuotina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo naudotis ginklu kyla pagrįstų abejonių.

40. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju aktualūs yra Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pateikti išaiškinimai, nes minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau konkrečiu atveju teisė laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui buvo apribota Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

41. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

42. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis