55949ca3-ce6e-4a93-8ebe-64836e3e072f · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1717-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00731-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens J. L. (J. L.) atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LuxSana“ bankrotas pripažintas tyčiniu, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „LuxSana“ iÅ¡kelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lideres“. 2019 m. sausio 7 d. nutartimi teismas patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . 2019 m. kovo 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , praÅ¡ydama bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „LuxSana“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais.

3. Pareiškėjos tvirtinimu, bendrovė nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos, kadangi už 2015 ir paskesnius metus juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Įvertinus bendrovės 2012–2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis, matyti, kad bendrovė jau 2013, 2014 metais negalėjo realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikių įsiskolinimų ir vykdyti trumpalaikių įsipareigojimų.

Tai patvirtina ir duomenys iš antstolių informacinės sistemos. Be to, pagal finansinės atskaitomybės dokumentus jau 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, todėl bendrovė jau nuo 2013 metų buvo nemoki ir privalėjo būti likviduojama, bankroto bylos iškėlimas yra akivaizdžiai nesavalaikis, o vadovo veiksmai nuo jos nemokumo laikytini turintys tyčios požymių. Apie tai bendrovės vadovui turėjo būti žinoma 2014 m. balandžio 28 d., arba dar anksčiau.

4. Pažymi, kad buvęs bendrovės vadovas J. L. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2687-358/2018 pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje (nevykdydamas Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei), ir jam skirta 1 400 Eur bauda. Be to, bendrovės bankroto byloje VMI finansinis reikalavimas sudaro 96,31 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos.

Todėl dėl BUAB „LuxSana“ nemokumo labiausiai yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, vengiama mokėti mokesčius, nesikreipiama į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir kreditorius neinformuotas apie negalėjimÄ vykdyti įsipareigojimus. BUAB „LuxSana“ buvęs vadovas ir vienintelis akcininkas bankroto administratorei nėra perdavęs bendrovės turto ir dokumentų, nors jam už tai skirta bauda, apribota teisė 3 metus eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar bÅ«ti kolegialaus valdymo organo nariu.

Dėl to nėra galima nustatyti tikrųjų įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų Å«kinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1075-246/2019 konstatavo, kad bendrovės vadovas J. L. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ bei padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

5. Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko bendrovės patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bei 2016 m. gruodžio 14 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (13.2) FR0628-698 konstatavo, kad UAB „LuxSana“ pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo, Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Ä®FAÄ®), Mokesčių administravimo įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, dėl ko nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ dalies negalima konstatuoti bendrovės Å«kinės finansinės veiklos rezultatų bei nustatyti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktÅ«ros. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Kauno apygardos teismas, nustatęs tyčinio bankroto požymius, numatytus Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, 2019 m. spalio 25 d. nutartimi BUAB „LuxSana“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.

7. Nustatęs, kad bendrovės vadovas nevykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos teikti juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, kadangi iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centrui nebuvo pateiktos finansinės atskaitomybės už 2015–2017 metus, BUAB „LuxSana“ vadovas nepateikė ir teismui duomenų apie bendrovės (ne)mokumÄ , todėl apie (ne)mokumÄ teismas sprendė iÅ¡ byloje esančių 2012–2014 metų balansų ir kitų surinktų duomenų.

Ä®vertinęs BUAB „LuxSana“ balansų duomenis, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bendrovė tiek 2013, tiek 2014 metais jau atitiko nemokios įmonės apibrėžimÄ . 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtinti 2014 m. balandžio 28 d., todėl jau nuo to momento suinteresuotas asmuo J. L., bÅ«damas bendrovės vadovu ir akcininku, turėjo žinoti, kad įmonė yra nemoki ir negali (negalės) atsiskaityti su kreditoriais, todėl jam atsirado Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga kreiptis į teismÄ dėl bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

8. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2687-358/2018 konstatuota, kad J. L., bÅ«damas UAB ,,LuxSana“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI, pažeidė kreditorės interesus ir nevykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei ir Å¡ias aplinkybes nagrinėjamoje byloje dėl BUAB ,,LuxSana“ bankroto pripažinimo tyčiniu laikė prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas taip pat sprendė, kad bendrovės vadovas J. L. sÄ moningai, žinodamas apie bendrovės nemokumÄ , pažeidė pareigÄ laiku kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl ko toliau didėjo įmonės įsipareigojimai ir dar labiau pablogėjo nemokios bendrovės turtinė padėtis (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9. Teismas nustatė, kad bankroto administratorei buvo perduoti tik pavieniai dokumentai, kurie neturi svarbios reikšmės įmonės bankroto proceso eigai ir iš jų neįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės turto apimties, juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 ir paskesnius metus, t. y. bendrovė neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, buvęs BUAB „LuxSana“ vadovas J.

L. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , neperdavė bankroto administratorei jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Todėl tokius suinteresuoto asmens veiksmus vertino kaip siekimÄ sÄ moningai ir kryptingai nuslėpti tikrÄ jÄ bendrovės padėtį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 10. Suinteresuotas asmuo J. L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 10.1. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime neįvertino suinteresuoto asmens išsakytų argumentų atsiliepime ir teismo posėdžio metu, nenustatė atvejų, kad bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama nemokumo. 10.2. Pripažįsta, kad nevykdė savo pareigos teikti finansines ataskaitas už 2015–2017 metus, tačiau, mano, kad negalima preziumuoti to kaip esminės aplinkybės dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

11. Kreditorė VMI pateikė atsiliepimÄ Ä¯ suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydama atmesti apelianto atskirÄ jį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Nurodė, kad teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, tinkamai vertino visas faktines aplinkybes bei dokumentus, taip pat atsiliepimuose iÅ¡dėstytus argumentus bei suinteresuoto asmens atstovės iÅ¡sakytus argumentus teismo posėdžio metu (suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo). 11.2.

Teismas pagrįstai nustatė, kad suinteresuotas asmuo pažeidė kreditorės interesus ir nevykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei. 11.3. Pabrėžia, kad skundžiamoje nutartyje teismas nėra konstatavęs, kad finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas yra esminė aplinkybė dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

12. BUAB „LuxSana“ bankroto administratorė atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir skundžiamoje nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis, pabrėždama, kad suinteresuotas asmuo, bÅ«damas paskutiniuoju bendrovės vadovu, privalėjo administratorei perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtÄ , tačiau savo įsipareigojimų piktavaliÅ¡kai nevykdo. 12.2.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog suinteresuoto asmens teismo nustatytų pareigų savalaikis neįvykdymas trukdo bankroto administratorei tinkamai atlikti jai Ä®BÄ® nustatytas pareigas, nes, neturėdama bendrovės finansinės apskaitos dokumentų, ji savalaikiai negalėjo patikrinti kreditorių reikalavimų pagrįstumo, negalėjo laiku ir tinkamai praneÅ¡ti kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , patikrinti įmonės sandorių ir atlikti kitų Ä®BÄ® nurodytų pareigų, dėl ko didėja administravimo iÅ¡laidos, ilgėja bankroto procedÅ«ra, pažeidžiami kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės interesai.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „LuxSana“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl ginčo esmės 15. Ä®BÄ® 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, tačiau Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija suformulavo tokiÄ teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

17. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ iÅ¡tirti aplinkybes, bÅ«tinas nustatyti, ar yra bent vienas iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnyje nurodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas, ir kriterijus, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, taikyti tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu bei nustatyti priežastinį ryšį tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšį tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ ir nurodytus motyvus, konstatavo, kad BUAB „LuxSana“ bankrotÄ iÅ¡ esmės lėmė bÅ«tent buvusio BUAB „LuxSana“ vadovo ir vienintelio akcininko J. L. neteisėti veiksmai ir sÄ moningai blogas bendrovės valdymas, dėl ko buvo netinkamai atliktos vadovo pareigos, apsunkintos įmonės kreditorių galimybės gauti finansinių reikalavimų patenkinimÄ , tuo tarpu dokumentų ir turto neperdavimas, bankroto bylos neiniciavimas nagrinėjamu atveju laikytinas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių visuma, todėl praÅ¡ymÄ tenkino – BUAB „LuxSana“ bankrotÄ pripažino tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais.

19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino suinteresuoto asmens išsakytų argumentų atsiliepime ir teismo posėdžio metu, nenustatė atvejų, kad bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama nemokumo.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra tinkamai motyvuotos, teisėtos ir pagrįstos aktualia teismų praktika. Teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, įvertino ne tik kreditorės VMI praÅ¡yme pateiktas faktines aplinkybes bei dokumentus, tačiau vertino tiek suinteresuoto asmens J. L. pateiktÄ atsiliepimÄ , tiek bankroto administratorės UAB „Lideres“ atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, taip pat suinteresuoto asmens atstovės iÅ¡sakytus argumentus teismo posėdžio metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Be to, nepateikė teismui duomenų apie įmonės finansinę padėtį, taip pat jokių kitų dokumentų, susijusių su įmonės mokumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie BUAB „LuxSana“ mokumÄ sprendė iÅ¡ byloje esančių 2012–2014 metų balansų ir kitų surinktų duomenų. Remdamasis kasacinio teismo praktika ir vadovaudamasis tyčinio bankroto institutÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog BUAB „LuxSana“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai bei bendrovei jau esant nemokiai, jos vadovas laiku neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o tai dar labiau pablogino nemokios įmonės turtinę padėtį.

21. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir šių aplinkybių apeliantas neginčija, kad 2012 m. bendrovė turėjo turto iš viso už 8 371 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 3 454 Lt ir neviršijo pusės turto. Tuo tarpu iš 2013 metų balanso nustatyta, jog bendrovės turto buvo apskaityta už 355 805 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 368 153 Lt. Pagal 2014 metų balanso duomenis, 2014 metais bendrovės turto apskaityta už 1 444 710 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 463 862 Lt.

Vadinasi, 2013–2014 metais UAB „LuxSana“ skolos virÅ¡ijo daugiau kaip pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto, kurį sudarė trumpalaikis turtas ir per vienerius metus gautinos sumos, vertės. IÅ¡ 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad UAB „LuxSana“ 2013 metais turėjo 17 265 Lt nuostolių, o 2014 metais turėjo 6 804 Eur nuostolių. Nors 2014 metais patirti mažesni nuostoliai, tačiau tuo pačiu daugiau nei 3 kartus sumažėjo ir pardavimo pajamos. Todėl bendrovė tiek 2013, tiek 2014 metais atitiko nemokios įmonės apibrėžimÄ .

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pavyzdžiui, sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Byloje turi bÅ«ti įrodyta, kad tyčia dar labiau esmingai buvo pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

24. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis bankroto bylos duomenimis taip pat nustatė, kad kreditorės AB „Lietuvos draudimas“ 1 435,92 Eur finansinis reikalavimas atsirado teismams 2014 m. balandžio 2 d., 2015 m. spalio 6 d., 2016 m. spalio 17 d. procesiniais sprendimais priteisus skolÄ ir žalos atlyginimus iÅ¡ UAB „LuxSana“ bei patvirtinus administratorės neginčijamÄ finansinį reikalavimÄ . Taip pat nurodė, kad analogiÅ¡ki atvejai yra ir su kreditorių Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje patvirtintais finansiniais reikalavimais, kadangi jie taip pat atsirado UAB „LuxSana“ priklausančioms transporto priemonėms 2015 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. vasario 18 d. patekus į eismo įvykius.

Aptariamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad bendrovės vadovo savalaikis (2014 metais) kreipimasis dėl bankroto bylos UAB „LuxSana“ iškėlimo apsaugotų bendrovės kreditorius, kadangi visas turtas būtų perduotas bankroto administratorei, o ne tretiesiems asmenims.

25. Pažymėtina, kad, viena vertus, apeliantas J. L. atskirajame skunde nurodo tik abstraktaus pobÅ«džio teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo argumentų, tačiau jų nedetalizuoja, apsiribodamas tik bendro pobÅ«džio teiginiais. Kita vertus, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nevertino ir neturėjo vertinti, kaip bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama nemokumo, nes nustatęs, kad įmonė jau yra nemoki pagrįstai vertino, ar buvęs vadovas tam tikrais tyčiniais veiksmais (neveikimu) tÄ Ä¯monės padėtį dar labiau pablogino.

Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis visų byloje surinktų įrodymų visetu, pagrįstai nusprendė, kad buvęs BUAB ,,LuxSana“ vadovas sÄ moningai, žinodamas apie bendrovės nemokumÄ , pažeidė pareigÄ laiku kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl ko toliau didėjo įmonės įsipareigojimai ir dar labiau pablogėjo nemokios bendrovės turtinė padėtis (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad BUAB ,,LuxSana“ vadovas nevykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos teikti juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, kadangi iki bankroto bylos iškėlimo VĮ Registrų centrui nebuvo pateiktos finansinės atskaitomybės už 2015–2017 metus (paskutinis balansas yra pateiktas 2015 m. gegužės 28 d. už 2014 metus). Apeliantas pripažįsta, kad nevykdė savo pareigos teikti finansines ataskaitas už 2015–2017 metus, tačiau, mano, kad negalima preziumuoti to kaip esminės aplinkybės dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

27. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nėra nurodęs, jog finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas yra esminė aplinkybė dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ . Todėl tokie apelianto deklaratyvÅ«s teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Dėl procesinės bylos baigties 28. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria bankrutavusios UAB „LuxSana“ bankrotas pripažintas tyčiniu, yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti.

Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ Teisėja Asta Radzevičienė