55938f81-bee2-4b71-8d2f-1281446e446d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4895-535/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02787-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 1-32). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad nuo 2014-01-01 iki 2017-04-11 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K žiauriomis ir žeminančiomis žmogaus orumÄ sÄ lygomis. Kalėjo perpildytose kamerose, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 m2 minimalaus ploto reikalavimas.

Kamerų plotas dar labiau sumažėdavo dėl jose esančių baldų, kito inventoriaus ir sanitarinio mazgo. Kamerose buvo drėgna, veisėsi grybelis ir pelėsis, neįrengta papildoma vėdinimo sistema, kameros vėdinamos tik per langus. Dėl Å¡ių priežasčių jį kankino sveikatos problemos: kosulys, dusulys, gerklės perÅ¡tėjimas, odos raukÅ¡lėjimasis, nagų žydėjimas, sÄ narių skausmai.Kamerose nebuvo aliarmo sistemos, todėl pareigÅ«nus buvo galima iÅ¡sikviesti tik beldžiant, kas sukeldavo daug triukÅ¡mo, be to toks bÅ«das buvo neefektyvus.Dėl netinkamo tualeto įrengimo buvo pažeista jo teisė į privatumÄ .PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra įrengtos vietos asmeninių rÅ«bų skalbimui.

Juos skalbti teko kameros praustuvėje arba duÅ¡e. Tokia padėtis jam buvo nepriimtina ir žeidė, nes vienoje praustuvėje visi kameroje esantys asmenys, skalbė savo apatinius, kojines, plovė indus, valė dantis ir naudojo kitiems asmeniniams poreikiams.Kamerose buvo įrengti mažų matmenų stalas ir taburetės.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam neužteko vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Pasivaikščiojimo kiemelių Å¡iferinio stogo lakÅ¡tuose yra asbesto, kas kėlė pavojų jo sveikatai, tikimybę ateityje susirgti nepagydoma liga.PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K laiko praleidimas už kameros ribų prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 valandÄ per parÄ .PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad ilgÄ laikÄ neturėjo galimybės pasinaudoti privatumo teisėmis. Nuolatinis buvimas tarp svetimų asmenų žemino jo orumÄ , nes kartu su jais turėjo miegoti, praustis, atlikti bÅ«tinas asmeninės higienos procedÅ«ras. Nurodo, kad jautė didelę atsakovės atstovo įtakÄ jo seksualinės orientacijos pasirinkimui.Laikino sulaikymo kamerose nėra įrengtas sanitarinis mazgas, dėl vietos stokos Å¡iose kamerose buvo laikomas stovinčioje padėtyje, jose buvo nuolat rÅ«koma.

Kamerose trÅ«ko oro buvo drėgna, neÅ¡varu.Nurodo, kad dėl kalinimo nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sutrikimus, pažeminimÄ ir t. t. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties. Teigia, kad jis nebuvo supažindinamas su teisės aktais ir kita informacija, kuri leistų jam suprasti, kad yra pažeidžiamos jo teisės. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (t. 1, b. l. 84-101) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PaaiÅ¡kina, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat, į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , todėl pilnai suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Pažymi, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. PaaiÅ¡kino, kad laikino laikymo patalpos yra administraciniame pastate. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktu, tai tokios patalpos, kuriose suimtieji (nuteistieji) laikomi neilgiau 2 valandų, t. y. laikinai, prieÅ¡ teismÄ , po teismo iki paskirstymo į gyvenamÄ sias kameras ir pan.

Šios laikino laikymo patalpos nėra didelės, kiekvienoje yra suolas, kur suimtieji (nuteistieji) gali atsisėsti. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis SVĮ 10 straipsnyje bei BVK 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Suimtiesiems ir nuteistiesiems, tai pat ir pareigūnams Lukiškių TI-K Priėmimo - paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rūkyti. Priėmimo - paskirstymo skyriaus patalpose yra iškabinti įspėjamieji, draudžiantys rūkyti ženklai.

Pažymi, kad Priėmimo - paskirstymo skyriuje tarnybÄ atliekantys pareigÅ«nai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerÅ«kytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių. Duomenų, jog laikino laikymo patalpos buvo neÅ¡varios ar kitų įstaigoje laikomų asmenų nusiskundimų dėl netvarkingų patalpų gauta nebuvo.Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo signalizacijÄ , dėl to dalyje įstaigos kamerų įrengta prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistema yra nepataisomai sugedusi.

Lukiškių TI-K nuolat vykdomi kamerų remonto darbai bei atliekami naujos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos diegimo darbai.Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) (toliau – HN 76:2010) 21 punkte yra teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.Atkreipia dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.

Postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252 - Nr. 257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386 - Nr. 395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406 - Nr. 417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418-Nr. 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis.Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu ,,Dėl LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais to dalyko nepažeidžia.

Pažymi, kad siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukÅ¡tis yra 1,6 metro (tame tarpe - 0,4 metro atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis - 1,2 metro.Pagal Lietuvos higienos normÄ laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. Pažymi, kad vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktu, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per savaitę gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. ValdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami tÄ pačiÄ dienÄ jau sausi.ApÅ¡vietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas.Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiÅ¡kina, kad pagal SVĮ 29 str., suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K 1 - ojo, 2 - ojo, 3 - ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra.

Å iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontÅ«rai. LakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu. Todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieÅ¡ įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“.Pažymi, kad norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi LukiÅ¡kių TI-K turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ .

Lukiškių TI-K suimtieji asmenys dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje: organizuojami stalo žaidimų turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalų ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali naudotis visi norintieji.

Taip pat suimtieji/nuteistieji vedami į sporto salę, kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje, vedami pasivaikščioti.PareiÅ¡kėjas, atvykęs į įstaigÄ , buvo supažindintas su įstatymais, taisyklėmis ir pan., tai patvirtina jo asmeninis paraÅ¡as, kuris turi bÅ«ti ant blanko „Supažindinimas“. Kiekvienoje kameroje yra iÅ¡kabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas suimtųjų teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę.

Atkreipia dėmesį, kad įstaigos darbuotojai, lankydami suimtuosius kamerose, taip pat jų asmeninio priėmimo metu prireikus iÅ¡aiÅ¡kina suimtiesiems jų laikymo Å¡iose įstaigose tvarkÄ ir sÄ lygas, teises, pareigas ir jiems taikomus draudimus.PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi įstaigos trÅ«kumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlėjam konkrečias neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.

Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 18,42 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, kamerų neatitikimo Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimams ir kitoms kalinimo sÄ lygoms.Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjo skundui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už atsakovės atstovo veiksmus laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-04-11, skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2017-08-14 (t. 1, b. l. 81) – praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trÅ«kumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių (LVAT 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Akcentuotina, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Todėl tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl laikoma, kad pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2014-08-15.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio  2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 m2 vienam asmeniui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (t. 1, b. l. 85-89, 103-114), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo periodiÅ¡kai laikomas laikotarpyje nuo 2014-09-11 iki 2017-04-11.

IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 283 dienas buvo kalinamas skirtingo ploto kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 m2 plotas. IÅ¡ atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad teisės aktų (3,6 m2 ploto) reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas tik 15 dienų.Teismui nekyla abejonių dėl to, kad buvimas kamerose, kuriose asmeniui tenka mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, sukėlė pareiÅ¡kėjui tam tikrų nepatogumų ar dvasinių kančių.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimÄ taip pat teigia, kad kameros neatitinka higienos reikalavimų.IÅ¡ byloje LukiÅ¡kių TI-K pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų (t. 1, b. l. 81-149, t. 2, 1-191) matyti, kad juose nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu realiÄ vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, bÅ«klę ir atitikimÄ higienos reikalavimams.Pažymėtina, kad dalis byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytų duomenų nėra susiję su nagrinėjamu ginču, kadangi visuomenės sveikatos saugos kontrolė LukiÅ¡kių TI-K buvo atlikta laikotarpiais, kai pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, todėl teismas Å¡ių patikrinimo aktų duomenimis Å¡ioje byloje nesiremia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerų neatitikimu higienos normų reikalavimų, nėra nustatytas.Kaip atsiliepime nurodė Lukiškių TI-K, ji yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose.

Ä® bylÄ pateikti administracinių aktų duomenys (t. 2, b. l. 192-206) patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo vykdomi dezinfekcijos, dezincekcijos ir deratizacijos darbai.LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, kas atitinka Taisyklių reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Mažose patalpose laikant kelis asmenis, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Å iuo atveju atsakovas, turėdamas pareigÄ pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotÄ , kitų reikalavimų laikymÄ si (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ) nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, todėl visas abejones teismas vertina pareiÅ¡kėjo naudai ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, galėjo patirti nepatogumų naudodamasis tualetu mažo ploto kamerose, kuriose sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 metro sienele.

Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 straipsnis).Lukiškių TI-K atsiliepime ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-08-23 pranešime Nr. 24-5593 ,,Dėl R. Ž. skundo“ informuojama, kad 1 korpuso: 2, 3, 4 postų kamerose nuo Nr. 1 iki Nr. 75, 6 posto kamerose nuo Nr. 226 A iki Nr. 244, 8, 9, 10, 11 postų kamerose nuo Nr. 104 iki Nr. 200; 12 posto kamerose nuo Nr. 202 iki Nr. 227; 2 korpuso: 21 posto kamerose nuo Nr. 356 iki Nr. 370, 22 posto kamerose nuo Nr. 371 iki Nr. 385, 18 posto kamerose nuo Nr. 309 iki Nr. 323, 19 posto kamerose nuo Nr. 324 iki Nr. 338, 20 posto kamerose nuo Nr. 340 iki Nr. 352 sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos (b. l. 10-11); postuose Nr. 7 (kameros Nr. 252 – Nr. 257), Nr. 23 (kameros Nr. 386 – Nr. 395), Nr. 25 (kameros Nr. 406 – Nr. 417), Nr. 26 (kameros Nr. 418 – Nr. 426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (t. 1, b. l. 93-94, 115-116).Pažymėtina, kad iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, matyti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 283 dienas, iš kurių 24 dienas kalėjo kamerose, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis ir 36 dienas – vienas kameroje, taigi neužtikrinant privatumo, naudojantis tualetu, pareiškėjas kalėjo 223 dienas.

Pažymėtina, kad teismo vertinimu, sanitariniai mazgai, kuriuose įrengtos užuolaidos, nelaikytini užtikrinantys privatumÄ . Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara, užuolaidų įrengimas ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimų laikymasis.Konstatavus, kad sanitarinio mazgo įrengimas LukiÅ¡kių TI-K kamerose 223 paras neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu.Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

PareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu pareigÅ«nų netinkamu elgesiu, taigi, teismas pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl įstaigos administracijos netinkamo bendravimo laiko neįrodytas, nepagrįstas ir jų nevertina, apibrėždamas padarytos žalos dydį.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡iltu vandeniu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartÄ per savaitę ir jam to neužteko. HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos ir į ilgalaikių pasimatymų patalpas, o 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkėje nustatyta, kad duÅ¡u laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min. Taigi, Å¡iuo atveju, pareiÅ¡kėjo teisė pasinaudoti duÅ¡u buvo užtikrinta tinkamai, laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, o papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjo poreikiai negali bÅ«ti vertinami kaip netinkamas LukiÅ¡kių TI-K pareigų vykdymas.Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172, nuostatos nenumato karÅ¡to vandens tiekimo kamerose, taigi Å¡ios rÅ«Å¡ies pažeidimas nėra konstatuotas.SVÄ® 29 str. nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Å iuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui, atmestinas.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Kaip atsiliepime pažymėjo atsakovės atstovas, visose kamerose gultai yra vienodi. Tai pat, visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis.

Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį.

Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Vertindamas atsakovės atstovo pateiktus argumentus, teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl mažo stalo ir taburečių.Pareiškėjo argumentai dėl to, kad kameroje nebuvo pavojaus mygtuko, neatitinka tikrovės. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina ir laužo kamerose sėdintys suimtieji bei nuteistieji asmenys. Lukiškių TI-K nuolat vykdomi kamerų remonto darbai bei atliekami naujos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos diegimo darbai.

GyvenamÄ sias kameras kasdien aplanko Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkai, budintis prižiÅ«rėtojas nuolat apžiÅ«ri priežiÅ«ros posto kameras. Esant bÅ«tinumui, kameroje esantis asmuo turi galimybę kreiptis į posto kameras apžiÅ«rintį budintį prižiÅ«rėtojÄ , kadangi, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, 87 punktu, priežiÅ«ros postai prie kamerų ir karcerių yra organizuoti taip, kad budinčiosios pamainos priežiÅ«ros pareigÅ«nai viename poste savo tarnybines pareigas atliktų prie 15 - 25 kamerų, kurios bÅ«tų iÅ¡dėstytos viena Å¡alia kitos arba viena prieÅ¡ kitÄ .

Jei patalpos yra atskirai nuo kitų patalpų, tuomet prie jų turi būti organizuojamas atskiras priežiūros postas. Pareiškėjas nepateikė duomenų kokiose konkrečiai kamerose neveikė signaliniai mygtukai prižiūrėtojams iškviesti ir įrodymų, kad dėl mygtukų nebuvimo/neveikimo patyrė kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių, todėl pareiškėjo teiginius dėl šių priežasčių sukeltų neigiamų pasekmių, teismas laiko neįrodytais ir nepagrįstais.Kaip atsiliepime nurodė Lukiškių TI-K, šiferio lakštais yra padengti tik I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai.

Å iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieÅ¡ įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimui Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“. Taigi, net ir padarius iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K I ir II korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«ruose yra aptartos draudžiamos medžiagos, darytina iÅ¡vada, kad ji negali sukelti pareiÅ¡kėjo nurodytų sveikatos problemų, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nesiėmė veiksmų sveikai aplinkai užtikrinti ar bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus.             PareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl galimybės skalbti asmeninius drabužius paneigia LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodyta informacija, kad pagal Lietuvos higienos normÄ laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ , vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ ir vėlesniais jo pakeitimais. LukiÅ¡kių TI-K atkreipė dėmesį, kad naudojimasis tokia paslauga - yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, naudotis asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugomis.

Pagal aukščiau minėtÄ tvarkos apraÅ¡Ä suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga užpildo praÅ¡ymÄ . Planuodamas paslaugÄ jis turi atsižvelgti į jo esamÄ asmeninėje sÄ skaitoje pinigų sumÄ bei planuojamus maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų pirkimus. Pažymi, kad Tvarkos 11 p. skelbia, kad jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, tai gali raÅ¡tu kreiptis dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Lukiškių TI-K užtikrina, kad pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti kitose socialinės reabilitacijos priemonėse. Pažymėjo, kad visi Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatai, šaškės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos.

Įstaigoje įrengtoje koplyčioje atliekami religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai. Įstaigoje veikia biblioteka, kur nuteistieji (suimtieji) gali gauti periodinės spaudos ir knygų. Bibliotekos paslaugomis gali naudotis visi norintieji. Taip pat suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis sporto sale, jie vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti.

Visose gyvenamosiose kamerose įrengta kabelinė televizija, o suimtieji ir nuteistieji turi galimybę dienotvarkėje numatytu laiku žiÅ«rėti televizijos laidas. Pažymėjo, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas LukiÅ¡kių TI-K turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžių ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis SVÄ® 42 straipsniu, su suimtuoju R. Ž., kaip ir su kitais suimtaisiais, buvo vykdomas socialinis darbas bei organizuojamas jo užimtumas (t. 1, b. l. 98-99, 169-170).

Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kinimu, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmai užtikrinant kalinamųjų užimtumÄ yra teisėti. LukiÅ¡kių TI-K Socialinės reabilitacijos skyrius 2017-08-23 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 24-5608 ,,Dėl R. Ž. skundo“ informavo, kad suimtieji ir nuteistieji atvykę į pataisos įstaigÄ Priėmimo-paskirstymo skyriuje yra supažindinami su vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarkės reikalavimais bei teisėmis ir pareigomis pasiraÅ¡ytinai, supažindinimo blankas yra įdedamas į jų asmens bylÄ .

Atkreipia dėmesį, kad jokiame teisės akte nėra numatyta, kiek laiko asmuo turi būti pažindinamas su teisės aktų reikalavimais, todėl šie duomenys nėra fiksuojami. Pabrėžia, kad Lukiškių TI-K nėra numatytos tvarkos kaip turi būti organizuojamas naujai atvežto suimtojo supažindinimas su vidaus tvarka, asmens teisėmis, atsakomybe ir pareigomis, nes teisės aktai nenumato tokios būtinybės. Visi naujai atvykę asmenys yra tuoj pat supažindinami su vidaus tvarka, pareigomis, teisėmis, atsakomybe.

Pažymėjo, kad gyvenamosiose kamerose yra iÅ¡kabinama teisinė informacija apie kalinimo sÄ lygas, nuteistųjų ir suimtųjų teises bei jų pareigas. Kiekvienas suimtasis (nuteistasis) dėl savo teisių, pareigų ar vidaus tvarkos taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimo gali kreiptis į jį kuruojantį bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . PaaiÅ¡kino, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) yra draudžiama naudotis internetu, bet siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų galimybes susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija ir darbu, praplėsti akiratį, bei sudaryti galimybes efektyviau ginti savo teises ir sÄ moningai vykdyti pareigas, ugdyti pilietiÅ¡kumÄ bei teisinę sÄ monę, mažinti neigiamÄ izoliacijÄ pastariesiems yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga.

R. Ž. nei žodžiu nei raÅ¡tu nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs noro pasinaudoti riboto interneto prieiga (t. 1, b. l. 169-170). Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus pateikta informacijÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmai, supažindinat suimtuosius ir nuteistuosius su įstaigos tvarkomis, yra teisėti.Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. IR-172 11 p., į įstaigÄ atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata bei įforminami asmens atvykimo registravimui bÅ«tini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandomis uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Suimtieji (nuteistieji) į Å¡ias kameras uždaromi laikantis SVÄ® 10 str. ir BVK 70 str. nustatytų reikalavimų. Kaip nurodyta atsiliepime, tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė, kaip dvi valandos. LukiÅ¡kių TI-K užtikrino, kad Priėmimo - paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rÅ«kyti. Patalpose yra iÅ¡kabinti įspėjamieji, draudžiantys rÅ«kyti ženklai, tarnybÄ atliekantys pareigÅ«nai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerÅ«kytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių.

Pažymėjo, kad tardymo izoliatorių patalpos, įrenginiai ir inventorius eksploatuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpų valymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-10-23 įsakymu Nr. 1-177, 5 p. Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpų valymo darbai atliekami pagal poreikį. Taip pat vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-11-05 įsakymu Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-11-17 įsakymu Nr. 1-286 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d.

įsakymo Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, 12 p., valymo darbus atlieka nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus bei paskirti į valytojo pareigas, Ūkio skyriaus valytojai. Valymo darbus, suderinus su Apsaugos ir priežiūros skyriumi, gali vykdyti nuteistieji pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio reikalavimus (kasdien įtraukiant nuteistuosius į nemokamus darbus). Atkreipė dėmesį, kad duomenų, jog laikino laikymo patalpos buvo nešvarios ar kitų įstaigoje laikomų asmenų nusiskundimų dėl netvarkingų patalpų įstaiga nėra gavusi.

Pareiškėjas konkrečiai nenurodė kada ir kiek laiko buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nešvariose laikino laikymo kamerose, todėl jo teiginiai laikytini abstrakčiais ir atmestini. Pareiškėjas skunde konkrečiai dėl savo sveikatos problemų nepasisako, nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu sveikatos pablogėjimu, todėl negalima konstatuoti, kad būtent dėl, pareiškėjo teigimu, netinkamo kalinimo pablogėjo sveikata. Taigi, teismas minėtas pareiškėjo pretenzijas laiko neįrodytas, nepagrįstas ir jų nevertina, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl medicininių paslaugų neteikimo.Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius R. Ž. kalinimo sÄ lygas, daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto ir privatumÄ naudojantis tualetu, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.              Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus naudojantis tualetu, nesant privatumo, į pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 ploto, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LukiÅ¡kių TI-K sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 967 Eur.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 18,42 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ . IÅ¡ Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 39 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau ABTÄ® 39–40 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LVAT 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-49/2012).

LVAT praktikoje, analizuojant ABTÄ® 39 ir 40 straipsnių nuostatas, buvo ne kartÄ pažymėta, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTÄ® 56 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (LVAT 2012-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs praÅ¡omÄ priteisti 18,42 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai 18,42 Eur už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 67 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog LukiÅ¡kių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo R.

Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjui R. Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, priteisti 967 Eur neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai. Teisėja                                                                                                                                  JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič