558ef42f-3344-49cc-950f-eaacc7098f76 · Panevėžio apygardos teismas

?Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1 A-255-350/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11889-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 2.4.6.4.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S Lietuvos Respublikos vardu 2019 m. balandžio 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei, Sigitai Bieliauskaitei, nuteistajai V.

L., gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui, nukentėjusiajam J. Å ., specialistei G. K., ekspertui G. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo J. Å . apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nubausta 50 MGL (2500 Eur) bauda, kuriÄ nuteistoji įpareigota sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ .

Nukentėjusiojo J. Å . civilinis ieÅ¡kinys dėl 571,63 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, tenkintas iÅ¡ dalies, priteista iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau Draudimo bendrovė) nukentėjusiojo J. Å . naudai 1000 eurų neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo, civilinio ieÅ¡kinio dalyje, visiÅ¡ko įvykdymo, kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas.

Priteista iÅ¡ V. L. 500 Eur J. Å . atstovavimo iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. V. L. nuteista už tai, kad 2017m. liepos 26 d., apie 11 val. 46 min., B. rajone, K. kaime, kelio K. – V.- B. 38,350 kilometre, važiuodama kelyje su asfalto danga, važiuodama kryptimi link Biržų ir artėdama prie kelio vingio ir L. gatvės namo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama jai priklausantį automobilį FORD FOCUS valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama apie 50 km/h greičiu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių dėl kitų žmonių sveikatos, taip pat pažeisdama Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nes nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, dėl Å¡ių padarytų pažeidimų įvyko eismo įvykis – nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, prarado judesio stabilumÄ bei kairiuoju Å¡onu slysdama link važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to bei ten augančio medžio, automobiliui iÅ¡slydus už važiuojamosios dalies ribų kontaktavo su medžiu, sužalojo kartu važiavusį keleivį J.

Å ., padarydama jam trauminę galvos smegenų ligÄ , Å«mų periodÄ , lengvÄ formÄ , kairės momeninės galvos smegenų skilties sumuÅ¡imÄ , trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, tuo padarydama nukentėjusiajam J. Å . nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J. Å . skundžia nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio klausimo iÅ¡sprendimo, Å¡ioje dalyje praÅ¡o nuosprendį panaikinti, jo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ draudimo bendrovės. 2.1 Apeliantas cituoja skundžiamÄ nuosprendį, jame iÅ¡dėstymus motyvus, įstatymų, reglamentuojančių padarytos žalos atlyginimÄ , normas, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir nurodo, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino nuteistosios veiksmais padarytÄ Å¾alÄ jo turtiniams ir neturtiniams interesams, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu. 2.2 Skunde nurodoma, kad jis po eismo įvykio patyrė 571,63 Eurų turtinę žalÄ , nes turėjo važinėti pas gydytojus iÅ¡ B.

į P., dėk ko patyrė 100,81 eurų kelionės iÅ¡laidų, turėjo pirkti vaistus, kuriems sumokėjo 73,94 eurus, lankė paskirtÄ fizioterapijÄ , už kuriÄ sumokėjo 28 eurus, nuo 2017-07-26 iki 2018-02-27 buvo nedarbingas, todėl negavo dalies – 422,5 eurų atlyginimo, kurio dalį – 53,62 eurus atlygino draudimo bendrovė ir liko neatlyginta 368,88 eurų dėl negauto darbo užmokesčio. Teismas, nepagrįstai sprendė, kad nuo 2017-08-18 iki 2018-02-27 jis buvo nedarbingas dėl su eismo įvykiu nesusijusių negalavimų, nes jo negalavimus, dėl kurių jis buvo nedarbingas minimu laikotarpiu, lėmė bÅ«tent eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmės. 2.3 Nesutinka ir su jam priteista 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, mano, kad jo ieÅ¡kinys dėl 5000 eurų žalos atlyginimo visiÅ¡kai pagrįstas, nes po eismo įvykio jam buvo nustatyta trauminė galvos smegenų liga, Å«mus periodas, kairės momeninės galvos smegenų skilties sumuÅ¡imas, trauminis kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, jis buvo gydomas stacionare, skundėsi galvos skausmu, galÅ«nių tirpimu.

Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų liko liekamieji reiÅ¡kiniai, jis nuo 2017-07-26 iki 2018-02-27 buvo nedarbingas, iki Å¡iol kankina dideli galvos skausmai, dėl ko jis kviečia greitÄ jÄ pagalbÄ , lankosi pas medikus, konsultuojasi, sunkiai įsimena naujÄ informacijÄ ir neatsimena kai kurių praeities įvykių, turėjo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir negali įsidarbinti, nežino dėl savo ateities, jaučia įtampÄ , emocinę depresijÄ ir tai neigiamai veikia jo gyvenimo kokybę. Mano, kad visų Å¡ių paminėtų aplinkybių apylinkės teismas neįvertino ir priteisė neproporcingÄ , pernelyg menkÄ jo patirtiems iÅ¡gyvenimas sumÄ neturtinei žalai atlyginti, todėl praÅ¡o tenkinti jo skundÄ .

3. Atsiliepimu į nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ Draudimo bendrovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, su jame iÅ¡dėstytais reikalavimais nesutinka, nes nukentėjusiajam padaryta turtinė žala dėl eismo įvykio atlyginta pilna apimtimi, kita apelianto civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos su įvykiu nėra susijusi. Svarbu ir tai, kad nukentėjusiajam Draudimo bendrovė taip pat atlygino 2000 eurų neturtinės žalos, dar 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ Draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteisė ir apylinkės teismas, todėl viso jam yra atlyginta 3000 eurų neturtinė žala, kuri yra maksimali, vertinant teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl nukentėjusiojo praÅ¡ymas atlyginti jo praÅ¡omÄ 5000 eurų sumÄ visiÅ¡kai nepagrįstas.

4. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistoji savo pozicijos neiÅ¡sakė, jos gynėjas prašė skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, padidinant priteistÄ sumÄ iÅ¡ draudimo bendrovės. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 5. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis J. Å . neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, V. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniais atsakovais gali bÅ«ti tėvai, globėjai, rÅ«pintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ . Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).

8. Byloje nėra ginčijama, kad V. L. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET reikalavimus, dėl ko nesuvaldė transporto priemonės, kuri slysdama kontaktavo su kelkraštyje augančiu medžiu, dėl ko buvo sužalotas kartu važiavęs keleivis J. Š., kuriam dėl trauminės galvos smegenų ligos, ūmaus periodo, lengvos formos, kairės momeninės galvos smegenų skilties sumušimo, trauminio kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, buvo padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymas.

9. Byloje yra duomenys apie tai, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo V. L., buvo draustas (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ( 1 tomas b. l. 153). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir tai reiÅ¡kia, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtÄ neturtinę žalÄ ribojama 5000 eurų suma, o turtinę 1 000 000 eurų suma.

10. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos nurodydamas, kad po eismo įvykio jis dėl padarytų sužalojimų gydėsi, pirko vaistus, lankėsi pas medikus, buvo nedarbingas ir viso patyrė 571.63 eurų turtinę žalÄ , o patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 5000 eurų sumai, nurodydamas, kad dėl patirtų sužalojimų galvos srityje jis juto skausmÄ , dvasines kančias, įtampÄ , emocinę depresijÄ , nebegali dirbti, iki Å¡iol lankosi pas medikus ir tai neigiamai veikia jo gyvenimo kokybę.

11. Prie civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusysis pateikė medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us, patvirtinančius, kad jis po įvykio buvo gydomas, vaistų pirkimo kvitus, pažymas apie nedarbingumÄ bei, kad dėl aptariamo eismo įvykio draudimo bendrovė jam iÅ¡mokėjo 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 53,62 eurus negautų pajamų už nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-07-28 iki 2017-08-09, bei vykimo pas gydytojus kelionės iÅ¡laidas iki 2017-11-17 ( 2 T. b.l. 115-135).

12. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes – nukentėjusiajam padarytÄ sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ , gydymosi trukmę ir pripažino, kad nukentėjęs dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų buvo gydomas iki 2017-08-09, todėl pripažino, kad Å¡iuo laikotarpiu jis patyrė tiek turtinę tiek neturtinę žalÄ ir atsižvelgęs į tai, kad Å¡iuo laikotarpiu dėl nedarbingumo negautas pajamas atlygino Draudimo bendrovė, nukentėjusiojo ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atmetė.

Taip pat atsižvelgė, kad Draudimo bendrovė atlygino ir 2000 eurų padarytai neturtinei žalai atlyginti, todėl papildomai nukentėjusiajam priteisė 1000 eurų, likusioje dalyje nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos taip pat atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis nuo 2017-08-18 iki 2018-02-27 d. ir šiuo laikotarpiu jo patirtos išlaidos, susijusios su gydymusi, nesusiję su aptariamu eismo įvykiu, todėl nepriteistinos.

13. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad jam turi būti atlyginta visa padaryta turtinė ir neturtinė žala, dėl kurios jis pareiškė civilinį ieškinį, kadangi jis iki 2018-02-27 d. buvo gydomas dėl eismo įvykio sukeltų padarinių.

14. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundžiamÄ nuosprendį, byloje esančius įrodymus ir atlikęs papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kurio metu buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, 2019-03-18 gavo ekspertizės aktÄ , kuriame pateikta iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo J. Å . gydymas po 2017-08-09 galėjo bÅ«ti tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su 2017-07-26 eismo įvykio metu patirta trauma. Apeliacinės instancijos teisme apklausus minimÄ eksperto iÅ¡vadÄ pateikusį ekspertÄ G.

S. pastarasis paaiÅ¡kino, kad savo iÅ¡vadÄ jis grindė atsižvelgdamas į tai, kad nedarbingumas nukentėjusiajam nuo 2017-08-09 buvo tęsiamas dėl jam diagnozuotos židininės smegenų kontÅ«zijos ( Å¡riftas S06.31) iki 2018-02-27, jis reguliariai lankėsi pas neurologÄ , buvo konsultuojamas ir gydomas neurologo, vis buvo randama neurologinių požymių, kurie buvo patirtos galvos smegenų traumos pasekmė ir kurie visÄ Å¡Ä¯ gydymosi laikÄ buvo fiksuojami. Jo nusiskundimai - nemiga, galvos skausmai, skausmas vienoje galvos pusėje, ūžimas ausyje, atitinka neurologinius simptomus ir patvirtina galvos smegenų trauminės ligos eigÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad J.

Š. gydymasis aptariamu laikotarpiu nuo 2017-08-18 iki 2018-02-27 d. nėra susijęs su eismo įvykio metu patirta trauma. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog nuo 2017-08-18 iki 2018-02-27 d. nukentėjusiojo patirtos išlaidos nesusiję su aptariamu eismo įvykiu, todėl patirta žala neatligintina, nepagrįsti. 14.1 Vertinant byloje esančius duomenis matyti, kad nukentėjusysis J. Š. po eismo įvykio buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir gydomas neurochirurgijos skyriuje, jam buvo diagnozuota trauminė galvos smegenų liga, ūmus periodas, lengva forma, kairės momeninės galvos smegenų skilties sumušimas, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais.

Ligonio bÅ«klei pagerėjus, jis 2017-08-02 iÅ¡ stacionaro buvo iÅ¡leistas gydytis ambulatoriÅ¡kai, iÅ¡davus nedarbingumo pažymėjimÄ iki 2017-08-09. Praėjus daugiau kaip savaitei, 2017-08-18 J. Å . vėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) poliklinikÄ skųsdamasis galvos skausmais, svaigimu, bloga savijauta. IÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ medicininių dokumentų patvirtina, kad tęsiant gydymÄ nukentėjusiajam buvo skirtas magnetinis rezonansas, fizioterapinės procedÅ«ros, už kÄ jis sumokėjo 28 eurus, nuskausminamieji vaistai, kuriuos („ketanov“) kartu su priedais - Å¡virkÅ¡tais ir spiritinėmis servetėlėmis nukentėjusysis pirko ir pateikė pirkimo kvitus, kad Å¡iems vaistams jis iÅ¡leido 7.09 eurus.

Gydymosi laikotarpiu nukentėjusiajam rekomenduota gerti vitaminus ir iš čekių matyti, kad J. Š. pirko Magnio papildus, už kuriuos sumokėjo 9.08 eurus, bei procedūroms būtinas priemones, kurioms sumokėjo 4 eurus. Duomenys patvirtina ir tai, jog nesant atitinkamų specialistų kai kurios procedūros ir konsultacijos buvo atliekamos P., kur nukentėjusysis turėjo vykti iš gyvenamosios vietos B., todėl jis patyrė ir kelionės išlaidų. Todėl neabejotina, kad J. Š. dėl eismo įvykio patyrė išlaidų, kurios turi būti atlygintos.

Tačiau medicininiai dokumentai patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis atitinkamais sveikatos negalavimais – galvos skausmu ir svaigimu, virškinimo, nervų sistemos, kardiologiniais sutrikimais, skundėsi pakankamai seniai, kai kuriais ir nuo 2005 metų, todėl jam buvo skiriami atitinkami vaistai – Omeprozol Actavis (gydantis virškinimo sutrikimus), Tranxene (nervų sistemai), Prenewel, Prenessa (širdies sistemos ligoms gydyti), todėl akivaizdu, kad nukentėjusiojo pirkti medikamentai, kurių įsigijimo kvitus jis pateikė kartu su civiliniu ieškiniu, niekaip nesusiję su aptariamu eismo įvykiu, todėl apylinkės teismas šių jo patirtų išlaidų nepriteisė pagrįstai.

Be to, baudžiamojoje byloje ir medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad jis lankėsi pas medikus 2017-12-27, 2018-02-28, 2018-03-06, o 2018-01-05, 2018-01-12, 2018-02-26 lankėsi pas Å¡eimos gydytojÄ gyvenamojoje vietoje, B. mieste ir jis į P. tomis dienomis gydytis nevyko. Todėl nukentėjusiajam nepagrindžiant dalies jo nurodomos patirtos turtinės žalos įrodymais, jos atlyginimas nėra galimas. Atsižvelgiant ir į tai, kad nuo 2017-07-03 iki 2018-02-28 J. Å . buvo įsidarbinęs UAB „E.“ ir dėl nedarbingumo, susijusio su eismo įvykiu negavo dalies darbo užmokesčio – 422,5 eurų, o dalį jų – 53,62 eurus už nedarbingumÄ nuo 2017-07-26 iki 2017-08-09 atlygino Draudimo bendrovė, todėl liko neatlyginta 368,88 eurų, J.

Š. turi būti atlyginta ir ši jo patirta žala. Tokiu būdu 48,17 eurų suma už pirktus vaistus, dalis nukentėjusiojo patirtų kelionės išlaidų – 49,9 eurai ir 368,88 eurai, kurių J. Š. negavo iš darbdavio dėl turimo nedarbingumo, viso 466,95 eurai, priteistini iš Draudimo bendrovės.

15. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis J. Å . pateikdamas civilinį ieÅ¡kinį nurodė, kad jam dėl eismo įvykio buvo padaryta ir neturtinė žala, kuriÄ jis įvertino 5000 eurų sumai. 15.1 Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 15.2 Neginčitina, kad dėl nuteistosios V. L. nusikalstamos veikos, padarytos dėl neatsargumo, nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo gydomas, todėl akivaizdu, kad jis patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, kurį laikÄ negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, kurį gyveno iki tol, todėl tai vertintina kaip neturtinė žala. 15.3 Atkreipiamas dėmesys, kad lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra nusikalstama veika sukelti padariniai.

Žalos dydis turi bÅ«ti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Be to, kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvienÄ kartÄ priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. 15.4 Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ , gydymosi ir nedarbingumo laikotarpį, įvertinęs pateiktus medicininius dokumentus, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, sprendė, kad draudimo bendrovės nukentėjusiajam iÅ¡mokėta 2000 eurų suma ir papildomai apylinkės teismo priteistina 1000 eurų suma bus pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieÅ¡kinį dėl likusios 2000 eurų nukentėjusiojo pareikÅ¡tos neturtinės žalos atmetė. 15.5 Kaip jau minėta, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, kuriÄ atlikus buvo nustatyta, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydomas ir nedarbingas ženkliai ilgesnį laikotarpį, nei laikotarpis, į kurį spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo atsižvelgė apylinkės teismas.

Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad nukentėjusiojo patirti nepatogumai, kurie vertintini kaip neturtinė žala, truko taip pat gerokai ilgiau, todėl neabejotina, kad J. Å . dėl jo sveikatos sužalojimo ir gydymosi patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, kitas neigiamas emocijas, nepatogumus, todėl jo patiriama neturtinė žala vėlesniu laikotarpiu taip pat turi bÅ«ti atlyginta. 15.6 Teisėjų kolegija įvertinusi visus įrodymus apie nukentėjusiojo gydymosi ir nedarbingumo laikotarpį, jo sveikatos bÅ«klę ir apeliaciniame skunde nurodomus nusiskundimus, taip pat įvertinusi, kad nukentėjusysis po jo gydymo stacionare atsisakė reabilitacijos sanatorijoje, atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumÄ , protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijus, formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos didinama iki bendros 3500 eurų sumos, papildomai priteisiant iÅ¡ draudimo bendrovės 500 eurų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas neturtinės žalos nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡i suma neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam bus proporcinga jo patiriamiems iÅ¡gyvenimams, stresui ir nepatogumams. 15.7 Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei į tai, kad padengti eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ iki 5 000 Eur yra draudimo bendrovės pagal įstatymÄ numatyta pareiga, neatsiejama nuo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, suma, 500 eurų suma neturtinei žalai ir 466,95 eurų suma turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam priteisiama iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), nes Å¡i suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos maksimalios sumos.

15. Atsižvelgdamas į paminėtus įrodymus apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas dėl civilinio ieÅ¡kinio klausimo iÅ¡sprendimo nėra pagrįstas, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis naikinamas priimant naujÄ sprendimÄ (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, N u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pakeisti: papildomai priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam J. Å . 466,95 eurus turtinės ir 500 eurus neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Algirdas Gaputis Danutė Å vitinienė Evaldas Vanagas