558ecadc-d042-481b-b4fc-80d13d020457 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-926-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03257-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.2.1.; 2.5.8.6.; 2.5.8.11.4.; 2.5.29.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7656-877/2015 pagal ieÅ¡kovės T. L. ieÅ¡kinį atsakovei L. P., tretiesiems asmenims L. T., V. P., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarei V. J., antstoliui A. B., dėl sandorio modifikavimo, prievolės dydžio nustatymo, vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teismo prašė:

1) pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis T. L. ir L. P. sudarytos 2009-07-03 paskolos sutarties 1 punkte ir 2012-11-26 susitarimo 6 punkte numatytas sÄ lygas, kuriomis numatyta, kad ieÅ¡kovė, vėluodama grÄ Å¾inti paskolÄ atsakovei, moka 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos sumos bei nustatant, kad ieÅ¡kovė, vėluodama grÄ Å¾inti paskolÄ atsakovei, moka iki 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos sumos;

2) nustatyti, kad ieÅ¡kovės neįvykdyta prievolė atsakovei 2014-05-07 dienai sudaro 1 336,32 Eur (4 614,05 Lt) negrÄ Å¾intos skolos, 19,52 Eur (67,41 Lt) priskaičiuotų palÅ«kanų ir 28,51 Eur (98,44 Lt) priskaičiuotų delspinigių, t. y. iÅ¡ viso 1 384,35 Eur (4 779,90 Lt);

3) panaikinti Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä 22 500 Lt sumai;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad sutarties sudarymo metu atsakovė jÄ patikino, jog netesybų iÅ¡ jos nereikalaus ir sutiko, kad paskola bÅ«tų grÄ Å¾inama dalimis, todėl jos sumokėtos paÅ¡to perlaidomis 12 120 Lt įmokos atsakovės nurodytiems asmenims turi bÅ«ti laikomos skolos grÄ Å¾inimu. Atsakovė turėtų bÅ«ti vertinama kaip verslininkė, iÅ¡ paskolos sutarčių siekianti ir gaunanti komercinės naudos, o ieÅ¡kovė – vartotoja, nes pasiskolino asmeniniams ir Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Sutartyje numatyti 0,5 proc. delspinigiai vertintini kaip neprotingai didelis netesybų dydis – 182,5 proc. per metus, jų mokėjimas sukels ieÅ¡kovei itin neigiamas pasekmes. Atsakovė yra nesÄ Å¾ininga, kadangi penkerius metus nereikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovės delspinigių mokėjimo, o nuo notaro ir antstolio nuslėpė ieÅ¡kovės prievolės atsakovei vykdymo faktÄ .Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad paskolos sutartyje nebuvo numatytos palÅ«kanos, 2 mėnesių paskolos grÄ Å¾inimo terminas labai trumpas, todėl nustatyti 0,5 proc. delspinigiai yra protingo dydžio.

Atsižvelgiant į nustatytÄ Ä¯statyme mokėjimų eiliÅ¡kumÄ , atsakovė yra sumokėjusi tik delspinigius, o sumokėti delspinigiai negali bÅ«ti mažinami. Be to, sudarant 2012-11-26 susitarimÄ , Å¡alys konstatavo, kad kreditorės suteikta skolininkei paskola 8 000 Lt nėra grÄ Å¾inta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis T. L. ir L. P. sudarytos 2009-07-03 paskolos sutarties 1 punkte ir 2012-11-26 susitarimo 6 punkte numatytas sÄ lygas, kuriomis nustatyta, kad ieÅ¡kovė, vėluodama grÄ Å¾inti paskolÄ atsakovei, moka 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos sumos, nustatė, kad T.

L., vėluodama grÄ Å¾inti paskolÄ L. P., moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo negrÄ Å¾intos sumos, taip pat konstatavo, kad 2012 m. lapkričio 26 d. T. L. negrÄ Å¾inta skolos ir delspinigių suma sudarė 1 754,95 Lt, nustatė, kad T. L. neįvykdyta prievolė L. P. 2014-05-07 dienÄ sudarė: 2 256,65 Eur (7 791,77 Lt) negrÄ Å¾intos skolos pagal 2012-11-26 susitarimÄ (t. y. 7 294,58 Lt skola, 106,93 Lt palÅ«kanos, 390,26 Lt delspinigiai) ir iÅ¡ dalies panaikino Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä 22 500 Lt sumai, nurodant, kad T.

L. neįvykdyta prievolė L. P. 2014-05-07 yra 2 256,65 Eur, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2009-07-03 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pasiskolino iÅ¡ atsakovės 8 000 Lt, įkeičiant ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o 2012 m. lapkričio 26 d. susitarimu paskolos sumÄ padidino iki 15 000 Lt. Be to, ieÅ¡kovės prievolės įvykdymui buvo pritaikyta dar viena prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė – netesybos.

Pagal 2009-07-03 sutartį ieÅ¡kovė paskolÄ privalėjo grÄ Å¾inti iki 2009-09-03, o jos negrÄ Å¾inusi, mokėti 0,5 procentų dydžio (40 Lt) delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Nuo 2012-11-26 susitarimo sudarymo delspinigių dydis sudarė 75 Lt už dienÄ . Teismas nustatė, kad 2009-09-10 ieÅ¡kovė buvo uždelsusi atsiskaityti 7 dienas. Taigi ieÅ¡kovės 2009-09-10 sumokėta 240 Lt įmoka, atsižvelgiant į įmokų paskirstymo eiliÅ¡kumÄ , galėjo bÅ«ti paskirta tik delspinigiams apmokėti.

Teismas, įvertinęs sutartyje nustatytÄ 0,5 proc. delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ normÄ , pateiktus įrodymus apie ieÅ¡kovės sumokėtas sumas ir įmokų sumokėjimo eiliÅ¡kumo teisinį reglamentavimÄ , sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė tiek iki 2012-11-26 susitarimo sudarymo, tiek ir po jo sutartyje ir susitarime numatytomis sÄ lygomis bÅ«tų apmokėjusi bent dalį paskolos. Be to, 2012-11-26 susitarimo 1 punkte Å¡alys konstatavo faktÄ , kad negrÄ Å¾inta paskola sudaro 8 000 Lt, t. y.

Å¡iuo susitarimu ieÅ¡kovė pripažino, kad nėra sumokėjusi jokios paskolos dalies. IeÅ¡kovės teiginiai, kad ji su atsakove buvo sudariusios žodinį susitarimÄ dėl paskolos sutarties sÄ lygų, jokiais įrodymais nepagrįsti. Be to, CK 6.183 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad notarinės formos sutartis gali bÅ«ti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma, todėl ieÅ¡kovės argumentai dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo žodinio Å¡alių susitarimo pagrindu atmestini. Teismas sprendė, kad atsakovė, prieÅ¡ sudarydama sutartį su ieÅ¡kove, jau ir anksčiau buvo paskolinusi pinigų kitiems fiziniams asmenims, paskola ieÅ¡kovei buvo suteikta atsakovės nurodytomis jai ypač naudingomis sÄ lygomis, nustatytas trumpas skolos grÄ Å¾inimo laikotarpis, sÄ lyginai nedidelės sumos grÄ Å¾inimo užtikrinimui įkeistas ieÅ¡kovės nekilnojamasis turtas, ieÅ¡kovei atvykus į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , sutartis buvo sudaryta atsakovės pasiÅ«lytame notaro biure, t. y. atsakovė turėjo patirties paskolų sudaryme, dėl ko vertintina stipresniÄ ja paskolos sutarties Å¡alimi.

Atsižvelgdamas į tai, kad iki vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 12 120 Lt sumÄ , kartu su iÅ¡duotame vykdomajame įraÅ¡e nurodyta priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo suma 22 500 Lt bendras ieÅ¡kovės prievolės dydis atsakovei bÅ«tų 34 650 Lt, bendra paskolos suma – 15 000 Lt, teismas konstatavo, kad delspinigiai sudaro 130 proc. atsakovės paskolintos sumos. Ä®vertinęs tai, kad prievolės įvykdymas buvo užtikrintas buto, kurio vertė virÅ¡ijo paskolintos sumos dydį, įkeitimu, teismas konstatavo, kad Å¡alių sutartų ir nutartų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės (ieÅ¡kovės) delspinigių dydis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Å alys pasirinko aiÅ¡kiai per dideles ir neprotingas netesybas, kurių dydis buvo nustatytas stipresniosios sutarties Å¡alies iniciatyva, todėl yra pagrindas jas mažinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paskolinta pinigų suma geruoju per Å¡alių nustatytÄ terminÄ grÄ Å¾inta nebuvo, dėl to buvo pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, į tai, kad ieÅ¡kovės prievolės įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, kurio vertės pakanka paskolintos pinigų sumos padengimui, įkeitimu, darė iÅ¡vadÄ , kad teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga Å¡alių sutartų delspinigių dydį mažinti deÅ¡imčia kartų, t. y. nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų, atitinkamai perskaičiuojant iÅ¡ieÅ¡kotinų sumų dydį.

Perskaičiavus ieÅ¡kovės sumokėtas sumas, atsižvelgiant į 0,05 proc. dydžio delspinigius, teismas konstatavo, kad 2012 m. lapkričio 26 d. ieÅ¡kovės negrÄ Å¾inta skolos ir delspinigių suma sudaro 1 754,95 Lt. Nors ieÅ¡kovė nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo modifikuoti susitarimÄ dėl Å¡io fakto konstatavimo, tačiau, teismo nuomone, sprendžiant ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių sumažinimo ir sutarties modifikavimo, nėra bÅ«tina atskirai formuluoti šį reikalavimÄ , nes jis savaime patenka į bylos nagrinėjimo ribas, todėl atsakovės atsikirtimus Å¡iuo aspektu atmetė.

IeÅ¡kovei papildomu susitarimu pasiskolinus dar 7 000 Lt, ieÅ¡kovė bendrÄ 8 754,95 Lt sumÄ pagal 2012-11-26 susitarimÄ privalėjo grÄ Å¾inti atsakovei iki 2013-02-26, o Å¡ios sumos negrÄ Å¾inus, mokėti ne tik delspinigius, bet ir CK 6.210 str. 1 d. nustatytas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės įmokas, sumokėtas iki vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo dienos 2014-05-17, skaičiuojant 5 procentų metines palÅ«kanas ir 0,05 procentų delspinigius už dienÄ , teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės neįvykdyta prievolė atsakovei vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo dienÄ sudaro 7 791,77 Lt (2 256,65 Eur), t. y. 7 294,58 Lt skola, 106,93 Lt palÅ«kanos, 390,26 Lt delspinigiai, todėl atitinkamai iÅ¡ dalies panaikino ir atsakovės naudai iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė prašė modifikuoti šalių susitarimais nustatytos išieškotinos sumos dydį, prievolę sumažinant nuo 22 500 Lt iki 4 779,90 Lt, todėl ieškinio suma yra 17 720,10 Lt. Išieškotina suma buvo sumažinta 14 708,23 Lt, t. y. patenkinta 83 procentai ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 398 Eur. Ieškinį tenkinus 83 procentais, atitinkamai iš atsakovės valstybei priteistina 330 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė L. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2015-12-28 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Lietuvos civilinėje teisėje galioja principas, jog netesybos yra nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Tai, kad pasibaigus 2009-07-03 sutarties įvykdymo terminui ieÅ¡kovė mokėjo netesybas, o ne grÄ Å¾ino dalį paskolos, patvirtina 2012-11-26 dienos susitarimas Nr. 1, kurio 1 punkte Å¡alys nurodė, kad kreditorė L.

P. ir skolininkė T. L. konstatuoja faktÄ , kad Å¡iÄ dienÄ kreditorės suteikta skolininkei ir negrÄ Å¾inta jai paskola sudaro 8 000 litų. IeÅ¡kovės sumokėtos netesybos neatėmė iÅ¡ teismo teisės mažinti netesybų dydį, tačiau netesybų dydžio sumažinimas negalėjo bÅ«ti taikomas jau sumokėtoms netesyboms ir jų dydžiui.Teismas sumažindamas netesybų dydį neatsižvelgė į tai, kad netesybų dydį ieÅ¡kovės praÅ¡ymu jau buvo sumažinusi pati atsakovė. Pagal 2009-07-03 sutartį netesybų suma už dienÄ nuo 8 000 Lt skolos sudaro 40 Lt, o pagal 2012-11-26 susitarimÄ Nr. 1 – 75 Lt už dienÄ nuo 15 000 Lt skolos.

Kaip matyti, ieÅ¡kovei negalint grÄ Å¾inti skolos, ji per mėnesį (pvz., už 30 dienų) pagal Å¡alių susitarimÄ turėjo mokėti atitinkamai 1 200 Lt ir 2 250 Lt netesybų (delspinigių), tuo tarpu atsakovė sutiko, kad ieÅ¡kovė mokėtų fiksuoto dydžio netesybas atitinkamai 240 Lt ir 300 Lt netesybų (delspinigių) per mėnesį, kas už dienÄ sudarytų atitinkamai 8 Lt ir 10 Lt, arba 0,1 % (nuo 8 000 Lt sumos) ir apie 0,07 % (nuo 15 000 Lt sumos). Kadangi ieÅ¡kovė trumpalaikės prievolės nėra įvykdžiusi daugiau kaip 5 metus, todėl toks atsakovės sutikimu sumažintas netesybų dydis buvo protingas ir dar kartÄ mažinti nebuvo pagrindo. Teismas, pripažinęs, kad ginčo dėl susitarimo sudarymo, dėl paskolos sumos nėra, sprendimo motyvuose nepagrįstai nurodė, kad „nors ieÅ¡kovė nėra pareiÅ¡kusi reikalavimo modifikuoti susitarimÄ dėl Å¡io fakto konstatavimo (skolos ir delspinigių perskaičiavimo), tačiau, teismo nuomone, sprendžiant ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl delspinigių sumažinimo ir sutarties modifikavimo, nėra bÅ«tina atskirai šį reikalavimÄ formuluoti, nes jis savaime patenka į bylos nagrinėjimo ribas, todėl atsakovės atsikirtimai Å¡iuo aspektu atmestini.“ Taigi teismas išėjo už ginčo ribų, nors tokia teisė Å¡ios kategorijos bylose teismui nėra suteikta, dėl ko buvo pažeisti rungimosi, teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principai.

Kita vertus, teismas padarydama tokiÄ iÅ¡vadÄ , prieÅ¡taravo Å¡alių nurodytoms aplinkybėms, bei raÅ¡ytiniams įrodymams. Kaip matyti iÅ¡ 2012-11-26 susitarimo 1 punkto, ieÅ¡kovė pripažįsta, kad ji 2012-11-26 nėra grÄ Å¾inusi 8 000 Lt skolos ir dar papildomai skolinasi 7 000 Lt, tai yra Å¡alims Å¡ias aplinkybes pripažįstant, teismas neturėjo pagrindo ieÅ¡kovės iki 2012-11-26 dienos sumokėtų įmokų (netesybų) turinio keisti, nustatant, kad buvo mokamos netesybos ir grÄ Å¾inama dalis skolos, bei konstatuoti, kad 2012-11-26 ieÅ¡kovė skolinga ne 8 000 Lt, kÄ pripažino abi Å¡alys, o tik 1 715,49 Lt.

Be to, tai, kad ieÅ¡kovė mokėjo delspinigius, o ne grÄ Å¾ino skolÄ , patvirtina ir Å¡alių konkliudentiniai veiksmai vykdant 2009-07-03 dienos sutarties 2 p. Pagal Å¡ios sutarties 2 punktÄ Å¡alys susitarė, kad ieÅ¡kovė turi teisę, o atsakovė privalo priimti grÄ Å¾inamÄ skolÄ prieÅ¡ nustatytÄ terminÄ . Atsakovė (kreditorė) priimdama iÅ¡ skolininkės visiÅ¡kÄ prievolės įvykdymÄ arba jos įvykdymÄ dalimis privalo duoti skolininkui notaro patvirtintÄ pakvitavimÄ . Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė patvirtino, kad jai negalint laiku grÄ Å¾inti paskolos, ji su atsakove sutarė, kad negalėdama sutartu laiku įvykdyti prievolės, mokės sulygtas netesybas, kurias ir mokėjo iki susitarimo Nr. 1 sudarymo.

IeÅ¡kovė niekada nėra teigusi atsakovei, kad grÄ Å¾ina skolÄ ar jos dalį, nėra praÅ¡iusi jos notaro patvirtinto pakvitavimo dėl prievolės įvykdymo dalimis, tačiau ieÅ¡kovė patvirtino, kad jos praÅ¡oma atsakovė sutiko sumažinti netesybas, t. y. jos susitarė, kad ieÅ¡kovė mokės fiksuotÄ sumÄ netesybų per mėnesį – po 240 Lt, o vėliau po 300 Lt.Teismas sumažindamas netesybas pažeidė Å¡alių laisvės principÄ , įtvirtintÄ CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

IeÅ¡kovė buvo laisva spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sÄ lygomis jÄ sudaryti. IeÅ¡kovė siekdama sudaryti paskolos sutartį kreipėsi į tarpininkavimo paslaugas teikiančiÄ bendrovę, kuri surado kreditorių – atsakovę. Kaip nurodė Å¡alys, abipusiu sutarimu buvo sutarta, kad paskola bus trumpalaikė, nes tikslo skolintis ilgam laikui neturėjo ir pati ieÅ¡kovė. Tokiam terminui atsakovė sutiko paskolinti neatlygintinai, skolos grÄ Å¾inimÄ užsitikrindama ieÅ¡kovės turto įkeitimu.

Å ios paskolos sutarties sÄ lygos ypatingai buvo naudingos bÅ«tent ieÅ¡kovei, kadangi paskola buvo suteikta neatlygintinai, todėl teismo iÅ¡vada, kad sutartis buvo iÅ¡imtinai naudinga atsakovei, yra nepagrįsta. Suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovę teiraudamasi dėl paskolos grÄ Å¾inimo, tačiau ieÅ¡kovės praÅ¡oma sutiko paskolos palaukti, Å¡iai įsipareigojus mokėti netesybas. Atsakovė sutiko, kad ieÅ¡kovė mokėtų mažesnes netesybas ir dalimis, kol bus grÄ Å¾inta skola.

Akivaizdu, kad Å¡alims pagal sutartį susitarus dėl netesybų, susijusių su prievolės neįvykdymu, skolininkui atsiranda pareiga mokėti sutartas netesybas. Kadangi atsakovė suteikė trumpalaikę paskolÄ , tai siekiant drausminti skolininkę, kad Å¡i įvykdytų prievolę laiku, sutarties Å¡alys susitarė, kad prievolės neįvykdymo atveju skolininkė mokės 0,5 % dydžio delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Teismas apskaičiuodamas žyminį mokestį nurodė, kad „ieÅ¡kovė prašė modifikuoti Å¡alių susitarimais nustatytos iÅ¡ieÅ¡kotinos sumos dydį, prievolę sumažinti nuo 22 500 Lt iki 4 779,90 Lt, todėl ieÅ¡kinio suma yra 17 720,10 Lt“, ir nuo Å¡ios sumos paskaičiavo žyminį mokestį.

Tai yra teismas nors ir pripažino, kad ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma modifikuoti sutartį, tačiau apskaičiuodamas žyminį mokestį taikė CPK 80 str. 1 d. 1 p., o ne 3 p. Tačiau Å¡iuo atveju teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 80 str. 1 d. 1 p., kadangi tokiam ginčui teisme spręsti įstatymo leidėjas nustato atskirÄ Å¾yminio mokesčio dydį, nustatytÄ CPK 80 str. 1 d. 3 p. IeÅ¡kovė T. L. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodo, jog teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismų praktika, pagrįstai sprendė, kad net ir išieškojus netesybas ne ginčo tvarka, skolininkas, neskundęs notaro vykdomojo įrašo, gali ginčyti išieškotų ne ginčo tvarka netesybų dydį, laikydamas jas neprotingai didelėmis. Jokie šalių susitarimai dėl netesybų dydžio neatima teismo teisės mažinti pernelyg dideles netesybas. Teismas pagrįstai pasisakė, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, o mažiausia netesybų mažinimo riba yra realūs kreditoriaus patirti nuostoliai.

Å ioje byloje apeliantė savo patirtų nuostolių neįrodinėjo, o teismas pagrįstai nustatė, kad ji pinigines lėšas ieÅ¡kovei skolino itin naudingomis apeliantei. Teismas taip pat tinkamai įvertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas ir pripažino nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis paskolos sutarties ir susitarimo sÄ lygas dėl delspinigių dydžio bei nustatė ieÅ¡kovės prievolės apeliantei dydį. IeÅ¡kovė taip pat pažymi, kad nors paskola buvo suteikta vos kelių mėnesių terminui, tačiau apeliantė beveik septynerius metus negynė savo pažeistų teisių – nereikalavo ieÅ¡kovės, kad Å¡i grÄ Å¾intų paskolÄ , todėl nuostolius iÅ¡ dalies patyrė dėl savo kaltės. Nors paskolos sutartyje ir susitarime Å¡alys susitarė dėl 0,5 proc. dydžio netesybų už kiekvienÄ uždelstÄ grÄ Å¾inti paskolÄ dienÄ , tačiau apeliantė niekada iÅ¡ ieÅ¡kovės nereikalavo netesybų.

Å ios aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovės teisme duotus paaiÅ¡kinimus, kad paskolos sutarties ir susitarimo sudarymo metu apeliantė jÄ informavo, kad paskolos sutartyje ir susitarime nurodyto dydžio netesybų nereikės mokėti. Tokiu bÅ«du teismas pagrįstai sprendė, kad paskolos sutarties ir susitarimo sÄ lygos dėl delspinigių dydžio yra nesÄ Å¾iningos ieÅ¡kovės atžvilgiu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad Å¡alys 2009-07-03 sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pasiskolino iÅ¡ atsakovės 8 000 Lt, o 2012 m. lapkričio 26 d. susitarimu paskolos sumÄ padidino iki 15 000 Lt.

Pagal 2009-07-03 sutartį ieÅ¡kovė paskolÄ privalėjo grÄ Å¾inti iki 2009-09-03, dienÄ , o pagal 2012-11-26 susitarimÄ â€“ iki 2013-02-26, o jos negrÄ Å¾inusi laiku, pagal abu susitarimus įsipareigojo mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo negrÄ Å¾intos skolos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Prievolių pagal Å¡ias sutartis įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas. 2014-05-07 buvo padarytas notaro vykdomasis įraÅ¡as dėl skolinio įsipareigojimo 22 500 Lt sumai priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovė pagal Å¡ias sutartis atsakovei nuo 2009-09-10 iki 2014-01-15 iÅ¡ viso yra sumokėjusi 12 120 Lt. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl sutartimi nustatyto netesybų dydžio ir pagrindo jas mažinti, ieÅ¡kovės sumokėtų įmokų paskirties, skolos dydžio. Pirmosios instancijos teismas sumažino sutartyje nustatytų netesybų dydį nuo 0,5 % iki 0,05 %, pripažino, kad ieÅ¡kovės iki 2012-11-26 mokamos įmokos formaliai buvo delspinigiai, tačiau, pripažinęs delspinigių dydį neprotingai dideliu, nustatė, kad iki antrojo susitarimo negrÄ Å¾inta skola ir delspinigiai sudarė 1 757,95 Lt ir remdamasis tuo perskaičiavo skolos dydį, kurį nustatė esant 2 256,65 Eur, todėl iÅ¡ dalies panaikino notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybų dydį, kadangi delspinigiai faktiÅ¡kai jau buvo sumokėti, be to, neatsižvelgė į tai, kad pati atsakovė jau buvo sumažinusi delspinigius, o delspinigių dydis buvo nustatytas Å¡alių laisva valia, mano, kad teismas, nustatydamas skolos dydį 2012-11-26 susitarimo dienÄ , išėjo už ginčo ribų, nes Å¡alys 2012-11-26 susitarimo 1 punkte nurodė, jog ieÅ¡kovė pripažino, kad nėra grÄ Å¾inusi 8 000 Lt skolos (teismas nustatė 1 757,95 Lt skolos ir delspinigių dydį, nors ieÅ¡kovė modifikuoti Å¡io susitarimo neprašė).

Dėl netesybų mažinimo Paprastai Å¡alys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Å iai sutarties sÄ lygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiÅ¡kiantis, kad Å¡alys laisvai savo nuožiÅ«ra gali numatyti netesybas ir susitarti dėl abiem Å¡alims priimtino jų dydžio, jei tai neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymų galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).Toks reglamentavimas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad sutartį pažeidusi Å¡alis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas.

Sutarties laisvės ir jos privalomumo principus akcentuoja ir atsakovė apeliaciniame skunde teigdama, kad Å¡alys įvertinusios tai, kad pirmoji paskola buvo trumpalaikė, ji ieÅ¡kovei buvo suteikta neatlygintinai, dėl ko prievolės įvykdymas buvo užtikrintas tik turto įkeitimu, nustatė pagrįstÄ netesybų dydį, kuris atitiko Å¡alių valiÄ .Tačiau įstatymas, nepaneigdamas nurodytų sutarties laisvės ir privalomumo Å¡alims principų, suteikia ginÄÄ nagrinėjančiam teismui tam tikrÄ netesybų kontrolės funkcijÄ tais atvejais, kai netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė yra iÅ¡ dalies įvykdyta, kuomet teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali bÅ«ti mažinamos tiek esant skolininko praÅ¡ymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ,,Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012; kt.).AiÅ¡kiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, sÄ Å¾iningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai Å¡aliai bei pažeidžia teisėtus kitos Å¡alies interesus.

Koks netesybų dydis yra tinkamas, turi bÅ«ti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo atveju reikÅ¡mingas aplinkybes ir taikant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus. Prie aplinkybių ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama mažinant netesybas, priskirtina: Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis ir sutarties tikslai, tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, sutarties sÄ lygų tarpusavio ryÅ¡ys, Å¡alių statusas (ar Å¡alys yra vartotojai, ar Å¡alys yra vieÅ¡ieji juridiniai asmenys, vykdantys visuomenines funkcijas), skolininko elgesys, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyra.

Taip pat atsižvelgtina į CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ ir leistinas jo taikymo iÅ¡imtis, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį (tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo), Å¡alių tarpusavio santykius, ar visiÅ¡kas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v.

A. D. IÄ® „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. UAB DK PZU Lietuva, bylos Nr. 3K-3-12/2009; 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. ir kt. v. M. A., bylos Nr. 3K-3-358-916/2015;kt.).Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas netesybų dydį, atsakovę pripažino stipresniÄ ja paskolos sutarties Å¡alimi, kadangi ji ir anksčiau buvo paskolinusi pinigines sumas fiziniams asmenims ir turėjo patirties sudarant tokio pobÅ«džio sutartis, be to, sutartis sudaryta ieÅ¡kovei atvykus į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ pastarosios pasiÅ«lytame notaro biure, paskola ieÅ¡kovei buvo suteikta trumpam terminui ir palyginus nedidelės sumos grÄ Å¾inimui užtikrinti buvo įkeistas ieÅ¡kovės butas.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nors visa paskolos suma nustatytu laiku nebuvo grÄ Å¾inta, tačiau ieÅ¡kovė reguliariai kas mėnesį mokėjo atsakovei pradžioje po 240 Lt, vėliau – po 300 Lt, atsakovė ilgÄ laikÄ nereikalavo grÄ Å¾inti visos paskolos sumos ir visų sutartyje numatytų netesybų, ir tik vėliau pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kuris užtikrintas nekilnojamojo turto – buto, kurios vertės pakanka skolos padengimui, įkeitimu, todėl toks iÅ¡ieÅ¡kojimas gali sukelti itin neigiamas pasekmes, nes tai vienintelis jos bÅ«stas, o pati ieÅ¡kovė gauna itin mažas pajamas.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi pirmiau iÅ¡vardytais kriterijais, įvertino visus reikÅ¡mingus veiksnius ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad netesybos turi bÅ«ti mažinamos iki 0,05 procentų dydžio. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad įvertinus ieÅ¡kovės sumokėtas sumas (12 120 Lt) ir notaro vykdomajame įraÅ¡e nurodytÄ priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo sumÄ (22 500 Lt), bendras ieÅ¡kovės prievolės dydis bÅ«tų 34 650 Lt, o tai reikÅ¡tų, kad delspinigiai sudarytų 130 % atsakovės paskolintos sumos.

Todėl teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei Å¡alių interesų pusiausvyros principu, pagrįstai sumažino atsakovės reikalaujamų netesybų dydį. Pažymėtina, kad apylinkės teismas sumažindamas netesybų dydį įvertino, kad paskolos sutartis buvo sudaryta nenumačius palÅ«kanų, o ieÅ¡kovė paskolos laiku negrÄ Å¾ino, todėl sprendė, kad netesybos mažintinos, tačiau ne iki įstatyme numatyto minimalaus dydžio (0,02 %). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylÄ nagrinėjusio teismo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad Å¡iuo atveju nustatyto dydžio netesybos yra protingo dydžio ir atitinka Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji pati jau buvo sumažinusi netesybų dydį, kadangi pagal 2009-07-03 sutartį ieÅ¡kovė turėjo mokėti 1 200 Lt netesybas per mėnesį (40 Lt x 30 d.), o ji sutiko su 240 Lt per mėnesį netesybomis, o pagal 2012-11-26 susitarimÄ ieÅ¡kovė turėjo mokėti 2 250 Lt netesybas per mėnesį (75 Lt x 30 d.), o atsakovė sutiko su 300 Lt netesybomis. Tačiau atsakovė pagal notaro padarytÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä reikalauja ne Å¡io dydžio netesybų, bet vykdomajame įraÅ¡e jos nurodytos 22 500 Lt sumos skolos sumos su delspinigiais, o įvertinus jau ieÅ¡kovės sumokėtas sumas tai sudaro teismo nustatytÄ netesybų dydį, kuris akivaizdžiai per didelis ir neprotingas, pažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys 2012-11-26 susitarimo 7 punkte susitarė dėl maksimalios hipotekos dydžio 22 500 Lt ir šia suma yra užtikrinamas kreditorės pagrindinis reikalavimas (suteiktos paskolos dydis) ir patirti nuostoliai dėl suteiktos paskolos įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, priverstinio paskolos išieškojimo išlaidos bei kiti su tuo susiję mokėjimai. CK 4.182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad maksimalioji hipoteka – nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai hipotekos sandoryje nurodoma tik maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma.

Å i susitarimo sÄ lyga netiesiogiai patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismui nustačius negrÄ Å¾intos skolos dydį su sumažintu netesybų dydžiu – 2 256,65 Eur (7 791,77 Lt), įvertinus ieÅ¡kovės jau sumokėtas sumas 12 120 Lt, tik nežymiai nukrypstama nuo Å¡iuo susitarimu nustatytos maksimalios (t. y. didžiausios) įkeitimu užtikrintos įsipareigojimų sumos.   Dėl ieÅ¡kovės sumokėtų sumų paskirties vertinimo ir Å¡ios aplinkybės įtakos netesybų mažinimui Apeliantė teigia, kad delspinigiai negalėjo bÅ«ti mažinami, kadangi jie ieÅ¡kovės jau buvo sumokėti.

IÅ¡ tikrųjų CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, analogiÅ¡kai nustatyta ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Šiose normose nėra detalizuota, kokiu pagrindu yra įvykdyta prievolė sumokėti netesybas – geruoju, ieÅ¡kininės teisenos tvarka ar ne ginčo tvarka patenkinus kreditoriaus reikalavimÄ . Tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje numatytas netesybas, CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tai, kad sumokėtos netesybos negali bÅ«ti mažinamos, turi bÅ«ti taikomos.

Jeigu skolininkas atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad Å¡iuo klausimu tarp Å¡alių kilo ginčas, kuris sprendžiamas ieÅ¡kininės teisenos tvarka. Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl netesybų dydžio, patikrina, ar Å¡alių susitarimas dėl netesybų iÅ¡ esmės nepažeidžia jų interesų pusiausvyros, ar netesybos nėra aiÅ¡kiai per didelės, ir, nustatęs tokius pažeidimus, gali netesybas sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005).

Teismui pradėjus nagrinėti Å¡alių ginÄÄ dėl netesybų dydžio, netesybų priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas tuo metu, kai civilinėje byloje dėl Å¡ių netesybų dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, taip pat negali bÅ«ti pripažintas netesybų sumokėjimu CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis paminėta kasacinio teismo praktika, pagrįstai sprendė, kad hipotekos kreditoriui pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto skolininkė turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, ginčydama hipoteka užtikrintos prievolės dydį, t. y. ir netesybų dydį.

IeÅ¡kovė mokėdama įmokas paÅ¡to perlaidomis nėra nurodžiusi, kad tai delspinigių mokėjimas, o ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas, kuriuo ginčijamas skolos ir delspinigių dydis, patvirtina, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl sumokėtų įmokų paskirties ir netesybų mokėjimo bei jų dydžio. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad netesybos negalėjo bÅ«ti mažinamos, nes jos buvo sumokėtos, atsižvelgiant į suformuotÄ teismų praktikÄ , yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatos, kuriuose numatyta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, netaikytinos.

Dėl pareikÅ¡tų reikalavimų virÅ¡ijimo Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ginčo ribų, kadangi nustatė skolos ir delspinigių dydį 2012-11-26 susitarimo sudarymo dienÄ â€“ 1 754,95 Lt, nors ieÅ¡kovė nebuvo pareiÅ¡kusi reikalavimo modifikuoti 2012-11-26 susitarimo 1 punktÄ , kuriuo Å¡alys buvo nustačiusios, kad ieÅ¡kovės negrÄ Å¾inta paskola atsakovei sudaro 8 000 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai nelaikė ieÅ¡kinio ribų virÅ¡ijimu.

Ginčo esmę sudarė sutarties sÄ lygų, nustatančių netesybų dydžio, modifikavimas, todėl akivaizdu, kad, iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl netesybų dydžio bei nustačius sÄ Å¾iningÄ ir protingÄ jų dydį, tai neabejotinai turi įtakos neįvykdytos prievolės pagal abu ginčijamus susitarimus apimčiai. Modifikavus sutarties Å¡alių susitarimus dėl delspinigių ir esant ieÅ¡kovė pareikÅ¡tam reikalavimui nustatyti neįvykdytos prievolės dydį, tarpinės skolos dydžio pagal pirmÄ jį Å¡alių susitarimÄ â€“ 2009-07-03 paskolos sutartį nustatymas nevirÅ¡ija pareikÅ¡tų reikalavimų ribų, o reikalavimas dėl 2011-11-26 sutarties 1 punkto, kuriame buvo nurodytas kitoks ankstesnės negrÄ Å¾intos paskolos dydis (8 000 Lt), modifikavimo, t. y. skolos dydžio nustatymo nėra bÅ«tinas, nes jis savaime patenka į ginčo ribas.

Dėl priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovės 330 Eur žyminį mokestį valstybei, nuo kurio ieÅ¡kovė buvo atleista. Jo dydį teismas nustatė, remdamasis sumažinta skolos sumos dalimi – 14 708,23 Lt (4 259,80 Eur) (22 500 Lt skola pagal notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , atėmus nustatytÄ skolos dydį vykdomojo įraÅ¡o dienÄ â€“ 7 794,77 Lt), t. y. pripažinęs reikalavimÄ turtiniu ir įvertinęs tai, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas elektroninio ryÅ¡io priemonėmis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai nustatė tokį žyminio mokesčio dydį, kadangi remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktu ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokėtinas 144 Eur žyminis mokestis, o procesinį dokumentÄ pateikus elektroninio ryÅ¡io priemonėmis mokėtinas žyminis mokestis sudaro 108 Eur, kokį atsakovė ir sumokėjo paduodama apeliacinį skundÄ . Teismų praktikoje sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti ginÄÄ dėl turto arba ginÄÄ , tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2008). Ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi.

Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Rietavo savivaldybė v. UAB TelÅ¡ių regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 3K-3-190/2014). Jeigu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pakeisti Å¡alių sutarties sÄ lygas, susijusias su tarpusavio mokėjimų ar atsiskaitymų dydžiu, tai tokios sutarties sÄ lygos modifikavimas keičia sutarties Å¡alių prievolių apimtį, ir toks reikalavimas yra turtinis.

Neturi reikÅ¡mės ta aplinkybė, kad Å¡alis nereikalauja priteisti Å¡ių lėšų. Jeigu bÅ«tų reikalavimas ir modifikuoti sutarties dalį dėl mokėjimo dydžio, ir pagal jÄ priteisti, tai reikėtų svarstyti, ar tai yra keli savarankiÅ¡ki reikalavimai ir ar kiekvienas iÅ¡ jų turi bÅ«ti apmokestintas. Kai reikalaujama tik pakeisti sutarties sÄ lygÄ , nuo kurios priklauso mokėjimo dydis, tai toks reikalavimas yra turtinis, o jo suma yra skirtumas tarp reikalavimo dydžio, kuris bÅ«tų iki sutarties sÄ lygos pakeitimo ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akmenės energija“ v.

AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-3-109/2006)              Nagrinėjamoje byloje ieškiniu reiškiami reikalavimai, kuriais ieškovė siekia sumažinti neįvykdytos prievolės atsakovei dydį, todėl iš esmės pagal reikalavimų turinį ir siekiamus padarinius ieškovė siekia tam tikros turtinės naudos – būti atleista nuo piniginės prievolės, kylančios iš šalių pasirašytos sutarties, vykdymo, kadangi dalį prievolės ji įvykdė, be to, atsakovė reikalauja neprotingo dydžio netesybų.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teismų praktikÄ , byloje nagrinėjamo ginčo pobÅ«dis ir dėl jo ieÅ¡kovei kylantys teisiniai padariniai rodo turtinį ginčo pobÅ«dį, todėl teismas pagrįstai žyminio mokesčio dydį nustatė, remdamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai paskaičiavo žyminį mokestį, paskaičiavimo eigoje neatsižvelgęs į valiutų skirtumus (Lt ir Eur). Priteistinas žyminis mokestis yra 95,84 Eur (4 259,80 Eur x 3 % = 127,79 Eur x 75 % = 95,84 Eur).

IeÅ¡kinio reikalavimas modifikuoti sutarties sÄ lygas dėl netesybų dydžio Å¡iuo atveju patenka į turtinį reikalavimÄ dėl vykdytinos prievolės sumažinimo, todėl atskirai neapmokestintinas. Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė klaidÄ , nustatydamas žyminio mokesčio dydį, sprendimo dalis Å¡ioje dalyje keistina, jÄ patikslinant, kad iÅ¡ atsakovės valstybei priteisiamos 111,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos (95,84 Eur žyminis mokestis ir 16 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti sprendimÄ iÅ¡ esmės, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iÅ¡skyrus priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei patikslinimÄ , todėl atsakovės turėtos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Kadangi ieÅ¡kovei apeliacinėje instancijoje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl valstybei atlygintinos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurios pagal pateiktÄ pažymÄ yra 189 Eur.

   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:              Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , tik patikslinti jo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės L. P. priteisimo valstybei, jas sumažinant nuo 346 Eur iki 111,84 Eur (95,84 Eur žyminis mokestis ir 16 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu).             Priteisti iÅ¡ atsakovės L.

P. valstybei 189 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5630.   Teisėjai                                                                                                                      Evaldas Burzdikas  Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                       Virginija Lozoraitytė