2023-09-13 Nr. AB-16313-3-61-3-03655-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2254-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03655-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja Ukrainos pilietė V. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 23S29237 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas Migracijos departamentas pareiškėjos ginčijamu Sprendimu nusprendė pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus (60 mėnesių) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus (36 mėnesių), nes pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

3. Pareiškėja pažymėjo, jog Migracijos departamento 2023 m. kovo 16 d. pranešime apie priimtą Sprendimą nurodytas teisinis pagrindas dėl pareiškėjos tariamos grėsmės valstybės saugumui (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 str. 5 d.), tačiau pareiškėja nėra gavusi Sprendimo ir nėra susipažinusi nei su jo turiniu, nei su jį grindžiančiais duomenimis, o šiuo atveju jokių duomenų apie jos grėsmę Lietuvos valstybės saugumui nėra. Pareiškėja turi nuolatinį darbą Lietuvos įmonėje (dirba virėja), Lietuvoje turi šeimą – jos vyras gyvena Lietuvos Respublikoje. Todėl pareiškėja, kreipdamasi į atsakovą, siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

4. Pareiškėjos vertinimu, atsakovo argumentai, jog ji kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nepagrįsti – ji jau dvejus metus dirba Lietuvoje, moka mokesčius, nėra padariusi jokių nusikalstamų veikų ar nusižengimų ir jokie politiniai, religiniai, opoziciniai ar antidemokratiniai motyvai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjos teisėtas buvimas ir tolesnis laikinas gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Informacija, surinkta apie pareiškėją, yra šmeižtas. Jos gimtajame mieste, (duomenys neskelbtini), vyksta karo veiksmai, todėl pareiškėjos deportavimas prieštarautų jus cogens tarptautinės teisės normoms. Siejant pareiškėjos grėsmę su dabartiniais Rusijos Federacijos kariniais veiksmais Ukrainoje svarbu tai, kad šie veiksmai iš naujo prasidėjo 2022 m. vasario 24 d. ir nėra įrodymų, kad pareiškėjos elgesys šiuos karinius veiksmus kaip nors paskatino. Todėl iš naujo vertintina informacija apie ankstesnius pareiškėjos veiksmus ar buvusias jos politines pažiūras, nes naujausi įvykiai gali pakeisti asmens įsitikinimus.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog priimdamas ginčijamą Sprendimą rėmėsi kompetentingos institucijos duomenimis, nes trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2023 m. sausio 23 d. rašte Nr. 18-854 (toliau – ir Raštas) nurodė, kad pareiškėja išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, nes prašydama išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pildydama Migracijos departamento klausimyną (toliau – ir Klausimynas), pažymėjo, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Taigi pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų vykdyti veiklą, nukreiptą prieš valstybės saugumo interesus.

7. Atsakovas akcentavo, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi; Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. lapkričio 28 d. reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu; Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais; Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5 ir 37 punktais.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog faktinė aplinkybė, kad pildydama Klausimyną pareiškėja nurodė, jog Krymas priklauso Rusijos Federacijai, rodo, kad ji remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos Federacijos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą, kitą skundo dalį atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja yra Ukrainos pilietė; ji Lietuvoje nuo 2021 m. birželio 12 d. iki 2022 m. gegužės 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. gegužės 4 d. įdarbinta (duomenys neskelbtini); pareiškėja turėjo Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2022 m. gegužės 2 d.; savo gyvenamąją̨ vietą nuo 2022 m. gegužės 11 d. deklaruoja Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini); pareiškėjai 2022 m. gegužės 3 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintais pagrindais; pareiškėja 2023 m. sausio 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja raštu atsakė į Klausimyne pateiktus klausimus, o atsakydama į Klausimyno 11 klausimą („Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba Rusijos Federacijai“) pažymėjo, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai; VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos valstybės saugumui vertinimą ir 2023 m. sausio 23 d. pateikė Raštą, kuriame konstatavo, kad pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 13 d. priėmė sprendimą Nr. 23S27482, kuriuo nusprendė neleisti pareiškėjai pakeisti darbdavio ar darbo funkcijos; 2023 m. kovo 9 sprendimu Nr. 23S25196 panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760086152; 2023 m. kovo 15 d. priėmė ginčijamą Sprendimą pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje.

13. Pirmosios instancijos teismas pirmiausia akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčija Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 sprendimo Nr. 23S25196, kuriuo jai panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760086152, ir 2023 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. 23S27482, kuriuo nuspręsta neleisti jai pakeisti darbdavio ar darbo funkcijos, dėl to šių atsakovo sprendimų teisminė kontrolė nepatenka į nagrinėjimo dalyką.

14. Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėjo, jog į Klausimyno 10 klausimą pareiškėja atsakė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmais Ukrainoje. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors atsakovas konstatavo, kad pareiškėjos nesieja ilgalaikiai šeiminiai, socialiniai ar ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, tokia aplinkybė nustatyta remiantis tuo, kad minėtų duomenų Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Vis dėlto, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde nurodė, jog ji gyvena Lietuvoje su savo šeima (vyru); pateikė paaiškinimus, kad Lietuvoje gyvena su Lietuvos piliečiu; turėjo Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. gegužės 28 d., t. y. dar iki karo Ukrainoje; Lietuvoje dirbo nuo 2021 m. birželio turėdama vizą, o 2022 m. gegužės 3 d. pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

15. Teismo vertinimu, reali galimybė, kad pareiškėjos šeiminių ryšių situacija nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi galėjo būti iš esmės pasikeitusi, tačiau Migracijos departamentas netikrino šių aplinkybių ir nevertino galimų pareiškėjos šeiminių ryšių, be to, atsakovas nevertino uždraudimo atvykti proporcingumo pareiškėjos galimai keliamos grėsmės valstybės saugumui aspektu, ypač aplinkybių, kad nėra duomenų apie pareiškėjos padarytas nusikalstamas veikas ar pažeidimus gyvenant Lietuvoje, o Migracijos departamente 2023 m. gegužės 10 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, tačiau Sprendimas priimtas 2023 m. kovo 15 d., tad apklausa atlikta jau po Sprendimo priėmimo ir šios apklausos rezultatai įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui neturėjo.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, sudarančių administracinio sprendimo faktinį pagrindą, taigi Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatų, dėl to yra naikintinas.

17. Teismas dėl pareiškėjos skundo antrojo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 23S25196, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi, būtų apskųstas teismui ir (ar) panaikintas, todėl laikytina, kad šis sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes, o skundo reikalavimas nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje ginčijamu Sprendimu.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, tenkinant reikalavimą. Pareiškėja prašo prie bylos prijungti naują įrodymą (Patvirtinimą apie bendrą gyvenimą).

19. Pareiškėja nurodo, jog šiuo atveju susidarė situacija, kai pareiškėja turi teisę atvykti į Lietuvą, bet neturi teisės čia gyventi, o pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjos skundo reikalavimo dėl sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi, įsigaliojimo jo neapskundus nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju būtina atsižvelgti į pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikrąją priežastį – Rusijos karą prieš Ukrainą ir tai, kad Doneckas ir jo sritis yra okupuota. Visi pareiškėjos veiksmai Lietuvos Respublikoje buvo sąlygoti bėgimo nuo karo veiksmų ir Rusijos Federacijos vykdomo teroro. Šios aplinkybės buvo priežastis, užkirtusi kelią apskųsti Migracijos departamento sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir neleidimo pakeisti darbdavį. Be to, jos veiksmus sustabdė depresija, nėštumo nutrūkimas dėl priimtų sprendimų ir problemos, susijusios su šeimos sukūrimu. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 367 straipsnio 3 dalis, leidžianti apskųsti Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 23825196 ir 2023 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 23827482, sprendimus perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti

21. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nebuvo tenkintas reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi panaikintas Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 23S25196, tačiau pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka šio sprendimo neginčijo, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes, o pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas ir nesusijęs su pareiškėjos ginčijamu Sprendimu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ši pareiškėjos skundo reikalavimą.

22. Atsakovas pažymi, jog pareiškėja nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikusi argumentų dėl termino atnaujinimo skundui paduoti dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 23S25196. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 16 d. MIGRIS sistemos pranešimu informavo pareiškėją apie šį sprendimą, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Dėl to pareiškėja šį sprendimą galėjo skųsti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, tačiau to nepadarė. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju formuluodama reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėja siekia išvengti įstatymo nustatytų terminų.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog apeliacinis skundas nėra aiškus, nepateikiami konkretūs ir suprantami argumentais, kuriais nesutinkama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodant, kad taikytinas CPK, tačiau nesivadovaujama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės valstybės saugumui, o neapskųsti Migracijos departamento sprendimai yra galiojantys ir sukeliantys teisines pasekmes. VSD akcentuoja, jog, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, apeliacine tvarka byla teismo nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti ginčijamą Sprendimą, o reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje atmetė, nes Sprendimu pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi, tačiau Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 23S25196, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi, yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes, todėl šis skundo reikalavimas nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką.

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nurodydama, jog į Lietuvos Respubliką ji atvyko dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, o kitų Migracijos departamento sprendimų, susijusių su jos teisine padėtimi, ji neapskundė, nes, sužinojusi apie atsakovo sprendimus, susirgo depresija ir nutrūko jos nėštumas.

28. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo prijungti naują įrodymą (Patvirtinimą apie bendrą gyvenimą). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnio 2 dalį, proceso šalys turi teisę inter alia (be kita ko) teikti įrodymus. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje inter alia įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėja nenurodo pagrįstų priežasčių, dėl kurių prašomas prijungti įrodymas nebuvo pateiktas anksčiau pirmosios instancijos teisme, ir nepagrindžia būtinumo prijungti šį įrodymą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjos prašymo netenkina.

30. Atsakovas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl darbuotojų trūkumo ir užimtumo bei darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo per teismo nustatytą terminą. ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje inter alia įtvirtinta, kad asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo objektyvias priežastis, dėl kurių procesinis dokumentas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, sprendžia, jog šiuo atveju atsakovo nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl terminas atnaujintinas ir atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą yra priimamas.

32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi ir nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 str. 2 d.), apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 23S29237, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, taip pat prašydama įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

34. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismui tenkinus pareiškėjos pirmąjį skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą ir atmetus reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka tik su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

35. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.), o, pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018; kt.). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018; kt.).

37. Šiuo atveju pareiškėjai kreipusis į teismą ir skunde nurodžius reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi), Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 23S25196, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Nr. 760086152, ginčijamas nebuvo. Ši aplinkybė taip pat nurodyta pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartyje, kuria pareiškėjai nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, teismui inter alia pasiūlius atsižvelgti į šį skundo reikalavimą ir suformuoti jį tinkamai.

38. Įvertinus tai, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas spręsti, kad, pareiškėjai neprašius teismo panaikinti Migracijos departamento sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, t. y. neformulavus reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti savarankiško skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes kreipdamasi į teismą pareiškėja neinicijavo teisminio ginčo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Šiame kontekste kartu pažymėtina tai, jog atitinkamas pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus galėtų būti tenkinamas tik kaip išvestinis skundo reikalavimas, pareiškėjai skunde inter alia formulavus pagrindinį reikalavimą panaikinti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Visgi šiuo atveju taip nėra.

40. Dėl to, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nenustačius, jog Migracijos departamento 2023 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 23S25196 būtų apskųstas teismui ir (ar) panaikintas, šis sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes, o minėtas pareiškėjos skundo reikalavimas nėra susijęs su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku – Sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą, todėl dėl jų pagrįstumo teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

42. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė