AS-525-615-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-615/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01701-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Clipper“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 10 d. ir 2012 m. liepos 12 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Clipper“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „AAA WRISLIT“, uždaroji akcinė bendrovė „Aljus ir Ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Aviaeuropa“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltic tours Vilnius“, uždaroji akcinė bendrovė „Daigera“, uždaroji akcinė bendrovė „ETURAS“, uždaroji akcinė bendrovė „Ferona“, uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“, uždaroji akcinė bendrovė „Grand Voyage“, uždaroji akcinė bendrovė „Guliverio kelionės“, uždaroji akcinė bendrovė „Gustus vitae“, uždaroji akcinė bendrovė „Kalnų upė“, uždaroji akcinė bendrovė „Keliautojų klubas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelionių akademija“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelionių gurmanai“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelionių laikas“, uždaroji akcinė bendrovė „Litamicus“, uždaroji akcinė bendrovė „Megaturas“, uždaroji akcinė bendrovė „Neoturas“, uždaroji akcinė bendrovė „Smaragdas travel“, uždaroji akcinė bendrovė „TopTravel“, uždaroji akcinė bendrovė „Travelonline Baltics“, uždaroji akcinė bendrovė „Tropikai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vestekspress“, uždaroji akcinė bendrovė „Vipauta“, uždaroji akcinė bendrovė „Vistus“, uždaroji akcinė bendrovė „Visveta“, uždaroji akcinė bendrovė „Zigzag Travel“, uždaroji akcinė bendrovė „ZIP travel“, uždaroji akcinė bendrovė „700LT“ dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Baltic Clipper“ skundu (I t., b. l. 1−33), kurį patikslino (I t., b. l. 123−141) kreipėsi į Vilniaus apygardos administraciniame teismą prašydamas panaikinti šiuos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 2S-9 „Dėl ūkio subjektų užsiimančių organizuotų kelionių pardavimo ir kita su tuo susijusia veikla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) rezoliucinės dalies punktus: 1 punktą, ta apimtimi, kuria pareiškėjas yra pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2.4 punktą, kuriuo pareiškėjui skirta 154 600 litų bauda už Skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą. Kartu pareikštas prašymas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Skundžiamo nutarimo galiojimą UAB „Baltic Clipper“ atžvilgiu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 10 d. nutartimi (I t., b. l. 142−144) pareiškėjo skundą priėmė, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia neigiamomis (finansinėmis) Skundžiamo nutarimo pasekmėmis. Pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentai bei pateikti įrodymai dėl bendrovės finansinės padėties, teismo vertinimu, neįrodo, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamu atveju gali būti iš esmės apsunkintas ir teismui yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismo įsitikinimu, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki Skundžiamo nutarimo priėmimo buvusi padėtis iš esmės galėtų būti atkurta pasinaudojant civilinės atsakomybės institutu, t. y. atlyginant žalą, jeigu pareiškėja ją patirtų. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, su ja bus nutrauktos jau sudarytos viešųjų pirkimų įtartys, yra grindžiama prielaidomis ir taip pat nelaikytina ypatinga sąlyga taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos siekiant garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą nuo galimų skundžiamo nutarimo padarinių. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, esant buvusios padėties kūrimo galimybėms, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo tikrinimo priemonę atmestinas.

Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus (I t., b. l. 178−179), prašydamas tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo šioje byloje dienos sustabdyti Skundžiamo nutarimo galiojimą pareiškėjo atžvilgiu.

Teigė, kad kaip nurodė skunde, nesustabdžius Skundžiamo nutarimo galiojimo ginčo nagrinėjimo metu, pareiškėjas praras galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir ši grėsmė yra reali. Teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjas negalėtų būti atstatytas į iki ginčo buvusią padėtį, nes viešieji pirkimai, kuriuose jis prarado galimybę dalyvauti dėl Skundžiamo nutarimo būtų pasibaigę. Galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose praradimas, perkančiosioms organizacijoms remiantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau − VPĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, gali reikšti pareiškėjo nemokumą, dėl sunkios pareiškėjo finansinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kad pajamos iš viešųjų pirkimų sudaro apie pusę visų pareiškėjo metinių pajamų, tai itin apsunkintų pareiškėjo tolesnę veiklą, priverstų patirti didelius nuostolius, galėtų lemti pareiškėjo nemokumą. Teigė, kad teismui pateikti įrodymai, kad pašalinimo iš viešųjų konkursų galimybė yra ne hipotetinė, bet reali. Atkreipė dėmesį, kad per laiką nuo skundo pateikimo, dėl jo atžvilgiu priimto Skundžiamo nutarimo, pareiškėjas buvo pašalintas dar iš trijų viešųjų pirkimų konkursų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 12 d. nutartimi (I t., b. l. 185−187) pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, AS10-349/2007, AS556-174/2009) ir padarė išvadą, kad sprendžiant ginčijamo nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Įvertinęs pareiškėjos argumentus ir pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad aplinkybių, sąlygojančių būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę − Skundžiamo nutarimo galiojimo sustabdymą, šioje bylos stadijoje nėra. Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma, siekiant garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų skundžiamo sprendimo padarinių. Remdamasis VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, darė išvadą, kad ji nustato perkančiosios organizacijos teisę, o ne pareigą nustatyti tam tikrą sąlygą pirkimo dokumentuose. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos eliminavimą iš trijų viešųjų pirkimų konkursų, tačiau teismo vertinimu, Skundžiamo nutarimo galiojimo stabdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei vykdymas, todėl pareiškėjo prašymas pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negali būti tenkinamas.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (I t., b. l. 10−20) ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 10 d. ir 2012 m. liepos 12 d. nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Skundžiamo nutarimo galiojimą UAB „Baltic Clipper“ atžvilgiu.

Atskirajame skunde pareiškėjas pateikia šiuos argumentus:

1. teismas netinkamai vertino argumentus ir įrodymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo. Teismui pateikti pareiškėjo finansiniai duomenys įrodo, kad pareiškėjas neturi objektyvios galimybės sumokėti tokios baudos per įstatyme nustatytą terminą nesukeldamas grėsmės įmonės veiklos tęstinumui bei žalos už keliones sumokėjusiems pareiškėjo klientams, kas lemia ir pareiškėjo bankroto/restruktūrizavimo riziką. Todėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali ne tik pasunkėti, bet tapti apskritai neįmanomu, nes pareiškėjo, kaip juridinio asmens, ginčo nagrinėjimo metu apskritai gali nebelikti. Mano, kad pareiškėjo būklė ir potenciali žalos vartotojams atsiradimo grėsmė turėjo sudaryti pakankamą pagrindą pripažinti, kad skubotas Skundžiamo nutarimo vykdymas neproporcingai pažeistų pareiškėjo teises ir trečiųjų asmenų (t. y. pareiškėjo klientų) interesus bei nesudarytų galimybės grąžinti iki baudos sumokėjimo buvusios situacijos. Pareiškėjo vertinimu, teismas taip pat netinkamai įvertino argumentus dėl Skundžiamo nutarimo galiojimo nestabdymo įtakos Pareiškėjo galimybei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir vykdyti viešųjų pirkimų sutartis. Skundžiamo nutarimo galiojimas yra itin žalingas pareiškėjo finansinei padėčiai dėl su jo galiojimu susijusių apribojimų viešųjų pirkimų srityje, nes dėl jo bus nutraukta dalis sudarytų sutarčių (akcentuotina, jog dėl to atsiradę nuostoliai gali ženkliai pranokti paskirtą baudą). Be to, pareiškėjas jau praranda ir ateityje praras galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, bent jau iki tol, kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje. Remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi ir LVAT praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005, AS438-558/2008, AS143-612/2010, AS63-416/2011) daro išvadą, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymo klausimą pareiškėjas neprivalo pagrįsti, kad teismo sprendimo įvykdymas neišvengiamai taps nebeįmanomu, todėl šiuo atveju užtenka įrodyti, kad egzistuoja tokia tikimybė;

2. teismo išvada, kad palankaus teismo sprendimo atveju bus galimybė atstatyti buvusią padėtį, t. y. prisiteisti atsakovo patirtus nuostolius nepagrįsta. Nors pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, jam būtų grąžinta nepagrįstai sumokėta bauda, pareiškėjas prarastų bet kokias galimybes išsireikalauti kitus patirtus nuostolius, susijusius, be kita ko, su negalėjimu naudotis baudos sumokėjimui skirtais pinigais bei negalėjimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir pajamų iš viešųjų pirkimų sutarčių praradimu, nes pareiškėjui neįrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumo, jis neturės realios galimybės prisiteisti nuostolių atlyginimo iš valstybės, taip realiai atkurdamas iki baudos sumokėjimo buvusią savo padėtį. Tokią išvadą, pareiškėjo nuomone, suponuoja reali valstybės finansinė padėtis ir iki šiol suformuota teismų praktika (remiasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011). Taip pat teigia, kad palankaus sprendimo atveju nebūtų galima atstatyti ir su pareiškėjo galimybėmis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose susijusios padėties, nes visų pirma, Skundžiamo nutarimo panaikinimas, savaime nesuteiks galimybės pareiškėjui dalyvauti praėjusio laikotarpio pirkimuose, kadangi šie pirkimai jau bus įvykę. Taip pat praktiškai nebebūtų galima išreikalauti iš valstybės ir nuostolių, susijusių su Pareiškėjui taikomais ribojimais dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir vykdyti jų pagrindu sudarytas sutartis, kompensacijos. Tai, pareiškėjo nuomone, patvirtina LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-95/2009. Taip pat pažymima, kad nusprendęs papildomai inicijuoti žalos atlyginimo teisminį procesą pareiškėjas turėtų patirti reikšmingas teisines išlaidas, kurių prisiteisti iš valstybės taip pat neturėtų galimybės;

3. būtent Skundžiamo nutarimo vykdymas sukelia nepalyginamai didesnius nuostolius nei laikinas jo galiojimo sustabdymas. Tai pagrindžia tiek bylos faktinių aplinkybių analizė, tiek suformuota teismų praktika (remiasi LVAT nutartimis Nr. AS63 - 675/2011, AS52-459/2011, AS146-310/2011, AS858-13/2011, AS143-89/2011, Nr. AS525-222/2010, AS858-206/2010, Nr. AS4 s-473/2009, AS-438-527/2009, AS-438-06/2008, AS261-296/2008, AS2-272/2006, AS7-580-03 ir kt.). Pažymi, kad netgi jeigu galutinis teismo sprendimas būtų nepalankus pareiškėjui, jam bet kuriuo atveju kiltų su Skundžiamu nutarimu susijusios pasekmės, įskaitant ir baudos sumokėjimo pareigą bei šalinimą iš viešųjų pirkimų. Tačiau Skundžiamo nutarimo teisėtumo klausimo laikotarpiu tokios pasekmės yra visiškai neproporcingos, lyginant su Skundžiamo nutarimo galiojimo stabdymu, kuris neturėtų jokių neigiamų pasekmių. Kartu atkreipia dėmesį, kad ginčas byloje vyksta dėl jau pasibaigusio tariamo pažeidimo, kurio pasibaigimo data buvo užfiksuota, todėl Skundžiamo nutarimo galiojimo sustabdymas nesukels neigiamų pasekmių nei viešajam interesui, nei tretiesiems asmenims;

4. teismas nepagrįstai pareiškėjo prašymą kvalifikavo kaip prašymą apsaugoti nuo „galimų neigiamų skundžiamo sprendimo padarinių“ ir dėl to atmetė. Pareiškėjo nuomone, kol nėra išspręstas ginčas dėl Skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nėra pagrindo teigti, kad viešųjų pirkimų sutarčių su pareiškėju nutraukimas ir jo eliminavimas iš viešųjų pirkimų yra teisėtas, būtinas ir neišvengiamas Skundžiamo nutarimo padarinys, tačiau perkančiosios organizacijos, remdamosi Skundžiamu nutarimu, nutrauks jau sudarytas viešųjų pirkimų sutartis, uždraus Pareiškėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose nelaukdamos šios bylos pabaigos. Tokią situaciją pareiškėjas pagrindė teismui pateiktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju susiklostys situacija, kai visą šio ginčo laikotarpį sankcijos bus taikytos nepagrįstai;

5. teismas skundžiamose nutartyse neįvertino aplinkybės, kad Skundžiamas nutarimas yra prima facie nepagrįstas. Abejoti Skundžiamo nutarimo teisėtumu leidžia tai, kad jame nėra konkrečiai aptariami ir/ar nagrinėjami pareiškėjo veiksmai, nepateiktas nei vienas įrodymas, kad pareiškėjas padarė konkurencijos teisės pažeidimą, bei tai, kad paskirtos baudos dydis apskaičiuotas vadovaujantis teisės aktu, kuris pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo metu dar negaliojo. Tai, kad teismas vertinti prima facie įrodymus turi ir spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas grindžia LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Guliverio kelionės“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 10 d. ir 2012 m. liepos 12 d. nutartis išsprendžiant klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Skundžiamo nutarimo galiojimą pareiškėjo atžvilgiu.

UAB „Guliverio kelionės“ sutinka, kad Skundžiamo nutarimas galiojimo sustabdymas pareiškėjo atžvilgiu būtinybės. Teigia, kad pasekmės, kurioms skundžiamos nutartys atveria kelią, t. y. finansinės pareiškėjo padėties pablogėjimas dėl Skundžiamame nutarime nurodytos baudos sumokėjimo bei pareiškėjo galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir jau sudarytas sutartis užkirtimas, yra neproporcingos. Skubotas Skundžiamo nutarimo vykdymas iškraipo konkurenciją kelionių organizavimo paslaugų rinkoje, kadangi daugiau nei 30 tokių paslaugų teikėjų pašalinami iš kelionių organizavimo paslaugų viešųjų pirkimų. Pastebi, kad pareiškėją atstatyti iki Skundžiamo nutarimo buvusią padėtį nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų itin sudėtinga arba neįmanoma, nes jis nebegalėtų būti grąžinamas į tuos pirkimus, iš kurių jis buvo pašalintas būtent dėl Skundžiamo nutarimo galiojimo. Pažymi, kad yra apskundęs Skundžiamą nutarimą, nes mano kad jis nepagrįstas prima facie. Mano, kad teismas privalėjo preliminariai įvertinti, ar yra pakankamai akivaizdžių argumentų dėl skundžiamo teisės akto teisėtumo (pilna apimtimi ar iš dalies). Skundžiamo nutarimo yra prima facie nepagrįstumas, vertintinas kaip savarankiškas pagrindas sustabdyti Skundžiamo nutarimo galiojimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ferona“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti.

Atsiliepime, remdamasis LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-216/2012 pateiktu Konkurencijos įstatymo normų aiškinimu, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę egzistuoja. Faktinį reikalaujamos reikalavimo užtikrinimo priemonės buvimo pagrindą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat grindžia LVAT praktikoje pateiktais išaiškinimais ir suformuotomis taisyklėmis (nutartys Nr. AS63-277/2008, AS16-528/2007, AS10-349/2007, AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS146-674/2011, AS858-440/2010, AS858-13/2011). Atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino pareiškėjo pateiktų ir įrodytų neigiamų reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmių pareiškėjo finansinei būklei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Megaturas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti.

Nurodo, kad su atskirajame skunde išdėstytais argumentais sutinka, jį palaiko, prieštaravimų neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – reikalavimo užtikrinimo priemonės – laikino Skundžiamo nutarimo galiojimo pareiškėjo atžvilgiu sustabdymo, iki įsiteisės teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo – taikymas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus ir bylos medžiagą, nuspendė, kad nebuvo įrodyta, kad būsimo sprendimo įvykdymas nagrinėjamu atveju gali būti iš esmės apsunkintas ir teismui būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjo reikalavimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestas. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, mano, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 71 straipsnį, tinkamai neišanalizavo ir nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, nesigilino į klausimo esmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Taigi pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą yra tuo atveju, kai iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas.

Šiuo aspektu, svarbu akcentuoti, kad net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007).

Remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009), sprendžiant ginčijamo nutarimo galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai arba išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010; 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011).

Taigi, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl Skundžiamo nutarimo galiojimo laikino sustabdymo pareiškėjo atžvilgiu iš esmės apima tiek siekį nemokėti Skundžiamu nutarimu paskirtos 154 000 Lt baudos, tiek paties Skundžiamo nutarimo, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas padarė konkurencijos teisės pažeidimą galiojimo sustabdymą.

Pareiškėjas teigia, kad neturi objektyvios galimybės Skundžiamu nutarimu paskirtos baudos sumokėti per įstatyme nustatytą terminą nesukeldamas grėsmės įmonės veiklos tęstinumui bei už keliones jau sumokėjusiems klientams, sumokėjus paskirtą baudą per įstatyme nustatytą terminą, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jo įvykdymas gali tapti neįmanomu, nes neliks paties pareiškėjo kaip juridinio asmens. Šiuos argumentus pareiškėjas grindžia balanso kopija ir pažyma dėl lėšų, esančių banko sąskaitose ir kasoje (I t., b l. 74−82). Taigi iš esmės būtinumas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžiamas pareiškėjo finansine padėtimi, kuri, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės gali ypač pablogėti, galbūt, pareiškėjo nuomone, net lemti pareiškėjo restruktūrizavimą/bankrotą.

Pažymėtina, jog neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, kad teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), nors susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-130/2011; 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009; 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-675/2011; 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011; 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011).

Įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės – Skundžiamo nutarimo laikino galiojimo sustabdymo, nes byloje esantys duomenys neįrodo, kad sumokėjęs atsakovo paskirtą baudą pareiškėjas neturės apyvartinių lėšų savo veiklai vykdyti, įgyvendinti įsipareigojimų tretiesiems asmenims, juo labiau taps nemokus ar susidurs su tokiais finansiniais sunkumais, kad jam palankaus teismo sprendimo atveju, negalės būti grąžintas į iki tol buvusią padėtį. Šią išvadą patvirtina ir Skundžiamo nutarimo 9.4 punktas, kuriame nurodyta, kad skiriama bauda neviršija 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais. Kartu pažymėtina ir tai, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, sumokėta bauda bus grąžinta, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra reali grėsmė, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas ar realiai pasunkėtų jo vykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-565/2012).

Dėl pareiškėjo argumentų, kad dėl Skundžiamo nutarimo galiojimo, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje, jis, dėl perkančiųjų organizacijų taikomo VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimo, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, yra šalinamas iš tų, kuriuose jau dalyvauja, pažymėtina, kad tai, jog pareiškėjas yra pašalintas iš tam tikrų viešojo pirkimo konkursų, galimai bus pašalintas ir iš kitų, negalės dalyvauti naujai skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose neįrodo pareiškėjo dėl Skundžiamo nutarimo realiai patirtinos žalos, nes nėra aišku, ar minėtuose konkursuose pareiškėjas būtų pripažintas laimėtoju ir turėtų galimybę sudaryti sutartis. Reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – garantuoti, kad teismo sprendimas dėl jau priimtų teisės aktų galės būti įvykdytas, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje. Prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Įvertinus nagrinėjamos bylos medžiagą negalima daryti išvados, jog, teismui tenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, padėties, buvusios iki teismo sprendimo priėmimo, atkūrimas taptų negalimas arba labai sudėtingas, atitinkamai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2011 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-135/2011, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-159/2012).

Be to, pažymėtina, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo, pareiškėjas turėtų teisę dėl kilusios žalos dėl nesudarytų viešųjų pirkimų sutarčių, kurios nebūtų pasirašytos, motyvuojant pareiškėjo neatitikimu VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir grindžiant Skundžiamo nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktu, kreiptis į teismą bendra įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo argumentas, kad, nuspendęs papildomai inicijuoti žalos atlyginimo teisminį procesą, jis patirs reikšmingas teisines išlaidas, kurių priteisti neturės galimybės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo kontekste atmestinas, nes Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (pvz., 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-177/2008, 2008 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008).

Dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo Skundžiamo nutarimo neteisėtumo, pažymėtina, kad reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011 tai, kad teismas preliminariai vertino reikalavimo pagrįstumą, lėmė bylos specifika, nes byloje iš esmės sutampo galimo (pareiškėjų pageidaujamo) teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 71 str. 1 d.). Taigi pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje. Pažymėtina ir tai, kad Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio, reglamentuojančio Konkurencijos tarybos paskirtų baudų išieškojimą, 1 dalyje nustatyta, jog ūkio subjektas privalo sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku ūkio subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog byloje yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliktinos nepakeistomis.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Clipper“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 10 d. ir 2012 m. liepos 12 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė