2013-10-15 Nr. AB-6196-3-62-3-00673-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-760/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00673-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.8; 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. M. B., P. B., A. G., A. D., R. K., K. J., Asociacijos „Dvylikių kaimo bendruomenė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. M. B., P. B., A. G., A. D., R. K., K. J., Asociacijos „Dvylikių kaimo bendruomenė“ skundą atsakovams Kauno visuomenės sveikatos centrui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „GINTARO ENERGIJA“, UAB „Lygumų vėjas“ dėl išvadų, sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. M. B., P. B., A. G., A. D., R. K., K. J., Asociacija „Dvylikių kaimo bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėjai) 2013 m. birželio 25 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2012 m. lapkričio 15 d. atrankos išvadą Nr. (5)-V2-1784 ir 2012 m. lapkričio 16 d. atrankos išvadą Nr. (5)-V2-1783 (toliau – ir Atrankos išvados); 2) panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 29-14(15) ir sprendimą Nr. 29-15(15) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (toliau – ir Sprendimai); 3) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento 2012 m. lapkričio 15 d. atrankos išvados (5)-V2-1784 ir 2012 m. lapkričio 16 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1783, taip pat Centro sprendimo Nr. 29-14(15) ir sprendimo Nr. 29-15(15) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galiojimą.

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Departamento 2012 m. lapkričio 15 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1784 ir 2012 m. lapkričio 16 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1783 panaikinimo. Pareiškėjai nurodė, jog Asociacija „Dvylikių kaimo bendruomenė“ buvo įsteigta 2013 m. sausio 18 d., todėl šis pareiškėjas neturėjo galimybės dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrose. Po Asociacijos „Dvylikių kaimo bendruomenė“ įsteigimo pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į Departamentą dėl galimybės dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrose. Pareiškėjų teigimu, jie neturi duomenų, kad poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados būtų paskelbtos įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjai taip pat nurodė, kad nesustabdžius poveikio visuomenės sveikatai vertinimo sprendimų bei poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadų galiojimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams – bendrovėms – realizavus planuojamą ūkinę veiklą, suinteresuotos visuomenės teisės bus pažeistos, o vykdomos planuojamos ūkinės veiklos nutraukimas taps problemiškas. Visa tai sudarys prielaidas tolesniems teisminiams ginčams.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Kauno visuomenės sveikatos centro 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 29-14(15) ir sprendimą Nr. 29-15(15) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. lapkričio 15 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1784 ir 2012 m. lapkričio 16 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1783 panaikinimo. Teismas taip pat atsisakė tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – ir PŪVPAVĮ), aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.1, 9, 41 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi. Teismas nustatė, jog Departamentas 2013 m. liepos 2 d. raštu Nr. (5.4.)-V2-1068 pateikė teismui įrodymus, kad apie priimtas atrankos išvadas buvo skelbta Prienų rajono ir Birštono krašto laikraštyje „Gyvenimas“ (2012 m. lapkričio 24 d.), laikraštyje „Respublika“ (2012 m. lapkričio 22 d.), Prienų rajono savivaldybės internetiniame puslapyje (2012 m. lapkričio 20 d.), Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento internetiniame tinklalapyje adresu: <http://ard.am.lt/VI/files/File/PAVN/Atrankos%20isvados/vejo%20jegaine%20Pagirmuonio.pdf.skelbimai>, skelbimai 2012 m. lapkričio 22 d. registruotais laiškais išsiųsti Pakuonio seniūnui, kad pakabintų seniūnijos skelbimų lentoje.

Nutartyje pažymėta, kad apie priimtas atrankos išvadas visuomenė informuota visuomenės informavimo priemonėse, tačiau pareiškėjai D. M. B., P. B., A. G., A. D., R. K., K. J. nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, jog jie domėjosi ginčo klausimu, todėl pareiškėjai, būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi, turėjo galimybių sužinoti apie priimtas atrankos išvadas iš visuomenės informavimo priemonių ir skundą teismui paduoti laiku.

Teismas sprendė, jog, nors pareiškėjas Asociacija „Dvylikių kaimo bendruomenė“ įsteigta tik 2013 m. sausio 18 d., tačiau pagal PŪVPAVĮ nuostatas dabartiniai asociacijos nariai, kaip suinteresuotos visuomenės atstovai, turėjo galimybę teikti pasiūlymus dėl skundžiamų išvadų persvarstymo. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog kreipėsi į Departamentą dėl galimybės dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrose, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo veiksmai yra pareiškėjo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis.

Teismas pažymėjo, jog ginčijamos atrankos išvados buvo priimtos 2012 m. lapkričio 15 d. ir 2012 m. lapkričio 16 d., o pareiškėjai į teismą dėl jų panaikinimo kreipėsi tik 2013 m. birželio 25 d., t. y. nuo jų priėmimo praėjus 6 mėnesiams, todėl darė išvadą, jog juos ginčyti delsė nepateisinamai ilgą laiką.

Kadangi teismas neatnaujino termino skundui paduoti dėl Departamento 2012 m. lapkričio 15 d. atrankos išvados (5)-V2-1784 ir 2012 m. lapkričio 16 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1783 panaikinimo, todėl prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Spręsdamas dėl prašymo sustabdyti Kauno visuomenės sveikatos centro sprendimo Nr. 29-14(15) ir sprendimo Nr. 29-15(15) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galiojimą, teismas rėmėsi ABTĮ 71 straipsnio 1, 3 dalimis, 92 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą. Prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentai nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir yra tik spėjimai. Byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

III. Pareiškėjai D. M. B., P. B., A. G., A. D., R. K., K. J., Asociacija „Dvylikių kaimo bendruomenė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties dalis, kuriomis: 1) atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Departamento 2012 m. lapkričio 15 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1784 ir 2012 m. lapkričio 16 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1783 panaikinimo; 2) atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – sustabdyti Departamento 2012 m. lapkričio 15 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1784 ir 2012 m. lapkričio 16 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1783, taip pat Kauno visuomenės sveikatos centro 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. 29-14(15) ir sprendimo Nr. 29-15(15) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galiojimą iki byla bus išnagrinėta teisme.

Pareiškėjai be aplinkybių, išdėstytų skunde, taip pat nurodo, kad poveikis visuomenės sveikatai poveikio aplinkai vertinimo procese vertinamas nebuvo. Pareiškėjai teigia, jog Atrankos išvadų 6 punkto „Pastabų, pasiūlymų“ skiltyje nurodyta, kad dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymo spręs už visuomenės sveikatos apsaugą atsakinga institucija. Todėl tik tada, kai Centras priėmė skundžiamus 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 29-14(15) ir sprendimą Nr. 29-15(15) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, pareiškėjams tapo žinoma, kad ir Atrankos išvadoje nustatytos galimos visuomenės sveikatos apsaugos garantijos faktiškai nebeegzistuoja. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo sprendimai apskųsti nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad ginčo esmė yra suinteresuotos visuomenės siekis realizuoti savo teisę į sveiką ir švarią aplinką, todėl ūkinės veiklos galimas poveikis visuomenės sveikatai laikytinas kėsinimusi į vertybę, kuri turi negrįžtamumo požymį. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra proporcinga ir teisiškai adekvati leistina procesinė priemonė, kurią teismas turėjo pagrindą taikyti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su teismo priimtu sprendimu netenkinti prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Departamento 2012 m. lapkričio 15 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1784 ir 2012 m. lapkričio 16 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1783 panaikinimo, taip pat sutinka su teismo priimtu sprendimu atsisakyti tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atsakovas teigia, jog teismo nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginant pažeistas teises pareiškėjai nebuvo pakankamai aktyvūs, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą dėl jų teisių gynimo. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas kreiptis į teismą yra praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjai ir atskirajame skunde nepateikė objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti skundo nepraleidus nustatytų terminų.

Atsakovas Kauno visuomenės sveikatos centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį.

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjų delsimas ginti savo interesus yra nepateisinamas ir negali būti vertinamas kaip objektyvi priežastis skundo terminui atnaujinti. Atskirajame skunde išdėstyti motyvai yra susiję su dokumentų – UAB „GINTARO ENERGIJA“ ir UAB „Lygumų vėjas“ poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų, Atrankos išvadų, Sprendimų – turiniu, dėl kurių pareiškėjų skundai yra priimti ir bus nagrinėjami teisme. Atskirajame skunde pareiškėjai nepateikė objektyvių priežasčių dėl termino praleidimo. Atsakovo teigimu, pareiškėjai tiek skunde, tiek atskirajame skunde, reikalaudami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jų taikymo būtinumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjai D. M. B., P. B., A. G., A. D., R. K., K. J., Asociacija „Dvylikių kaimo bendruomenė“ atskirajame skunde ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. lapkričio 15 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1784 ir 2012 m. lapkričio 16 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1783 panaikinimo bei atsisakė tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Dėl prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. lapkričio 15 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1784 ir 2012 m. lapkričio 16 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1783 panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo dalį dėl Atrankos išvadų panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Teisėjų kolegija nurodo, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-453/2010). Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-921/2011).

Pagal aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo 8.1 punktą užsakovas ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ir atsakinga institucija turi pranešti visuomenei apie atrankos išvadą, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, arba jeigu planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai pareikalauja, o atsakinga institucija nusprendžia, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri neįrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ir šiame punkte nurodytą sąrašą. Aprašo 9 punkte nustatyta, jog apie 8.1 punkte nurodytą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, užsakovas, gavęs atrankos išvadą, nedelsdamas turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse, o atsakinga institucija priimtą atrankos išvadą – paskelbti savo tinklalapyje. Pagal Aprašo 18.1, 18.2 punktus užsakovas ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas 9 punkte nurodytą informaciją turi paskelbti: miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir respublikinėje spaudoje, esant galimybei, – per radiją ir televiziją, užsakovo tinklalapyje; savivaldybės (seniūnijos), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lentoje, su savivaldybės (seniūnijos) informacine žyma apie gavimo faktą ir datą.

Nagrinėjamu atveju iš Departamento 2013 m. liepos 2 d. rašto Nr. (5.4.)-V2-1068 (b. l. 33) bei kartu su juo pateiktų dokumentų (b. l. 34–43) nustatyta, jog apie priimtas ginčijamas Atrankos išvadas buvo skelbta Prienų rajono ir Birštono krašto laikraštyje „Gyvenimas“ (2012 m. lapkričio 24 d.), laikraštyje „Respublika“ (2012 m. lapkričio 22 d.), Prienų rajono savivaldybės internetiniame puslapyje (2012 m. lapkričio 20 d.), Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento internetiniame tinklalapyje adresu: <http://ard.am.lt/VI/files/File/PAVN/Atrankos%20isvados/vejo%20jegaine%20Pagirmuonio.pdf.skelbimai>, skelbimai 2012 m. lapkričio 22 d. registruotais laiškais išsiųsti Pakuonio seniūnui, kad pakabintų seniūnijos skelbimų lentoje.

Pareiškėjai dėl Atrankos išvadų į administracinį teismą kreipėsi tik 2013 m. birželio 25 d. Šiuo atveju iš esmės nekyla ginčas dėl to, jog pareiškėjai skundą teismui padavė praleidę ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tačiau teisėjų kolegija konkrečiu atveju turi patikrinti, ar pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį egzistuoja termino atnaujinimo pagrindai.

Įvertinus tai, kad apie pareiškėjų skundžiamų Atrankos išvadų priėmimą, apie jų esmę (tai, kad jose prieita išvada, jog poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas), apie galimybę su jomis susipažinti buvo skelbiama tiek nacionalinėje, tiek vietinėje spaudoje, Prienų rajono savivaldybės internetiniame puslapyje ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento internetiniame tinklalapyje, darytina išvada, jog pareiškėjams fiziniams asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta galimybė sužinoti apie priimtas Atrankos išvadas bei susipažinti su jų turiniu. Ši aplinkybė nėra ginčijama atskirajame skunde.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi, pareiškėjai turėjo galimybių sužinoti apie priimtas Atrankos išvadas iš visuomenės informavimo priemonių ir skundą teismui paduoti laiku, pareiškėjai Atrankos išvadas ginčyti delsė nepateisinamai ilgą laiką.

Pareiškėjų skundo argumentas, jog Asociacija „Dvylikių kaimo bendruomenė“ buvo įsteigta 2013 m. sausio 18 d., todėl šis pareiškėjas neturėjo galimybės dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrose, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai dėl Atrankos išvadų panaikinimo kreipėsi į teismą per įstatymų nustatytą terminą ar kad praleido jį dėl svarbios priežasties, sudarančios pagrindą šį terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas – asociacija, mananti, jog jos teisės buvo pažeistos, turi pareigą jas ginti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą, t. y. per įstatymų nustatytą terminą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju pareiškėjas Asociacija „Dvylikių kaimo bendruomenė“ buvo įsteigta 2013 m. sausio 18 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2013 m. birželio 25 d.

Pareiškėjai atskirajame skunde teigia, jog Atrankos išvadų 6 punkto „Pastabų, pasiūlymų“ skiltyje nurodyta, kad dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymo spręs už visuomenės sveikatos apsaugą atsakinga institucija. Todėl tik tada, kai Centras priėmė skundžiamus 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 29-14(15) ir sprendimą Nr. 29-15(15) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, pareiškėjams tapo žinoma, kad ir Atrankos išvadose nustatytos galimos visuomenės sveikatos apsaugos garantijos faktiškai nebeegzistuoja.

Kaip matyti iš pareiškėjų skundo turinio, jie nesutinka su Atrankos išvadose nustatytomis aplinkybėmis, teigia, kad poveikio aplinkai vertinimo procese nebuvo vertinamas poveikis visuomenės sveikatai ir kt. Taigi pareiškėjai nesutinka su Atrankos išvadomis iš esmės.

Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjams buvo apribota galimybė sužinoti apie Atrankos išvadas bei susipažinti su jų turiniu, darytina išvada, kad nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog pareiškėjams galimybė apskųsti minėtas Atrankos išvadas atsirado tik po to, kai Centras priėmė skundžiamus 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 29-14(15) ir sprendimą Nr. 29-15(15).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Atrankos išvadų paduoti bei atsisakė priimti šią pareiškėjų skundo dalį ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. sustabdyti Departamento 2012 m. lapkričio 15 d. atrankos išvados (5)-V2-1784 ir 2012 m. lapkričio 16 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1783, taip pat Centro sprendimo Nr. 29-14(15) ir sprendimo Nr. 29-15(15) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galiojimą.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-627/2012, kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011).

Pažymėtina, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą grindžia tuo, kad šių priemonių netaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriams – bendrovėms – realizavus planuojamą ūkinę veiklą, suinteresuotos visuomenės teisės bus pažeistos, o vykdomos planuojamos ūkinės veiklos nutraukimas taps problemiškas. Visa tai sudarys prielaidas tolesniems teisminiams ginčams. Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ginčo esmė yra suinteresuotos visuomenės siekis realizuoti savo teisę į sveiką ir švarią aplinką, todėl ūkinės veiklos galimas poveikis visuomenės sveikatai laikytinas kėsinimusi į vertybę, kuri turi negrįžtamumo požymį. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra proporcinga ir teisiškai adekvati leistina procesinė priemonė, kurią teismas turėjo pagrindą taikyti.

Įvertinus tai, kad šiuo atveju atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl Departamento 2012 m. lapkričio 15 d. atrankos išvados (5)-V2-1784 ir 2012 m. lapkričio 16 d. atrankos išvados Nr. (5)-V2-1783 panaikinimo, darytina išvada, jog nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Atrankos išvadų galiojimą.

Pareiškėjų ginčijamais Sprendimais dėl UAB „GINTARO ENERGIJA“ ir UAB „Lygumų vėjas“ planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainės) galimybių Pagirmuonio kaime, kurių galiojimą pareiškėjai prašo sustabdyti, Kauno visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474, išnagrinėjo ūkinės veiklos UAB „GINTARO ENERGIJA“ ir UAB „Lygumų vėjas“ vėjo jėgainių Pagirmuonio kaime poveikio sveikatai vertinimo ataskaitas ir priėmė sprendimus dėl veiklos galimybių, t. y. pritarė UAB „GINTARO ENERGIJA“ ir UAB „Lygumų vėjas“ veiklos galimybėms ir nusprendė, jog ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje (b. l. 16–19).

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nevertina klausimų dėl ginčijamų Sprendimų pagrįstumo, tačiau dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pažymi, jog iš nurodytų ir byloje pareiškėjų pateiktų argumentų negalima spręsti, kad šioje proceso stadijoje yra pagrįstas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijami Sprendimai yra priimti detaliojo planavimo procese. Šiuo atveju pareiškėjų nurodomos galbūt kilsiančios neigiamos pasekmės, t. y. suinteresuotos visuomenės teisių pažeidimas, vykdomos planuojamos ūkinės veiklos nutraukimo sudėtingumas, yra siejamos su planuojamos ūkinės veiklos realizavimu, realiu ūkinės veiklos vykdymu. Pareiškėjų ginčijami Sprendimai tiesiogiai tokių pasekmių nesukelia, t. y. jie yra vienas iš etapų tretiesiems suinteresuotiems asmenims realiai pradėti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju nepateikė duomenų, kad būtent ginčijami Sprendimai bus pagrindas tretiesiems suinteresuotiems asmenims realiai pradėti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.

Be to, pareiškėjų teiginys, jog realizavus planuojamą ūkinę veiklą, suinteresuotos visuomenės teisės bus pažeistos, o vykdomos planuojamos ūkinės veiklos nutraukimas taps problemiškas, yra abstraktus, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis pareiškėjų spėjimas. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kad yra realus pavojus visuomenės sveikatai, todėl pareiškėjų argumentai apie negrįžtamą poveikį visuomenės sveikatai nelaikytini pagrįstais.

Pareiškėjų atskirojo skundo teiginiai, susiję su prielaidomis tolesniems teisminiams ginčams, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog siekis ateityje išvengti galimų teisminių procesų nėra pagrindas pripažinti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011, kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjai nepateikė pakankamai duomenų, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjų nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje administracinės bylos stadijoje, t. y. sustabdyti Centro sprendimo Nr. 29-14(15) ir sprendimo Nr. 29-15(15) dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių galiojimą, ir kad netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamus aktus iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip ne kartą savo praktikoje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-320/2012, kt.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo bylos nagrinėjimo momentu, atsižvelgus į pareiškėjų skundo reikalavimus, pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, negalima spręsti, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad šios priemonės pritaikymas užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą ir kad, pritaikius pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmenų teisių ir teisėtų interesų ar viešojo intereso pažeidimui atsirasti. Šioje bylos proceso stadijoje nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis). Taigi ši nutartis neužkerta kelio proceso dalyviams pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo bet kurioje proceso stadijoje.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų ginčijama nutartimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų D. M. B., P. B., A. G., A. D., R. K., K. J., Asociacijos „Dvylikių kaimo bendruomenė“ atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė