2018-01-04 Nr. AB-343-3-61-3-02584-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Test Word Document

Administracinė byla Nr. eAS-11-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02584-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos skundą atsakovui Lietuvos kultūros tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos dizainerių sąjunga (toliau – ir pareiškėjas, Sąjunga) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Lietuvos kultūros tarybą (toliau – ir atsakovas, Taryba) per 7 dienas nuo šioje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su Lietuvos dizainerių sąjunga sutartis, kad būtų įgyvendinti šie individualūs administraciniai aktai: Lietuvos kultūros tarybos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 1LKT-102(1.2), Lietuvos kultūros tarybos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 1LKT-103(1.2) ir Lietuvos kultūros tarybos 2017 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 1LKT-19(1.2) (toliau – ir Tarybos sprendimai); 2) įpareigoti Lietuvos kultūros tarybą per 7 dienas nuo 1 punkte aprašytų sutarčių sudarymo, pervesti Lietuvos dizainerių sąjungai Tarybos sprendimais skirtas lėšas.

Nurodė, kad Taryba privalo sudaryti sutartis su konkursus laimėjusiu pareiškėju, nes tai numatyta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-559 patvirtintose Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėse (toliau – ir Gairės). Gairės tik pareiškėjui suteikia teisę išreikšti valią, ar jis sutinka gauti tiek finansavimo, kiek jam buvo skirta. Tarybai šiuo atžvilgiu tokia diskrecijos teisė nesuteikta – Gairių 56 punkto nuostata dėl sutarties sudarymo Tarybos atžvilgiu yra imperatyvi.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, taip pat prašė bylą sustabdyti iki bus priimtas ir įsigalios sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-24384-910/2017. Nurodė, kad, kol civilinėje byloje nėra nustatyta, ar Sąjungos valdybos sprendimas atsisakyti atsakovo skirto finansavimo yra teisėtas, nagrinėjama administracinė byla negali būti nagrinėjama. Šiuo atveju egzistuoja prejudicinis ryšys tarp civilinės bylos Nr. e2-24384-910/2017 ir šios administracinės bylos.

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą netenkinti atsakovo prašymo sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą. Pareiškėjo nuomone, tarp bylų neegzistuoja jokio prejudicinio ryšio, nes netgi tuo atveju, jeigu civilinėje byloje nagrinėjamas 2017 m. balandžio 8 d. Sąjungos valdybos nutarimas kreiptis į Tarybą dėl finansavimo atsisakymo bus pripažintas teisėtu, tai bet kokiu atveju visus veiksmus pareiškėjo vardu gali atlikti tik Sąjungos valdybos pirmininkas, o ne pati valdyba ar jos įgaliotas asmuo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI-4685-208/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02584-2017-2) iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-24384-910/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-17846-2017-5). Pareiškėjas buvo įpareigotas pranešti teismui apie administracinės bylos Nr. eI-4685-208/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02584-2017-2) sustabdymo pagrindo išnykimą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl to, jog atsakovas nesudaro su juo sutarčių dėl Tarybos sprendimais skirto finansavimo, todėl, pasak pareiškėjo, atsakovas turi būti įpareigotas sudaryti sutartis ir nedelsiant pervesti finansavimą. Atsakovas tvirtina, kad yra gautas Sąjungos valdybos įgalioto asmens J. M. 2017 m. balandžio 12 d. pareiškimas dėl pareiškėjui skirto finansavimo atsisakymo.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-24384-910/2017. Šioje byloje, be kita ko, bus sprendžiamas Sąjungos valdybos 2017 m. balandžio 8 d. posėdžio protokole Nr. 4 priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais klausimas, taigi minėtoje civilinėje byloje teismas pasisakys, ar Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos sprendimas, kuriuo atsisakoma finansavimo lėšų, yra teisėtas ir sukeliantis teisines pasekmes. Bendrosios kompetencijos teismo nustatytos aplinkybės dėl Sąjungos valdybos sprendimo atsisakyti atsakovo skirto finansavimo teisėtumo turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, nes jos gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje.

Teismas pažymėjo, kad civilinėje, o ne administracinėje, byloje bus sprendžiamas klausimas dėl įgaliojimų veikti pareiškėjo vardu, priimant atitinkamus sprendimus. Administracinis teismas spręs, ar yra pagrindas įpareigoti Tarybą sudaryti su Lietuvos dizainerių sąjunga sutartis, Tarybai neskiriant pareiškėjui finansavimo. Civilinėje byloje Nr. e2-24384-910/2017 išsprendus Sąjungos valdybos nutarimo, kuriuo atsisakoma finansavimo lėšų, pripažinimo negaliojančiu klausimą, administracinėje byloje gali nebelikti ginčo dalyko.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Pareiškėjo teigimu, pagal Tarybos priimtų individualių administracinių aktų turinį Taryba privalo Sąjungai išmokėti 60 100 Eur dydžio finansavimą. Kol Taryba nėra priėmusi jokio individualaus administracinio akto, kuriuo pakeistų iš Sprendimų jai atsirandančią pareigą, nėra pagrindo teigti, kad Tarybos pareiga išmokėti finansavimą yra išnykusi. Viešojo administravimo įgaliojimų neturinčio J. M. pareiškimas nepanaikina iš Sprendimų kylančios pareigos sumokėti finansavimą. Todėl nepriklausomai nuo to, ką civilinėje byloje Nr. e2-24384-910/2017 teismas nuspręs dėl valdybos nutarimo atsisakyti finansavimo teisėtumo, Taryba pagal galiojančius individualius administracinius aktus privalo išmokėti finansavimą.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog civilinėje byloje Nr. e2-24384-910/2017 nagrinėjami klausimai bus reikšmingi nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-4685-208/2017. Administracinėje byloje reikšmingas klausimas yra tai, kokius veiksmus turėjo atlikti Taryba, gavusi skirtingas Sąjungos valdymo organų pozicijas dėl Sprendimais skirto finansavimo, ir šis klausimas nėra civilinės bylos Nr. e2-24384-910/2017 nagrinėjimo objektas. Sąjunga į bylą yra pateikusi savo įstatus, iš kurių nuostatų galima nustatyti, kuris Sąjungos valdymo organas gali veikti Sąjungos vardu išoriniuose santykiuose. Dėl šios priežasties neegzistuoja prejudicinis ryšys tarp civilinės bylos Nr. e2-24384-910/2017 ir administracinės bylos Nr. eI-4685-208/2017, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą gali priimti nesustabdęs administracinės bylos Nr. eI-4685208/2017.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Ginčai dėl pareiškėjo valdymo organų (pirmininko ir valdybos) vyksta keliose bylose, taip pat vyko ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjui 2014–2016 m. skirtų lėšų neteisėto pasisavinimo, yra gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, kad pareiškėjo valdybos pirmininkas yra pažeidęs tam tikras Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, tarp pareiškėjo ir atsakovo vyksta ir daugiau teisminių ginčų, be kita ko, ir dėl netinkamai panaudotų valstybės biudžeto lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. eI-4685-208/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02584-2017-2) iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-24384-910/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-17846-2017-5), teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Lietuvos dizainerių sąjunga skundu reikalauja įpareigoti atsakovą Lietuvos kultūros tarybą sudaryti su pareiškėju sutartis, kad būtų įgyvendinti paties atsakovo priimti sprendimai, taip pat pervesti pareiškėjui minėtais Tarybos sprendimais skirtas lėšas.

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ĮV-559 patvirtintų Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių 59 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas, kurio įgyvendinamam projektui skirtas finansavimas, ne vėliau kaip per 90 darbo dienų, visais atvejais, ne vėliau nei iki einamųjų metų rugsėjo 30 d., po Tarybos sprendimo priėmimo dienos pateikia 2 tinkamai užpildytus sutarties egzempliorius; sutartį pasirašo įgaliotas pareiškėjo asmuo, o Sąmatą prie sutarties papildomai privalo pasirašyti už pareiškėjo buhalterinę apskaitą atsakingas asmuo; 60 punkte nurodyta, jog jeigu pareiškėjas iki Gairių 59 punkte nustatyto termino pabaigos Tarybai nepateikia sutarties, toks projektas nefinansuojamas ir jam skirtos lėšos gali būti naudojamos Gairių 55 punkte nustatyta tvarka.

Pareiškėjo teigimu (b. l. 2), Sąjunga laiku kreipėsi į Tarybą, kad būtų pasirašytos sutartys dėl Sprendimais skirto finansavimo (Sąjunga nuvežė pasirašytus sutarčių originalus Tarybai), Taryba nėra pasirašiusi su Sąjunga nė vienos sutarties ir nėra pervedusi jokios dalies iš Sąjungai skirto finansavimo.

Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų priėmęs sprendimą nesudaryti su pareiškėju sutarčių, taip pat neišmokėti pareiškėjui ginčijamais sprendimais skirto finansavimo, nėra. Taigi šioje administracinėje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo (vilkinimo atlikti veiksmus).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė motyvuodamas tuo, kad, atsakovo tvirtinimu, jis yra gavęs pareiškėjo valdybos įgalioto asmens J. M. 2017 m. balandžio 12 d. pareiškimą dėl skirto finansavimo atsisakymo, o Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-24384-910/2017, kurioje, be kita ko, bus sprendžiamas Sąjungos valdybos 2017 m. balandžio 8 d. posėdyje Nr. 4 priimtų sprendimų (taip pat ir dėl skirto finansavimo atsisakymo) pripažinimo negaliojančiais klausimas, taigi minėtoje civilinėje byloje teismas pasisakys, ar Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos sprendimas, kuriuo atsisakoma finansavimo lėšų, yra teisėtas ir sukeliantis teisines pasekmes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tiesioginio ryšio tarp nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyko ir minėtoje civilinėje byloje vertinamų aplinkybių nėra, nes atsakovas nepriėmė jokio šioje administracinėje byloje ginčijamo sprendimo, kuris būtų motyvuotas Sąjungos valdybos 2017 m. balandžio 8 d. posėdyje Nr. 4 priimtu sprendimu bei Sąjungos valdybos įgalioto asmens J. M. 2017 m. balandžio 12 d. Tarybai pateiktu pareiškimu dėl skirto finansavimo atsisakymo. Tokio motyvo atsakovas nenurodė ir teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, grįsdamas savo neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus) bei neatlikdamas pareiškėjo reikalaujamų veiksmų. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bendrosios kompetencijos teismo nustatytos aplinkybės dėl Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos sprendimo atsisakyti atsakovo skirto finansavimo teisėtumo turėsi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje.

Pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, be kita ko, turės įvertinti ir Sąjungos valdybos 2017 m. balandžio 8 d. posėdyje Nr. 4 priimtą sprendimą bei Sąjungos valdybos įgalioto asmens J. M. 2017 m. balandžio 12 d. Tarybai pateiktą pareiškimą dėl skirto finansavimo atsisakymo, taip pat jų reikšmę bylos teisingam išnagrinėjimui.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas