2022-09-28 Nr. AB-24097-3-62-3-02519-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-502-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02519-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistai“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vaistai“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) (36 eilės numeris).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Aleksoto seniūnijos 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. 01-2-309 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas) buvo informuotas, jog žemės sklypas neatitinka Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (toliau – ir Taisyklės), keliamų reikalavimų bei Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (toliau – ir Aprašas), kriterijų. Rašte nurodyta, kad pareiškėjas ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 5 d. turi sutvarkyti žemės sklypą ir apie rezultatus informuoti Aleksoto seniūniją (toliau – ir Seniūnija).

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Seniūnijos raštuose nebuvo nurodyta, kokių konkrečiai Taisyklių ir Aprašo reikalavimų neatitinka jo žemės sklypas. Pareiškėjas iki Rašte nurodyto termino atliko, jo vertinimu, reikiamus žemės sklypo sutvarkymo darbus: nušienavo žolę, surinko šiukšles ir 2020 m. liepos 1 d. elektroniniu laišku informavo Seniūniją apie atliktus darbus, pridėjo fotonuotraukas, tačiau 2020 m. rugsėjo 16 d. gavo Administracijos raštą, kuriuo pareiškėjui pranešta apie tai, kad žemės sklypas yra įtrauktas į Sąrašą ir už 2020 metus privalės sumokėti 4 procentų tarifo žemės mokestį. Seniūnija daugiau jokių laiškų, informacijos, įspėjimų apie sklypo įrašymą į Sąrašą nepateikė, todėl pareiškėjas laikė, jog tinkamai įvykdė jam kylančią pareigą sutvarkyti žemės sklypą.

4. Įsakymo dalis, kuria pareiškėjo žemės sklypas įtrauktas į Sąrašą, yra neteisėta, nes priimta pažeidžiant Aprašo 6 punkto ir Taisyklių 7 punkto reikalavimus informuoti žemės sklypo savininką apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į Sąrašą ir sudaryti galimybę per protingą terminą pašalinti nustatytus Taisyklių pažeidimus. Be to, pareiškėjas operatyviai sutvarkė žemės sklypą ir apie tai informavo Seniūniją, todėl nebuvo faktinio pagrindo jį įtraukti į Sąrašą. Pareiškėjas prašė teismo atsižvelgti į skundo argumentus ir panaikinti Įsakymo dalį.

5. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas tinkamai neprižiūrėjo žemės sklypo, pažeisdamas Taisyklių 7.3, 7.5, 25.14 ir 25.16 papunkčius. Atsakovas, laikydamasis Aprašo 6 punkto reikalavimų, Raštu įspėjo pareiškėją dėl Taisyklių reikalavimų nesilaikymo ir nustatė terminą žemės sklypui sutvarkyti, tačiau, kaip konstatuota 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovo atliktų žemės sklypo patikrinimų aktuose, pareiškėjas neužtikrino nuolatinės žemės sklypo priežiūros pagal Taisyklių reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtuose patikrinimo aktuose nustatytas žemės sklypo nepriežiūros aplinkybes. Vien faktas, kad birželio mėnesį pareiškėjas žemės sklype nupjovė žolę, nesudaro pagrindo teigti, jog žemės sklypą pareiškėjas tvarko nuolat. Patikrinus pareiškėjo žemės sklypą liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nustatyti tie patys Taisyklių 7 punkto pažeidimai, o informacija apie Sąrašo sudarymą, be kita ko, buvo skelbiama internete. Taigi, atsakovas apibendrino, kad pareiškėjas neįrodė skundo reikalavimų pagrįstumo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. teismas panaikino Įsakymo dalį, kuria pareiškėjui priklausantis žemės sklypas įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą (eilės Nr. 36), ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 858,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas visų pirma nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui priklausantis žemės sklypas įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Seniūnija Raštu informavo pareiškėją, kad, vykdant 2020 m. birželio 10 d. apžiūras, nustatyta, jog pareiškėjo žemės sklypas neatitinka Taisyklėse keliamų reikalavimų bei Aprašo kriterijų. Pareiškėjui buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 5 d. sutvarkyti žemės sklypą ir apie rezultatus informuoti Seniūniją, taip pat buvo nurodyta sistemingai sklypuose palaikyti švarą ir tvarką. Pareiškėjas 2020 m. liepos 1 d. elektroniniu laišku informavo Seniūniją, kad sutvarkė jam priklausančio žemės sklypo teritoriją ir pateikė tai įrodančią fotonuotrauką. Seniūnijos specialistai 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktus Nr. 01-8-151 ir Nr. 01-8-268, kuriuose identiškai nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypas apleistas, auga krūmai, piktžolės, žolė nenušienauta, todėl yra pažeisti Taisyklių 7.3 ir 7.5 punktai (7.5 punktas papildomai nurodytas tik 2020 m. rugpjūčio 13 d. akte). Administracijos direktorius 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 įtraukė pareiškėjui priklausantį žemės sklypą į Sąrašą (eil. Nr. 36) ir apie tai informavo pareiškėją 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 29-2-852 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“.

10. Teismas, įvertinęs Apraše įtvirtintų procedūrų tvarką (Aprašo 3 ir 6 p.), nusprendė, jog Aprašo 3 ir 6 punktuose numatyta asmenų informavimo procedūra neatleidžia atsakovo nuo pareigos apie ketinimą įtraukti žemės sklypą ar apie žemės sklypo faktinį įrašymą į Sąrašą informuoti žemės sklypo savininką ar naudotoją. Taip pat, teismo vertinimu, nuo asmenų informavimo pareigos neatleidžia žemės sklypo pakartotinio patikrinimo procedūra, kurios tikslas yra prevencinis. Pakartotine sklypo patikrinimo procedūra numatyta patikrinti, ar žemės savininkas (naudotojas) pašalino per nustatytą terminą žemės sklype nustatytus Taisyklių pažeidimus; ar nepriežiūros faktas yra atsitiktinis ar nuolatinis tęstinis Taisyklių pažeidimas. Pakartotiniu patikrinimu nėra tęsiama žemės sklypų įrašymo į Sąrašus procedūra, kuria būtų siekiama vienintelio tikslo – įrašyti žemės sklypus į Sąrašą.

11. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo registruotu laišku informuotas apie jo teisėms ir pareigoms įtakos turėjusią procedūrą, t. y. ketinimą ir faktinį įrašymą į rengiamą Sąrašą. Todėl pareiškėjas dėl neinformavimo prarado teisinę galimybę Aprašo 6 punkte nustatyta tvarka ir terminais pašalinti pažeidimą. Teismas įvertino, kad nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo žemės sklypo 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimai dėl Taisyklių pažeidimo nelaikytini pakartotiniais (tęstiniais), nes pareiškėjas pašalino žemės sklypo nepriežiūros pažeidimus, nurodytus Rašte, ir apie tai elektroniniu laišku kartu su vaizdine medžiaga (fotonuotrauka) informavo Seniūniją.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas, nustatydamas konkretų terminą pažeidimams žemės sklype pašalinti ir nurodydamas pareiškėjui apie atliktus darbus elektroniniu paštu informuoti Seniūniją, sudarė pareiškėjui prielaidas pagrįstai tikėtis, jog jis bus informuotas apie kitus atsakovo 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais atliktus sklypo patikrinimus bei nustatytus trūkumus, t. y. bus supažindintas su atsakovo pozicija, ar žemės sklypas yra sutvarkytas tinkamai, tačiau atsakovas to nepadarė.

13. Taigi, teismas nusprendė, kad atsakovas neužtikrino Apraše numatytos administracinės procedūros reikalavimų, neinformavo pareiškėjo apie pradėtą ir vykdomą procedūrą, todėl pažeidė pareiškėjo teisę žinoti apie jam teisines pasekmes sukeliančius administracinius aktus bei pasinaudoti Aprašo 6 punkte numatyta teise pašalinti nustatytus pažeidimus.

14. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju administracinės bylos duomenys patvirtina, jog žemės sklypo faktinė situacija buvo užfiksuota Seniūnijos Nenaudojamos žemės patikrinimo aktais ir vaizdine medžiaga (nuotraukomis, schema). Teismui pateiktų duomenų visetas leido daryti išvadą, kad atsakovas, priimdamas pareiškėjo atžvilgiu Įsakymą, galimai įvertino faktinių aplinkybių visumą pagal Aprašo 4 punkto, Taisyklių 7 ir 25 punktų kriterijus, vadovavosi nuotraukomis, tačiau Seniūnijos pateiktoje grafinėje schemoje objektyviai nematyti duomenų, patvirtinančių sklypo nenaudojimą, o iš nuotraukose užfiksuotų žemės plotų situacijos nėra objektyvios galimybės neginčijamai identifikuoti schemoje pažymėtų žemės plotų. Atsakovas nesurinko jokių kitų objektyvių sklypo apleistumą įrodančių dokumentų (pavyzdžiui, žemės sklype esantys objektai, identifikuojantys sklypą, pareiškėjo apklausa, kviečiant atvykti į žemės sklypo apžiūrą pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-535-525/2016), o pateiktos fotonuotraukos nėra išsamiai aprašytos patikrinimo aktuose (Aprašo 6 p.). Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamo Įsakymo dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais).

15. Įvertinęs ginčijamo administracinio akto ir jo priedo turinį teismas konstatavo, kad jis nėra tinkamai pagrįstas teisės normomis (konkrečiai ir pareiškėjo atžvilgiu). Įsakyme nenurodytos nei Aprašo, nei Taisyklių materialinės teisės normos, kurių pagrindu žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad konkretūs Taisyklių punktai (papunkčiai), kuriuos pareiškėjas, atsakovo teigimu, pažeidė, buvo nurodyti tik atsakovo atliktų žemės sklypo patikrinimų aktuose, su kuriais pareiškėjas nebuvo supažindintas.

16. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtino, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą individualų administracinį aktą dėl pareiškėjo žemės sklypo įrašymo į Sąrašą, neužtikrino Apraše numatytų administracinių procedūrų esminių reikalavimų įgyvendinimo bei pažeidė pareiškėjo teises žinoti apie jam teisines pasekmes sukeliančias administracines procedūras (veiksmus) bei pasinaudoti Apraše numatyta teise pašalinti padarytus Taisyklių pažeidimus.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, ginčo teisinį reglamentavimą, nusprendė, jog Įsakymo dalis dėl pareiškėjo žemės sklypo įrašymo į Įsakymu patvirtintą Sąrašą, iš esmės taikant pareiškėjui sankciją dėl žemės sklypo nepriežiūros, įpareigojant jį mokėti žemės mokestį didesniu tarifu, priimta nesilaikant Apraše 3 ir 6 punktuose įtvirtintų procedūros reikalavimų, pažeidžiant gero administravimo ir įstatymo viršenybės principus bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus administraciniam sprendimui, taip pat pareiškėjo teisę žinoti apie pareiškėjo teisėms įtakos turinčias procedūras ir gintis nuo nepalankaus sprendimo neigiamų pasekmių.

18. Pareiškėjas prašė teismo priteisti 1149,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 858,64 Eur.

III. 19. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, visų pirma pažymi, kad žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Aprašas. Pagal Aprašo 3 punktą, kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į nenaudojamos žemės sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo ar jo dalies savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Aprašo 6 punkte numatyta, kad Kauno miesto seniūnai, nustatę nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus, ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą, registruotais laiškais įspėja žemės sklypo savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokią sklypo patikrą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog įspėjimas pareiškėjui buvo siųstas registruota siunta ir įteiktas tinkamai, taip pat nė viena iš šalių nekėlė ginčo ir dėl informavimo apie skundžiamą Įsakymą siuntimo ir įteikimo pareiškėjui, t. y. tiek įspėjimas, tiek pats Įsakymas pareiškėjui buvo išsiųsti ir įteikti tinkamai. Todėl akivaizdu, kad Aprašo 3 ir 6 punktų reikalavimai buvo įgyvendinti absoliučiai tinkamai. Be to, pagal Aprašo 3 punktą visa informacija buvo skelbiama viešai t. y. Kauno miesto savivaldybės puslapyje, todėl kiekvienas savo teisėmis ir pareigomis besiverčiantis asmuo turėjo galimybę susipažinti su preliminariais seniūnijų apleistų žemės sklypų sąrašais ir galutiniu Sąrašu.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo asmenų informavimo pareigos neatleidžia žemės sklypo pakartotinio patikrinimo procedūra, kuria nėra tęsiama žemės sklypų įrašymo į Sąrašus procedūra, kuria būtų siekiama vienintelio tikslo – įrašyti žemės sklypus į Sąrašą. Tačiau su tokia išvada atsakovas nesutinka, nes administracinė procedūra yra baigiama administracinės procedūros sprendimu, kuriuo, nagrinėjamoje situacijoje, niekaip negali būti laikomas žemės sklypo apžiūros aktas, o tik būti teises ir pareigas sukeliantis teisės aktas t. y. skundžiamas sprendimas, apie kurį pareiškėjui buvo pranešta laiku ir tinkamai. Todėl teismo argumentas, kad pakartotinio patikrinimo procedūra nėra pradėtos procedūros tęsinys ir todėl apie visas patikras pareiškėją reikėjo informuoti papildomai (kai jai jau buvo įteiktas įspėjimas), yra neproporcingai didelės administracinės naštos atsakovui uždėjimas ir todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

22. Atsakovas nurodo, kad nei Administracija, nei Seniūnija, kaip ir kitos institucijos, neturi pareigos informuoti Kauno miesto gyventojus apie norminius teisės aktus, o Taisyklės yra paskelbtos Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje ir Teisės aktų registre; be to, Aprašas taip pat yra paskelbtas Teisės aktų registre. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nurodyta informacija buvo skelbiama viešai ir visiems prieinama, pareiškėjas neturėjo įstatyminio pagrindo teigti, jog Taisyklėse nustatytų reikalavimų nenurodymas įspėjime sąlygojo tai, jog jis nežinojo ir negalėjo vykdyti minimų Taisyklių reikalavimų be pakartotinių priminimų ir įspėjimų. Atitinkamai negalima teigti, kad pareiškėjas negalėjo ir neprivalėjo laikytis Taisyklėse numatytų reikalavimų ir todėl jo žemės sklypas buvo nepagrįstai traukiamas į Sąrašą. Atsakovo vertinimu, registruotais laiškais (kuriuos pareiškėjas gavo) ir viešai paskelbdamas informaciją Savivaldybės interneto svetainėje, atsakovas tinkamai informavo pareiškėją, kad šis, veikdamas pagal vidutiniškai rūpestingo asmens elgesio standartus, galėtų tinkamai sureaguoti ir pateikti reikalingus dokumentus ar imtis priemonių situacijai žemės sklype pakeisti, tačiau akivaizdu, kad liepos ir rugpjūčio mėnesiais atliktų apžiūrų metu užfiksuoti Taisyklių pažeidimai vienareikšmiškai įrodo pareiškėjo nenorą keisti žemės sklypo priežiūros būdo.

23. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad surinkta medžiaga nebuvo pakankama, jog būtų galima spręsti, kad pareiškėjo turimas žemės sklypas atitiko neprižiūrimo žemės sklypo kriterijus. Teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str., Taisyklės) įpareigoja žemės savininkus žemės santykių srityje elgtis atidžiai, rūpestingai bei atsakingai, su nuosavybės teisės objektu susijusias įstatymų nustatytas pareigas vykdyti laiku ir tinkamai. Vien ta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas apie pakartotines apžiūras nebuvo informuotas, nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas, kaip žemės sklypo savininkas, nesilaikė pareigos laikytis Taisyklių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutindamas bendruosius viešojo administravimo principus visiškai ignoravo pareiškėjo, kaip žemės savininko, pareigas. Žemės sklypo nepriežiūra fiksuota atliekant sklypo apžiūras 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d, t. y. po pareiškėjo tariamo sklypo sutvarkymo. Apžiūrų metu darytose fotonuotraukose matoma itin aukšta žolė, krūmynai ir kiti Taisyklių pažeidimai. Taigi, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog 2020 metais pareiškėjo nuosavybėje turimas žemės sklypas atitiko Aprašo nustatytus neprižiūrimus žemės kriterijus, nes buvo neprižiūrimas (nenušienautas, žolės aukštis akivaizdžiai didesnis nei 12 cm), tuo pažeidžiant Taisykles.

24. Teismas padarė išvadą, kad iš surinktų įrodymų visumos, iš Aleksoto seniūnijos pateiktos grafinės schemos, objektyviai nematyti duomenų, patvirtinančių sklypo nenaudojimą, o iš nuotraukose užfiksuotų žemės plotų situacijos nėra objektyvios galimybės neginčijamai identifikuoti schemoje pažymėtų žemės plotų, todėl laikytina, kad atsakovas nesurinko jokių kitų objektyvių sklypo apleistumą įrodančių dokumentų (pavyzdžiui, žemės sklype esantys objektai, identifikuojantys sklypą, pareiškėjo apklausa, kviečiant atvykti į žemės sklypo apžiūrą pagal Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas), pateiktos fotonuotraukos nėra išsamiai aprašytos patikrinimo aktuose, tokiu būdu skundžiamo Įsakymo dalis prieštarauja viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas absoliučiai nepagrįstai kvestionuoja surinktų įrodymų pakankamumą, kadangi iš pateiktų fotofiksacijų ir sklypo grafinės schemos aiškiai matosi tie patys žemės sklypo fragmentai bei už pareiškėjui priklausančio žemės sklypo stovintis daugiabutis namas. Pažymi, kad pareiškėjas, pateikdama nuotraukas, fiksuoja tuos pačius žemės sklypo elementus, todėl atsakovui nesuvokiama, kodėl teismas suabejojo tik atsakovo pateiktų įrodymų tinkamumu, bet visiškai nekvestionavo pareiškėjo teiktų įrodymų.

25. Pareiškėjui nepateikiant įrodymų, paneigiančių, jog nuotraukose fiksuotas ne jo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, remiantis vien jo deklaratyviais teiginiais, dėl neaiškių fotofiksacijų darymo aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo abejoti aktuose užfiksuotais faktais, jog žemės sklypas buvo neprižiūrėtas ir apleistas. Be to, Seniūnijos padarytos žemės sklypo nuotraukos itin aiškiai parodo, kad žemės sklype auganti žolė ženkliai viršija Taisyklėse numatytą 12 cm. aukštį, o pareiškėjas neginčija, kad tai jo žemės sklypas, todėl neaišku, kokių dar įrodymų turėjo surinkti savivaldybė siekdama įrodyti žemės sklypo nepriežiūrą.

26. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimai (su sąlyga, jeigu jie apskritai iš tikrųjų buvo atlikti) negali būti laikomi pakartotiniais Aprašo 6 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimai (jeigu ir buvo atlikti), negali būti laikomi pakartotiniais; administracinė procedūra, pareiškėjui elektroniniu laišku pranešus apie ištaisytus pažeidimus, turėjo būti pradedama iš naujo, t. y. pareiškėjas Aprašo 6 punkto nustatyta tvarka registruotu laišku turėjo būti informuotas apie kitus patikrinimus, nurodant, kad žemės sklypas gali būti įrašytas į Sąrašą, suteikiant pareiškėjui ne mažesnį kaip 30 dienų terminą pasitaisyti. Pažymi, kad pareiškėjas nei apie 2020 m. liepos 16 d., nei apie 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimus nebuvo informuotas, jam nebuvo suteiktas terminas pasitaisyti. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstais konstatavo, kad atsakovas neužtikrino Apraše numatytos administracinės procedūros reikalavimų.

28. Pareiškėjas viso bylos proceso metu laikėsi pozicijos, kad 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo aktas yra suklastotas dokumentas, t. y. kad, priešingai nei byloje deklaruoja atsakovas, 2020 m. liepos 16 d. nevyko žemės sklypo patikrinimas. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl šių pareiškėjo argumentų, pareiškėjo vertinimu, jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl šioje dalyje pareiškėjas išdėsto argumentus, kurie patvirtina, jog 2020 m. liepos 16 d. žemės sklypo patikrinimas nevyko. Vadovaujantis Aprašo 6, 5 ir 7 punkto nuostatomis, nurodo, kad, atlikdami konkretaus žemės sklypo naudojimo patikrinimą, seniūnai visais atvejais privalo identifikuoti to sklypo savininkus bei naudotojus, todėl, tuo tikslu, kiekvieną kartą, atliekant žemės sklypo naudojimo patikrinimą, traukiami Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su 2020 m. liepos 16 d. patikrinimo aktu, kuris, anot atsakovo, patvirtina, jog 2020 m. liepos 16 d. buvo atliktas žemės sklypo patikrinimas, yra pateiktas senas žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, t. y. šis išrašas yra išimtas ne 2020 m. liepos 16 d., o 2020 m. birželio 18 d.

29. Pareiškėjas, galvodamas, kad atsakovas sumaišė dokumentus ir galimai netyčia pateikė į bylą netinkamą išrašą, su 2020 m. gruodžio 10 d. prašymu „Dėl informacijos suteikimo“ kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą ir prašė per 3 darbo dienas pateikti informaciją (duomenis), kokie fiziniai bei juridiniai asmenys laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. (imtinai), t. y. vasaros laikotarpiu, rinko Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančius duomenis apie žemės sklypą. VĮ Registrų centras prašomą informaciją pateikė, tačiau, susipažinus su VĮ Registrų centro pateikta informacija, paaiškėjo, kad žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2020 m. liepos 16 d. atsakovo (seniūnijos) iš tiesų nebuvo išimtas. Tokiu būdu pareiškėjui tapo aišku, kad žemės sklypo patikrinimas 2020 m. liepos 16 d., priešingai nei nurodo atsakovas, nebuvo atliktas, o atsakovas arba Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Seniūnija suklastojo dokumentą ir panaudojo jį teisme, t. y. pateikė į bylą.

30. Pareiškėjas pastebi, kad jeigu patikrinimų metu nebuvo nustatinėjamos žemės sklypų ribos, kaip tuomet atsakovas nustatė, jog apleistas yra būtent pareiškėjo žemės sklypas. Be to, tokiu atveju, jeigu žemės sklypas neturi jokių išskirtinių, ryškių skiriamųjų bruožų, kodėl atsakovas, atlikdamas aptariamus patikrinimus, nesiėmė kitų ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų priemonių, siekiant surinkti pakankamai objektyvių duomenų, kurie įrodytų būtent pareiškėjo žemės sklypo apleistumą, t. y., pavyzdžiui, kodėl apie žemės sklypo patikrinimus nebuvo informuojamas pareiškėjas, kodėl pareiškėjas nebuvo kviečiamas dalyvauti patikrinimuose.

31. Pareiškėjui iki bylos inicijavimo ir atsakovo atsiliepimo į bylą pateikimo nebuvo nurodytos nei konkrečios faktinės aplinkybės, nei konkretūs teisės aktai, kuriais remiantis pareiškėjo žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo vertinimu, yra pakankamai akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendime pripažino, kad ginčijama Įsakymo dalis šiuo atveju neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, t. y. nei iš Rašto turinio, nei iš Įsakymo turinio pareiškėjas negalėjo žinoti bei suvokti, kokiu konkrečiai faktiniu ir teisiniu pagrindu remiantis žemės sklypas yra įtrauktas į Sąrašą, kas suponuoja aiškų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino – panaikino skundžiamą Įsakymo dalį, konstatavęs, kad atsakovas, priimdamas Įsakymo dalį dėl pareiškėjo žemės sklypo nesilaikė Aprašo 3 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų, pažeidė gero administravimo ir įstatymo viršenybės principus bei VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie jo teisėms įtakos turėjusią procedūrą ir galimybę gintis nuo nepalankaus sprendimo neigiamų pasekmių.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad jis Apraše nustatytų procedūrų nepažeidė, pareiškėjas tinkamai neprižiūrėjo ginčo žemės sklypo – šias aplinkybes paneigiančių įrodymų byloje nepateikta. Administracija pabrėžia, kad ji neprivalėjo informuoti pareiškėją apie pakartotinę žemės sklypų apžiūrą.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

36. Byloje nustatyta, kad Administracijos direktorius 2020 m. rugsėjo 4 d. priėmė įsakymą Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo, vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu ir Aprašo 9 punktu, patvirtino Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, 36 eilutėje nurodant pareiškėjui priklausantį žemės sklypą.

37. Byloje taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad Seniūnija Raštu informavo pareiškėją, jog, vykdant 2020 m. birželio 10 d. apžiūras, nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklypas neatitinka Taisyklėse keliamų reikalavimų bei Aprašo kriterijų. Pareiškėjui buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 5 d. sutvarkyti žemės sklypą ir apie rezultatus informuoti Seniūniją, taip pat buvo nurodyta sistemingai sklypuose palaikyti švarą ir tvarką. Minėtame Rašte pažymėta, kad žemės sklypų savininkai (naudotojai), nevykdantys (ignoruojantys) Taisyklių reikalavimų, bus baudžiami pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, o žemės sklypai bus įrašyti į Sąrašą bei apmokestinami maksimaliais žemės mokesčių tarifais. Pareiškėjas 2020 m. liepos 1 d. elektroniniu laišku informavo Seniūniją, kad sutvarkė jam priklausančio žemės sklypo teritoriją ir pateikė tai įrodančią fotonuotrauką. Seniūnijos specialistai 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktus Nr. 01-8-151 ir Nr. 01-8-268, kuriuose identiškai nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypas apleistas, auga krūmai, piktžolės, žolė nenušienauta, pažeidžiant Taisyklių 7.3 ir 7.5 papunkčius (7.5 papunktis papildomai nurodytas tik 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte). Administracijos direktorius 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamų žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ įtraukė pareiškėjui priklausantį žemės sklypą į Sąrašą (eil. Nr. 36) ir apie tai informavo pareiškėją 2020 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 29-2-852 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“.

38. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, be kita ko, prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 p.); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5 p.).

39. Pagal Aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 28 d.) 3 punktą, kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į nenaudojamos žemės sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo ar jo dalies savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija.

40. Pagal Aprašo 6 punktą Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.

41. Pagal Aprašo 7 ir 8 punktus, seniūnai sudaro sąrašus, kuriuose atskirai nurodo privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalųjį numerį ir savininką, nuomininką (naudotoją), ir juos kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia Administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį. Skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Administracijos direktoriui (Aprašo 9 p.).

42. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti įvertinta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).

44. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijama Įsakymo dalis, įvertinus ją patikrinimų metu nustatytų duomenų (aplinkybių) kontekste, laikytina atitinkančia esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, t. y. administracinis aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (įtraukimas į Sąrašą, siekiant apmokestini didesnio tarifo žemės mokesčiu) motyvuotos.

45. Dėl pirmosios instancijos išvados, kad buvo pažeistos Aprašo 3 ir 6 punktuose nustatytos pareiškėjo informavimo procedūros, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pakartotiniu patikrinimu nėra tęsiama žemės sklypų įrašymo į Sąrašą procedūra. Iš Aprašo 6 punkto nuostatų aiškiai matyti, jog seniūnai, atlikę sklypo patikrinimą, nustato terminą nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Įvertinusi nurodytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjas atliko tam tikrus veiksmus (informavo Seniūniją apie tai, kad sutvarkė žemės sklypus), šalindama nustatytus Taisyklių pažeidimus, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiais veiksmais žemės sklypų tikrinimo procedūra buvo užbaigta. Po tokių pareiškėjo veiksmų aptartas teisinis reguliavimas nustato pareigą seniūnams atlikti pakartotinį žemės sklypų patikrinimą, siekiant nustatyti, ar Seniūnijos 2020 m. birželio 19 d. Rašte nurodyti Taisyklių pažeidimai buvo pašalinti tinkamai. Aprašo 3 ir 6 punkte įtvirtintas teisini reguliavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nenustato pareigos informuoti asmenį apie pakartotinį patikrinimą. Pažymėtina, kad būtent tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2022 m. sausio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-210-261/2022; 2022 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-269-520/2022; 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-214-492/2022).

46. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aprašo 3 ir 6 punktų nuostatos nebuvo pažeistos – informacija apie tai, kad žemės sklypas bus įtrauktas į Sąrašą, pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. birželio 19 d. Raštu, taip pat 2020 m. birželio 16 d. paskelbta (2020 m. liepos 30 d. atnaujinta) Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt, o informacija apie žemės sklypų įtraukimą į Sąrašą pareiškėjui buvo nurodyta 2020 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 29-2-852 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“.

47. Dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog žemės sklypas buvo sutvarkytas, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

48. Nagrinėjamu atveju iš patikrinimų metu padarytų žemės sklypų nuotraukų (pareiškėjas nekėlė ginčo, kad atsakovas pateikė ne jo sklypų fotografijas), taip pat į bylą pateiktų nuotraukų, kuriose žemės sklypo būklė užfiksuota 2020 rugpjūčio 13 d., bei kitų duomenų visumos matyti, kad žemės sklypas nebuvo tinkamai prižiūrimas iki Įsakymo priėmimo (aiškiai matyti, kad nesilaikyta Taisyklių reikalavimų), todėl Įsakymu žemės sklypas pagrįstai buvo įtrauktas į Sąrašą. Pabrėžtina, kad Rašte pareiškėjui buvo akcentuojama (paryškinta), kad žemės sklypų savininkai / naudotojai jiems priklausančiose teritorijose privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką; Taisyklių 7 punkte taip pat įtvirtintas reikalavimas nuolat užtikrinti švarą ir tvarką. Taigi aplinkybė, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 1 d. informavo atsakovą, jog sutvarkė jam priklausančio žemės sklypo teritoriją, negali būti vertinamas kaip tinkama ir nuolatinė žemės sklypo priežiūra.

49. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepagrįstai panaikino skundžiamą Įsakymo dalį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas bei priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

51. Tenkinus apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vaistai“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius