Legislator Case Law & Legislation
55869bee-bb0c-4a1e-9489-0c542dcb82c2 AI generated

55869bee-bb0c-4a1e-9489-0c542dcb82c2 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 55869bee-bb0c-4a1e-9489-0c542dcb82c2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

2-12852-656/2010Pranešėjas Algirdas Auruskevičius                                         Civilinė byla Nr. 2A-979-115/2011Teisėjas Andrius Ignotas                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:                                 24.2, 24.4., 50.8., 121.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012m. sausio 13d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo AuruÅ¡kevičiaus, kolegijos teisėjų RÅ«tos Veniulytės – JankÅ«nienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12852-656/2010 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui Z.

Legislator headnote

AI generated

55869bee-bb0c-4a1e-9489-0c542dcb82c2 · Vilniaus apygardos teismas: LR CK 1.127 str. 2 d. numato, kad prievolei, kuriai įvykdyti yra nustatytas terminas, iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nagrinėjamu atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti kitÄ dienÄ po termino nuomos mokesčiui sumokėti pasibaigimo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimo Nr.01A-41-87 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“ 2.3 p. nurodyta, kad fiziniai asmenys valstybinės žemės nuomos mokesčius moka iki gruodžio 1 dienos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

2-12852-656/2010Pranešėjas Algirdas Auruskevičius                                         Civilinė byla Nr. 2A-979-115/2011Teisėjas Andrius Ignotas                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:                                 24.2, 24.4., 50.8., 121.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012m. sausio 13d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo AuruÅ¡kevičiaus, kolegijos teisėjų RÅ«tos Veniulytės – JankÅ«nienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12852-656/2010 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui Z.

S. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimÄ si valstybine žeme priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :                                        ieÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovo Z. S. priteisti 10.378,05 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ su delspinigiais už naudojimÄ si valstybine žeme 2003 m. gruodžio 1 d.

– 2004 m. vasario 7 d. laikotarpiu bei 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Nurodė, kad atsakovui susidaręs nuomos mokesčio įsiskolinimas už naudojimÄ si valstybine žeme už laikotarpį nuo 2003-12-01 iki 2004-02-07. Atsakovas skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise valdė pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini) , todėl ieÅ¡kovas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas naudojo ir Å¡iuo adresu esantį žemės sklypÄ , kuris nuo 1997 m. iki 2009 m. priklausė Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise buvo valdomas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos.

Å is sklypas atsakovui nebuvo suteiktas panaudos pagrindu, todėl vadovaujantis teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais, tarp valstybės ir atsakovo buvo susiklostę faktiniai žemės sklypo nuomos santykiai. Atsakovui kilo pareiga nustatyta tvarka ir terminais mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovas naudojo 12200 kv.m. žemės sklypo dalį, už kuriÄ jam paskaičiuotas 10378,05 Lt įsiskolinimas už minėtÄ laikotarpį. IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad praleistas penkių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nurodė, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas bendrasis deÅ¡imties metų senaties terminas.

SutrumpintÄ penkių metų senaties terminÄ Ä¯statymas numato reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Pažymėjo, kad atsakovo nurodyta 2010-07-22 Vilniaus apygardos teismo nutartis negali bÅ«ti laikoma precedentu taikomu Å¡ioje byloje, nes pagal Konstitucinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ 2007-10-24 nutarime, naujų precedentų kÅ«rimÄ pagal savo kompetencijÄ atitinkamai turi Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Be to, 2010-07-22 nutartyje Vilniaus apygardos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nuomos mokestį priskyrė prie periodinių iÅ¡mokų sÄ vokos, tai, kad žemės nuomos mokestis mokamas kasmet, nesuteikia pagrindo nuomos mokestį priskirti periodinei iÅ¡mokai, nes iÅ¡mokos ir mokesčio sampratos yra skirtingos.

Šiuo atveju taikytinas ir sisteminis teisės aiškinimo būdas, t.y. CK 1.125 str. 2 d. taikytina kartu su CK 1.125 str. 9 d. Ieškovas atnaujinti praleisto senaties termino neprašė, nes 10 metų senaties terminas, kuris turi būti taikomas reikalavimui dėl nuomos mokesčio priteisimo, yra nepraleistas. Atsakovas Z. S. atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį bei priteisti atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Neginčijo, kad minėtu laikotarpiu naudojosi 1,22 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Prašė taikyti sutrumpintÄ penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡ka byla buvo iÅ¡nagrinėta Vilniaus apygardos teisme. 2010-07-22 nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad reikalavimui dėl nuomos mokesčio priteisimo turi bÅ«ti taikomas LR CK 1.125 str. 9 d. nustatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas. Valstybinės žemės nuomos mokestis už 2003 metus turėjo bÅ«ti sumokėtas iki 2003-12-01, už 2004 metus iki 2004-12-01, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas pateikti ieÅ¡kinį dėl Å¡ių reikalavimų galėjo atitinkamai iki 2008-12-01 ir iki 2009-12-01.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo Z. S. naudai bei 15,44 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (b.l.87-89).Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1997 m. iki 2009 m. nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise buvo valdomas Vilniaus apskrities viršininko administracijos.

Skolos susidarymo laikotarpiu atsakovas nuosavybės teise turėjo nekilnojamųjų daiktų, esančių Å¡iame sklype. Atsakovas neginčijo, kad minėtu laikotarpiu naudojo 1,22 ha ginčo sklypÄ , byloje nėra duomenų, kad atsakovui Å¡is žemės sklypas bÅ«tų suteiktas panaudos pagrindu. Teismas konstatavo, tarp Å¡alių susiklostė faktiniai valstybinės žemės nuomos santykiai, nors valstybinės žemės nuomos sutartis ir nebuvo sudaryta. Todėl vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d., Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 18 p., atsakovui kilo pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

Teismas nurodė, jog byloje kilęs ginčas dėl sutrumpinto 5 metų ieÅ¡kinio senaties termino taikymo žemės nuomos mokesčiui. Faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡ka byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. 2010-07-22 nutartyje Vilniaus apygardos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad ,,žemės nuomos mokestis priskirtinas prie CK 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių iÅ¡mokų“, nes periodiÅ¡kai mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis yra ne kas kita, kaip periodinė iÅ¡moka, todėl žemės nuomos mokesčiui turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.” Teismas vadovavosi LR Teismų įstatymo 33 str. 4 d., todėl ieÅ¡kovo reikalavimui taikė CK 1.125 str. 9 d. nustatytÄ sutrumpintÄ 5 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

LR CK 1.127 str. 2 d. numato, kad prievolei, kuriai įvykdyti yra nustatytas terminas, iÅ¡ tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nagrinėjamu atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti kitÄ dienÄ po termino nuomos mokesčiui sumokėti pasibaigimo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003 m. spalio 1 d. sprendimo Nr.01A-41-87 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“ 2.3 p. nurodyta, kad fiziniai asmenys valstybinės žemės nuomos mokesčius moka iki gruodžio 1 dienos.

Todėl valstybinės žemės nuomos mokestis už 2003 m. turėjo bÅ«ti sumokėtas iki 2003-12-01, už 2004 m.– iki 2004-12-01. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas dėl nuomos mokesčio priteisimo baigėsi atitinkamai 2008-12-01 ir 2009-12-01. IeÅ¡kovas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino neprašė (b.l.84-86, LR CK 1.131 str. 2d.). IÅ¡ byloje esančių duomenų teismas nenustatė, kad bÅ«tų pagrindas sustabdyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ar jį nutraukti (LR CK 1.129 str., 1.130 str.).Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundÄ (b.l.91-95), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ; priimti naujÄ sprendimÄ byloje ir priteisti iÅ¡ atsakovo 10.378, 05 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ su delspinigiais už naudojimÄ si valstybine žeme 2003-12-01 – 2004-02-07 laikotarpiu bei 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodo, jog teismas atmetė ieÅ¡kinį remdamasis 2010 m. liepos 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kurioje teismas nurodė, kad „Žemės nuomos mokestis“ priskirtinas prie CK 1.125 str. 9 d. nurodytų „kitokių periodinių iÅ¡mokų“, tačiau visiÅ¡kai nesigilino į atsakovo aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-662-467/2010 yra pavienis atvejis. Teismas nevertino ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose Nr. A104-3923(3.11.1-TD) iÅ¡dėstytų argumentų. Gramatinis periodinės iÅ¡mokos turinio aiÅ¡kinimas suponuoja sampratÄ , kad periodinė iÅ¡moka turi bÅ«ti mokama nuolat.

Nuomos mokestis Å¡ios sampratos pagrindu niekaip negali bÅ«ti tapatinamas su periodine iÅ¡moka. Nuomos mokestis – tai nuomos sutarties Å¡alių sutartas mokestis, mokamas nuomininko už laikinÄ valdymÄ ir naudojimÄ si daiktu, kurį duoda nuomotojas. Nuomos mokesčio mokėjimo terminas yra apibrėžtas nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. CK 6.479 str. apibrėžtas nuomos sutarties terminas: nuomos sutartis gali bÅ«ti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali bÅ«ti ilgesnis kaip vienas Å¡imtas metų.

Teisėje galioja principas lex specialis derogat lex generalis, t. y., specialiosios teisės normos turi pirmenybę prieÅ¡ bendrÄ sias teisės normas. IÅ¡kilus bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai (prieÅ¡taravimui), yra taikomos specialaus pobÅ«džio teisės normos. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ vadovavosi ir 2003-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 01A-41-87 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio taisyklių tvirtinimo“ nuostatomis, kurios yra lex specialis CK atžvilgiu.

Vien ta aplinkybė, kad CK yra numatyta galimybė mokėti nuomos mokestį periodiškai, dar nereiškia, kad nuomos mokestis priskirtinas periodinei išmokai. Įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo, kad tik atskirų rūšių reikalavimams yra taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Įstatymų leidėjas nenumatė kitų atvejų, neišskyrė daugiau pagrindų sutrumpintiems ieškinio senaties terminams taikyti. Nuomos mokestis negali būti laikomas išmoka: nuomos mokestis sieja nuomos sutarties šalis.

Mano, jog teismas valstybinės žemės nuomos mokestį prilygino tokioms periodinėms iÅ¡mokoms, kokiomis yra palÅ«kanos, kas teisiÅ¡kai yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Atsakovas Z. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 100-104) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymi, jog teismas pagrįstai ir tinkamai taikė LR teismų įstatymo 33 str. 4 d. ir spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ vadovavosi 2010-07-22 Vilniaus apygardos teismo savo faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡koje byloje suformuotu teisės aiÅ¡kinimu.

CK 6.487 str. 3 d. 1 p. įtvirtina, jog nuomos mokestis Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti mokamas konkrečia pinigų suma, kuri turi bÅ«ti mokama iÅ¡ karto arba periodiÅ¡kai. IÅ¡ Å¡ios teisės normos analizės daro iÅ¡vadÄ , jog nuomos mokestis, kaip suma, mokėtina už naudojimÄ si daiktu, gali bÅ«ti mokama periodiÅ¡kai, t.y. nuomos mokestis gali bÅ«ti periodinis. Nors apeliantas savo skunde ir pripažįsta, kad nuomos mokestis gali bÅ«ti mokamas periodiÅ¡kai, savo skundÄ grindžia tuo, kad mokesčio ir iÅ¡mokos sÄ vokos yra skirtingos, todėl nuomos mokestis negali bÅ«ti tapatinamas su sÄ voka periodinė iÅ¡moka.

Su tokiu apelianto argumentu nesutinka, nes taikant sisteminį teisės aiÅ¡kinimo metodÄ , ,,periodinė iÅ¡moka” bus ne kas kita, kaip pinigų suma, mokėtina pagal įsipareigojimÄ . Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ . Vien aplinkybė, jog teismas atmetė ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , nesuteikia teisės daryti iÅ¡vadÄ , jog tokiu bÅ«du buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas. Pažymi, jog pati Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendime Nr. 01A-41-87 numatė, kad skaičiuojant ir iÅ¡ieÅ¡kant valstybinės žemės nuomos mokestį iÅ¡ fizinių ar juridinių asmenų už naudojimÄ si valstybine žeme, nesumokėto mokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimui taikomas LR CK nustatytas 5 metų trukmės senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti kitÄ dienÄ po termino nuomos mokesčio sumokėti pasibaigimo (Taisyklių 9 p.).Apeliacinis  skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Kolegija pažymi, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar valstybinės žemės nuomos mokestis laikytinas periodine iÅ¡moka, kuriai iÅ¡ieÅ¡koti taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), ar kitokia iÅ¡moka (įmoka), kuriai iÅ¡ieÅ¡koti taikytinas bendrasis (deÅ¡imties metų) ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).IeÅ¡kinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis).

Per ieÅ¡kinio senaties terminÄ valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieÅ¡kinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neiÅ¡nyksta, jo reikalavimÄ skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieÅ¡ skolininko valiÄ valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. IeÅ¡kinio senaties nustatymas inter alia reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetÄ ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiÅ«riu svarbesnėms, vertybėms.

Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad ieÅ¡kinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad Å¡i yra pažeista.

IeÅ¡kinio senaties nustatymu siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymÄ ir operatyviau ginti pažeistas teises. Be to, ieÅ¡kinio senatis sudaro realias galimybes apginti pažeistas teises, nes užkerta keliÄ situacijoms, kai dėl pernelyg ilgo laiko nuo tikro ar tariamo teisės pažeidimo iki kreipimosi teisminės gynybos faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir teisingas ginčo iÅ¡sprendimas tampa sunkiai įmanomas. IeÅ¡kinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobÅ«dį, reikÅ¡mę, civilinių santykių dinamiÅ¡kumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamÄ vieÅ¡ojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumÄ ir vieÅ¡ojo intereso suteikti efektyviÄ civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybÄ balansÄ .

Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

Taigi šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tÄ pačiÄ rūšį ir kartu iÅ¡skiriantys iÅ¡ civilinių teisinių reikalavimų visumos, Å¡iuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibÅ«dinti vartojamas terminas (iÅ¡moka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiÅ¡kai pasikartojantį prievolės vykdymÄ . Nustatydamas sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ periodinio pobÅ«džio iÅ¡mokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti keliÄ susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iÅ¡ einamųjų pajamų, iÅ¡vengti beviltiÅ¡kų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams.

Periodinės iÅ¡mokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali bÅ«ti mokamos iÅ¡ skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtakÄ jo finansinei padėčiai ir Å«kinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo.Å ioje byloje bÅ«tina nustatyti, ar sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nurodytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, turi bÅ«ti taikomas periodiÅ¡kai mokamam valstybinės žemės nuomos mokesčiui. Kasacinis teismas analogiÅ¡koje byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ nuomos mokestis Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti nustatytas tokiais bÅ«dais: konkrečia pinigų suma, kuri turi bÅ«ti mokama iÅ¡ karto arba periodiÅ¡kai.

Tuo atveju, kai nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas periodiÅ¡kai, t. y. už tam tikrÄ pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių iÅ¡mokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiÅ¡kai tam tikrais Å¡alių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais (LAT 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-4/2001). Taigi reikalavimams dėl periodiÅ¡kai mokamo nuomos mokesčio turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.

Šios teisės normos taikymo išimties valstybinės žemės nuomos santykiams galiojantys įstatymai nenustato, todėl sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Todėl apelianto argumentai, kad nuomos mokestis negali būti priskirtas periodinėms išmokoms, o žemės nuomos mokesčiui negali būti taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas 5 m. senaties terminas atmestini kaip nepagrįsti.

Atnaujinti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovas neprašė. Be to įstatymu numatytas terminas yra praleistas ženkliai nesant svarbių priežasčių, todėl ieÅ¡kinys yra atmestas pagrįstai (CK 1.126str.1 ir 2d., 1.131str.).Kiti apeliacinio skundo argumentai reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326str.1d.1p.).

Be to, vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str., iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 1000,0Lt atsakovui turėtų advokato iÅ¡laidų apeliacinėje teismo instancijoje, nes Å¡ias iÅ¡laidas patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, o jų dydis negali bÅ«ti pripažintas neprotingu ar neatitinkančiu rekomenduojamų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-12852-656/2010 palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės 1000,0Lt atsakovui Z.

S. bylinėjimosi išlaidų.             Teisėjai                                                                         Algirdas Auruškevičius                                                                 Rūta Veniulytė - Jankūnienė                                                                 Tatjana Žukauskienė