Legislator Case Law & Legislation
558409ca-d06e-4e69-a2eb-0ecbadf9ab34 AI generated

558409ca-d06e-4e69-a2eb-0ecbadf9ab34 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 558409ca-d06e-4e69-a2eb-0ecbadf9ab34
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t y t a : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, praÅ¡ydamas atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „MIRATONA“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „NORDIC TACTICS“. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius, kuriam įsiskolinimas susidarė nuo 2013 metų vasario mėnesio ir 2014 m. gruodžio 1 d. skolÄ sudarė 16 161,50 Lt (4 680,69 Eur).

Legislator headnote

AI generated

558409ca-d06e-4e69-a2eb-0ecbadf9ab34 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iÅ¡kėlė UAB „MIRATONA“ bankroto bylÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-916-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02788-2014-7Procesinio sprendimo kategorija:126.2.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 7 d. VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „MIRATONA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1997-661/2015 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MIRATONA“, byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t y t a : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, praÅ¡ydamas atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „MIRATONA“ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskirti UAB „NORDIC TACTICS“. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius, kuriam įsiskolinimas susidarė nuo 2013 metų vasario mėnesio ir 2014 m. gruodžio 1 d. skolÄ sudarė 16 161,50 Lt (4 680,69 Eur).

Pagal atsakovo paskutinį kartÄ Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2012 metus duomenis atsakovas yra nemokus. Atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „MIRATONA“ bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „NORDIC TACTICS“.Teismas nustatė, kad pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balansÄ atsakovas turėjo turto už 919 683,15 Eur (3 175 482 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 364 922,67 Eur (1 260 005 Lt).

Pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. balansÄ atsakovo turtas įvertintas 867 091,63 Eur (2 993 894 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 364 922,67 Eur (1 260 005 Lt). IÅ¡ įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė 2014 metais dirbo nuostolingai.Teismas pažymėjo, kad lizingo objektai iki visiÅ¡ko jų iÅ¡pirkimo pagal bendrÄ taisyklę neturi bÅ«ti įtraukiami į lizingo gavėjo (atsakovo) balansÄ , todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.567 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad, vertinant atsakovo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, lizingo turtas turi bÅ«ti atimamas iÅ¡ bendros į balansÄ Ä¯raÅ¡yto atsakovo turto vertės. VÄ® Registrų centro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi.

Teismas, remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, konstatavo, kad pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. balansÄ Ä¯monės turtÄ sudaro 278 862,66 Eur (962 857 Lt). Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo pateiktame 2014 m. rugsėjo 30 d. balanse įmonės per vienerius metus gautinos sumos sudaro 216 990,84 Eur (749 226 Lt), o atsakovo pateiktame įmonės debitorių sÄ raÅ¡e dauguma įmonės skolininkų yra užsienio įmonės, todėl skolų susigrÄ Å¾inimas yra abejotinas.Kadangi atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti tinkamÄ Ä¯monės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , kuriame bÅ«tų nurodyti atsiskaitymo terminai, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, laikė, kad įmonės pateiktame kreditorių sÄ raÅ¡e nurodyti įsiskolinimai kreditoriams yra pradelsti.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra nemokus, nes jo pradelsti įsipareigojimai 372 118,13 Eur (1 284 849,48 Lt) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliantas (atsakovas) UAB „MIRATONA“ atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad pagal 2015 m. vasario 28 d. balansÄ Ä¯monė turi turto už 831 227 Eur, o pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro tik 12 519,66 Eur.

Kiti atsakovo įsipareigojimai sudaro 248 946 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės – 415 613,50 Eur (831 227 / 2). Pagal 2015 m. vasario 28 d. pelno (nuostolių) ataskaitÄ bendrovės grynasis pelnas sudarė 197 484 Eur. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovas prievolių ieÅ¡kovui nevykdo nuo 2012 metų gruodžio mėnesio, priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nesėkmingas.

Ä®monės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę. Atsakovo pateiktas kreditorių sÄ raÅ¡as yra netikslus. Ä® įsipareigojimų sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtrauktas ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo, sÄ raÅ¡e nurodytos tik atsakovo skolos tiekėjams. Atsakovo kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡ai neleidžia identifikuoti visų atsakovo kreditorių ir skolininkų, nustatyti atsiskaitymo terminų.Atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovas trečiajam asmeniui 2015 m. kovo 16 d. skolingas 49 730,41 Eur.

Mokestinė nepriemoka yra susidariusi nuo 2012 metų pradžios. Ä®monės faktiniam nemokumui nustatyti svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yti turto vertės santykis, bet ir objektyvaus turinio aplinkybės, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie faktinį įmonės mokumÄ . Nustačius, kad įmonė ilgÄ laikÄ bent iÅ¡ dalies negali atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali bÅ«ti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams ir nevirÅ¡ijant pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Atsakovas UAB „MIRATONA“ iki bylos pagal atskirÄ jį skundÄ nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti civilinę bylÄ , nes atsakovas visiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kovu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iÅ¡kėlė UAB „MIRATONA“ bankroto bylÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į gautÄ apelianto praÅ¡ymÄ dėl bylos nutraukimo, visų pirma Å¡ioje nutartyje pateikia argumentus dėl Å¡io praÅ¡ymo. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir Ä®BÄ®) įtvirtinti atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monei pagrindai, tarp jų, nustačius, kad įmonė iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo patenkino kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, reikalavimus (Ä®BÄ® 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Teismas gali atsisakyti kelti įmonei bankroto bylÄ Å¡iuo pagrindu, jeigu įmonė bankroto bylÄ inicijavusio kreditoriaus reikalavimus patenkina iki teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priimta 2015 m. vasario 25 d., atsakovas pateikė duomenis, kad kreditoriui, inicijavusiam bankroto bylÄ , mokėjimus atliko 2015 m. balandžio 14 ir 19 d. Bankroto bylos iÅ¡kėlimas reiÅ¡kia įmonės nemokumo konstatavimÄ visų įmonės kreditorių atžvilgiu.

Ä®monei, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla, atsiskaičius su kreditoriumi, inicijavusiu jai bankroto bylÄ , jos nemokumo bÅ«sena vis tiek gali iÅ¡likti. Jeigu įmonė jai bankroto bylÄ inicijavusio kreditoriaus (kreditorių) reikalavimus patenkina po teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu negalima. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas apelianto praÅ¡ymo dėl civilinės bylos nutraukimo netenkina.Pagrindai bankroto bylai iÅ¡kelti numatyti Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje.

Bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ arba įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Ä®monės nemokumas gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡analizavus jos Å«kinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikÅ¡mės įvertinant realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę.Pirmosios instancijos teismas atsakovo turtinę–finansinę padėtį vertino remdamasis 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso, 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis.

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. vasario 28 d. balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ , remdamasis Å¡iuose finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktais duomenimis teigia, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ija pusės į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Kaip jau minėta, įmonės mokumo vertinimo procese esminę reikÅ¡mę turi dviejų rūšių duomenys: pradelstų įsipareigojimų suma ir į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė.

Å iuo atveju aktualus yra atsakovo balanse nurodyto turto vertės realumas, įmonės pradelstų įsipareigojimų dydis. IÅ¡ 2015 m. vasario 28 d. balandžio duomenų matyti, kad įmonės turtÄ sudaro 831 227 Eur (ilgalaikis – 567 379 Eur, iÅ¡ kurio pastatai ir statiniai – 566 558 Eur, trumpalaikis – 263 848 Eur, iÅ¡ kurio 203 278 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimas)), o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 727 595 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 72 752 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 654 843 Eur, iÅ¡ kurių didžiÄ jÄ dalį sudaro lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai – 622 695 Eur).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylÄ pateiktų atsakovo balansų duomenis, iÅ¡ juose nurodyto bendros turto vertės atėmė į balansÄ Ä¯raÅ¡ytų pastatų ir statinių, kurie yra lizingo sutarčių dalykas, balansinę vertę. Apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, nes, sudarydamas 2015 m. vasario 28 d. balansÄ , į bendrÄ turto masę vėl įtraukia ir pastatus bei statinius. Taigi Å¡iuo atveju kilo neaiÅ¡kumai, nustatant į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto, įgyto lizingo sutarčių pagrindu, vertę.

Sprendžiant dėl lizingo sutarčių pagrindu įmonės įgyto turto vertės pirmiausia atsižvelgtina į sutartinių santykių tarp lizingo bendrovės (lizingo davėjo) ir lizingo gavėjo (įmonės, kuriai inicijuojama bankroto byla) specifikÄ . Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įvertintos lizingo sutarties sÄ lygos ir lizingo rūšis bei galimybė lizingo gavėjui įgyti daiktÄ nuosavybėn arba susigrÄ Å¾inti už daiktÄ jau sumokėtas įmokas, kad, daiktÄ Ä¯gijus nuosavybėn arba susigrÄ Å¾inus įmokas ir taip padidėjus įmonės turto masei, padidėtų ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovo pateikti lizingo sutartis, kad bÅ«tų galima įvertinti lizingo sutarties sÄ lygas ir lizingo rūšį ir atitinkamai daryti iÅ¡vadas dėl bendrovės įmonės turto vertės, turto realumo. Apeliacinio teismo įsitikinimu, nepaÅ¡alinus abejonių dėl (lizinguojamo) turto įtraukimo į įmonės balansÄ (apskaitymo), neįmanomas ir objektyvus įmonės (ne)mokumo vertinimas.Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, itin didelę dalį įmonės turto vertės sudaro tiekėjų, kurių dalis yra užsienio juridiniai asmenys, skolos.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, skolų atgavimo galimybės dėl to, jog didžioji dalis debitorių yra užsienyje registruoti juridiniai asmenys, abejotinos. Tačiau vien faktas, kad didžioji dalis įmonės skolininkų yra užsienio juridiniai asmenys, neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, jog skolų atgauti galimybių nėra. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar įmonės debitoriai laiku vykdo savo įsipareigojimus atsakovui, jei ne, kiek laiko delsiama atsiskaityti su atsakovu, kokios yra skolų sugrÄ Å¾inimo perspektyvos.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, apeliantui nepateikus patikslino kreditorių sÄ raÅ¡o, kuriame bÅ«tų nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai, pirmosios instancijos teismas laikė, jog visi įmonės kreditorių sÄ raÅ¡e nurodyti įsiskolinimai kreditoriams yra pradelsti. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė kreditorių, kuriems reikalavimai yra pradelsti, sÄ raÅ¡Ä . Pagal pateiktÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro tik 12 519,66 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktas sÄ raÅ¡as akivaizdžiai neatitinka tikrovės. IÅ¡ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens atsiliepimų į ieÅ¡kinį, kitų bylos duomenų matyti, kad sÄ raÅ¡o sudarymo dienÄ apeliantas turėjo pradelstų įsipareigojimų tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai (atitinkamai 5 598,02 Eur ir 49 730,41 Eur), tačiau Å¡ie kreditoriai neįtraukti į apeliacinės instancijos teismui pateiktÄ kreditorių, kuriems reikalavimai yra pradelsti, sÄ raÅ¡Ä .

Be to, kaip jau minėta, po apeliacine tvarka apskųstos nutarties priėmimo apeliantas iÅ¡ dalies padengė įsiskolinimÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, todėl pradelstų įsipareigojimų apimtis yra pakitusi ir dėl Å¡ios aplinkybės. Ä®monės mokumo vertinimo procese esminę reikÅ¡mę turi pradelstų įsipareigojimų suma, o Å¡iuo atveju tikroji pradelstų įsipareigojimų suma nenustatyta. Å i aplinkybė neleidžia objektyviai įvertinti įmonės mokumo.Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neanalizavo aplinkybių, susijusių su atsakovo Å«kinės–komercinės veiklos vykdymu ir jos perspektyvumu.

Atsakovas teigia, kad jis vykdo Å«kinę–komercinę veiklÄ , iÅ¡ kurios gauna pajamų, t. y. nuomoja patalpas, jog įmonė gautas pajamas naudoja įmokoms lizingo davėjui mokėti ir kreditorių finansiniams reikalavimams dengti, kad ketina ateityje plėsti savo veiklÄ , tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti nurodomas aplinkybes, t. y. nepateikė su nuomininkais sudarytų sutarčių, duomenų, kad iÅ¡ nuomos teisinių santykių apeliantas gauna 4 000 Eur per mėnesį ir kad Å¡ios pajamos yra pakankamos, kad įmonės finansinė padėtis gerėtų.

Visgi byloje yra duomenų, kad atsakovas atlieka tam tikrus mokėjimus, tačiau kelia abejonių tai, jog buvo praktiÅ¡kai visiÅ¡kai atsiskaityta tik su tuo kreditoriumi, kuris inicijavo procesÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar apeliantas iÅ¡ tikrųjų ketina atsiskaityti su visais kreditoriais ir iÅ¡saugoti Å«kinę–komercinę veiklÄ , bÅ«tina aiÅ¡kintis aplinkybes, susijusias su atsakovo Å«kinės–komercinės veiklos vykdymu ir jos perspektyvumu, ar atsakovas įsiskolinimÄ padengė tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, bandydamas iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ar sÄ Å¾iningai mažina įsiskolinimus ir kitiems savo kreditoriams.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimas UAB „MIRATONA“ perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Teismas Å¡ios kategorijos bylose yra aktyvus, todėl privalo imtis veiksmų, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes tęsti Å«kinę komercinę veiklÄ , įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams iÅ¡vengiant bankroto.Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo uždarajai akcinei bendrovei „MIRATONA“ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.Teisėjas                                                                  Egidijus Žironas